Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-06-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-591-780/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
A8.-591-780/2019
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00064-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-591-780/2019
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00064-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 9.38; 21.9.9 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 20 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A.,turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininkui N. M.,Kauno teritorinės muitinės atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administ­racinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2019 m. gegužės 7 d. 14 val. 05 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame kilometre, automobiliu „Ford Transit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas prekių įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų, gabeno motociklą „Honda Motor“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – VIN), kurio vertė 1 200 Eur, t. y. 24 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. savo kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad 2019 m. gegužės 7 d. iš Vokietijos į Lietuvą vežė motociklą „Honda“, neturėdamas jo įsigijimo ir gabenimo dokumentų, o turėjo tik motociklo registracijos liudijimo nuotrauką telefone. Motociklą Vokietijoje nupirko N. M., o parvežti į Lietuvą nurodė darbdavys. Žino, kad vežant prekes reikia turėti įsigijimą ar gabenimą patvirtinantį dokumentą. Gailisi padaręs nusižengimą.

Turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininkas N. M. paaiškino, kad 2019 m. gegužės 7 d. A. A. gabentas motociklas Honda CBR 1000 priklauso jam. Šį motociklą jis pirko Vokietijoje, pagal skelbimą internete. Pradinė kaina skelbime buvo 2 000 Eur, tačiau jis nusiderėjo iki 1 200 Eur, kadangi motociklas buvo po avarijos, nevažiuojantis, be spynelės. Pirkimo sutarties dalį su savo duomenimis jis pasirašė Lietuvoje ir kartu su pinigais padavė savo draugui, kuris gyvena Vokietijoje, o tuo metu viešėjo Lietuvoje. Grįžęs į Vokietiją draugas sumokėjo jo perduotus pinigus pardavėjui, kuris pasirašė draugo nuvežtą jam sutartį. Motociklą parvežti pas A. A. paprašė jo draugas. Motociklo pirkimo sutartį ir techninį pasą muitinei pateikė kitą dieną.

Motyvuojamoji dalis

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo ir N. M. paaiškinimo, A. A. kaltę dėl prekių gabenimo neturint dokumentų taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės ir A. A. prisipažinimas (b. l. 3); daiktų paėmimo protokolas (b. l. 4); Kauno teritorinės muitinės pareigūnių D. K. ir J. A. tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 16); prekių sulaikymo protokolas Nr. 9KMB100934 (b. l. 15); transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (b. l. 17), iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 7 d. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km, buvo sustabdytas UAB „GV Auto“ priklausantis ir A. A. vairuojamas automobilis „Ford Transit/Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo A. A. gabeno motociklą „Honda Motor“, VIN (duomenys neskelbtini), neturėdamas jo įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų su savimi.

Teismas konstatuoja:

ANK 214 straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui už prekių (krovinio) gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 214 straipsnį būtina nustatyti du aspektus: prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktą ir prekės (krovinio) vertę.

Iš anksčiau nurodytų įrodymų visumos nustatyta, kad A. A. gabeno motociklą „Honda Motor“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas prekių įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų, kurie buvo pateikti vėliau, tačiau motociklo vertė nustatyta neteisingai, todėl veika kvalifikuota ne pagal tą ANK 214 straipsnio dalį.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad neteisėtai gabento motociklo „Honda Motor“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 859,65 Eur, t. y. 57,2 BBND, todėl veika kvalifikuota pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, nes tokia vertė viršija trisdešimt BBND. Kauno teritorinė muitinė A. A. gabentos prekės vertę nustatė pagal Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą (b. l. 10), kuriame prekė vertinta kaip turinti Sąjungos prekių muitinį statusą, tačiau nurodyta, jog netaikomas sandorio vertės metodas, nes pateikta motociklo pirkimo sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, nepateikti apmokėjimą už motociklą pagrindžiantys dokumentai, o sutartyje nurodyta motociklo kaina (1 200 Eur) beveik du kartus mažesnė už importo kainą (2 363,65 Eur), apskaičiuotą vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi bei remiantis VšĮ „Emprekis“ 2019 m. gegužės mėnesio žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis. Todėl vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punktu, sandorio vertės metodas nebuvo taikytas, o sulaikyto motociklo muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, remiantis muitinės turimais duomenimis - VšĮ „Emprekis“ 2019 m. gegužės mėnesio žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodyta vidutine rinkos kaina, muitinę vertę apskaičiuojant pagal Taisyklių 12 ir 22–24 punktų nuostatas (b. l. 10).

