- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- A-1858-492/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00020-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), po 65 Eur už kiekvieną dieną Šiaulių TI neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. jis buvo laikomas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis. Kamerose nepakako gyvenamojo ploto (ypač atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą), jose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, tualetas neatitiko reikalavimų, nebuvo veidrodžio, spintelės, oro šalinimo sistemos, neįrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai. Kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų. Pasivaikščiojimų gryname ore trukmė per trumpa, pasivaikščiojimų kiemeliai purvini, nevalomi. Šiaulių TI konstrukcijose buvo asbesto. Patalynė nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, dalies patalynės pareiškėjas negaudavo. Kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui. Nepakako galimybių pasinaudoti dušu, duše nebūdavo karšto vandens. Šiaulių TI nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, nevyko sporto, kultūros renginiai. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių kalinimo sąlygų patyręs nepatogumus ir kt.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui būnant Šiaulių TI nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d., jam buvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma. Suimtiesiems (nuteistiesiems) užtikrinta teisė 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių TI buvo pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo sąlygas taikytini tik reikalavimai, nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Esant poreikiui, laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis priemonėmis. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Asmenys už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, gali naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis, yra sudaryta galimybė šiomis paslaugomis naudotis ir asmenis, kurie asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių TI tinkamai įgyvendina suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo yra nepagrįstos. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas į įstaigos direktorių dėl laikymo sąlygų nesikreipė. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d.) pareiškėjui 4 dienas nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Pažymėta, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.
7. Teismas, įvertinęs Nacionalinio sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (anksčiau – Šiaulių visuomenės sveikatos centras) patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, atsakovo paaiškinimus bei Šiaulių TI pateiktus rašytinius dokumentus (pažymas, tvarkas), priėjo išvadą, kad Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai iš vienos pusės yra atitverti sienele, iš kitos – užuolaida, byloje nėra duomenų apie sanitariniame mazge įrengtą atskirą oro šalinimo sistemą, ir nesutiko su atsakovo išvada, kad kameroje kalinčių asmenų privatumas yra užtikrinamas. Teismas nenustatė, kad Šiaulių TI būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus organizuodamas kenkėjų naikinimą, užtikrindamas teisę pasinaudoti dušu, patalynės ir čiužinių dezinfekciją bei jų išdavimo tvarką (iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis sąskaitos Nr. 460 matyti, kad pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus bei nustatytomis normomis), pasivaikščiojimo gryname ore trukmę, organizuodamas asmeninių drabužių skalbimą (pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius) ir užimtumą (be to, pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, kada ir dėl kokios veiklos jis kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti). Teismas taip pat nenustatė, kad Šiaulių TI pastatų konstrukcijoje yra asbesto.
8. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, todėl negalima konstatuoti, kad būtent dėl nustatytų pažeidimų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota jo sveikata. Teismui nekilo abejonių, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei anksčiau nurodytų Lietuvos higienos normų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo dėl asmeniui tenkančio mažo ploto trukmę (4 dienos), į kitus byloje nustatytus pažeidimus, taip pat į tai, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui tekęs kameros plotas nuolat kito, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, bei į vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, priėjo išvadą, kad pareiškėjui priteistina 50 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
III.
9. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria jo skundas buvo netenkintas, ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, po 65 Eur už kiekvieną dieną Šiaulių tardymo izoliatoriuje neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašo, esant poreikiui, išreikalauti iš atitinkamų viešojo administravimo subjektų visą informaciją apie nežmoniškas sąlygas.
10. Pareiškėjas nesutinka su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir mano, kad jis yra mažesnis nei priteisiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo panašaus pobūdžio bylose dėl Lietuvoje nustatyto minimalios mėnesinės algos dydžio (diskriminacija), teismas neįvertino visų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Apeliaciniame skunde apžvelgiama teismų praktika, susijusi su neturtinės žalos atlyginimu.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
12. Atsakovo vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodomi nei ginčijami klausimai, nei įstatymai, nei bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Atsakovas teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nelaiko per maža.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų bausmės atlikimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d., atlyginimo priteisimo.
