Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės ,,Miško dvaras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovams žemės ūkio bendrovei ,,Miško dvaras“, I. A. M., M. V. (mirusio R. V. teisių perėmėjui), V. D., uždarajai akcinei bendrovei ,,Interskog“, R. K. (R. K.), O. S. (O. S.) dėl sandorių ir jų dalių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. Z., Alytaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė N. L., buvusi Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė B. G., išvadą byloje teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytą ir patvirtintą Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Miško dvaras“ iš I. A. M. įsigijo 0,5600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas1); 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytą ir patvirtintą Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ŽŪB „Miško dvaras“ iš A. J. V., mirusio 2015 m. liepos 14 d., atstovaujamo R. V., veikiančio ir savo vardu, R. V. ir V. D. įsigijo 0,0700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas2); 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytą ir patvirtintą Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ŽŪB „Miško dvaras“ iš A. J. V., atstovaujamo R. V., veikiančio ir savo vardu, R. V. ir V. D. įsigijo 0,1200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas3); 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytą ir patvirtintą Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ŽŪB „Miško dvaras“ iš A. J. V., atstovaujamo R. V., veikiančio ir savo vardu, R. V. ir V. D. įsigijo 1/2 dalį 2,3000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas4); 5) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą ir patvirtintą Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ŽŪB „Miško dvaras“ iš UAB „Interskog“ įsigijo 1,7362 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas5); 6) taikyti restituciją natūra ir ŽŪB „Miško dvaras“ įpareigoti I. A. M. gražinti natūra Sklypą1, o I. A. M. įpareigoti ŽŪB „Miško dvaras“ gražinti pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už Sklypą1 gautus pinigus – 10 918,67 Eur; 7) taikyti restituciją natūra ir ŽŪB „Miško dvaras“ įpareigoti A. J. V., atstovui R. V., veikiančiam ir savo vardu, R. V. ir V. D., gražinti natūra Sklypą2, o A. J. V. atstovą R. V., veikiantį ir savo vardu, R. V. ir V. D. įpareigoti ŽŪB „Miško dvaras“ gražinti pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už Skypą2 gautus pinigus 1569,54 Eur; 8) taikyti restituciją natūra ir ŽŪB „Miško dvaras“ įpareigoti A. J. V. atstovui R. V., veikiančiam ir savo vardu, R. V. ir V. D. grąžinti natūra Sklypą3, o A. J. V. atstovą R. V., veikiantį ir savo vardu, R. V. ir V. D. įpareigoti ŽŪB „Miško dvaras“ gražinti pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už Skypą3 gautus pinigus 2 660,16 Eur; 9) taikyti restituciją natūra ir ŽŪB „Miško dvaras“ įpareigoti A. J. V. atstovui R. V., veikiančiam ir savo vardu, R. V. ir V. D. gražinti natūra 1/2 Sklypo4 dalį, o A. J. V. atstovą R. V., veikiantį ir savo vardu, R. V. ir V. D. įpareigoti ŽŪB „Miško dvaras“ gražinti pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už Skypą4 gautus pinigus 30 000 Eur; 10) taikyti restituciją natūra ir ŽŪB „Miško dvaras“ įpareigoti UAB „Interskog“ gražinti natūra Sklypą5, o UAB „Interskog“ įpareigoti ŽŪB „Miško dvaras“ grąžinti pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už Skypą5 gautus pinigus 10 426 Eur.

2. Nurodė, kad ginčijami sandoriai dalyse dėl žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo ŽŪB ,,Miško dvaras“ yra apsimestiniai, sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl šie sandoriai ir jų dalys turi būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio pagrindu, nuo jų sudarymo momento. Tikrajai sandorio šaliai įgyti nuosavybės teises į žemę draudė imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatos, todėl sandoriai bei jų dalys šioms normoms prieštarauja ir vadovaujantis CK 1.80 straipsniu yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento.

3. Atsakovai R. K. ir O. S., būdami (duomenys neskelbtini) piliečiais, neatitinka nustatytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Tai reiškia, kad jie neatitinka kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstituciniame įstatyme, todėl neturi teisės nuosavybės teise turėti ir įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai šie asmenys negali turėti žemės, kuri įgyta paslepiant tokį žemės įgijimo sandorį prisidengiant juridinio asmens vardu.

4. Viena vertus, ieškovė neturi duomenų, kad restitucija atliekama natūra būtų neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, todėl teismui nusprendus taikyti restituciją natūra ŽŪB „Miško dvaras“ turėtų būti įpareigotas grąžinti atsakovams žemės sklypus, o atsakovai įpareigoti gražinti pagal sandorius sumokėtus pinigus. Kita vertus, sutinka, kad nagrinėjamu atveju labiau teisingas ir būtų taikomas modifikuotas restitucijos taikymo būdas, t. y. Lietuvos Respublikos žemę gražinant teisėtų (duomenys neskelbtini) piliečių nuosavybėn, tuo pačiu, nepažeidžiant žemės sklypų pardavėjų teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų, o už parduotus žemės sklypus sumokėtus pinigus užskaityti kaip ŽŪB „Miško dvaras“ nuomos ir (ar) panaudos mokestį už visą laikotarpį nuo sandorių sudarymo (gaunant atlygį už visą neteisėtai Lietuvos Respublikos žemės sklypais naudojimo laikotarpį).

