Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-15 · Administracinė byla Nr. eA-550-415/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-01-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-04-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-15
Bylos Nr.
eA-550-415/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08444-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Dobilo daigas“
Administracinė byla Nr. eA-550-415/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08444-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dobilo daigas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dobilo daigas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. liepos 19 d. raštą Nr. A51-120973/23(3.3.2.26-ENE) „Dėl planuojamų šalinti želdinių, adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas), taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. pareiškėjas 2023 m. balandžio 25 d. pateikė atsakovui prašymą dėl leidimo šalinti medžius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Atsakovas Sprendime nurodė, kad nepritaria sprendimui pašalinti želdinius / medžius, esančius Sklype, ir prašė nesiimti jokių veiksmų, susijusių su želdinių šalinimu Sklypo teritorijoje;

2.2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, (toliau – ir Kriterijai; 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 521 redakcija) 3.3.1 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas; neteko galios nuo 2021 m. lapkričio 11 d.) 5.8 punktu, Sklypo terasoje augantys medžiai ir krūmai nelaikytini saugotinais augalais, jie gali būti kertami (šalinami neatlygintinai), kaip pastato pamatų ir / ar kitų jo dalių gadintojai. Tokias išvadas pateikė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos arboristikos centras“, šios išvados buvo pateiktos atsakovui kartu su prašymu;

2.3. Atskirųjų želdynų projektų derinimo darbo grupės 2023 m. birželio 8 d. posėdyje niekas iš posėdžio dalyvių neprieštaravo medžių šalinimui, pareiškėjo tik paprašyta pateikti pasirašytą garantinį raštą pagal Administracijos direktoriaus patvirtintą formą. Pareiškėjas atsakovui pateikė 2023 m. birželio 9 d. garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo kompensuoti šalinamų medžių kamienų skersmenų sumą, garantavo atitinkamos apimties medžių ir krūmų pasodinimą, suderinus augalų sodinimo projektą su Vilniaus miesto savivaldybe (toliau – ir Savivaldybė);

2.4. Savivaldybė 2023 m. birželio 1 d. raštu Nr. A51-94447/23(3.3.2.26E-MTA) ir 2023 m. birželio 9 d. raštu patvirtino, kad pareiškėjo prašyme nurodyti medžiai yra laikytini nesaugotinais medžiais, ir nurodė, kad Savivaldybė neprieštarauja jų šalinimui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Nepaisant to, Skyrius 2023 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51-108574/23 (3.3.2.26E-MTA) informavo pareiškėją, kad želdinių šalinimo darbai gali būti vykdomi tik suderinus želdinimo schemą su Administracijos Vyriausiojo architekto biuru ir ne vėliau kaip vienas mėnuo iki darbų pradžios įvykus susitikimui su visuomene. Pareiškėjas minėtą Skyriaus 2023 m. birželio 27 d. raštą apskundė teismui;

2.5. 2023 m. liepos 19 d. priimtame Sprendime atsakovas pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad nepritaria medžių šalinimui. Šis Sprendimas užkerta kelią pareiškėjui pašalinti medžius ir įgyvendinti patalpų rekonstrukcijos projektą pagal Savivaldybės išduotą 2021 m. birželio 1 d. leidimą rekonstruoti statinį. Rekonstrukcijos projektas buvo ilgą laiką derinamas su Savivaldybe ir kitomis institucijomis, Sklypo sutvarkymo (dangų) planas su medžių taksacija ir numatomais atsodinti medžiais buvo sudėtinė projekto dalis. Projektas taip pat buvo pateiktas visuomenei viešam svarstymui, viešas susirinkimas projektiniams pasiūlymams aptarti įvyko 2019 m. birželio 17 d.;

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI3-519-426/2023) ankstesnis atsakovo sprendimas nepritarti projekte numatytų medžių šalinimui, t. y. 2021 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. A51-92242/21(3.3.2.26E-MTA), buvo panaikintas, o atsakovas – įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. liepos 14 d. prašymą ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas 2023 m. balandžio 25 d. pateikė naują prašymą dėl medžių šalinimo, nurodydamas papildomus argumentus ir pridėdamas dokumentus, be kita ko, patvirtinančius, kad Sklypo terasoje augantys medžiai nėra pripažinti kultūros paveldo objekto – Geležinkelių valdybos pastatų komplekso – vertingąja savybe, o, siekiant apsaugoti kultūros paveldo objektus nuo jau daromo neigiamo želdinių poveikio, yra būtinas skubus medžių ir krūmų, augančių ant terasos, šalinimas;

2.7. atsakovas Sprendime nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų medžių šalinimo būtinybę ir faktą, kad šie medžiai laikomi nesaugotinais. Atsakovas nenurodė jokių pasikeitusių faktinių aplinkybių, oficialių dokumentų, atliktų tyrimų ar pan., kurie leistų daryti priešingas išvadas. Savivaldybė remiasi neaiškiais šaltiniais ir nežinia iš kur paimtais duomenimis, pavyzdžiui, neaišku, kuo remdamasi Savivaldybė teigia, kad Sklypo terasa buvo suprojektuota kaip erdvė su apželdinimo galimybe. Be to, apželdinimas gali būti atliekamas gėlėmis, krūmais ir kitais augalais, nebūtinai medžiais. Pareiškėjo parengtas apželdinimo projektas tai ir numato – aptariama teritorija liks žalia erdve, apželdinta įvairiais augalais;

