Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, teistas:

1. Akmenės rajono apylinkės teismo 1996 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 2 dalį, 205 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu;

2. Akmenės rajono apylinkės teismo 1997 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu;

3. Kauno apygardos teismo 1997 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d., 303 straipsnio 2 dalį – šešerių metų laisvės atėmimo bausme;

4. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – galutine subendrinta trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (18 epizodų), 214 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (9 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį – galutine subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

7. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta dvejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) – galutine subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjęs);

10. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį ( 4 epizodai) – galutine subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta – dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (8 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį (10 epizodų), 215 straipsnio 1 dalį (9 epizodai), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – galutine subendrinta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuosprendis įsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 215 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 182 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2019 m. lapkričio 25 d. „Luminor Bank AS“ civiliniame ieškinyje nurodoma, kad reiškia civilinį ieškinį dėl 120 Eur turtinės žalos, kadangi tokią sumą bankas 2017 m. spalio 13 d. kompensavo banko klientei A. S., atstatydamas pinigines lėšas klientės sąskaitoje (2 t., b. l. 84-86).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas, neteisėtai panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos inicijavimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Tuo tarpu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kad kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šiame kontekste pažymėtina, kad veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. S. kaltė, padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarius pirmiau minėtuose BK straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas apklausiamas teisme savo kaltės neneigė, ją pripažino visiškai ir parodė, jog nepamena tikslių datų ir laiko. Atvykęs į Rokantiškių kapines pamatė tuščią automobilį, markės nepamena. Priėjęs atidarė dureles ir pamatė rankinę, iš kurios pasiėmė piniginę. Piniginėje buvo banko korteles ir užrašų knygutė su PIN kodu. Nuvykęs iki bankomato, berods Grybo gatvėje prie „Maxima“ parduotuvės, per du kartus išgrynino 120 Eur. Iš kitos kortelės berods nepavyko išgryninti. Po to išmetė visą piniginę su visais dokumentais ir nuolaidų kortelėmis. Pasak kaltinamojo, nepamena, kokie vardai ir pavardės buvo nurodyti ant kortelių, nes tai ne vienintelis įvykis ir daug laiko praėjo.

Teismo vertinimu šioje kaltinimo dalyje kaltinamojo A. S. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka teisme ištirti įrodymai.

