Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-15 · Administracinė byla Nr. eI3-759-860/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-01-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-04-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-15
Bylos Nr.
eI3-759-860/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08444-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Dobilo daigas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-759-860/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08444-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 15 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. M.,atsakovės atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dobilo daigas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dobilo daigas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. liepos 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas). Taip pat prašo priteisti iš atsakovės jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad yra parengusi bei nustatyta tvarka suderinusi maitinimo paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) su Administracija ir 2021 m. birželio 1 d. yra gavusi Administracijos leidimą rekonstruoti statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gavus statybą leidžiantį dokumentą, ji 2021 m. liepos 14 d. pateikė prašymą Administracijai dėl medžių kirtimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kad. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informavimo“ Administracija informavo, jog Projekte numatytų medžių šalinimui yra nepritarta. Bendrovės teigimu, ji 2021 m. rugsėjo 28 d. Administracijos raštą apskundė teismui, kuris 2023 m. vasario 15 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI3-519-426/2023, jos skundą patenkino, įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti jos 2021 m. liepos 14 d. prašymą dėl leidimo kirsti medžius ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) imperatyvius reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Taip pat skunde paaiškina, kad 2023 m. balandžio 25 d. pateikė Administracijai naują prašymą dėl leidimo medžių šalinimui Žemės sklype. Kartu su prašymu pateikė papildomus dokumentus ir ekspertų išvadas, patvirtinančius medžių šalinimo būtinybę. Nurodo, jog nesulauksi jokio atsakymo 2023 m. gegužės 31 d. el. laišku pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti leidimą. 2023 m. birželio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Administracija informavo, kad neprieštarauja norimų želdinių šalinimui ir bus priimtas sprendimas, kai bus parengtas ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintas naujų želdinių (kompensuojant šalinamus) sodinimo artimiausioje aplinkoje projektas. Skunde taip pat paaiškina, jog buvo pakviesta dalyvauti į 2023 m. birželio 8 d. vykusį Atskirųjų želdynų projektų derinimo darbo grupės nuotolinį posėdį, kuriame, be kitų klausimų, buvo svarstomas ir jos prašymas dėl medžių šalinimo. Pažymi, jog posėdžio metu niekas neprieštaravo medžių šalinimui, tačiau jos paprašė pateikti pasirašytą garantinį raštą pagal Administracijos direktoriaus patvirtintą formą. Pareiškėja teigia, jog kitą dieną, 2023 m. birželio 9 d., pateikė Administracijai pasirašytą 2023 m. birželio 9 d. garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo kompensuoti šalinamų medžių kamienų skersmenų sumą, garantavo atitinkamos apimties medžių ir krūmų pasodinimą, suderinus augalų sodinimo projektą su Administracija. Nurodo ir tai, kad 2023 m. birželio 9 d. gavo Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vyr. specialisto A. U. atsiųstą raštą, kuriuo informuota, jog jos prašyme nurodyti želdiniai 9 vnt. (duomenys neskelbtini) nėra priskiriami saugotiniems želdiniams. Bendrovės teigimu, po keliolikos dienų ji gavo Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. birželio 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl planuojamų šalinti želdinių Žemės sklype“. Šiuo raštu Administracija informavo, kad želdinių šalinimo darbai gali būti vykdomi tik suderinus želdinimo schemą su Administracijos Vyriausiojo architekto biuru ir ne vėliau kaip vienas mėnesis iki darbų pradžios įvykus susitikimui su visuomene. Nesutikdama su 2023 m. birželio 27 d. raštu ir jame iškeltu nauju reikalavimu supažindinti visuomenę su esama situacija ir siūlomu nauju apželdinimu, Bendrovė 2023 m. liepos 27 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (dabartinis pavadinimas Regionų administracinis teismas), prašydama 