2.8. Sprendime remiamasi asociacija „ICOMOS Lietuva“ komiteto nuomone kaip kompetentingos institucijos išvadomis. Nurodyta nevyriausybinė organizacija neturi jokių viešojo administravimo įgalinimų ir teisės spręsti klausimus, susijusius su želdinių pripažinimu saugotinais, želdinių šalinimu ir pan. Šios asociacijos nuomonė laikytina subjektyvia vieno juridinio asmens pozicija. Be to, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) 2023 m. liepos 28 d. rašte Nr. (1.29 E)2-1384 pateikta pozicija paneigia šią nuomonę;

2.9. iš 1947 metų nuotraukų matyti, kad tuo metu Sklype nebuvo nė vieno medžio. Medžių amžius siekia 20–40 metų, jie šioje vietoje atsirado tarybiniais laikais ar dar vėliau. Aptariami medžiai nėra autentiška Geležinkelių valdybos pastatų komplekso dalis, jie nebuvo pripažinti saugomo kultūros paveldo objekto vertingąja savybe, todėl atsakovas nepagrįstai bando pasiremti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu;

2.10. Sprendime keliamos abejonės, ar tikrai nurodyti medžiai auga ant saugomo statinio, ar jie daro įtaką statinio konstrukcijoms ir pan., nėra pagrįstos faktiniais duomenimis, o tik asociacijos „ICOMOS Lietuva“ nuomone;

2.11. Sprendime nurodytas argumentas, kad buvo atsižvelgta į 2023 m. liepos 19 d. susitikimo su visuomene rezultatus ir gyventojų nepritarimą objekto, esančio Sklype, vystymui, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prie Sprendimo nepridėti dokumentai, patvirtinantys minėto susitikimo su visuomene rezultatus. Toks „susitikimas“ ar suinteresuotos visuomenės (ne)pritarimas medžių šalinimui nėra numatytas jokiuose teisės aktuose kaip privaloma ar rekomendacinė procedūra. Viešinamas buvo ne medžių šalinimo projektas, o būsimo Sklypo apželdinimo schema, kurie neturi ir negali turėti įtakos Savivaldybės priimtiems sprendimams dėl medžių pripažinimo nesaugotinais. Be to, pareiškėjui jau buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinį, viešas susirinkimas dėl statinio rekonstrukcijos projekto projektinių pasiūlymų aptarimo įvyko 2019 m. birželio 17 d.;

2.12. atsakovas turi laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, be kita ko, įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų;

2.13. atsakovas tiesiog pakeitė savo ankstesnę poziciją, išreikštą 2023 m. birželio 1 ir 9 d. raštuose, nors nepasikeitė faktinė situacija ir nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, prieštaraujantys konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisėtumo ir teisinio tikrumo principams, VAĮ nuostatoms (akcentuotas 16 str.) ir teismų praktikai. Sprendime nėra nurodyti jokie įstatymai, kurie suteiktų atsakovui teisę keisti anksčiau jo paties priimtus sprendimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir leidimo pašalinti medžius išdavimo procesai yra atskiri ir savarankiški. Statybą leidžiančio dokumento išdavimas savaime nereiškia ir leidimo pašalinti medžius Sklype išdavimo. Pastarasis leidimas yra išduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, Savivaldybės taisyklėmis ir kitais susijusiais teisės aktais;

Šalies argumentai

4.2. pareiškėjo nurodyti Administracijos 2023 m. birželio 1 ir 9 d. raštai nėra laikytini leidimais kirsti medžius. Šiuose raštuose kalbama tik apie želdinių pašalinimo galimybę ateityje, įvykdžius nurodytas sąlygas, o Administracija toliau susirašinėjo su pareiškėju dėl sąlygų išpildymo. Iš šių raštų turinio matyti, jog jie yra informacinio pobūdžio raštai;

4.3. Administracija, įvertinusi naujai paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, susitikimo su visuomene (kuriame pareiškėjo atstovai nepasirodė) rezultatus ir gyventojų nepritarimą, atsižvelgusi į pareigą saugoti perspektyvinius želdinius, įvertinusi želdinių pašalinimo poveikį ir kitas Sprendime nurodytas aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus, pranešė pareiškėjui apie nepritarimą želdinių šalinimui. Administracija turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti pradėtą administracinę procedūrą dėl leidimo šalinti medžius išdavimo;

4.4. šiuo atveju pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas šalinti želdinius. Net jei toks leidimas būtų buvęs išduotas, vadovaujantis Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, leidimas šalinti želdinius iš karto neįsigalioja ir gali būti keičiamas, gavus želdinių būklės ekspertizės išvadą. Iš teisinio reguliavimo matyti, jog savivaldybės institucijų sprendimas leisti pašalinti medžius nėra neatšaukiamas, jis turi įsigaliojimo terminą ir dar gali būti keičiamas. Pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad ankstesniuose raštuose Administracijos išreikštas neprieštaravimas tam, kad ateityje, išpildžius sąlygas, želdiniai galės būti šalinami, nebus keičiamas, ypač paaiškėjus naujoms aplinkybėms;

4.5. pareiškėjo 2023 m. balandžio 25 d. prašyme nurodytos aplinkybės dėl būtinumo skubiai pašalinti medžius ir krūmus, augančius Sklypo terasoje, nevisiškai atitinka tikrovę. Asociacija „ICOMOS Lietuva“ 2023 m. liepos 18 d. raštu Nr. DL/I-10 kreipėsi į įvairias institucijas, įskaitant Vilniaus miesto merą, nurodydama, kad aptariamas želdynas yra svarbus vietos kraštovaizdžio elementas, vertintinas kaip neatsiejama valstybės saugomo Geležinkelio valdybos pastatų komplekso dalis, o želdyno pašalinimas tokioje vietoje reikštų akivaizdžiai reikšmingas pasekmes aplinkai, bei siūlydama laikinai sustabdyti visus išduotus leidimus planuojamai veiklai. Asociacija „ICOMOS Lietuva“ yra pasaulinė nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas – per savo ekspertų tinklą skatinti paveldo apsaugą. Šios asociacijos, kaip ekspertų tinklo, pozicija buvo ir yra itin reikšminga ir negalėjo būti ignoruojama;

