Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, ukrainietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono sav., Lietuva, deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono sav., Lietuva, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

jis 2023 m. birželio 11 d., apie 18.50 val., daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, trečiame aukšte, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia petimi kliudė nukentėjusiojo J. M. krūtinę. Nukentėjusiajam neišlaikius pusiausvyros, nuvirtus laiptais žemyn, gulinčiam aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam atsikėlus, sugriebė jį per liemenį, jį pakėlė ir parvertė ant žemės, tuo sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą ir padarė jam poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimus krūtinėje ir dešinėje plaštakoje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltinamasis V. O. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, jog jo su nukentėjusiuoju santykiai buvo blogi, nukentėjusysis jį provokuodavo. Kaltinime nurodytu laiku -2023 m. birželio 11 d., apie 18.50 val. nukentėjusysis atvežė jo žmonos dukras namo. Duris atidarė žmona. Išgirdęs barantis žmoną su nukentėjusiuoju išėjo pažiūrėti kas vyksta, norėjo uždaryti buto duris. Jo žmona savo buvusiam sugyventiniui – nukentėjusiajam J. M. daug kartų yra kvietusi pareigūnus, nes jis prieš ją smurtaudavo. Kaltinamasis stovėjo tarpduryje. Darydamas duris netyčia petimi palietė nukentėjusiojo krūtinę. Tuomet nukentėjusysis nieko nesakęs trenkė jam kumščiu į kairę veido pusę. Laiptinės aikštelėje atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs. Nukentėjusysis atsitraukdamas ir krisdamas čiupo jį už marškinėlių ir jie abu krito laiptais žemyn iki pat apačios. Nukentėjusysis buvo virš jo ir norėjo suduoti jam du kartus per veidą. Vieną kartą nukentėjusysis sudavė į veidą. Išsisukęs nuo nukentėjusiojo mėginimų suduoti ir atsikėlęs, dar kartą atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs. Nuo pastūmimo nukentėjusysis nukrito lyg ant nugaros. Atsistojęs nukentėjusysis šaukė “policija”. Kategoriškai tvirtina, kad nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Atvykę pareigūnai, apžiūrėjo jo rankas, jokių žymių nebuvo. Gulinčiam nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smūgio. Nepakėlė nukentėjusiojo per liemenį ir neparvertė per save ant žemės. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai - poodinės kraujosruvos veide ir odos nubrozdinimai krūtinėje dešinėje plaštakoje galėjo atsirasti jam krentant laiptais. Sutuoktinės vaikai šio įvykio nematė, jo žmona įvykį matė. Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu 46,04 eurų sumai už nukentėjusiojo gydymą, nesutinka. Nukentėjusysis atėjęs jį užpuolė, todėl jis neturi pagrindo atlyginti gydymo išlaidas. Po įvykio vyko į ligoninę. Jam nustatė veido sužalojimą, nustatė, kad jam buvo suduota į veidą. Veido srityje juto skausmą.

Nukentėjusysis J. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo aštuonerių metų dukrai davė telefoną. Dukra verkdama pasakė, kad kaltinamasis liepė grąžinti jam jo duotą telefoną. Jis supyko ir nuėjo su mergaitėmis iki jų namų pasiaiškinti, dėl ko liepė grąžinti telefoną. Duris atidarė V. K.. Jis paprašė pakviesti kaltinamąjį V. O.. Kaltinamojo nepakvietė, tada jis pakėlė toną. Kaltinamasis priėjęs prie jo iš karto trenkė iš peties į krūtinę. Supykęs griebė kaltinamąjį už marškinėlių, traukė link savęs ir abu vertėsi laiptais. Ar krito atbulomis, ar šonu, pasakyti negali. Kokioje tuo metu padėtyje buvo kaltinamasis, nepamena. Jiems nukritus, smūgiai jam nebuvo suduoti. Greitai abu