2023 m. birželio 27 d. raštą panaikinti. Bendrovės teigimu, tik susipažinusi su atsakovės atsiliepimu į jos skundą administracinėje byloje Nr. eI3-11207-809/2023 ir jo priedais, sužinojo, kad Administracija yra surašiusi 2023 liepos 19 d. skundžiamą Raštą. Nurodo, jog skundžiamame Rašte Administracija pakeitė savo ankstesnę poziciją ir nusprendė nepritarti sprendimui pašalinti Žemės sklype esančius želdinius / medžius. Bendrovės įsitikinimu, skundžiamas Administracijos Raštas yra neteisėtas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas. Teigia, kad skundžiamame Rašte Administracija nenurodo jokių pasikeitusių faktinių aplinkybių, jokių oficialių dokumentų, jokių atliktų tyrimų ar pan., kurie leistų daryti priešingas išvadas. Taip pat teigia, jog Rašte Administracija remiasi neaiškiais šaltiniais ir duomenimis, pavyzdžiui, Rašte nurodoma, kad „Kaip ir daugelis kitų panašių vietų, ši valstybės saugoma terasa Vilniaus senamiestyje buvo projektuota kaip erdvė su apželdinimo galimybe (1912 m. vizualizacijoje terasa matoma apželdinta...)“, tačiau Bendrovei neaišku, kuo remdamasi Administracija teigia, kad ši terasa buvo projektuota kaip erdvė su apželdinimo galimybe. Nurodo, jog toks Administracijos teiginys prieštarauja atestuotos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės R. P. nurodytai išvadai, kad istoriškai medžių sodinimas nebuvo numatytas ant (duomenys neskelbtini). Taip pat skunde nurodo, jog Rašte ne kartą daromos nuorodos į Lietuvos nacionalinio ICOMOS komiteto nuomonę. Teigia, jog Administracija nurašė ICOMOS Lietuva raštą, t. y. antroji skundžiamo Rašto pastraipa yra pažodžiui nukopijuota nuo ICOMOS Lietuva rašto, o trečioji pastraipa nukopijuota su nedideliu prierašu ir nuoroda į straipsnį portale delfi.lt. Bendrovės nuomone, tai įrodo, jog didelė dalis Rašte pateikiamos informacijos ir duomenų šaltinių yra ne pačios Administracijos turimi duomenys, o visiškai nesusijusio subjekto – nevyriausybinės organizacijos ICOMOS Lietuva rašte pateikta nuomonė. Bendrovės teigimu, ši organizacija neturi jokių viešojo administravimo įgalinimų ir teisės spręsti klausimus, susijusius su želdinių pripažinimu saugotinais ar nesaugotinais, su želdinių šalinimu ir pan. Todėl jos rašte išdėstyta nuomonė laikytina subjektyvia vieno juridinio asmens pozicija, kuri nepretenduoja į objektyvią tiesą. Bendrovė skunde teigia, jog jos norimi pašalinti medžiai nėra saugomi želdiniai. Remiasi Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2023 m. liepos 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog medžiams, esantiems Žemės sklype, paveldosaugos reikalavimai nėra taikomi. Bendrovė taip pat teigia, jog medžiai atsirado tarybiniais metais ar dar vėliau, XX amžiaus pabaigoje, t. y. medžių amžius siekia apie 20-40 metų. Bendrovės manymu, skundžiame Rašte Administracija nepagrįstai atsižvelgia ir į 2023 m. liepos 19 d. susitikimo su visuomene rezultatus ir gyventojų nepritarimą objekto, esančio Žemės sklype, vystymui. Teigia, jog nei skundžiamame Rašte, nei prie jo atskirai nėra pridėta jokių duomenų, patvirtinančių 2023 m. liepos 19 d. susitikimo su visuomene rezultatus. Taip pat teigia, jog toks susitikimas ar suinteresuotos visuomenės pritarimas / nepritarimas medžių šalinimui yra nenumatytas jokiuose teisės aktuose nei kaip privaloma, nei kaip rekomendacinė procedūra. Viešinamas buvo ne medžių šalinimo projektas, o būsimo sklypo apželdinimo schema, kuri niekaip neįtakoja ir negali įtakoti Administracijos priimtų sprendimų dėl medžių pripažinimo nesaugotinais. Bendrovės teigimu, Rašte nurodomas gyventojų nepritarimas objekto, esančio Žemės sklype, vystymui laikytinas Administracijos nekompetencijos ir teisinio nihilizmo iliustravimo pavyzdžiu, t. y. statybos leidimas statinio rekonstrukcijai jai buvo išduotas 2021 m. birželio 1 d., o viešas susirinkimas šio statinio rekonstrukcijos projekto projektinių pasiūlymų aptarimui įvyko 2019 m. birželio 17 d., todėl dabartinis gyventojų pritarimas ar nepritarimas šio objekto vystymui negali turėti jokios įtakos. Bendrovė mano ir tai, kad skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ nuostatų. Teigia, jog Administracija pakeitė ankstesnius sprendimus, nepasikeitus jokiai faktinei situacijai ir nepaaiškėjus jokioms naujoms aplinkybėms. Skunde pažymi ir tai, kad skundžiamame Rašte nėra nurodyti jokie įstatymai, kurie suteiktų atsakovei teisę keisti anksčiau jos priimtus sprendimus, t. y. pritarimą medžių šalinimui kaip nepriskirtų saugotiniems želdiniams.