Štai nukentėjusioji A. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 23 d. apie 14.50 val. kartu su vyru G. S. automobiliu atvyko į Rokantiškių kapines. Apie 15.30 val. grįžusi į automobilį pamatė, jog rankinuko užtrauktukas yra atitrauktas, o viduje nebuvo jos užrašų knygutės ir piniginės, kurioje buvo jos asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, jos vardu išduota „DNB“ banko mokėjimo kortelė, taip pat jos vyro vardu išduotos „Šiaulių banko“ ir „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelės, „Ačiū“, „Euro vaistinė“, „Norfa“, “Senukai“ nuolaidų kortelės, 10 Eur grynų pinigų ir smulkių monetų, telefono atminties kortelė, lapelis su užrašytais PIN kodais. Nukentėjusios teigimu, iš karto pastebėję vagystę paskambino į banką ir pagalbos telefonu 112. Nežino ir neįtaria, kas galėjo įvykdyto vagystę, tačiau automobilis buvo be laužimo žymių. Tą patį vakarą prisijungusi prie savo elektroninės bankininkystės pastebėjo, jog nuo „DNB“ banko sąskaitos yra nuimta 120 Eur, tačiau nepastebėjo kokiame bankomate jie buvo nuimti (1 t., b. l. 38). Šie nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, atitinkantys jos pareiškime dėl padarytos veikos nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 26) bei iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog iš karto po įvykio, 2017 m. kovo 23 d., apie 15.43 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. S. pranešimas būtent apie tai, kad prieš 10 min. Vilniuje, Rokantiškių g. kapinėse, iš rankinuko buvo pavogta piniginė su asmens tapatybės kortele, banko kortelėmis, vairuotojų pažymėjimu (1 t., b. l. 25). Be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys reikšmingi duomenys. Analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis G. S., kuris parodė, kad 2017 m. kovo 23 d., apie 14.50 val. kartu su žmona A. S. atvažiavo į Rokantiškių kapines. Automobilį pastoviai stebėjo, tačiau jokių įtartinų asmenų nematė, taip pat kelis kartus buvo atėjęs prie automobilio. Nukentėjusiojo teigimu, apie 15.30 val. A. S., įlipusi į automobilį pastebėjo, jog rankinukas yra per lengvas ir pamatė, jog iš rankinuko dingo piniginė, kurioje buvo jo vardu išduotos „Šiaulių banko“ ir „Vilniaus banko“ mokėjimo kortelės, tačiau jokių piniginių lėšų jo kortelėse nebuvo (1 t., b. l. 49). Tuo tarpu 2019 m. gruodžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyti duomenys, kad G. S. pateikė „SEB“ banko išrašą, iš kurio matyti, jog 2017 m. kovo 23 d. buvo registruotas prašymas pergaminti kortelę telefonu, kadangi buvo pavogta, be mokesčio (1 t., b. l. 56-58), patvirtina, jog nukentėjusysis G. S. taip pat nuo pat įvykio pradžios davė nuoseklius parodymus apie pavogtą jo mokėjimo kortelę. Ši aplinkybė sustiprina pagrindą manyti, jog nukentėjusiojo G. S. parodymai yra patikimi ir atitinka faktines įvykio aplinkybes. Tuo tarpu A. S. pateiktame kaltinime pagal BK 215 straipsnio 1 dalį inkriminuojamą faktinę aplinkybę – neteisėtai inicijavus dvi finansines operacijas bei pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą, kartu patvirtina byloje esantys „Luminor Bank AS“ išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. kovo 23 d. 15.14.39 val. bankomate, esančiame Vilniuje, Grybo g. 21, buvo panaudota A. S. mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neišgryninta jokia suma, o 15.15.14 val. iš minėtos mokėjimo kortelės buvo nuimti 120 Eur (1 t., b. l. 136-138) bei „Luminor Bank AS“ sąskaitos operacijų ataskaitoje pateikti duomenys, kad 2017 m. kovo 23 d. iš A. S. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Grybo g. 21, buvo išgryninti 120 Eur (1 t., b. l. 47). Be to, ikiteisminio tyrimo metu, AB „Luminor“ pateikus fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas asmuo iš bankomato (2017 m. kovo 23 d.) ir atlikus analizę, 2019 m. gruodžio 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvadoje Nr. 140-(5322)-IS1-6258 konstatuota, kad tiriamosiose 2017 m. kovo 23 d. nuotraukose ir lyginamosiose nuotraukose (A. S. nuotraukos iš CDB) yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo (1 t., b. l. 152-158). Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Tuo tarpu sugretinus pirmiau paminėtus duomenis, asmenų parodymus su Specialisto išvada Nr. 140-(5322)-IS1-6258 matyti, kad jie sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad būtent A. S., panaudodamas nukentėjusiosios banko kortelę ir PIN kodą, išgrynino iš nukentėjusiosios A. S. asmeninės sąskaitos 120 Eur, ką pripažino ir teismo posėdyje kaltinamasis A. S..

Teismas šalina iš A. S. pateikto kaltinimo dalį faktinių aplinkybių, kurios aprašytos pareikštuose kaltinimuose kaip prieš tai buvusių veiksmų eiga, kadangi šios aplinkybės šiuo atveju perteklinės ir neturi esminės reikšmės kvalifikuojant A. S. veiką.

Nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados (2018 m. rugpjūčio 26 d. veika prieš M. V.)

