- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- TS-89-818/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- J. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2910 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. D. (toliau – ir Nutarimas),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Nuteistasis J. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2016-12-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 260 str. 2 d., 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų su 3 677 EUR (100 MGL) bauda.
2017-06-02 Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu pakeitė 2016-12-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį: J. D. nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskyrė bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų. Paskirtą bausmę subendrino su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir J. D. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.
2017-11-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis J. D. prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2015-06-12 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-12 nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo Vilniaus apygardos teismo 2016-12-05 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-02 nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 10 metų laisvės atėmimo bausmę ir J. D. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 metų.
Bausmės pradžia: 2015-12-15.
Bausmės pabaiga: 2027-05-12 (užskaitant 4 m. 7 mėn. 3 d.).
Neatliktos bausmės dalis 2023-08-30: 3 metai 8 mėnesiai 12 dienų.
Nutarimu nuteistajam J. D. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis J. D. skunde prašo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Skunde teigiama, kad Nutarimas aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Skundo autorius mano, kad Nutarimas grindžiamas ne teisiniais argumentais, o psichologiniais pamąstymais. Nutarime išdėsčiusi faktus, Komisija nepateikė jokios šių faktų analizės, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis turi išlaikęs glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, neigiamame kontekste akcentavo 4 teistumus, nors paskirtas bausmes jis jau yra visiškai atlikęs.
Skunde akcentuojama lygtinio paleidimo instituto svarba, remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. Rec(2003)22 įtvirtintais principais dėl lygtinio paleidimo, kuriais turi vadovautis Europos Sąjungos valstybės narės (išskirti 18-20 principai). Kaip nurodo nuteistasis, iš Nutarimo visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti – Komisijos praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas atžvilgiu asmens, turinčio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo – asmens, neturinčio drausminių nuobaudų. Nors Nutarime teigiama, kad nuteistasis daro pažangą, Komisijos vertinimu, šios pažangos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, tačiau tokio savo vertinimo ir daromų išvadų dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam Komisija nepagrindžia nei vienu argumentu. Rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose deklaratyvios, nekonkretizuotos. Nuteistojo vertinimu, Komisija veikė priešingai skunde aptartoms rekomendacijoms, pagal kurias lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Argumentavimo trūkumas jau yra savaime pagrindas panaikinti Nutarimą.
Nuteistasis taip pat akcentuoja, kad lygtinis paleidimas, nėra atleidimas nuo bausmės, kinta tik bausmės atlikimo sąlygos, jis toliau būtų prižiūrimas probacijos tarnybos. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, jo asmenybę, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Įstatymas numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku ir tai, kad jis atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistojo vertinimu, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo.
Skunde plačiai aptariami lygtinio paleidimo instituto privalumai, lyginant su visos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimu, akcentuojama, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę. Taip pat pateikiami Lietuvos teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuose pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 85 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854- 133/2012, IS-1654-387/2015. TS-24-271/2017), cituojamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Orchovvski prieš Lenkiją byloje Nr. 17885/04, kurioje konstatuota, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas dėl teismų precedentų bei šiame kontekste akcentuojamas jų privalomumas.
Nuteistasis nurodo, kad yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, intensyviai lankosi (duomenys neskelbtini), socialinių įgūdžių mokymuose, socialinės reabilitacijos programose, kitų projektų individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose. (Duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini), kur įgijo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) specialybę. (Duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini), kur įgijo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ specialybes. Nors (duomenys neskelbtini) kalėjimas neturi galimybių aprūpinti kalinamus asmenis apmokamu darbu pagal turimas specialybes ir išsilavinimus, tačiau mokymasis prilyginamas darbinei veiklai. Nors (duomenys neskelbtini), tačiau dirba pagal individualios veiklos pažymą. Per vienuolikos metų trukmės bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas tik 2 kartus, nuo paskutinės paskirtos nuobaudos praėjo daugiau kaip 7 metai, o skatintas už nepriekaištingą elgesį yra net 11 kartų, atlieka bausmę lengvos grupės sąlygomis, ir jau daugiau kaip septynis mėnesius du kartus per mėnesį po tris paras yra išleidžiamas trumpalaikei išvykai į namus. Iš viso buvo paleistas trumpalaikei išvykai į namus net 14 kartų, taip kaip numato BVK 36 str. 1 d. nuostatos. Paskutinė išvyka buvo 2023 m. rugsėjo 4 d. Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios išvadą, kad nėra galimybių jo toliau „taisyti“ neizoliavus nuo visuomenės.
