Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-12-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-12138-1031/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
2YT-12138-1031/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09365-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Pareiškėjas
I. M.
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-12138-1031/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09365-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2.; 3.2.7.2.; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, šalims nedalyvaujant, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. L., M. M. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja I. M. kreipėsi į antstolį A. L. su skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skundžia antstolio 2017-11-07 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-159-51471, kuriuo priimtas vykdyti Šiaulių apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ir patvarkymas vykdyti teismo sprendimą Nr. S-17-159-51472, kuriuo antstolis įpareigoja pareiškėją netrukdyti ieškovui M. M. bendrauti su dukra U. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi N. M., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-27 vykdomajame rašte išdėstytą tvarką, bei prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/02425. Nurodė, kad ji vykdo teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl antstolis be pagrindo priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi išieškotojas negalėjo pateikti antstoliui jokių įrodymų, kad nurodytas sprendimas nevykdomas. Teigė, kad ji nesudaro kliūčių bendrauti su vaikais ir sudaro visas sąlygas, priešingai – pats M. M. nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais U. M. ir N. M., tvarkos, nes vaikai negrąžinami laiku pareiškėjai, nespėja pasiruošti mokyklai ir darželiui, toks tėvo bendravimas su vaikams kelia stresą, nes jis nuolatos kontroliuoja vaikus, vaikai yra nuteikinėjami prieš motiną. Be to antstolis patvarkymą siuntė pareiškėjos darbovietei, o ne jai asmeniškai, jos gyvenamosios vietos adresu, taip pažeisdamas jos teises. Taip pat nurodė, kad 2017-11-07 patvarkyme vykdyti teismo sprendimą Nr. S-17-159-51472, antstolis pareiškėjai nenurodė, kokius veiksmus ir per kokį terminą pareiškėja turi atlikti, ar nuo jų susilaikyti. Be to pareiškėja remdamasi CPK 764 straipsniu nurodo, kad viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaikų interesus.

Antstolis 2017-11-30 patvarkymu Nr. S-17-159-55790 skundą tenkinti atsisakė ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0159/17/02425 CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka persiuntė teismui. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą antstolis nurodė, kad 2017-11-06 išieškotojas M. M. pateikė vykdyti 2017-10-27 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-133-650/2015 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Nurodė, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, vadovaujantis CPK 651 str. 1 d. ir 2 d., patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir tik nenustatęs kliūčių, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą bei atliko kitus vykdymo veiksmus. Kadangi antstolis neturi teisės tikrinti vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo klausimo, todėl nenustatęs akivaizdžių kliūčių jam priimti, antstolis privalo jį priimti ir pradėti vykdyti. Be to pareiškėja neginčija vykdomojo dokumento teisėtumo, o tik antstolio atliktus vykdymo veiksmus. Nurodo, kad antstolis atliko tik pirminius vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjai vykdant teismo sprendimą, papildomi vykdymo veiksmai nebus atliekami. Taip pat nurodė, kad remdamasis bendrosiomis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir vietą, siuntė procesinius dokumentus pareiškėjai ne tik jos gyvenamosios vietos adresu, bet ir per pareiškėjos darbovietę, ant voko nurodant, kad esant pirmai galimybei įteikti procesinius dokumentus adresui -pareiškėjai. Taip nurodė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys nesudaro pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus.

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d., 9-12 b. l.).

Suinteresuoti asmenys prašymų papildyti bylos medžiagą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Pareiškėja teigia, kad skundžiami procesiniai dokumentai neteisėti, nes priimti be pagrindo, t.y. nesant duomenų, kad ji teismo sprendimo nevykdo.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/02425 esančių dokumentų matyti, kad antstolio A. L. kontoroje pagal 2017-10-27 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-133-650/2015 yra pradėta vykdomoji byla dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kurioje išieškotojas yra M. M., o skolininkė – I. M.. Antstolis 2017-11-07 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-159-51471 (vykd. b. 4-5 l.), patvarkymą vykdyti teismo sprendimą Nr. S-17-159-51472 (vykd. b. 9. l.), kuriuo įpareigojo I. M. netrukdyti M. M. bendrauti su dukra U. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi N. M., gim. (duomenys neskelbtini) pagal 2017-10-27 Šiaulių apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. 2-133-650/2015 išdėstytą dėl M. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M. ir N. M. tvarką (vykd. b. 6-7 l.). Nurodytus procesinius dokumentus antstolis išsiuntė registruotąją pašto siunta skolininkei ir įteikė jai asmeniškai bei per darbovietės administraciją (vykd. b. 8, 10 l.).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) (su vėlesniais pakeitimais ar papildymais) (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 str.); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 str. 5 d.); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Akivaizdžiomis kliūtimis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).