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą, kuriame su Bendrovės skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime teigia, jog Bendrovės nurodomi Administracijos 2023 m. birželio 1 d. ir 9 d. raštai nėra laikytini leidimais kirsti medžius. Administracijos 2023 m. birželio 1 d. raštu Bendrovei buvo nurodyta, kad želdinių šalinimui bus neprieštaraujama ateityje – kai bus parengtas ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintas naujų želdinių (kompensuojant šalinamus) sodinimo artimiausioje aplinkoje projektas. 2023 m. birželio 9 d. Administracijos vyr. specialisto el. laiškas nėra oficialus sprendimas, t. y. el. laiškas yra informacinio pobūdžio – pateikiama nuomonė, kad želdiniai nepriskiriami saugotiniems. Administracijos teigimu, Administracijos 2023 m. birželio 1 d. ir 9 d. raštuose kalbama apie želdinių pašalinimo galimybę tik ateityje, įvykdžius nurodytas sąlygas. Administracija teigia, jog Bendrovei iš pradžių buvo pranešta apie galimybę ateityje pašalinti želdinius iš Žemės sklypo, tačiau galutinis sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Toliau vykdant procedūrą ir nustačius, kad baigiamasis aktas (leidimas kirsti želdinius) bus neteisėtas, Bendrovė buvo pagrįstai ir teisėtai informuota, kad želdiniai negali būti naikinami, paprašyta nesiimti jokių veiksmų, susijusių su želdinių šalinimu Žemės sklype. Administracija atsiliepime pažymi ir tai, kad Bendrovė 2023 m. balandžio 25 d. prašyme pateikė netikslias aplinkybes. Atsakovės teigimu, Bendrovės teiginiai, kad želdiniai blogina konstrukcijos būklę bei nėra kitos alternatyvos, kaip skubiai pašalinti medžius ir krūmus, ne visai atitinka tikrovę. Nurodo, kad didžiausi saugomo pastato įtrūkimai fiksuojami zonoje be medžių. Tad, Bendrovė klaidingai nurodė, jog alternatyvų nėra – medžius skubiai būtina pašalinti. Administracija nesutinka su Bendrove, jog ji nepagrįstai rėmėsi ICOMOS Lietuva išvada. Atsiliepime teigia, jog ICOMOS Lietuva yra nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas – per savo ekspertų tinklą skatinti paveldo apsaugą. ICOMOS priklauso įvairių sričių, susijusių su paveldo apsauga, ekspertai: restauratoriai, architektai, istorikai, archeologai, meno istorikai, geografai, antropologai, inžinieriai, miestų planuotojai, teisininkai, aplinkos apsaugos specialistai ir kiti. Atsakovės įsitikinimu, ICOMO Lietuva išvada buvo ir yra itin reikšminga ir negalėjo būti ignoruojama. Atsakovė taip pat mano, jog priimant skundžiamą Raštą buvo ginamasis viešasis interesas. Teigia, jog (duomenys neskelbtini) ir jos prieigos nuo seno pasižymėjo santykinai didele želdynų ir želdinių (sodų, alėjų ir pan.) gausa, tai istorinio (duomenys neskelbtini) būdingas bruožas, formavęs ir tebeformuojantis jo savitumą. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje šios teritorijos gatvės ir atviros erdvės apsodinamos medžiais, planingai formuojant žaliąsias erdves. Kaip ir daugelis kitų panašių vietų, ši valstybės saugoma terasa Vilniaus senamiestyje buvo projektuota kaip erdvė su apželdinimo galimybe (1912 m. vizualizacijoje terasa matoma apželdinta; tai charakteringas šio laikotarpio miesto skverelio pavyzdys) ir iki šiol ji funkcionuoja kaip žalioji salelė. Šis kompaktiškas želdynas yra svarbus vietos kraštovaizdžio elementas, vertintinas kaip neatsiejama valstybės saugomo (duomenys neskelbtini) komplekso (kodas (duomenys neskelbtini)) dalis. (duomenys neskelbtini) kompleksas (kodas (duomenys neskelbtini)) yra saugomas valstybės. Šio komplekso aprašyme, pateikiame Kultūros paveldo registre, nurodomos vertingosios savybės: 7.1.3.1. teritorijos planavimo sprendiniai – planas, tūrinė – erdvinė struktūra, kurią formuoja prie (duomenys neskelbtini) stovintys pastatai bei juos jungianti terasa (1995-1997 m. rekonstruoti (duomenys neskelbtini) teritorijos dalyje esantys pastatai: (duomenys neskelbtini) artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas – Vilniaus senamiesčio teritorija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Mano, jog ginčijamas Raštas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, visuomenės intereso prioriteto principą, VAĮ reikalavimus – Rašte išsamiai ir aiškiai pateikiamas tiek jo faktinis, tiek teisinis pagrindimas. Atsakovės įsitikinimu, Bendrovė skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių ir argumentų, leidžiančių abejoti Rašto teisėtumu ir pagrįstumu. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo ginčijamo Rašto panaikinti kaip neteisėto.