Ištyręs visus įrodymus teismas konstatuoja, kad Kauno teritorinė muitinė nepagrįstai atsisakė taikyti sandorio vertės metodą gabento motociklo vertei nustatyti, nes be pagrindo suabejojo sandorio verte. Minėtų Taisyklių 8 punktas numato, kad importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikomas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 140 straipsnyje nurodytu atveju, jeigu: 1) kyla abejonių, ar deklaruojama naudotų transporto priemonių sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai; arba 2) muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti neišsamūs duomenys arba jų teisingumas kelia abejonių (pvz., pateikti pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto tarp fizinių asmenų, dokumentai, kuriuose nurodyta, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir pan.) ir deklaruota importuojamų naudotų transporto priemonių sandorio vertė gerokai skiriasi nuo tapačių ar panašių naudotų transporto priemonių importo kainų, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Muitinės departamento aprobuotame naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) (toliau – Naudotų transporto priemonių kainų žinynas (katalogas), ir vadovaujantis Taisyklių 22–24 punktais, o importuotojas nepateikia informacijos (pvz., turto vertintojų ar ekspertų išvadų arba kitų dokumentų), pagrindžiančios deklaruotą sandorio vertę, arba pateiktos informacijos nepakanka deklaruotos sandorio vertės pagrindimui. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad importuotojas gali pagrįsti abejones sukėlusią sandorio vertę ne tik turto vertintojų ar ekspertų išvadomis, bet ir kitais dokumentais.

Nagrinėjamu atveju motociklo pirkėjo N. M. paaiškinimus dėl sandorio vertės patvirtina byloje esantys duomenys, kurių pakanka sandorio vertės patikimumui konstatuoti. N. M. pateikė Vokietijoje publikuoto skelbimo, pagal kurį jis pirko motociklą, nuotraukas, kurios patvirtina, kad pardavėjas nurodė, jog motociklo techninė būklė yra netvarkinga, nes jis yra apgadintas, parduodamas kaip sumontuota transporto priemonė, užvedimo spynelė ir imobilizatorius yra su defektais (b. l. 23-26). Šias aplinkybes patvirtina ir pačios Kauno teritorinės muitinės padarytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad motociklo dešinysis šonas yra nubrozdintas (b. l. 18), kas atitinka N. M. paaiškinimą ir skelbimo turinį apie patirtą avariją ir apgadinimą. Be to, Kauno teritorinės muitinės inspektorės J. A. 2019-05-07 tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad motociklas yra apgadintas, išimta užvedimo spynelė (b. l. 16). Tokių duomenų visuma patvirtina motociklo pirkėjo N. M. paaiškinimus, kad jis pirko techniškai netvarkingą, apgadintą motociklą, kuris net neturi užvedimo spynelės, todėl mažesnė sandorio vertė nei muitinės apskaičiuota vidutinė rinkos vertė logiškai ir ekonominiu požiūriu visiškai pateisinama blogesnės daikto kokybės ir atitinkamai mažesnės jo kainos santykiu, o ne siekiu nuslėpti tikrąją sandorio vertę. Todėl kvalifikuojant A. A. veiką pagal ANK 214 straipsnio atitinkamą dalį, jo gabentam motociklui įvertinti taikytinas Taisyklių 7 punkte numatytas importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui taikomas sandorio vertės metodas. Kadangi N. M. motociklą pirko pagal 2019-05-05 pirkimo sutartį, kurioje nurodyta motociklo kaina yra 1 200 Eur (b. l. 7, 22), tai būtent tokia jo vertė skaičiuotina nustatant BBND dydį, reikšmingą veikos kvalifikacijai pagal atitinkamą ANK 214 straipsnio dalį. Nors motociklo pardavimo skelbime buvo nurodyta 2 000 Eur pradinė kaina, tačiau atsižvelgiant į motociklo techninę būklę ir visuotinai žinomą praktiką, kad naudotos transporto priemonės už pradinę kainą nėra parduodamos, nėra pagrindo abejoti N. M. paaiškinimu, kad po derybų pardavėjas kainą sumažino iki 1 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 1 200 Eur sudaro 24 BBND dydį, kuris viršija 15 BBND, bet neviršija 30 BBND, A. A. veika atitinka ne ANK 214 straipsnio 3 dalyje, o ANK 214 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimant nutarimą kaltinimas patikslintinas, nurodant, kad A. A. neteisėtai gabeno motociklą „Honda Motor“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – VIN), kurio vertė 1 200 Eur, t. y. 24 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND), ir jo veika iš ANK 214 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į ANK 214 straipsnio 2 dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabeni­mo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019). Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 214 straipsnio veikos pavojingumas – prekių gabenimas be dokumentų, pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jas gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neat­sargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-634/2017; 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-387-491/2016; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-300/2018). Todėl motociklo pirkimo sutarties, patvirtinančios jo įsigijimą, pateikimas po to, kai nusižengimas buvo užfiksuotas, nekeičia veikos kvalifikavimo ir nešalina A. A. atsakomybės už šį nusižengimą.