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. S. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teismo vertinimu ir šioje kaltinimo dalyje kaltinamojo A. S. parodymai esminėse detalėse išliko nuoseklūs, atitinkantys objektyvias bylos aplinkybes, todėl jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti M. V. parodymai, jog 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 12.30 val., apsipirkęs parduotuvėje „Moki veži“ į rankinę įsidėjo savo piniginę, kurioje buvo 750 Eur grynųjų pinigų, vairuotojo pažymėjimas, „SEB“ banko mokėjimo kortelė, įvairios nuolaidų kortelės. Apie 13.00 val. su šeima automobiliu atvažiavo į Rokantiškių kapines. Išėję tvarkyti kapo automobilio nerakino, tuo metu jokių įtartinų žmonių nepastebėjo. Praėjus 10 min. išgirdo garsą, lyg kažkas trenktų automobilio durimis, tačiau atsisukęs į savo automobilį nieko nepamatė. Nukentėjusiojo teigimu, po kurio laiko, grįžus prie automobilio, pasiėmęs savo rankinę pastebėjo, jog nėra piniginės. Paskambino į banką užblokuoti banko kortelę ir policijai. Po kelių dienų paskambinęs pažįstamas pranešė, jog giminaičiai rado jo piniginę Rokantiškių kapinėse. Atgavus piniginę, joje nebuvo 750 Eur grynų pinigų ir banko kortelės (1 t., b. l .62). Analogiškas aplinkybes nurodė ir su M. V. buvusi jo žmona, liudytoja A. V., kuri apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išties, tą dieną maždaug po 14.00 val., atėjus į automobilį, M. V. pasiėmęs savo rankinę pastebėjo, jog nėra jo piniginės. Apžiūrėję automobilį ir teritoriją lauke prie automobilio, niekur vyro piniginės nerado. Supratęs, jog piniginė pavogta, vyras apie 14.30 val. paskambino pagalbos telefonu ir į banką bei užblokavo mokėjimo kortelę (1 t., b. l. 73-74). Be to, liudytoja D. V.-M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neprisimena, dienos metu Rokantiškių kapinėse pamatė, jog ant suoliuko gulėjo tamsios spalvos piniginė. Apžiūrėjusi piniginę pamatė asmens dokumentus, išduotus M. V. vardu, kuris anksčiau dirbo jos įmonėje. Jokių pinigų piniginėje nebuvo, tik asmens dokumentai. Kiek atsimena, M. V. papasakojo, jog neseniai prieš keletą dienų Rokantiškių kapinėse buvo pavogta jo piniginė su grynųjų pinigų suma bei asmens dokumentais. M. V. paminėjo, jog pavogtoje piniginėje buvo didelė grynų pinigų suma, tiksliai neprisimena, bet kažkas virš 500 Eur (1 t., b. l. 69-70). Tokie pirmiau minėtų liudytojų parodymai, sugretinus su nukentėjusiojo parodymais, leidžia spręsti apie nukentėjusiojo M. V. parodymų nuoseklumą ir patikimumą. Maža to, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme vidinį teismo įsitikinimą dėl nukentėjusiojo M. V., liudytojų D. V.-M. ir A. V. parodymų patikimumo ir šių asmenų nurodomų faktinių aplinkybių tikrumo stiprina ir nukentėjusiojo pareiškime nurodomos aplinkybės (1 t., b. l. 28), policijos įvykių registre užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 29), vyriausiosios tyrėjos L. M. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 32) ir 2018 m. rugsėjo 4 d. M. V. siųstame elektroniniame laiške nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 121). Pažymėtina, jog A. S. pateiktame kaltinime pagal BK 215 straipsnio 1 dalį inkriminuojamą faktinę aplinkybę – neteisėtai inicijavus finansinę operaciją, kartu patvirtina byloje esantis „SEB“ banko raštas, kuriame nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. 13.53.06 val. Vilniuje, Grybo g. 21, kortelė buvo neaptarnauta, įvestas neteisingas PIN kodas (1 t., b. l. 104-105). Be kita ko, A. S. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir vyresniosios tyrėjos I. G. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad palyginus akinius nuo saulės ir džemperį, paimtus iš A. S., su turimomis nuotraukomis iš bankomato su 2018 m. rugpjūčio 26 d. užfiksuotu asmens atvaizdu, kuris neteisėtai panaudodamas M. V. banko kortelę, bandė išgryninti pinigus, nustatyta, jog asmuo nuotraukose iš bankomato dėvi džemperį bei užsidėjęs akinius nuo saulės, kurių požymiai sutampa su džemperiu bei akiniais, kurie buvo paimti iš A. S. (1 t., b. l. 187). Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Susiejus pirmiau aptartus įrodymus į vieningą visumą, teismui nekyla abejonių, kad A. S. 2018 m. rugpjūčio 26 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 13.30 val. pagrobė svetimą M. V. priklausančią piniginę su joje buvusiais 750 Eur, jo vardu išduota „SEB“ banko mokėjimo kortele ir taip neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę laikė su savimi. Po to, apie 13.53 val. A. S. panaudojo M. V. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę, suvedęs netinkamą prisijungimo slaptažodį, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei atsižvelgus į BK 190 straipsnyje numatytą turto vertės išaiškinimą ir tai, kad nenustatyta kaltinamojo veiką kvalifikuojančių požymių, kaltinamojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinime padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant nepilną mokėjimo kortelės numerį, t. y. „<...> M. V. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) <...>“, tikslina kaltinimą ir nurodo, kad „<...> M. V. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) <...>“. Pažymėtina, kad toks kaltinimo tikslinimas neturi esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nesunkina kaltinamojo A. S. padėties.