Galiausiai pažymi, jog bausmės vykdymo laikotarpiu nurodo padaręs akivaizdžią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – pagal OASys metodiką ji yra vidutinė, tačiau reikšminga pažanga ją mažinant, nuteistojo įsitikinimu, šiuo metu yra akivaizdi. Tai rodo, kad iš esmės išpildyta viena iš formalių BVK 82 str. 1 d. numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas – todėl jo lygtinis paleidimas yra galimas. Nuteistasis teigia esąs pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo J. D. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nustatyta, jog J. D. šiai dienai yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2023 m. rugpjūčio 30 d. neatliktos bausmės dalis – 3 metai 8 mėnesiai 12 dienų). Vis dėlto, atliekant rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti, tai neatitinka vieno iš pirmiau nurodytų BVK 82 straipsnio 1 dalies pagrindų, t. y. kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų žema. Taigi spręsdama lygtinio paleidimo klausimą Komisija turėjo nustatyti kitą alternatyvų pagrindą – akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šių aplinkybių Komisija taip pat nenustatė.
Lygtinis paleidimas taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su J. D. skundu, įvertinęs Komisijos Nutarimo turinį bei išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos išvada. Teismo vertinimu, J. D. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Teismo vertinimu, Komisija nors ir glaustai, tačiau motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš Nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, buvo įvertinta tai, kad nuteistasis įgyvendino ankstesniu Komisijos nutarimu nustatytas rekomendacijas (konkrečiai išvardinti atlikti nuteistojo veiksmai, pavyzdžiui, nuteistasis dalyvavo Socialinės integracijos projekto „(duomenys neskelbtini)“ atstovės vestuose užsiėmimuose nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. programoje „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. liepos 25 d. dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo vestuose privalomojo „(duomenys neskelbtini)“ mokymų programoje po kurios pabaigimo gavo „(duomenys neskelbtini)“ atestavimo pažymėjimą; 2023 m. balandžio 6 d. nuteistajam įteiktas pažymėjimas apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) atstovo organizuotuose 24 akademinių valandų užsiėmimuose „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“; 2023 m. birželio 6 d. nuteistajam įteiktas pažymėjimas apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) mokymuose tema „(duomenys neskelbtini)“ ir kt. (asmens bylos III tomo I dalies b. l. 77-78), t. y. įvertintas dalyvavimas tikslinėse intervencinėse programose ir socialinės reabilitacijos programose, nuteistojo motyvacija darbui, darbinė patirtis, turima ir įgyta profesinė kvalifikacija, sveikatos būklė, taip pat tai, kad J. D. atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, suteiktas trumpalaikes išvykas, santykių palaikymą ir bendravimą su šeimos nariais, skatinimų buvimą, taip pat įvertinta, kad bausmės atlikimo metu jis buvo baustas du kartus, iš kurių vieną kartą už disponavimą mobiliojo ryšio telefonu, visgi J. D. darbinė, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolimesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų. Nors nuteistasis išreiškia motyvaciją dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, tam tikrose iš jų dalyvavo bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau jo požiūris į taikomas priemones išlieka ambivalentišas, taip pat yra stebimi subjektyvūs nuteistojo lūkesčiai taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, dėl ko, šiuo metu pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti (asmens bylos III tomo I dalies b. l. 79).
Taigi nors nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, visgi iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama Nutarimą, visapusiškai įvertino 2023 m. rugpjūčio 22 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-2729 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, 2023 m. rugpjūčio 22 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai. Komisijos nariai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo (1 Komisijos narys surašė atskirąją nuomonę dėl sprendimo siūlydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo J. D. skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo.
Nors nuteistasis nurodo, kad šiuo metu yra atlikęs jam paskirtas bausmes už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, taip pat, jog teismai į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei kitas aplinkybes atsižvelgė jau skirdami jam bausmę, vis tik, vertinant nuteistojo elgesio pokyčius bei jų pakankamumą, neįmanoma neatsižvelgti į ankstesnį nuteistojo elgesį bei tai, už kokio pobūdžio, kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą bei likusios neatliktos bausmės dalį. Šiuo aspektu, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad J. D. anksčiau teistas 4 kartus, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro 5 teistumai. Policijos pareigūnų akiratyje atsirado (duomenys neskelbtini) amžiaus, tokio amžiaus ir buvo nuteistas pirmąjį kartą. Teismo nuosprendyje savo kaltę dėl paskutinių nusikalstamų veikų neigia, iš dalies prisiima atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus. Likusios neatliktos bausmės dalis, minėta – 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo 3 metai 8 mėnesiai 12 dienų. J. D. nusikalstamam elgesiui būdingas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika. J. D. organizavo ir vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, skirsčius užduotis jo dalyviams, koordinavus narių veiklą darant nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir su tuo susijusiais veiksmais. Būdamas nusikalstamo susivienijime organizatoriumi bei vadovu, pastoviai ilgą laiką disponavo itin dideliais narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekiais ir aktyviai organizavo šių medžiagų platinimą per žemesnės grandies atstovus, davė jiems nurodymus ieškoti naujų platintojų, plėsti pardavimo teritorijas, kontroliavo skolų surinkinėjime „išmušinėjimą“ taikant fizinio ir psichinio poveikio priemones, palaikė drausmę gaujoje ir kt. Siekdamas užtikrinti netrukdomą susivienijimo veiklą, organizavo bei vykdė psichinės prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotikų bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenis, nevykdžiusius J. D. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis deklaruoja poreikį siekti savęs realizavimo teisėtais būdais ir priemonėmis. Tačiau pastebima, kad atsižvelgiant į J. D. sistemingą ir sąlyginai netrumpą dalyvavimo susivienijimo veikloje, galima kelti prielaidą, kad jo nuostatos vis dėlto yra artimos bei palaikančios kriminalinį elgesį.