atsistojo. Kaltinamasis paėmė jį per liemenį ir permetė per save. Po permetimo turbūt kaltinamasis smūgiavo kumščiu į veidą, krūtinę ne mažiau trijų kartų. Smūgiai jam buvo suduoti nukritus ir atsistojus, gal ir gulinčiam buvo suduota. Medicinos ekspertui nurodydamas, kad jis kelis kartus sudavė kaltinamajam kumščiais, ne taip paaiškino. Prieš pakeliant ir parverčiant jį ant žemės galėjo būti suduoti smūgiai, galėjo būti suduoti smūgiai ir po permetimo jam stovinčiam. Juto fizinį skausmą. Kada jam buvo suduoti smūgiai pasakyti negali. Yra konstatuoti sumušimai, o tai reiškia, kad smūgiai jam buvo suduoti. Krentant nuo laiptų gal galėjo susižaloti ranką, bet nemano, kad verčiantis laiptais galėjo atsirasti sužalojimai ant veido. Negali pasakyti, ar krito šonu, ar atbulas. Kaltinamajam smūgių nesudavė. Jis tik gynėsi nuo kaltinamojo, mėgino išvengti smūgių, buvo suėmęs kaltinamąjį už rankų. Poodinė kraujosruva veide tikriausiai galėjo atsirasti nuo smūgio į veido sritį. Į kurią veido vietą buvo suduoti smūgiai pasakyti negali. Nubrozdinimas krūtinėje gal galėjo atsirasti, kai kaltinamasis jį parvertė per save. Nubrozdinimai plaštakoje gal atsirado griūnant. Medicininiuose dokumentuose nurodytas kaltinamojo veide patinimas, paraudimas gal galėjo atsirasti griuvimo metu. Tiksliai nebeatsimena, kuriuo metu kaltinamasis jam sudavė smūgius, neatsimena visų įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko. Buvo taip, kaip jis nurodė pareiškime policijai, jog gulint ant žemės nukentėjusysis ranka trenkė per veidą. Laiptinėje nebuvo slidu. Konfliktas truko apie penkias minutes. Po konflikto kvietė policijos pareigūnus. Į priėmimo skyrių vyko, nes pradėjo skaudėti krūtinę. Šį konfliktą matė V. K.. Civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti 1000 neturtinės žalos atlyginimo. Pirko vaistus nuo skausmo, tepalus krūtinei. Nedarbingumo neturėjo, dirbo, nors skaudėjo krūtinę.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu perskaitė nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65-68), jog aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų, jiems gulint ant žemės V. O. sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu į veidą; gynėsi nuo V. O. mosikuodamas rankomis, dengdamas rankomis galvą; jiems atsikėlus nuo žemės V. O. sugriebė jam už liemens, permetė per save ir dar kartą parvertė ant žemės. Teismas perskaito nukentėjusiojo parodymus 2024 m. kovo 6 d. teisiamojo posėdžio metu, (2 t., b. l. 35), jog nukritus kartu su kaltinamuoju greitai abu atsistojo, tuo metu smūgiai jam nebuvo suduoti, smūgiai buvo suduoti, kai kaltinamasis jį permetė per save. Nukentėjusysis nurodė, kad sunku nupasakoti įvykio aplinkybes, nes įvykis buvo labai seniai. Negali atsakyti, kuriais jo parodymais turėtų vadovautis teismas.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsina liudytojos V. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89-93), jog J. M. pakeltu tonu pasakė: „pakviesk tą gaidį“. Ji liepė dukrom eiti į kambarį, nes matė, kad kyla konfliktas. V. O. greičiausiai išgirdęs triukšmą išėjo prie durų, paklausė kas vyksta, ko J. M. nori. Ji mano, kad V. O. suprato dėl ko viskas vyksta, nes jos šeimoje kalbėjo apie tą telefoną, jis žinojo, kad jos su dukra buvo priėmusios sprendimą atiduoti tą telefoną tėčiui. Tai nebuvo V. O. sprendimas. Tai buvo jos ir dukros sprendimas. V. O. išeidamas pro buto duris į laiptinę pasikalbėti, prisilietė petimi prie J. M.. J. M. tiesiog tuo metu stovėjo prie durų. V. O. norėjo išeiti į laiptinę ir uždaryti duris, kad dukros negirdėtų jų pokalbio. J. M. stovėjo visai šalia durų, ant praėjimo, todėl V. O. ir prisilietė prie jo petimi į petį. Tai