IV. Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tuo tarpu už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos kelios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti keturi tyčiniai apysunkiai nusikaltimai finansų sistemai, vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas bei vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams (svetimo turto pagrobimas ir svetimo turto įgijimas apgaule,) visos veikos baigtos. Kaltinamojo padarytų veikų motyvai savanaudiški, jis siekė užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, be to, neteisėtai įgijęs laikė nukentėjusiųjų A. S. ir G. S. mokėjimo korteles ir jos ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos taip pat panaudojo bei inicijavo dvi finansines operacijas ir nuėmęs grynuosius pinigus apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Taip pat pagrobė nukentėjusiajam M. V. priklausančią piniginę su joje buvusiais pinigais, kartu neteisėtai įgijęs laikė mokėjimo kortelę, kurią panaudojęs neteisėtai inicijavo vieną finansinę operaciją. A. S. padarytų nusikalstamų veikų mechanizmas rodo gana įžūlų elgesį, nes nukentėjusieji, atvykdavę lankyti artimųjų kapų, akivaizdu, kad nesitikėdavo, jog tokio pobūdžio vietose gali būti daromos nusikalstamos veikos. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę bei šio asmens elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. A. S. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs, turintis šeimą, augina vaiką (2 t., b. l. 16), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 34), iki šių veikų padarymo praeityje teistas (2 t., b. l. 36-45), daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiais už analogiškų nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas šioje byloje, padarymą, tačiau veikos padarytos vėliau nei šioje byloje nagrinėjamos. Be kita ko, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas nustato kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino esmines faktines veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors baigiamųjų kalbų metu prokurorė O. Leontjeva prašė nustatyti kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismas neturi pagrindo šio fakto pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi patys BK 214, 215 straipsniuose numatyti nusikaltimai savaime nepriskirtini turtiniams nusikaltimams, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste jie iš esmės vertintini kaip priemonė siekiant tolimesnio tikslo – apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. BK 182 straipsnyje numatytą turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl analogiškos aplinkybės nustatymas skiriant bausmę reikštų, jog dėl to paties požymio (savanaudiškumo) antrą kartą sunkinama kaltinamojo padėtis. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo A. S. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra atsitiktinis, o jau yra susiformavęs, gana sistemingas, jis savo elgesio nekeičia. Dauguma paminėtų aplinkybių kaltinamąjį A. S. apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. S. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. S. gana pavojingas visuomenei, jo priešingas teisei elgesys gana sistemingas ir nuoseklus, jis veikė pagal tą patį praeityje susiformavusį tapatų nusikalstamos veikos modelį, pagal kurį jis daro savanaudiškus nusikaltimus, siekdamas pasipelnyti ir gauti lėšų pragyvenimui. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas nesiekiantis sankcijose numatyto šios rūšies bausmės vidurkio. O už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis taip pat nustatytinas nesiekiantis sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Teismo vertinimu, pagal A. S. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos, ar per švelnios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. S. iš esmės viena veika tuo pačiu metu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2017 m. kovo 23 d. veika prieš A. S.); taip pat nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 26 d. veika prieš M. V.), sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmiau paminėtos jam paskirtos subendrintos bausmės bausmių dalinio sudėjimo būdu bendrintinos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2017 m. kovo 23 d. veika prieš A. S.) ir 215 straipsnio 1 dalį (2018 m. rugpjūčio 26 d. veika prieš M. V.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė subendrinta su įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, tačiau minėtas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, teismas šiuo metu nebendrina skirtinos bausmės su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu. Be to, A. S. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei įvertinus tai, kad paminėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės šiuo metu nėra subendrintos, tačiau nuosprendžiai įsiteisėję, teismas skiriamą bausmę bendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu įskaitytas suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžius nuteistojo atlikta bausmės dalis.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 84 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl 2017 m. kovo 23 d. piniginės vagystės patyrė žalą dėl asmens tapatybės kortelės atstatymo (15 Eur), vairuotojo pažymėjimo (15 Eur), taip pat joje buvo 10 Eur grynų pinigų, nuolaidų kortelės, kurių vertė 6 Eur, 16 Eur vertės atminties kortelė bei pati 20 Eur vertės piniginė. Dėl minėtų veiksmų, A. S. prašo atlyginti 84 Eur turtinę žalą ir 100 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 80). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai A. S. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į kaltinamojo A. S. nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius, kurie yra atstatomi, tačiau sukėlė jai nepatogumų, nesaugumo jausmą. Sprendžiant dėl priteistinos turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama į tai, kad veika padaryta 2017 m. kovo 23 d., todėl manytina, kad nukentėjusios nurodytos pinginės, asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo atstatymo, atminties kortelė, nuolaidų kortelių vertės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir nėra akivaizdžiai per didelės. Todėl nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. S. ieškinys tenkintinas visiškai.