4.6. Administracijos poziciją patvirtino 2023 m. rugpjūčio 7 d. arboristinės ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad VšĮ „Lietuvos arboristikos centras“ medžių būklės vertinimas buvo atliktas tendencingai, ne pagal norminių aktų reikalavimus, ir pasiūlyta ne šalinti medžius, o gerinti medžių būklę, šalinti kietąsias dangas ir kt. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo 2023 m. balandžio 25 d. prašymas buvo grindžiamas tendencingai atliktu medžių būklės vertinimu, nepateikiant jokių alternatyvų medžiams išsaugoti, klaidingai nurodant, kad alternatyvos neegzistuoja ir būtina skubiai pašalinti medžius;

4.7. galutiniai viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti teisėti. Šiame kontekste akcentuotas principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), taip pat VAĮ nurodyti įstatymo viršenybės ir teisėtumo principai;

4.8. net jei Administracijos 2023 m. birželio 1 ir 9 d. raštai būtų pripažinti leidimais pašalinti medžius, ir nepriklausomai nuo to, ar Sprendimas bus laikomas teisėtu, ar ne, pareiškėjui negalės būti išduodamas leidimas pašalinti želdinius Sklype, nes tai prieštarautų teisės aktų reikalavimams;

4.9. Sprendimas yra grindžiamas ne aplinkybėmis, kad ginčo želdiniai yra saugotini, o aplinkybėmis, susijusiomis su teritorijos istoriniais bruožais, želdyno svarba ir jų pašalinimo pasekmėmis aplinkai, Vilniaus istoriniam centrui. Sprendimas yra grindžiamas Želdynų įstatymo 3 straipsnio 2 punktu ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kurie susiję su viešojo intereso užtikrinimu. Sprendžiant klausimus dėl želdynų ir želdinių, prioritetas teikiamas viešajam interesui. Ginčijamu Sprendimu būtent ir ginamas šiuo atveju akivaizdžiai egzistuojantis viešasis interesas dėl ginčo želdinių išsaugojimo;

4.10. Geležinkelio valdybos pastatų kompleksas yra saugomas valstybės. Nors Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad želdiniai, augantys Sklypo terasos teritorijoje, [savarankiškai] nėra pripažinti vertingąja savybe, tačiau tūrinė-erdvinė struktūra yra vertingoji savybė. Akivaizdu, kad ginčo želdiniai užima erdvę-tūrį aptariamoje teritorijoje, todėl jie, atitinkamai, turėtų būti laikomi tūrinės-erdvinės struktūros dalimi, žemės paviršiaus elementais. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata suponuoja, kad draudžiama naikinti ne tik Kultūros vertybių registre registruotas vertingąsias savybes, bet ir šiame registre neregistruojamą nekilnojamosios kultūros vertybės aplinkos autentiškumą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, istoriškai susiklosčiusi objekto aplinka, šiuo atveju – Sklype užaugę želdiniai, yra to kultūros paveldo objekto autentiškumo savybė;

4.11. Sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus bei visuomenės intereso prioriteto principą. Sprendime yra išsamiai ir aiškiai pateikiamas tiek jo faktinis, tiek teisinis pagrindimas.

II.

5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. sausio 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Dobilo daigas“ skundą, t. y. panaikino Sprendimą, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 769,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė:

Šalies argumentai

6.1. pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu leisti pašalinti medžius ir krūmus, esančius Sklype, pagal suderintą projektą;

6.2. Administracija 2021 m. rugsėjo 28 d. raštu pareiškėją informavo, kad nepritaria projekte numatytų medžių šalinimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-519-426/2023 panaikino minėtą raštą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo kirsti medžius;

6.3. Administracija, vykdydama teismo sprendimą, priėmė 2023 m. kovo 10 d. raštą, kuriame nurodė, jog nesutinka su medžių kirtimu Sklype. Pareiškėjas neskundė šio rašto;

6.4. pareiškėjas 2023 m. balandžio 25 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti leidimą šalinti visus medžius ir krūmus, augančius Sklype. Pareiškėjas prašyme, be kita ko, nurodė, jog, pirma, medžių šalinimas yra būtinas tam, kad būtų galima atlikti statinio rekonstrukciją pagal Administracijos išduotą leidimą rekonstruoti statinį; antra, medžių šalinimas yra būtinas siekiant apsaugoti kultūros paveldo objektus nuo daromo neigiamo šių želdinių poveikio ir galimos griūties;

6.5. pareiškėjas, nesulaukęs atsakymo, 2023 m. gegužės 31 d. elektroniniu laišku dar kartą kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti leidimą kirsti medžius;

6.6. Administracija 2023 m. birželio 1 d. raštu Nr. A51-94447/23(3.3.2.26E-MTA) informavo pareiškėją, kad jo prašymas buvo aptartas pasitarime pas Savivaldybės merą ir buvo priimtas sprendimas neprieštarauti norimų želdinių šalinimui, kai bus parengtas ir su Savivaldybe suderintas naujų želdinių (kompensuojant šalinamus) sodinimo artimiausioje aplinkoje projektas;