3. Teismo posėdyje:

- pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti;

Šalies argumentai

- atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2023 m. liepos 19 d. Rašto, kuriuo nuspręsta nepritarti sprendimui pašalinti Žemės sklype esančius želdinius / medžius, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu leisti pašalinti medžius ir krūmus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą.

Administracija 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu pareiškėją informavo, kad projekte numatytų medžių šalinimui nepritaria.

Pareiškėjas minėtą raštą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. vasario 15 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI3-519-426/2023, įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo kirsti medžius.

Teismo sprendimą Administracija įvykdė priimdama 2023 m. kovo 10 d. raštą, kuriame nurodė, jog nesutinka su medžių kirtimu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas šio Administracijos rašto neskundė.

5.2. Bendrovė 2023 m. balandžio 25 d. prašymu „Dėl leidimo medžių šalinimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas), kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti leidimą šalinti visus medžius ir krūmus, augančius Žemės sklype.

Prašyme, be kita ko, nurodė, jog, pirma, medžių šalinimas yra būtinas tam, kad būtų galima atlikti statinio rekonstrukciją pagal Administracijos išduotą leidimą rekonstruoti statinį. Jeigu medžių šalinimui nebus išduotas leidimas, Bendrovė negalės įgyvendinti Projekto, dėl ko patirs nuostolius. Antra, medžių šalinimas yra būtinas siekiant apsaugoti kultūros paveldo objektus nuo daromo neigiamo šių želdinių poveikio ir galimos griūties.

Pareiškėjas prie Prašymo pridėjo visą eilę dokumentų. Bei nurodė, kad visi šie dokumentai ir atestuotų specialistų išvados aiškiai patvirtina būtinybę šalinti medžius Žemės sklype dėl paveldosauginių, konstrukcinių, statybinių – techninių priežasčių. Taip pat jie patvirtina, kad prioritetas turi būti teikiamas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimui, o ne keleto menkaverčių medžių apsaugai.

5.3. Bendrovė, nesulaukusi atsakymo, 2023 m. gegužės 31 d. el. laišku dar kartą kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti leidimą medžių kirtimui.

5.4. Administracija 2023 m. birželio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo medžių šalinimui žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ atsakė į Bendrovės 2023 m. balandžio 25 d. Prašymą.