Skiriant nuobaudą už šį nusižengimą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­tracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­rytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.

A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipaži­no padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsako­mybę sunkinančių aplinkybių nėra. Administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 19).

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specia­liosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudos vidurkį, atsižvel­giant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus anksčiau aptartas A. A. asmenybę ir jo padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta nuobaudos paskirtis už pirmą kartą padarytą administracinį nusižengimą bus įgyvendinta paskiriant ANK 214 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas privalomai taikomas, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-465-255-2017).

Nors gabenimo metu A. A. administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3) ir prekių sulaikymo protokole Nr. 9KMB100934 (b. l. 15) nurodytos prekės – motociklo „Honda Motor“, VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų neturėjo, tačiau iš vėliau N. M. pateiktos 2019-05-05 motociklo pirkimo sutarties ir registracijos liudijimo matyti, kad minėtas motociklas priklauso ne A. A., o N. M. (b. l. 6, 7, 8, 22). Todėl motociklas negali būti konfiskuojamas ir grąžintinas jo savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Kauno teritorinės muitinės atstovės abejonės dėl motociklo priklausomybės N. M. ir teiginys, kad motociklo savininkas nežinomas yra teisiškai nepagrįstos. Nustatyta, kad pirkimo sandoris yra sudarytas raštu ir pasirašytas tiek pirkėjo, tiek pardavėjo, o pats sandoris faktiškai yra įvykdytas ir parduodamas daiktas perduotas pirkėjui per jo atstovą. Be to, motociklo techninį pasą pardavėjas taip pat perdavė pirkėjui N. M. per jo atstovą, todėl faktas, kad pirkėjas nepateikė pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento, tokiomis aplinkybėmis kai pardavėjas pinigus gavo prekės perdavimo metu, nekelia pagrįstų abejonių dėl sandorio realumo. Motociklo pirkimo sutartis atitinka visus transporto priemonės įsigijimą patvirtinančio dokumento reikalavimus, pirkėjas turi ne tik motociklą, bet ir jo registracijos dokumentą pardavėjo vardu (b. l. 8), patikrinus duomenų bazes nustatyta, kad motociklo identifikacinis numeris nėra suklastotas (b. l. 12), o motociklas nėra ieškomas (b. l. 14), todėl turimų dokumentų pagrindu N. M. yra teisėtas motociklo savininkas ir, turėdamas jo įsigijimą bei įregistravimą pardavėjo vardu patvirtinančius dokumentus, turi teisę įregistruoti jį savo vardu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes motociklas grąžintinas N. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis,

nutaria:

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Admi­nistracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 530 Eur (penkių šimtų trisdešimt eurų) bauda.

Prekę, paimtą 2019 m. birželio 7 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (ROIK: 19102158649), – motociklą „Honda Motor“, VIN (duomenys neskelbtini), saugomą III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Kalvarijos sav., Liubavo sen., Salaperau­gio k., Europos g. 21), nutarimui įsiteisėjus grąžinti savininkui N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ar jo įgaliotam asmeniui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutari­mo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (19102158649). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjas Ramūnas Šarka