6.7. Skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio vyr. specialistas 2023 m. birželio 9 d. elektroniniame laiške pareiškėjui nurodė, jog, vadovaujantis Kriterijais, prašyme nurodyti želdiniai (1 vnt. kaukazinė slyva (Nr. plane – 1), 6 vnt. paprastasis kaštonas (Nr. plane – 2, 3, 4, 5, 6, 7), 1 vnt. uosialapis klevas (Nr. plane – 8), 1 vnt. paprastasis klevas (Nr. plane – 9)) nepriskiriami saugotiniems, todėl Administracija neprieštarauja minėtų želdinių šalinimui, taip pat pažymėjo, kad želdinių šalinimo darbai gali būti pradėti ne anksčiau nei 2023 m. rugpjūčio 1 d.;

6.8. Administracija 2023 m. birželio 27 d. rašte Nr. A51-108574/23 (3.3.2.26E-MTA) nurodė, jog želdinių šalinimo darbai gali būti vykdomi tik susiderinus želdinimo schemą su Administracijos Vyriausiojo architekto biuru ir ne vėliau kaip vienas mėnesis iki darbų pradžios įvykus susitikimui su visuomene;

6.9. pareiškėjas, nesutikdamas su pastaruoju 2023 m. birželio 27 d. raštu, apskundė jį teismui, bet Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-2184-809/2024. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-524-463/2024 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą;

6.10. Administracija 2023 m. liepos 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nepritarė pareiškėjo sprendimui pašalinti Sklype esančius želdinius / medžius bei prašė nesiimti jokių veiksmų, susijusių su želdinių šalinimu Sklype.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Želdynų įstatymo (5 str. 2 d. 10 p., 13 str. 1, 4–6 d.) ir Vietos savivaldos įstatymo (3 str. 10 d. 2 p.) nuostatas, pažymėjo, kad aptariamą leidimą išduoda arba motyvuotai atsisako jį išduoti būtent savivaldybės vykdomoji institucija, t. y. savivaldybės meras. Nagrinėjamu atveju ginčijamą Sprendimą pasirašė Skyriaus vedėjas.

8. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad, jei nusprendžiama nesuteikti leidimo, tokį sprendimą turi teisę priimti ir Skyrius, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas buvo priimtas Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste, t. y. siekiant išsaugoti želdinius, o ne Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkto kontekste, t. y. suteikiant leidimą pašalinti želdinius. Teismo vertinimu, pirma, teisės aktai pakankamai aiškiai nustato, kad leidimą pašalinti želdinius išduoda arba motyvuotai atsisako jį išduoti būtent savivaldybės vykdomoji institucija, t. y. savivaldybės meras, o ne koks kitas subjektas ar mero įgaliotas kitas subjektas. Antra, nelogiškas toks situacijos aiškinimas, kai teigiamą sprendimą (t. y. leidimą pašalinti želdinius) gali priimti tik savivaldybės meras, o neigiamą sprendimą – bet kuris, ar konkretaus skyriaus, savivaldybės tarnautojas. Tokiu atveju apskritai galėtų kilti klausimas, ar savivaldybės meras su tokiu sprendimu sutinka, ar jis buvo informuotas apie situaciją ir pan. Dėl to atsakovo pateiktas teisės aktų aiškinimas yra teisiškai ydingas. Trečia, pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl leidimo šalinti medžius ir krūmus išdavimo, tad dėl šio prašymo turi būti priimtas arba teigiamas, arba neigiamas sprendimas, kaip numatyta Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 13 straipsnyje, o atsakovo akcentuotas Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas iš viso neaktualus.

9. Teismas, atsakydamas į atsakovo argumentus, kad pareiškėjas skunde nekėlė klausimo dėl Sprendimo pasirašymo, pažymėjo, kad teismas, tikrindamas skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, turi teisę ir pareigą ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar skundžiamą aktą priėmė tam kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Be to, nagrinėjamu atveju teismas sudarė šalims galimybę pasisakyti šiuo klausimu, atidėjo teismo posėdį, o atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, todėl ši situacija ginčo šalims nebuvo ir nėra siurprizinė.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimą priėmė ne Savivaldybės meras, kaip numatyta teisės aktuose, o Skyriaus vedėjas, t. y. tam neįgaliotas viešojo administravimo subjektas, kuris veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Sprendimą.

11. Teismas taip pat įvertino Sprendimo turinį ir konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Sprendime iš esmės neatsakyta į pareiškėjo prašyme nurodytas svarbias aplinkybes ir keltus klausimus, pavyzdžiui, ar nurodyti medžiai daro žalą pastato (t. y. kultūros paveldo objekto) konstrukcijoms, ar medžiai priskirtini prie saugotinų želdinių ir pan. Apskritai Administracijos teiginiai, kad jai kyla abejonių, ar tikrai medžiai auga ant saugomo statinio, ar visgi medžiams numatytoje vietoje, ar daro įtaką pastato konstrukcijoms, yra netinkami, nes Savivaldybė, spręsdama pareiškėjo prašymą, turi ne kelti abejones, o jas pašalinti, jeigu jų yra, ir aiškiai padaryti vienokią ar kitokią išvadą, kurios pagrindu būtų pagrindžiamas priimamas sprendimas. Be to, teismo vertinimu, Sprendime suabsoliutinta visuomenės nuomonė, nors turi būti ieškoma interesų pusiausvyros; dėl kitų interesų ir jų pusiausvyros nieko nepasisakyta. Sprendime nurodyta ir tai, kad: „nagrinėjamoje teritorijoje augančius želdinius reikėtų vertinti kaip neatskiriamą ir autentišką pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), aplinką ir atitinkamai reikštų, jog tokiu atveju želdiniai negali būti naikinami“, tačiau šis Administracijos teiginys, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis (Kultūros paveldo departamento poziciją), taip pat kelia abejonių. Teismas pabrėžė, kad, sprendžiant dėl prašymo, turi būti argumentuotai pasisakyta ir dėl šių aplinkybių.