Administracija minėtame rašte informavo, jog Bendrovės Prašymas buvo aptartas pasitarime pas Vilniaus miesto savivaldybės merą ir priimtas sprendimas neprieštarauti norimų želdinių šalinimui, kai bus parengtas ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintas naujų želdinių (kompensuojant šalinamus) sodinimo artimiausioje aplinkoje projektas.

5.5. Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vyr. specialistas A. U. 2023 m. birželio 9 d. parašė elektroninį laišką.

Šiame elektroniniame laiške nurodė, jog Administracija išnagrinėjo Bendrovės Prašymą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2021-12-24, Nr. 1101) Prašyme nurodyti želdiniai 9 vnt. (duomenys neskelbtini) nepriskiriami saugotiniems bei minėtų želdinių šalinimui neprieštarauja. Nurodė ir tai, kad želdinių šalinimo darbai gali būtį pradėti ne anksčiau kaip 2023 m. rugpjūčio 1 d.

5.6. Administracija 2023 m. birželio 27 d. surašė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl planuojamų šalinti želdinių, adresu (duomenys neskelbtini), adresuotą Bendrovei.

Minėtame rašte nurodyta, jog želdinių šalinimo darbai gali būti vykdomi tik susiderinus želdinimo schemą su Administracijos Vyriausiojo architekto biuru ir ne vėliau kaip vienas mėnesis iki darbų pradžios įvykus susitikimui su visuomene. Visuomenė turėtų būti supažindinta su esama situacija, dėl kokių priežasčių planuojamas želdinių šalinimas ir koks bus vykdomas artimiausios aplinkos želdinimas naujais želdiniais.

Bendrovė, nesutikdama su šiuo Administracijos raštu, kreipėsi į teismą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI3-2184-809/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-07771-2023-2) nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eAS-524-463/2024, Bendrovės atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

Kaip matyti iš teismų nutarčių, teismai pripažino, kad skundžiamas Administracijos raštas Bendrovei nesukelia jokių teisinių pasekmių, o tik yra informacinio pobūdžio raštas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

6. Administracija 2023 m. liepos 19 d. taip pat priėmė šioje byloje skundžiamą Raštą, kuriuo nepritarė sprendimui pašalinti Žemės sklype esančius želdinius / medžius bei paprašė Bendrovės nesiimti jokių veiksmų, susijusių su želdinių šalinimu Žemės sklype.

Rašte, be kita ko, nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) ir jos prieigos nuo seno pasižymėjo santykinai didele želdynų ir želdinių (sodų, alėjų ir pan.) gausa, tai istorinio (duomenys neskelbtini) būdingas bruožas, formavęs ir tebeformuojantis jo savitumą. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje šios teritorijos gatvės ir atviros erdvės apsodinamos medžiais, planingai formuojant žaliąsias erdves. Kaip ir daugelis kitų panašių vietų, ši valstybės saugoma terasa Vilniaus senamiestyje buvo projektuota kaip erdvė su apželdinimo galimybe (1912 m. vizualizacijoje terasa matoma apželdinta; tai charakteringas šio laikotarpio miesto skverelio pavyzdys) ir iki šiol ji funkcionuoja kaip žalioji salelė. Šis kompaktiškas želdynas yra svarbus vietos kraštovaizdžio elementas, vertintinas kaip neatsiejama valstybės saugomo (duomenys neskelbtini) komplekso (kodas (duomenys neskelbtini)) dalis.

Rašte taip pat nurodyta, jog Lietuvos nacionalinis ICOMOS komitetas ir Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, jog šiame Žemės sklype esančio želdyno pašalinimas reikštų akivaizdžiai reikšmingas pasekmes aplinkai, įskaitant poveikį UNESCO pasaulio paveldo vietovei Vilniaus istoriniam centrui, nacionalinės reikšmės kultūros vertybėms Vilniaus senamiesčiui, miesto daliai, vadinamai Naujamiesčiu, valstybės saugomam (duomenys neskelbtini) kompleksui, valstybės saugomai terasai ir jos aplinkai. Lajų masės praradimas būtų negrįžtamas, to atlyginti nei teritorijoje, nei šalia jos nenumatoma ir vargiai įmanoma, nes gretimybėje nepakanka vietos fiziškai kompensuoti prarandamų medžių vertę naujais želdiniais.