nebuvo stiprus prisilietimas. Matomai J. M. tą peties prisilietimą suprato, kaip iššūkį. Iškarto po šio prisilietimo J. M. nieko nesakęs smogė V. O. kumščiu, kuriuo - neprisimena, į rodos dešinės pusės skruostą. T. V. O. atstūmė nuo savęs J. M. ranką, paliesdamas jam ranka į krūtinę. Tada J. M. suėmė V. O. už marškinėlių ir patraukė link savęs. Jie susikibo ir nusileido laiptais žemiau į aikštelę tarp antro ir trečio aukšto ir abu nusivertė toje aikštelėje besistumdydami. Ji jiems liepė liautis. V. O. atsistojo. Atsistojo ir J. M., pastarasis pradėjo šaukti, kad kviečia policiją. J. M. nusileido laiptais į apačią, o ji su vyru nuėjo namo. Kažkur po pusvalandžio atvažiavo policijos pareigūnai ir ji viską pareigūnams papasakojo kaip buvo. J. M. pats pradėjo konfliktą. Jis iškarto atėjo grėsmingai nusiteikęs. Jis pakeltu tonu reikalavo, kad ji pakviestų V. O., o jam išėjus jis pirmas sudavė kumščiu V. O.. Tai, kad V. O. jį palietė petim į petį, nebuvo priežastimi jam, t. y. V. O. suduoti. Pats V. O. J. M. nemušė. Tai J. M. jam sudavė į veidą, po ko natūralu, kad V. O. jį atstūmė nuo savęs, bet J. M. to nepakako ir jis dar griebė V. O. už marškinių, po ko jie susikibo rankomis ir parkrito. Ji nematė, kad V. O. būtų sudavęs J. M. per veidą jiems gulint ant žemės, nematė, kad būtų suėmęs J. M. per liemenį, kad būtų jį pervertęs per save ant žemės. Jie tiesiog abu besistumdami parvirto ir ant žemės. Kas ką tampė, nesuprato. Tai vyko trumpai. Kokiu būdu J. M. galėjo būti padaryti sužalojimai veide, krūtinėje ir plaštakoje ji negali pasakyti. Ji asmeniškai ant J. M. jokių akivaizdžių sužalojimų nematė. Ant V. O. po šio konflikto matė, kad buvo apibrozdinta ranka, matė žaizdą ant kelio ir matė du paraudimus ant veido. Iškarto po įvykio V. O. kreipėsi į ligoninę, kur jis buvo apžiūrėtas. Liudytoja V. K. patvirtino savo parodymus, kad perskaityti jos parodymai yra teisingi. Papildomai liudytoja nurodė, jog ji nematė, kad kaltinamasis būtų sudavęs nukentėjusiajam, viskas vyko greitai. Matė, kaip nukentėjusysis sudavė kaltinamajam. Ji nei prieš konfliktą, nei po konflikto ant nukentėjusiojo veido sužalojimų nematė. Nukentėjusysis su kaltinamuoju nėra bendravę. Vyksta konfliktai dėl vaikų, atėjęs kiekvieną sykį provokuoja, išsako necenzūrinius žodžius. Su nukentėjusiuoju kartu gyveno apie 5 metus. Jų gyvenimas nebuvo gražus, nes jis smurtavo, vartojo alkoholį. Smurtas buvo ir fizinis ir psichologinis.

Teismas vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsina tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, (1 t., b. l. 24), kur liudytoja V. K. policijos pareigūnui nurodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko muštynės, liudytoja V. K. nurodė, kad jai atrodė, kaip muštynės, matė, kaip sudavė nukentėjusysis jos vyrui, viskas greitai vyko, jie abu buvo tarp 2-o ir 3-čio aukšto laiptų aikštelėje.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. O. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje inkriminuotą nusikalstamą veiką, pasitvirtino. Byloje nustatyta, kad jis 2023 m. birželio 11 d., apie 18.50 val., daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, trečiame aukšte, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia petimi kliudė nukentėjusiojo J. M. krūtinę. Nukentėjusiajam neišlaikius pusiausvyros, nuvirtus laiptais žemyn, gulinčiam aikštelėje tarp antro ir trečio aukštų, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam atsikėlus, sugriebė jį per liemenį, jį pakėlė ir parvertė ant žemės, tuo sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą ir padarė jam poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimus krūtinėje ir dešinėje plaštakoje.