12. Teismo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Panaikinus Sprendimą, administracinė procedūra šiuo atveju nėra baigta, tad atsakovui tenka pareiga priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo.

13. Teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė jam iš atsakovo 2 769,70 Eur (23 Eur žyminio mokesčio ir 2 746,70 Eur atstovavimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III.

14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo UAB „Dobilo daigas“ skundą.

Atsiliepimas

15. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:

15.1. teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimą pasirašė tam neįgaliotas viešojo administravimo subjektas. Želdynų įstatyme išskirtos skirtingos savivaldybių merų kompetencijos: 1) organizuoti ir (ar) vykdyti želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą (5 str. 2 d. 3 p.); 2) išduoti leidimus, priimti sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius (5 str. 2 d. 10 p.). Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto konstrukcija aiškiai rodo, kad meras nebūtinai pats vykdo želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, nes „organizuoti“ nebūtinai reiškia pačiam vykdyti želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, o prieš žodį „vykdo“ vartojama dalelytė „ar“. Sprendimas buvo priimtas Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste, t. y. siekiant išsaugoti želdinius, o ne to paties straipsnio 2 dalies 10 punkto kontekste, t. y. suteikiant leidimą pašalinti želdinius, todėl galima daryti išvadą, kad šioje (želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo) srityje sprendimą galėjo pasirašyti ir ne meras;

15.2. Vilniaus miesto savivaldybėje želdynų ir želdinių apsauga yra organizuojama vadovaujantis ir Savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintomis Vilniaus savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis. Šio Savivaldybės tarybos sprendimo 3 punkte nustatyta, kad „už šio sprendimo vykdymą atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas“. Keičiantis Administracijos struktūrai, skyrių pavadinimams, atitinkamas atsakomybes perėmė Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius (Skyrius). Administracijos darbas buvo organizuotas tokiu būdu, kad Skyriaus vedėjui buvo suteikta teisė ir kompetencija priimti su savo padalinio (Skyriaus) veikla susijusius sprendimus. Vadovaujantis minėtomis Želdynų įstatymo ir Savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 1-446 bei juo patvirtintų taisyklių nuostatomis, taip pat Administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 40-378/20 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus nuostatais ir Administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. 40-282/21 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, Skyriaus vedėjas, veikdamas Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos srityje, visiškai pagrįstai ir teisėtai pasirašė Sprendimą;

15.3. viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Šiuo atveju, nepaisant to, kas pasirašė Sprendimą, pareiškėjas suprato Sprendimo galią ir įtaką jo teisėms. Sprendimas negali būti laikomas tik nepritarimu želdinių šalinimui pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnį, kadangi Sprendimu buvo užtikrinta ir želdynų apsauga pagal Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą (t. y. savarankiška savivaldybių institucijų kompetencija, kurią savivaldybių merai įgyvendina nebūtinai patys tiesiogiai priimdami tam tikrus sprendimus). Skyrius negali būti pripažįstamas veikusiu ultra vires;

15.4. teismas netinkamai įvertino Sprendimo turinį, o teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra be motyvų. Atsakovas vertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, be kita ko, prašomų kirsti želdinių įtaką Sklype esančio pastato konstrukcijoms. Atsakovas atsižvelgė į asociacijos „ICOMOS Lietuva“ 2023 m. liepos 18 d. rašte Nr. DL/I-10 ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. arboristinės ekspertizės akte pateiktus vertinimus, taip pat į 2023 m. liepos 19 d. susitikime didelio skaičiaus gyventojų išreikštą nesutikimą su želdinių šalinimu (minėtas susitikimas nebuvo protokoluojamas, o Administracijoje gautą gyventojų raštą pasirašė 434 asmenys). Pažymėta, kad nurodytas klausimas buvo plačiai aptartas iš žiniasklaidoje (pvz., 2023 m. liepos 19 d. visuomeninio transliuotojo LRT tinklalapyje lrt.lt paskelbtas straipsnis „Betonu nekvėpuosi, turi pridėti žalumos“ – Basanavičiaus gatvėje vilniečiai protestavo prieš skvero medžių kirtimą“, kuriame pateikiamos gyventojų nuomonės dėl nepritarimo želdinių pašalinimui);

15.5. Savivaldybė neturėjo teisės nevertinti motyvuotos visuomenės pozicijos dėl planuotų kirsti želdinių. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, atsakovas nesuabsoliutino visuomenės nuomonės, nes atsakovas įvertino ir pareiškėjo prašyme išdėstytus motyvus, tačiau nustatė, kad šiuo atveju viešasis interesas turėjo ir turi prioritetą pagal įstatymą, kuris ir buvo apgintas Sprendimu. Administracija, priimdama Sprendimą, vadovavosi gero administravimo principu, t. y. procedūrą vykdė ne biurokratiškai, o vertino visas reikšmingas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo neleisti kirsti želdinius Sklype priėmimui. Teismas tik formaliai deklaravo, kad Administracija neužtikrino pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyros, ir pats nevertino motyvuotos visuomenės nuomonės bei Želdynų įstatyme numatyto viešojo intereso prioriteto principo;