Administracija Rašte pažymėjo, jog kyla abejonių, ar medžiai auga ant saugomo statinio ar visgi medžiams numatytose vietose, daro įtaką pastarojo konstrukcijoms, ypatingai, kai didžiausi saugomo pastato įtrūkimai fiksuojami zonoje be medžių.

Rašte nurodyta ir tai, jog Žemės sklype augančius želdinius reikėtų vertinti kaip neatskiriamą ir autentišką pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), aplinką ir atitinkamai reikštų, jog tokiu atveju želdiniai negali būti naikinami.

7. Bendrovė, nesutikdama su Administracijos 2023 m. liepos 19 d. Raštu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

8. Kaip matyti iš bylos, Administracijos pozicija dėl Bendrovės pateikto Prašymo buvo pakankamai neaiški ir prieštaringa. Administracija pareiškėjai teikė ne vieną atsakymą ir raštą, kuriuose dėstoma pozicija skyrėsi, buvo keliami tam tikri reikalavimai ir sąlygos.

Nepaisant to, laikytina, kad Administracija galutinę poziciją į pareiškėjos Prašymą, kuriuo buvo prašoma išduoti leidimą šalinti visus medžius ir krūmus, augančius Žemės sklype, pateikė skundžiamame Rašte. Tad būtent šio Rašto teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas.

9. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 5 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamo Rašto priėmimo metu) 2 dalies 10 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos išduoda leidimus ir priima sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius.

To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo <...>.

Iš Želdynų įstatymo 13 straipsnio 4-6 dalių matyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija, atlikusi įstatyme nurodytus veiksmus, išduoda leidimą arba motyvuotai atsisako jį išduoti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja suinteresuotą asmenį.

10. Savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės meras (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktas).

11. Iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad minėtą leidimą išduoda arba motyvuotai atsisako jį išduoti būtent savivaldybės vykdomoji institucija, t. y. savivaldybės meras, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės meras.

12. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, jį pasirašė Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas G. R. Kitaip sakant, sprendimą dėl Bendrovės Prašymo dėl leidimo išdavimo priėmė ne savivaldybės meras, kaip numato teisės aktai, o atitinkamo skyriaus vedėjas, t. y. tam neįgaliotas viešojo administravimo subjektas.

13. Administracija pateiktuose paaiškinimuose teigia, kad sprendimą suteikti leidimą priima savivaldybės meras, o jeigu nusprendžiama tokio leidimo nesuteikti, - tai sprendimą turi teisę priimti ir Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius. Administracija atkreipia teismo dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Raštas buvo priimtas Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste, t. y. siekiant išsaugoti želdinius, o ne Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkto kontekste, t. y. suteikiant leidimą pašalinti želdinius.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais Administracijos argumentais negali sutikti. Visų pirma, minėta, teisės aktai pakankamai aiškiai nustato, kad leidimą pašalinti želdinius išduoda arba motyvuotai atsisako jį išduoti būtent savivaldybės vykdomoji institucija, t. y. savivaldybės meras, o ne koks kitas subjektas ar mero įgaliotas kitas subjektas. Antra, apskritai toks situacijos aiškinimas būtų nelogiškas, kai leidimą pašalinti želdinius (t. y. priimti teigiamą sprendimą) gali išduoti tik savivaldybės meras, o jeigu turi būti priimamas neigiamas sprendimas, - tai jį gali priimti bet kuris, ar konkretaus skyriaus, savivaldybės tarnautojas. Tokiu atveju apskritai galėtų iškilti klausimas, ar pats savivaldybės meras su tokiu sprendimu sutinka, ar jis buvo informuotas apie situaciją, o gal tarnautojas be mero žinios nusprendė priimti sprendimą neišduoti leidimo ir pan. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, toks teisės aktų aiškinimas, kaip bando aiškinti Administracija, yra teisiškai ydingas. Trečia, Bendrovė kreipėsi su Prašymu dėl leidimo išdavimo šalinti medžius ir krūmus Žemės sklype, tad dėl šio Prašymo turi būti priimtas arba teigiamas, arba neigiamas sprendimas, kaip numatyta Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 13 straipsnyje. Šiuo atveju Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriuo remiasi Administracija savo paaiškinimuose, iš viso yra neaktualus.