Paminėtina, kad bet kuris teismo priimtas įsiteisėjęs baigiamasis procesinis dokumentas, kuriuo iš esmės yra išsprendžiama civilinė byla, yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją; intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.), todėl jis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

Be to, įstatymai nustato skirtingą turtinio ir neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarką, o būtent teismui išdavus vykdomąjį raštą dėl turtinio pobūdžio sprendimo, išieškotojui yra nustatyta pareiga pateikti duomenis, kad sprendimas nėra įvykdytas, ir išieškotojas atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 str. 2 d.). Tuo atveju, jei skolininkas negrąžina skolos, turto ar neatlieka kitų raginime nurodytų veiksmų, antstolis privalo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus, t.y., areštuoti skolininko turtą, jį įvertinti, vykdyti varžytynių procedūrą ir t.t. Jei išduodamas vykdomasis raštas dėl neturtinio pobūdžio sprendimo (įpareigojimas atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti), tai skolininkui savo iniciatyva neatlikus nustatytų veiksmų, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pažymėtina, kad priverstinio vykdymo priemonės gali būti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Taigi, šiuo atveju antstolis privalo priimti vykdomąjį dokumentą netikrinant, ar sprendimas yra įvykdytas ir tik atlikus pirminius vykdomuosius veiksmus (CPK 654 str.) ir tokiu būdu į vykdymo procesą įtraukus skolininką yra galimybė patikrinti, ar sprendimas yra neįvykdytas ir ar būtina taikyti CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones.

Iš vykdomoje byloje esančio vykdomojo rašto matyti, kad 2015 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-133-650/2015 buvo nustatyta M. M. bendravimo su dukra U. M. ir sūnumi N. M. tvarka. Teismo sprendimu bendravimo tvarkos nustatytos pareigos yra tęstinio pobūdžio. Sprendžiant klausimą, ar vykdomasis raštas buvo pagrįstai pateiktas vykdyti antstoliui, būtina įvertinti tai, kad teismo sprendimu buvo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikė išieškotojas M. M., vykdomasis raštas atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus vykdomajam raštui, jis buvo pateiktas vykdyti nepraleidus įstatymuose nustatyto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, pateiktas antstoliui, kuris turi įgaliojimus atlikti vykdymo veiksmus atitinkamoje teritorijoje, vykdomasis raštas išduotas dėl sprendimo, kuriuo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas, jame nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra tęstinio pobūdžio, teismas sprendžia, kad antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Pagal CPK 654 straipsnį antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas CPK 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui, ką antstolis nagrinėjamu atveju ir padarė.

CPK 655 straipsnyje nustatyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, tai dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2005).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog antstolis A. L. 2017-11-07 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-159-51471. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, kuriame skolininke nurodoma pareiškėja, turėjo pareigą išsiųsti jai raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Paminėtina, kad vien tai, jog antstolio patvarkyme vykdyti teismo sprendimą nebuvo nurodyti veiksmai, kurių pareiškėja turi imtis ar nuo kurių ji privalo susilaikyti ir terminai, nurodytiems veiksmams atlikti, nereiškia, jog toks procesinis dokumentas yra neteisėtas. Kaip ir buvo minėta, pareiškėja buvo įpareigota netrukdyti įvykdyti neturtinį, tęstinio pobūdžio sprendimą, o CPK yra nustatyta speciali tokio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka. Nagrinėjamu atveju patvarkymas vykdyti tęstinio pobūdžio sprendimą vertintinas daugiau kaip informavimo priemonė, o gavus rašytinių įrodymų, kad sprendimas yra nevykdomas, gali kilti CPK 771 straipsnyje nustatytos pasekmės. Taigi, nustačius, kad šiuo antstolio veiksmu buvo įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis, nėra pagrindo konstatuoti šio antstolio veiksmo neteisėtumą.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji sprendimą vykdo gera valia, o pats išieškotojas M. M. pažeidžia bendravimo su vaikais tvarką, pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atliekant pirminius vykdymo veiksmus klausimas, o vykdymo proceso dalyvių atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą klausimas nėra sprendžiamas, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl galimai netinkamų paties išieškotojo veiksmų yra teisiškai nereikšmingi ir teismas dėl jų detaliau nepasisako.

Pareiškėja skundu prašė stabdyti vykdomąją bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK yra numatytas privalomas vykdomosios bylos stabdymas (CPK 626 str.) ir antstoliui suteikta teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą (CPK 627 str.). Abiem atvejais CPK numato baigtinį vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašą. Argumentų, dėl ko vykdymo veiksmai turėtų būti stabdomi nenurodė ir pati pareiškėja. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, jog pareiškėja pateikusi skundą, nenurodė nei vienos iš aukščiau paminėtų aplinkybių, kuriai esant antstoliui atsirastų pagrindas tenkinti jos reikalavimą, antstolis padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas stabdyti vykdymo veiksmus atmestinas.

Vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso dalis, vykdymo procese galioja ir bendrosios civilinio proceso nuostatos su išimtimis, numatytomis CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą. Tas pasakytina ir apie bendrąsias civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą. CPK 604 str. ir 605 str. nustato antstolio patvarkymų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo būdus (iš karto įteikiant suinteresuotiems asmenims arba išsiunčiant registruotu laišku), tačiau atskirai nenustato nei įteikimo vietos, nei įteikimo tvarkos. Šiuo atveju, nesant atskiram procesiniam santykiui, susijusiam su antstolio patvarkymo įteikimo vieta ir įteikimo tvarka, turi būti taikoma įstatymo analogija (CPK 3 str. 6 d.), t. y. bendrosios civilinio proceso nuostatos įtvirtintos CPK 122 - 123 straipsniuose, reglamentuojančiuose procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką. CPK 122 str. 1 d. nustato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje, todėl antstolis imdamasis visų priemonių antstolio procesiniams dokumentams įteikti turėjo teisę pareiškėjai siųsti procesinius dokumentus tiek gyvenamosios vietos, tiek darbovietės adresu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nenustačius antstolio veiksmų ir/ar priimtų procesinių dokumentų neteisėtumo, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos I. M. skundą atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. L..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ernestas Šukys