15.6. Sprendimas yra grindžiamas ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kuriame kalbama, be kita ko, apie nekilnojamųjų kultūros vertybių aplinkos autentiškumą bei jų vertingąsias savybes. Šiuo aspektu teismas neatliko vertinimo ir tik formaliai nurodė, kad teismui toks želdinių saugojimo pagrindas „kelia abejonių“. Tokiu būdu teismas pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam, reikalavimą motyvuoti priimamą sprendimą. Atsakovui neaišku, kokias abejones teismui sukėlė Administracijos tikslas saugoti valstybės saugomo Geležinkelio valdybos pastatų komplekso autentišką aplinką (želdinius);

15.7. nepaisant to, jog Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad želdiniai, augantys Sklypo terasos teritorijoje, [savarankiškai] nėra pripažinti vertingąja savybe, tačiau tūrinė-erdvinė struktūra yra vertingoji savybė. Akivaizdu, kad ginčo želdiniai užimą erdvę-tūrį aptariamoje teritorijoje, todėl jie, atitinkamai, turėtų būti laikomi tūrinės-erdvinės struktūros dalimi, žemės paviršiaus elementais. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata suponuoja, kad draudžiama naikinti ne tik Kultūros vertybių registre registruotas vertingąsias savybes, bet ir šiame registre neregistruojamą nekilnojamosios kultūros vertybės aplinkos autentiškumą. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, istoriškai susiklosčiusi objekto aplinka, šiuo atveju – Sklype užaugę želdiniai, yra to kultūros paveldo objekto autentiškumo savybė. Be to, Kultūros paveldo departamentas 2023 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime pateikė poziciją, kad želdiniai, esantys Sklype., paveldosauginiu požiūriu negali būti siūlomi kultūros paveldo objekto vertingąja savybe, bet turėtų būti saugomi kaip kultūros paveldo objekto susiklosčiusi autentiškos aplinkos dalis pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą;

15.8. kompetencija saugoti želdinius yra numatyta būtent savivaldybių institucijoms, o ne Kultūros paveldo departamentui (žr., pvz., Želdynų įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.). Pareiškėjo prašomi leisti kirsti želdiniai nėra registruoti Kultūros paveldo registre ir nesaugomi kaip kultūros paveldo vertybės, tačiau ne tai lemia, ar šie želdiniai yra saugomi kaip autentiška aplinka, nes kompetencija saugoti želdinius numatyta būtent savivaldybių institucijoms, kas ir buvo motyvuotai padaryta Sprendimu;

Žemesnės instancijos teismas

15.9. teismas neatskleidė bylos esmės, nes visiškai nevertino ir neidentifikavo, kokią vertybę ir interesą gina atsakovas Sprendimu.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjas UAB „Dobilo daigas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

17. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus. Pareiškėjas papildomai nurodo:

17.1. atsakovas bando prisidengti viešojo intereso gynimo kaip prioritetinio principo argumentu, tačiau realiai nepagrindžia, jog jis Sprendimu tinkamai realizavo šio principo įgyvendinimą;

17.2. Želdynų įstatymo 5 ir 13 straipsniuose aiškiai įtvirtinta, kad tiek leidimus kirsti ar kitaip pašalinti saugotinus želdinius, teik sprendimus dėl želdinių kirtimo turi priimti savivaldybių vykdomosios institucijos. Akivaizdu ir logiška, kad tapati institucija (savivaldybės meras) turi priimti ir neigiamus sprendimus, jeigu nusprendžiama netenkinti suinteresuoto asmens prašymo dėl medžių kirtimo, nes teisė priimti tam tikrą sprendimą kartu reiškia ir teisę nepriimti tokio sprendimo ar motyvuotai atsisakyti jį priimti. Atsakovo pateiktas teisės aiškinimas, pagal kurį neigiamus sprendimus gali priimti ir pasirašyti ne meras, o kiti savivaldybės administracijos darbuotojai, yra teisiškai ydingas;

17.3. atsakovo akcentuojamos Savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 1-446 ir juo patvirtintų Vilniaus savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių nuostatos (atitinkamai, sprendimo 3 p. ir taisyklių 51 p.) akivaizdžiai prieštarauja Želdynų įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, todėl nėra jokio pagrindo jomis vadovautis. Atsakovo argumentai nepatvirtina, kad Skyriui yra numatyti uždaviniai ir Skyriaus vedėjui yra priskirtos funkcijos (įgaliojimai) nagrinėti prašymus dėl leidimo kirsti ar kitaip pašalinti želdinius išdavimo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pagrįstos ir teisėtos teismo išvados, kad Sprendimą priėmė Skyriaus vedėjas, kuris veikė ultra vires;

17.4. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvados, kad Sprendime nepasisakyta dėl svarbių aplinkybių, ar nurodyti medžiai daro žalą pastato (t. y. kultūros paveldo objekto) konstrukcijoms, ar medžiai priskirtini prie saugotinų želdinių ir pan. Atsakovas šiuo aspektu nepagrįstai rėmėsi asociacijos „ICOMOS Lietuva“ 2023 m. liepos 18 d. rašte Nr. DL/I-10 pateikta nuomone ir neatsižvelgė į kitus rašytinius įrodymus, turinčius oficialių dokumentų statusą, pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamento 2023 m. liepos 28 d. raštą Nr. (1.29 E)2-1384, kuriame išdėstyta pozicija, kad aptariami medžiai nėra pripažinti vertingąja savybe, jiems nėra taikomi paveldosaugos reikalavimai. 2023 m. rugpjūčio 7 d. arboristinės ekspertizės akte pateiktos išvados nėra visiškai priešingos pareiškėjo pateiktam vertinimui, bet iš dalies jį patvirtina: iš aptariamų 9 medžių tik 2 medžių perspektyva yra ilgalaikė, o kitų – trumpalaikė; medžių suformuotas hidrologinis režimas yra kenksmingas mūro sienai; atraminės sienos pasvirimas didėja, tam įtakos turi ir didėjanti medžių šaknyno tūrio masė, ir kt. Nurodytas arboristinės ekspertizės aktas įrodo, kad bent dalis medžių Sklype turi būti pašalinti, o šiame akte pateikti pasiūlymai dėl likusių medžių išsaugojimo negali būti įgyvendinti, pavyzdžiui, medžiai auga labai arti pastato ir atraminės sienos, todėl fiziškai neįmanoma izoliuoti mūro konstrukcijas nuo šaknyno poveikio, įterpiant šaknų barjerą;