Pastebėtina ir tai, kad nors skunde teigiama, kad nebuvo įvertintos aplinkybės, kad nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su šeima, kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis skatintas 11 kartų ir pan. Su tokiais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Socialinio tyrimo išvadoje, kurią įvertino ir kuria rėmėsi Komisija, nustatyta, kad stebimi iškylantys nesutarimai su (duomenys neskelbtini), nuteistojo artimoje aplinkoje taip pat yra asmenų, kurie turi kriminalinę patirtį, pastaruosius nusikaltimus vykdė kartu su (duomenys neskelbtini). Iš asmens bylos matyti, jog iš tiesų nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su šeima, artimaisiais, visgi taip buvo ir anksčiau, tačiau tai ir anuomet nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikaltimų padarymo, kas nerodo, jog šeima galėtų suveikti kaip stiprus apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Iš Nutarimo matyti, jog Komisija įvertinto nuteistojo teigiamus elgesio pokyčius, paskutinio Komisijos rekomendacijų įvykdymo rezultatus (minėta, dalyvavimą intervencinėse programose, įgytą platų spektrą specialybių). Šios aplinkybės bei tai, kad nuteistasis, kaip nurodoma skunde, skatintas net 11 kartų, laikosi nustatytos tvarkos, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis tik, pažymėtina, kad nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Dalyvavimas įvairiose programose, turimi išlaikyti socialiniai, šeiminiai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą.
Komisija, spręsdama klausimą dėl J. D. lygtinio paleidimo, tinkamai įvertino ir nuteistojo emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį bei nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pastebimas nuteistojo reiklumas dėmesiui bei priėmimui, jis nevengia taikyti įvairių bendravimo strategijų, kurios padėtų pasiekti norimus tikslus. Jam labiau būdingas polinkis apgalvoti savo veiksmus bei galimas jų pasekmes, orientavimasis į galimą asmeninę naudą bei poreikių patenkinimą. Toks elgesio tipas atsispindi ir jo nusikalstamo elgesio patirtyje – didžioji dalis įvykdytų nusikaltimų buvo planuoti, sistemingi, pasižymėjo nuosekliai apgalvotomis veiklomis, rizikos įvertinimu bei galimų prevencinių priemonių numatymu bei taikymu. Toks kontroliuojamasis elgesys, nepakankami problemų sprendimo būdai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, orientavimasis į savo poreikių patenkinimą bei asmeninės gerovės kūrimą yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamumu siejami kriminogeniniai poreikiai. Plačiai aptarti nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatai, kuriuos apibendrinusi Komisija taip pat vertino, jog stebimi yra subjektyvūs nuteistojo lūkesčiai taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, dėl ko, šiuo metu pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti, darbinė, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų.
Remiantis įvertinimų rezultatais, J. D. pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei elgesio reikalavimų, vykdyti tam tikras jam rekomenduojamas priemones. Išskirti statiniai (didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas (duomenys neskelbtini), skaičius (8) bei kt.) ir dinaminiai (kontroliuojantis elgesys, orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą, mąstymo lankstumo stoka ir kt.) kriminogeniniai veiksniai.
Visuma pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių teismui kelia abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri. Apsauginių veiksnių, sulaikančių jį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra daug (nuteistasis patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu, įsidarbinimo galimybę, deklaruoja nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje), šiai dienai išlieka didelė rizika, kad nuteistasis būdamas laisvėje gali nesilaikyti pastaruoju metu deklaruojamo siekio laikytis įstatymų ir, vis dėlto – pakartotinai nusikalsti.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl nuteistojo skundo argumentai, atlikta didžioji dalis laisvės atėmimo bausmės, praktikoje yra atveju, kuomet asmenys lygtinai paleidžiami ir turėdami daugiau drausminių nuobaudų ar daugiau teistumų negu jis, nesudaro besąlyginio pagrindo J. D. taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.
Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Sąlyginai trumpas likęs laisvės atėmimo bausmės laikas savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje J. D. taikyti lygtinį paleidimą yra netikslinga. Nutarimas, kuriuo Komisija nusprendė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo J. D. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. D. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2910 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam J. D.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.