Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-5762-991/2017 pagal pareiškėjos antstolės R. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB „Bitė Lietuva“, Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdymo procese skolininką A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nauja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje 0074/13/23805. Nurodė, kad A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Po skolininko mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas prašymą tenkino ir vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/32805 skolininką A. S. pakeitė nauja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Teismas, vadovaudamasis LR CK 5.63 str. 1 d., nutartį motyvavo tuo, kad iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad antstolė R. V. taikė turto areštą turtui, kurį paveldėjo Lietuvos Respublika, todėl padarė išvadą, jog paveldėto turto perėmėjai žinoma apie palikėjo skolas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, palikimo priėmimas nereiškia besąlyginio skolininko pakeitimo vykdymo procese į įpėdinį, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad vien tai, jog antstolė vykdo išieškojimą, mirusiojo turtui yra uždėtas ir išviešintas areštas, o jo palikimą priėmė valstybė, jau yra pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese į Lietuvos Respubliką. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti taip pat yra praleistas, tad pareiškėja ar pati kreditorė nebeturi galimybės prašyti teismo atnaujinti minėtą terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/13/23805 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-19 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-6411-512/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Iš 2013-12-17 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad antstolė R. V. taikė turto areštą turtui 2010-10-18. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. S. mirė. Paveldėto turto perėmėja – Lietuvos Respublika pagal 2016-03-17 palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad buvo praleistas CK 5.63 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas kreditiniams reikalavimams mirusiojo įpėdiniams pareikšti, todėl prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese negalėjo būti patenkintas.CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Spręsdamas, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016-03-30 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Nr. (28.8-08-4) RNA-9327 „Dėl paveldėto turto“ patvirtina, kad turto patikėjimo teise paveldėtas turtas perduotinas VĮ Turto bankui ir pradėtina šio turto ir skolų administravimo procedūra. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje kreditorius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius turėjo pareikšti reikalavimus įpėdiniui, šiuo atveju valstybei.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų, kaip minėta, nustatyta, kad skolininkas mirė 2013-09-26. Taip pat nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš A. S. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-30 vykdomąjį raštą Nr. 1-50-106/2008 dėl 20 028,96 Eur išieškojimo A. M. naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-7527-171/2000 dėl 10 052,89 Eur išieškojimo UAB „General financing“ naudai, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-6411-512/2013 dėl 442,62 Eur išieškojimo UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Iš vykdomoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad antstolė 2010-10-14 areštavo palikėjui priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Taigi, nors minėtu turto arešto aktu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas skolininko turto areštas 2010-10-14, tačiau iš taikyto turto arešto nėra aišku, kieno naudai vykdant išieškojimą yra taikytas areštas, kadangi, kaip minėta anksčiau, vadovaujantis vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad išieškojimas yra vykdomas trijų kreditorių naudai pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-30 vykdomąjį raštą, 2010-08-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą ir 2013-09-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23805 dėl 442,62 Eur skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Apie išieškojimą šio kreditoriaus naudai antstolė pranešė tik 2015-06-03, kai kreipimesi į valstybei atstovaujančią instituciją – Klaipėdos apskrities VMI pateikė pareiškimą „Dėl nekilnojamojo turto, kuris neturi savininko, perėmimo“, kuriame nurodė, kad yra vykdomas išieškojimas UAB „Bitė Lietuva“ kreditoriaus naudai iš skolininko – palikėjo nekilnojamojo turto. Taigi darytina išvada, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas, per kurį nuo palikimo atsiradimo dienos turi būti pranešta paveldėtojui apie palikėjo kreditorių finansinius reikalavimus. Tačiau ir minėtas pareiškimas negali būtinas laikomas tinkamu, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kuriame nurodoma, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi byloje nustačius, kad nėra duomenų apie tinkamą pranešimą apie išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ reikalavimą palikėjui ir jo turto paveldėtojui, laikytina, kad valstybė nebuvo tinkamai informuota per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – (duomenys neskelbtini) apie kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ finansinius reikalavimus. Kitų duomenų, jog kokiu kitu būdu įpėdinė – valstybė per įstatyme nustatytą terminą būtų buvusi informuota apie šioje byloje pareikštą kreditorės reikalavimą ir jo dydį, nėra pateikta. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog kreditorė taip pat praleido naikinamąjį 3 metų terminą informuoti apie savo kreditinį reikalavimą, todėl pareiškėja ar pati kreditorė nebeturi galimybės prašyti teismo atnaujinti minėtą terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė iki tol formuotą teismų praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad kreditorius yra praleidęs ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, kuris galėtų būti teismo pratęstas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytą 3 metų naikinamąjį terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, reikalavimams pareikšti, todėl nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl termino kreditorės reikalavimams pareikšti pratęsimo.Esant šioms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad miręs skolininkas negali būti pakeistas jo turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23805 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-6411-512/2013 dėl 442,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos UAB „Bitė Lietuva“ naudai.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį byloje. Taigi yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantės nurodytais atskirojo skundo argumentais ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės R. V. prašymą pakeisti vykdymo procese skolininką A. S. nauja skolininke Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23805.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos antstolės R. V. prašymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23805.