17.5. atsakovas neneigia pareiškėjo argumentų, kad ginčo medžiai nepriskiriami saugotiniems medžiams, bet remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su teritorijos istoriniais bruožais, želdyno svarba, jų pašalinimo pasekmėmis aplinkai ir Vilniaus miesto istoriniam centrui, bei vadovaujasi Želdynų įstatymo 3 straipsnio 2 punktu bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Atsakovas nepasisakė dėl Kriterijų 3.3.1 punkto ir Aprašo 5.8 punkto nuostatų, pagal kurias nesaugotini medžiai gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai;

17.6. atsakovo pozicija, kad ginčo želdiniai yra vertintini kaip neatskiriama ir autentiška pastatų aplinka, todėl jie saugotini vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punktu, yra nepagrįsta ir neteisėta. Iš Kultūros paveldo departamento 2023 m. lapkričio 23 d. rašto matyti, kad Kultūros paveldo departamento Vertinimo taryba 2023 m. rugsėjo 12 d. posėdyje nutarė nepritarti Geležinkelio valdybos statinių komplekso vertingųjų savybių sąrašo papildymui komplekso dalyje – terasoje esančiai želdiniais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Geležinkelių valdybos pastatų komplekso terasos apsodinimas medžiais nebuvo pirminis sumanymas, o terasoje augančių medžių amžius yra apie 20–35 metai, t. y. terasoje augantys medžiai joje atsirado (kai kurie – savaime, kai kurie – netinkamai pasodinti, t. y. netinkamai parinktos rūšys, per tankiai) praėjus maždaug 80 metų po šio pastatų komplekso pastatymo. Kultūros paveldo departamentas 2024 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. (13.24 E)2-2727 pakartotinai nurodė, kad želdynai, esantys Sklype, nėra laikytini istoriniais želdynais, teisinė apsauga jiems netaikoma. Atsakovas neįrodė ir nepagrindė, kad ginčo medžiai yra kultūros paveldo objekto autentiškos aplinkos dalis, jos autentiškumo savybė;

17.7. atsakovas nepagrįstai kritikuoja teismo sprendimą dėl to, kad teismas pats nevertino motyvuotos visuomenės nuomonės, Želdynų įstatyme numatyto viešojo intereso prioriteto principo. Teismas pagrįstai nurodė, kad Administracija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, turėjo pašalinti kilusias aplinkybes ir aiškiai padaryti vienokią ar kitokią išvadą, kurios pagrindu priimamas sprendimas. Teismas neprivalėjo pats vertinti suinteresuotos visuomenės nuomonę ir jos motyvus, nes Sprendimą pripažino neteisėtu kitais pagrindais;

17.8. atsakovas neįvykdė pareigos derinti skirtingų pusių interesus, o ne vien prioretizuoti visuomenės interesą. Atsakovas pernelyg suabsoliutino visuomenės nuomonę, kuri Sprendimo priėmimo metu netgi nebuvo tinkamai išreikšta ir įforminta. Nors atsakovas nurodė, kad į bylą teikia 2023 m. liepos 19 d. gyventojų raštą, kuriame yra 434 parašai, tačiau patys parašai (raštas su parašais) nebuvo pateikti teismui, todėl neaišku, kokio turinio raštą pasirašė gyventojai ir kiek iš tikrųjų yra pasirašiusių asmenų;

17.9. viešinamas buvo ne medžių šalinimo projektas, o būsimo Sklypo apželdinimo schema, kurie neturi ir negali turėti įtakos Savivaldybės priimtiems sprendimams dėl medžių pripažinimo nesaugotinais. Pareiškėjui jau buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinį, viešas susirinkimas dėl statinio rekonstrukcijos projekto projektinių pasiūlymų aptarimo įvyko 2019 m. birželio 17 d.;

17.10. atsakovas apeliaciniame skunde pateikia nuorodas į įvairias žurnalistų publikacijas, kuriose aptariamas 2023 m. liepos 19 d. vykęs susitikimas su gyventojais, ir pateikia citatas iš šių publikacijų (pvz., apie Savivaldybės mero pasisakymus, jog Savivaldybė yra paruošusi raštą įmonei), su kuriomis, manytina, jis sutinka. Ši informacija rodo, kad Sprendimas buvo paruoštas iš anksto, prieš susitikimą su gyventojais, kai dar netgi nebuvo žinoma jo baigtis ir rezultatai. Tai patvirtina, kad atsakovas turėjo išankstinę nuomonę dėl nagrinėjamo klausimo, o viešojo intereso prioriteto principu remiasi tik deklaratyviai, juo prisidengia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu nepritarta pareiškėjo sprendimui pašalinti Sklype esančius želdinius / medžius.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualias Želdynų įstatymo (5 str. 2 d. 10 p., 13 str. 1, 4–6 d.) ir Vietos savivaldos įstatymo (3 str. 10 d. 2 p.) nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl leidimo šalinti medžius ir krūmus išdavimo, todėl dėl tokio prašymo savivaldybės vykdomoji institucija – meras turi priimti arba teigiamą, arba neigiamą sprendimą, kaip numatyta Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 13 straipsnyje.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad atsakovo nurodomas Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nekonkuruoja su Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nes reguliuoja skirtingus teisinius santykius ir nepatenka į pareiškėjo prašymui nagrinėti taikytinos teisės sritį.

21. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje ginčijamą sprendimą priėmęs savivaldybės administracijos pareigūnas viršijo kompetencijos ribas, nes sprendimą privalėjo priimti savivaldybės meras, remiantis Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir 13 straipsniu, dėl to atsakovo sprendimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 2 p).

22. Apeliacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi aktuali Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustatė išimtinę savivaldybių vykdomųjų institucijų, kuria, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu yra meras, kompetenciją želdinių ir želdinių valdymo srityje, kurios delegavimas savivaldybės administracijai bet kokiu būdu yra neteisėtas. Nuo 2025 m. sausio 1 dienos galiojanti Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad šios funkcijos priskiriamos savivaldybių vykdomosioms institucijoms ar jų įgaliotiems savivaldybių administracijų direktoriams. Taigi, teisinis reguliavimas yra pasikeitęs, tačiau jis netaikomas ginčo teisiniams santykiams.

23. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 15.4–15.7 punktuose, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iš esmės sutiktina su nurodytuose punktuose išdėstytais atsakovo argumentais, tačiau tai nekeičia galutinės procesinės bylos baigties dėl šios Nutarties 21 punkte nurodytų ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimo pagrindų.

23.1. Atsakovas ginčijamą sprendimą grindė tokiais argumentais:

„Tiek Lietuvos nacionalinis ICOMOS komitetas, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, jog šioje teritorijoje želdyno pašalinimas reikštų akivaizdžiai reikšmingas pasekmes aplinkai, įskaitant poveikį UNESCO pasaulio paveldo vietovei Vilniaus istoriniam centrui, nacionalinės reikšmės kultūros vertybėms Vilniaus senamiesčiui, miesto daliai, vadinamai Naujamiesčiu, valstybės saugomam Geležinkelio valdybos pastatų kompleksui, valstybės saugomai terasai ir jos aplinkai. Lajų masės praradimas būtų negrįžtamas, to atlyginti nei teritorijoje, nei šalia jos nenumatoma ir vargiai įmanoma, nes gretimybėje nepakanka vietos fiziškai kompensuoti prarandamų medžių vertę naujais želdiniais.

Atitinkamai tiek ir visuomenės atstovams, įskaitant ir Komitetą, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybei kyla abejonių, ar tikrai nagrinėjamu atveju medžiai auga ant saugomo statinio ar visgi medžiams numatytose vietose, daro įtaką pastarojo konstrukcijoms, ypatingai, kaip pažymėjo Komitetas, kai didžiausi saugomo pastato įtrūkimai fiksuojami zonoje be medžių.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 3 str. 2 p. numatyta, kad želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, želdynų kūrimas ir želdinių veisimas organizuojami pagal viešojo intereso prioriteto principą, numatant, kad į sprendimų dėl želdynų ir želdinių priėmimą įtraukiama suinteresuota visuomenė; priimant sprendimus dėl želdynų ir želdinių, derinami valstybės, savivaldybių, suinteresuotos visuomenės interesai, atsižvelgiama į estetinių, psichologinių, rekreacinių ir edukacinių visuomenės poreikių tenkinimo galimybes, suinteresuotos visuomenės motyvuotą nuomonę, kas atitinkamai reiškia, jog sprendžiant klausimus dėl nagrinėjamoje teritorijoje esančių želdinių ne tik svarbi suinteresuotos visuomenės nuomonė, bet ir turi būti suderinti visi interesai.

Be kita ko, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose draudžiama saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei jų vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre, kas suponuotų, jog nagrinėjamoje teritorijoje augančius želdinius reikėtų vertinti kaip neatskiriamą ir autentišką pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), aplinką ir atitinkamai reikštų, jog tokiu atveju želdiniai negali būti naikinami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei į 2023-07-19 susitikimo su visuomene rezultatus ir gyventojų nepritarimą objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vystymui, taip pat įvertindama ir pareigą saugoti perspektyvius želdinius, įvertinti jų pašalinimo poveikį kraštovaizdžiui, istoriniam ir urbanistiniam kontekstui, kokybiškai gyvenamajai aplinkai, Vilniaus miesto savivaldybė nepritaria sprendimui pašalinti minėtoje teritorijoje esančius želdinius/medžius“.

23.2. Atsakovo sprendime nurodomas teisinis reguliavimas yra aktualus ir taikytinas nagrinėjant pareiškėjo prašymą, o jo nuostatos suponuoja savivaldybės vykdomosios institucijos - mero pareigą paisyti suinteresuotos visuomenės (šiuo atveju, savivaldybės bendruomenės dalies) argumentuotos pozicijos ir viešojo intereso prioriteto, kuris, be kita ko, saugomas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymu ginčo situacijoje.

23.3. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nurodyti šios Nutarties 11 punkte, yra nepagrįsti.

24. Šios Nutarties 21 punkte nurodytu pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

25. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra pareiškėjo naudai, pareiškėjas turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, prašoma suma (1 089 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) neviršija pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) apskaičiuoto maksimalaus dydžio, todėl, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir kitais bendraisiais principais, yra priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Dobilo daigas“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusBeata MartišienėEgidijus Šileikis