14. Administracija dar nurodo, kad Bendrovė savo skunde nekėlė klausimo dėl ginčijamo Rašto pasirašymo, t. y. ar jį pasirašė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tikrindamas skundžiamo administracinio akto (šiuo atveju Rašto) teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę ir pareigą ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar skundžiamą aktą priėmė tam kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Be to, nagrinėjamu atveju teismas sudarė šalims galimybę pasisakyti šiuo klausimu, dėl to buvo atidėtas ir teismo posėdis, Administracija pateikė rašytinius paaiškinimus šiuo klausimu. Taigi, nagrinėjamu atveju ši situacija ginčo šalims nebuvo ir nėra siurprizinė.

15. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamą Raštą priėmė ne savivaldybės meras, kaip numatyta teisės aktuose, o Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas, t. y. tam neįgaliotas viešojo administravimo subjektas, kuris veikė ultra vires (viršydamas savo įgaliojimus). Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą.

16. Be to, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aiškindamas VAĮ 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos atitiktis yra 10 straipsnio 5 dalis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus; taip pat su gero administravimo principu (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcen­tavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A5202294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Taigi, LVAT praktikoje ne kartą konsta­tuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi ap­imti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinė­je byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi Bendrovės teikto Prašymo turinį, Administracijos skundžiamą Raštą, dar konstatuoja, kad Administracijos Raštas neatitinka ir minėtų VAĮ reikalavimų. Skundžiamame Rašte iš esmės neatsakyta į Prašyme nurodytas svarbias aplinkybes ir keltus klausimus, neatsakyta, ar nurodyti medžiai daro žalą pastato (t. y. kultūros paveldo objekto) konstrukcijoms, ar medžiai priskirtini prie saugotinų želdinių ir pan. Apskritai Administracijos teiginiai, kad jai kyla abejonių, ar tikrai medžiai auga ant saugomo statinio ar visgi medžiams numatytoje vietoje, daro įtaką pastato konstrukcijoms, - yra netinkami. Savivaldybė spręsdama Bendrovės Prašymą turi ne kelti abejones, o jas pašalinti, jeigu tokių yra ir aiškiai padaryti vienokią ar kitokią išvadą, kurios pagrindu būtų pagrindžiamas priimamas sprendimas. Be to, kaip matyti iš Rašto, jame suabsoliutinta visuomenės nuomonė, tačiau turi būti ieškoma interesų pusiausvyros; dėl kitų interesų ir jų pusiausvyros nieko nepasisakyta. Taip pat pažymėtina ir tai, kad Rašte, be kita ko, nurodyta, jog: „nagrinėjamoje teritorijoje augančius želdinius reikėtų vertinti kaip neatskiriamą ir autentišką pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), aplinką ir atitinkamai reikštų, jog tokiu atveju želdiniai negali būti naikinami“. Tačiau šis Administracijos teiginys, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) taip pat kelia abejonių. Tad sprendžiant dėl pareiškėjos Prašymo turi būti argumentuotai pasisakyta ir dėl šių aplinkybių.

18. Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai reiškia, kad pareiškėjos skundas patenkinamas, o Administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. liepos 19 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Be to, pažymėtina, kad nors pareiškėja neprašo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, nepaisant to, administracinė procedūra šiuo atveju nėra baigta, tad atsakovei vis tiek tenka pareiga priimti sprendimą dėl Bendrovės Prašymo.

19. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

20. Pareiškėjos skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Tai reiškia, kad pareiškėja turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio.

Pareiškėja taip pat patyrė 2 746,70 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnis ir kt.).

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš atsakovės iš viso priteistina 2 769,70 Eur (23 Eur + 2 746,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dobilo daigas“ skundą dėl rašto panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus 2023 m. liepos 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Dobilo daigas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 769,70 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisVioleta Petkevičienė