14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui 4 paras nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma (apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo pateiktus duomenis (b. l. 24–35), kurių pareiškėjas neginčija, tokio pobūdžio pažeidimo nenustatė; pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto atitiktį minėtai ploto normai, iš bendro kameros ploto išskaičiavo sanitarinio mazgo užimamą plotą, nepaisydamas to, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ tai nėra numatyta, o sanitarinio mazgo užimamas plotas iš bendro tardymo izoliatoriaus kameros ploto atimamas tik vertinant, ar kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto) ir kad oro šalinimo sistemos sanitariniame mazge neįrengimas laikytinas neteisėtais Šiaulių TI veiksmais (šiuo aspektu sutiktina su atsakovo pozicija, jog tai yra vienas iš reikalavimų naujai statomoms, rekonstruojamoms ir kapitaliai remontuojamoms laisvės atėmimo vietoms, kaip tai numatyta Higienos normos HN 134:2015 3 punkte ir Eksploatavimo taisyklių 2 punkte, kadangi oro šalinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais). Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įėjimo į sanitarinį mazgų atitvėrimas tik užuolaida neužtikrina visiško asmenų privatumo. Apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į Lietuvoje patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, pareiškėjas tai laiko diskriminacija. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, bei iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, taip pat nurodžiusi faktines aplinkybes, dėl kurių vertinimo su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, pripažįsta tikslinga plačiau pasisakyti dėl tų pareiškėjo argumentų, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, t. y. dėl įrodymų išreikalavimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
16. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Šiaulių TI buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.
17. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).
18. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Akcentuotina, kad administracinių ginčų teisenoje teismui numatytas aktyvus vaidmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str., 56 str. 4 d., 80 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog, siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai, iškviesti liudytojai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 4 d., 67 str. 1 d., 79 str. 1 d., 80 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-21-146/2015, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pripažinus, kad byloje nepakanka informacijos arba kad ji yra netiksli, išreikalauti iš atitinkamų viešojo administravimo subjektų visą informaciją apie nežmoniškas sąlygas. Pareiškėjas neįvardija, kokių konkrečiai duomenų trūksta bylai teisingai išspręsti (jei jų išvis trūksta), taip pat nenurodo kliūčių jam pačiam šiuos duomenis gauti ir pateikti teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas subjektyvia pareiškėjo nuomone apie jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, jame neužsimenama apie netinkamą tam tikrų konkrečių aplinkybių vertinimą arba poreikį išsiaiškinti kokias nors naujas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendro pobūdžio pareiškėjo prašymas yra atmestinas.
20. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausiai piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą) (žr., pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
21. Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje konstatuota, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post (liet. po to) turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (liet. prieš tai, iš anksto) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais svarbu atsižvelgti į šios žalos ypatumus. Neturtinė žala dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta pagrindžiant turtinę žalą, dažnai yra neįmanoma. Be to, neturtinių praradimų vertės apskaičiavimas taip, kad būtų patenkinti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo interesai, yra itin sudėtingas.
22. Vertindama pareiškėjo nurodytus argumentus teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirminė atsakomybė už Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į Europos Žmogaus Teisių Teismą sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01). Šiuo atveju Europos Žmogaus Teisių Teismą neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams (žr., pvz., 2004 m. spalio 19 d. sprendimą Dubjakova prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 67299/01).
23. Priteisdamas konkrečią neturtinę žalą, teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. Šiuo atveju Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, trukmė, apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-706-502/2019).
24. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai konstatavo pareiškėjo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimą, taip pat neteisėtus Šiaulių TI veiksmus dėl atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniame mazge neįrengimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais atsakovo (jo atstovo) veiksmus dėl netinkamo įėjimo į sanitarinį mazgą atitvėrimo (nevisiško privatumo naudojantis tualetu užtikrinimo).
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus nustatyto Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (1,5 metų buvo laikomas kamerose, kuriose nevisiškai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė kai kurias faktines aplinkybes apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti 50 Eur neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų (be kita ko, konkrečių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kuriuose buvo vertintos jo bausmės atlikimo sąlygoms panašios sąlygos), sudarančių pagrindą jam priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino pareiškėjui atlygintiną neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti, t. y. padidinti pareiškėjui V. B. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).
Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.