Tuo tarpu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 824 Eur turtinės žalos atlyginimo. Jame nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje, Rokantiškių kapinėse, buvo pavogta jo piniginė, kurioje buvo SEB banko mokėjimo kortelė, kurios atstatymas nieko nekainavo, 750 Eur grynų pinigų, vairuotojo pažymėjimas, kurio atstatymas kainavo 24 Eur, įvairios nuolaidų kortelės, neturinčios vertės, ir pačios piniginės vertė – 50 Eur. Taip patyrė 824 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 79). Teismas, įvertinęs kad ši veika padaryta 2018 m. rugpjūčio 26 d., susipažinęs su VĮ „Regitra“ tinklalapyje esančiomis vairuotojo pažymėjimo išdavimo kainomis bei įvertinęs nukentėjusiojo nurodytos piniginės vertę, mano, kad jo nurodytos vertės atitinka protingumo teisingumo kriterijus ir nėra akivaizdžiai per didelės. Be to, kaltinamasis A. S. patvirtino, kad piniginėje išties buvo 750 Eur grynųjų pinigų suma. Todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. ieškinys tenkintinas visiškai.

Taip pat šioje byloje civilinis ieškovas „Luminor Bank AS“ pateikė civilinį ieškinį dėl 120 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi tokią sumą bankas 2017 m. spalio 13 d. kompensavo banko klientei A. S., atstatydamas pinigines lėšas klientės sąskaitoje (2 t., b. l. 84-86). Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. S. išgrynino 120 Eur, kurie 2017 m. spalio 13 d. A. S. atstatyti pagal pretenziją (2 t., b. l. 85), todėl civilinio ieškovo „Luminor Bank AS“ ieškinys tenkintinas visiškai ir ši suma priteistina iš A. S..

Nagrinėjamu atveju ieškiniai laikytini įrodytais nukentėjusiųjų parodymais, bylos medžiaga, kaltinamasis A. S. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas prisipažino padaręs visiškai bei pareikštų ieškinių sumos neginčijo, jis privalo šią žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis).

VI. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD, 3 vnt., su vaizdo įrašais iš bankomatų ir nuotraukos, likusios po portretų tyrimo (2 t., b. l. 109, 111, 158), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2017 m. kovo 23 d. veika prieš A. S. ir G. S.) ir paskirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (2017 m. kovo 23 d. veika prieš A. S.) ir paskirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2017 m. kovo 23 d. veika prieš A. S.) ir paskirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 26 d. veika prieš M. V.) ir paskirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 26 d. veika prieš M. V.) ir paskirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (2018 m. rugpjūčio 26 d. veika prieš M. V.) ir paskirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme) (dėl 2017 m. kovo 23 d. nusikalstamų veikų) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirti subendrintą septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam subendrintą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2018 m. rugpjūčio 26 d. nusikalstamų veikų) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirti subendrintą septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam subendrintą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. S. paskirtą subendrintą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę (dėl 2017 m. kovo 23 d. nusikalstamų veikų) dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme (dėl 2018 m. rugpjūčio 26 d. nusikalstamų veikų) ir skirti jam galutinę subendrintą vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta galutine dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta galutine trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dvejų metų dalį ir šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės keturių mėnesių dalį ir A. S. skirti galutinę penkerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu įskaitytą suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžius nuteistojo atliktą bausmės dalį.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš A. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. priteisti šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus (184 Eur) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. S. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. V. priteisti aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus (824 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Iš A. S. civiliniam ieškovui „Luminor Bank AS” priteisti šimtą dvidešimt eurų (120 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD, 3 vnt., su vaizdo įrašais iš bankomatų ir nuotraukas, likusias po portretų tyrimo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.