Nors pažymėtina tai, kad vertinant proceso dalyvių parodymus, negali būti reikalaujama, jog duoti parodymai būti identiški, nes nukentėjusieji / liudytojai įvykį mato skirtingai, išgyvena skirtingus jausmus, yra skirtingai įsitraukę į įvykį, dėl to natūralu, kad jų parodymuose gali būti nustatomi neatitikimai ir / ar skirtingi išsireiškimai, tačiau vertinant jų patikinimų ir teisingumą, svarbu nustatyti, ar jie sutampa esminėse detalėse. Analizuojant nukentėjusiojo J. M. parodymus, būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis galėjo tiksliai ir neatsekti visų įvykio aplinkybių, t. y. kuriuo metu jam buvo suduotas smūgis, kokioje tuo metu padėtyje buvo jis ir kokioje kaltinamasis, ne tik dėl greitai besikeičiančių įvykio aplinkybių, tačiau ir dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo po įvykio. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis iš esmės buvo nuoseklus aiškindamas įvykio aplinkybes, t. y., kad iš pradžių kaltinamasis jį pastūmė, po to sudavė smūgį į veido sritį, kad kartu su kaltinamuoju nukrito laiptais žemyn, ir, kad jiems atsistojus, kaltinamasis parvertė jį ant žemės. Teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. birželio 16 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad J. M. konstatuota poodinė kraujosruva veide ir odos nubrozdinimas krūtinėje ir dešinėje plaštakoje; sužalojimai padaryti nurodytoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais; konstatuoti sužalojimai griuvimui, savigynai ir savęs žalojimui nėra būdingi; vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu pagal turimus duomenis negalima; sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, poodinė kraujosruva veide padaryta prieš daugiau nei 18 val. iki apžiūros, odos nubrozdinimai plaštakoje padaryti 4-7 parų laikotarpyje iki apžiūros; nesant medicininėje dokumentacijoje aprašytų odos nubrozdinimų krūtinėje išorinių morfologinių požymių, tikslaus skaičiaus ir laikotarpio išsidėstymo, pasisakyti apie jų padarymo laiką ir bendrą trauminių poveikių skaičių nėra galimybės. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 77-79). Specialistas Ą. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino išvadą. Paaiškino, kad yra skirtingos sužalojimų vertinimo teorijos ir netgi ta pati situacija yra vertinama nevienodai; specialisto išvadoje nurodyta, kad konstatuoti sužalojimai griuvimui savigynai ar savęs žalojimui nėra būdingi, tačiau neatmetė, kad nukentėjusiajam sužalojimas krūtinėje galėjo atsirasti nuo kritimo, ridenantis betoniniais laiptais grumtynių metu. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio iškvietė policiją. Bendraujant su pareigūnėmis skundėsi skausmu krūtinėje, po apklausos pareigūnė nuvežė nukentėjusįjį į gydymo įstaigą. Nukentėjusįjį apžiūrintis gydytojas objektyviai nustatė krūtinės ląstos patinimą, nedidelius odos paviršiaus nubrozdinimus. Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti kitomis, nei nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis V. O. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad būtent nukentėjusysis, o ne jis, naudojo fizinį smurtą bei nurodė, kad nukentėjusysis jam du kartus sudavė į galvos sritį; vieną kartą jam išėjus į laiptinę ir netyčia prie jo prisilietus, o antrą kartą jiems gulint ant žemės. Teismas netiki tokiais kaltinamojo ir liudytojos V. K. parodymais, jog po kaltinamojo prisilietimo petimi prie nukentėjusiojo, nukentėjusysis sudavė smūgį į veidą kaltinamajam, nes jie neatitinka byloje esančių ir teismo įvertintų įrodymų. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus teismas nustatė tokią įvykio seką: nukentėjusiajam atvežus dukras pas jų motiną, buto duris atidarė V. K.; tarp nukentėjusiojo ir V. K. vyko konfliktas dėl dukrai nupirkto telefono, kaltinamojo teigimu, dukra jam pasiguodė, kad kaltinamasis jai liepė gražinti jo nupirktą telefoną; nukentėjusysis supykęs V. K. sakė „pakviesk tą savo gaidį“; išgirdęs konfliktą į laiptinę išėjo kaltinamasis ir petimi pastūmė nukentėjusįjį; pastarasis, neišlaikydamas pusiausvyros, griebė kaltinamąjį už marškinėlių ir jie abu grumdamiesi krito laiptais žemyn. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusysis, liudytoja V. K., jų iš dalies nepaneigė ir kaltinamasis. Jiems nukritus, toliau vyko grumtynės; kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį į veido sritį; nukentėjusysis grumtinių metu galimai gindamasis sudavinėjo smūgius kaltinamajam (šią aplinkybę nukentėjusysis nurodė ir med. ekspertui (1 t., b. l. 77-79)); jiems atsistojus, kaltinamasis sugriebęs nukentėjusįjį, metė ant žemės. Nors tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko grumtynės, tačiau teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo veiksmus. Neabejotina, kad kaltinamasis petimi pastūmė nukentėjusįjį. Ši aplinkybė nustatyta ir paties kaltinamojo paaiškinimais atvykusiai policijos pareigūnei. Iš teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kaip kaltinamasis pareigūnei sako, jog nuo atstūmimo nukentėjusysis „skrido laiptais“. Tačiau kaltinamasis tuo smurtinių veiksmų neužbaigė; sugriebęs nukentėjusįjį metė ant žemės, t. y. ant laiptinės cementinio grindinio. Ši aplinkybė nustatyta kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais. Iš policijos pareigūnės body kamera daryto vaizdo įrašo matyti, kaip po įvykio atvykusiai policijos pareigūnei kaltinamasis aiškina įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad nukentėjusįjį jis metė ant žemės. Tokie kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo neadekvatūs galimiems nukentėjusiojo veiksmams. Akivaizdu, kad tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių nukentėjusiojo sužalojimų. Nukentėjusysis patyręs iš kaltinamojo smurtą iš karto po įvykio iškvietė policijos pareigūnus ir vyko į gydymo įstaigą. Tuo tarpu kaltinamasis, kuris teigia patyręs smurtą iš nukentėjusiojo, taip pat galėjo kreiptis į pareigūnus ir reikalauti, kad prieš jį smurtavęs asmuo būtų nubaustas, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. O. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų kurie yra įrodymai visuma (išskyrus dalyje paneigtus kaltinamojo parodymus), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi įvertinus įrodymų visumą nustatyta, jog dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų J. M. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors pagal bylos duomenis, kaltinamasis ir tiesiogiai nesiekė tyčia sužaloti J. M., tačiau tokiais tyčiniais veiksmais jis sudarė sąlygas tokioms pasekmėms kilti t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat, kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę V. O., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. V. O. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. O. anksčiau neteistas, (1 t., b. l. 178), vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda sumokėta (1 t., b. l. 175). V. O. yra vedęs, dirba, vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 172). VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 165).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus tai, jog V. O. yra vedęs, dirba, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį V. O. charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus jam švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis su viešaisiais darbais sutiko. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 46 straipsnyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį, sukeltas pasekmes – smurtinė veika, kuri nesukėlė ilgalaikių pasekmių, tai pat ir į paties nukentėjusiojo elgesį, (konflikto, kuris perėjo į fizinį smurtą, sukėlėjas yra nukentėjusysis), ir į tai, kad nėra V. O. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Taigi, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 46,04 eurų sumai dėl turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam gydymo paslaugas atlyginimo (1 t., b. l. 44-45). Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiojo gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, padarant sveikatos sutrikdymą, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi.

Nukentėjusysis J. M. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš V. O. priteisti jo naudai 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 10-11).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – padarytą nesunkų nusikaltimą, prieš nukentėjusįjį naudoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (suduotas vienas smūgis į veidą, nubrozdinimai krūtinėje ir plaštakoje pargriaunant ant žemės), kaltininko kaltės formą (netiesioginė tyčia), nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus dėl kurį laiką matomų sužalojimų veide, bei į paties nukentėjusiojo veiksmus, tai, kad būtent jis, atėjęs pas vaikų motiną - kaltinamojo žmoną, sukėlė konfliktinę situaciją. Nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama ir kaltininko turtinė padėtis – jis dirbantis, vykdo individualią veiklą. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų praktikoje įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-393-489/2017 ir kt.). Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija sprendžia, jog protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 300 Eur.

Nukentėjusysis J. M. prašė teismo iš kaltinamojo V. O. priteisti jo turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiantį, jog atstovavimo išlaidas sudaro 200 eurai už dokumento – civilinio ieškinio surašymą (2 t., b. l. 12). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į advokato padėjėjo parengtą procesinį dokumentą - civilinio ieškinio pareiškimą, laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, jos išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam V. O., kurias sudaro 738,732 Eur ir prašant šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. O. bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas D. K.. Kaltinamajam gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo V. O. nepriteistinos.

Kaltinamajam V. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmena paliktina saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš V. O. Kauno teritorinei ligonių kasai 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 04 ct) žalai atlyginti.

J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. O. J. M. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti J. M. iš V. O. 200 Eur (du šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų iš kaltinamojo V. O. nepriteisti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).