5. Atsakovai I. A. M., M. V. (mirusio R. V. teisių perėmėjas), R. V., V. D., UAB „Interskog“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti teisėtai, patvirtinti notaro ir šalims turi įstatymo galią. Atsakovai (pardavėjai) buvo sąžininga sutarties šalis, o ieškovės nurodyti sutarties pripažinimo negaliojančia motyvai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo pripažinti ją negaliojančia. Atsakovų nuomone, ieškovės argumentai apie tai, kad žemės sklypus įgijo neva ne ŽŪB ,,Miško dvaras“, o jos pajininkai, yra paremti prielaidomis bei niekaip neįrodyti. Sutartis atsakovai sudarė su teisėtai Lietuvos Respublikoje veikiančiu juridiniu asmeniu, kurio veikla niekaip neapribota, neapribotos ir teisės įgyti nuosavybę. Tai, kad pajininkai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, nesukuria jiems nuosavybės teisių į turtą, pastarasis iki šiol yra registruotas ŽŪB ,,Miško dvaras“ vardu.

6. Ieškovė neturi pakankamo pagrindo ginčyti sandorių, kadangi faktiškai gina ne viešąjį, o privatų interesą. Kartu ieškiniu ieškovė pateikė trečiojo asmens A. Z. pareiškimą Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą. Iš šio dokumento bei prie jo pridedamų priedų akivaizdu, kad trečiasis asmuo A. Z. turi individualų, asmeninį turtinį interesą, naudotis žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) tokia tvarka, kaip jis pats norėtų, nes jam su žemės sklypo bendrasavininku ŽŪB „Miško dvaras“ nepavyksta pasiekti norimų susitarimų dėl naudojimosi tvarkos.

7. Atsakovams grąžintinuose žemės sklypuose liks stovėti atsakovams R. K. ir O. S. priklausantys statiniai, kurių eksploatavimui ir toliau bus naudojami tie patys sklypai. Atsakovai praėjus 8 metams po ginčo sandorių, kurių teisėtumą įvertino valstybės deleguotas asmuo – notaras, sudarymo turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad jie yra tinkamai įvykdyti, todėl ieškovės prašomas restitucijos taikymas atsakovų atžvilgiu iš esmės reikštų, kad valstybės institucijų padarytos klaidos būtų taisomos jų sąskaita, o tokie veiksmai paneigtų ne tik teisėtų lūkesčių, bet ir teisinio stabilumo principus. Atsakovai visą ginčo teritorijoje esantį turtą pardavė kaip vientisą kompleksą, todėl grąžinus jiems tik žemės sklypus, jie iš esmės niekaip šiais sklypais naudotis negalėtų dėl juose esančių kitiems asmenims priklausančių statinių. Be to, pinigai už parduotą žemę buvo gauti prieš 8 metus ir šiai dienai atsakovai už ją gautų sumų objektyviai nebeturi ir tokios sumos grąžinti tiesiog negali. Jei teismas, išnagrinėjęs ginčą, nuspręstų patenkinti ieškovės ieškinį, atsakovai prašo jų atžvilgiu restitucijos netaikyti arba taikyti modifikuotą restituciją, už žemės sklypus grąžintinas sumas priteisiant iš šių sklypų naudotojų atsakovų R. K. ir O. S. Taip pat sutinka, kad būtų taikomas ieškovės siūlomos modifikuotas restitucijos taikymo būdas, t. y. Lietuvos Respublikos žemę gražinant teisėtų (duomenys neskelbtini) piliečių nuosavybėn, o už parduotus žemės sklypus sumokėtus pinigus užskaičius kaip ŽŪB „Miško dvaras“ nuomos ir (ar) panaudos mokestį už visą laikotarpį nuo sandorių sudarymo.

8. Atsakovė ŽŪB „Miško dvaras“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovai R. K., O. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose nedalyvavo.

10. Trečiasis asmuo A. Z. su ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti.

11. Trečiasis asmuo N. L., Alytaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, nepateikė teismui reikalingų įrodymų, ar tikrai atsakovai ir jų sudaryti nurodyti sandoriai pažeidė viešąjį interesą, t. y. visuomenės ar tam tikros asmenų grupės teisėtus interesus.

12. Trečiasis asmuo B. G. (buvusi Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose nedalyvavo.

13. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos savo išvadoje nurodė, kad su ieškiniu sutinka bei prašė jį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

15. Nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovai O. S. ir R. K. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinio įstatymo) 3 ir 4 straipsniuose įtvirtintų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, todėl neturi teisės Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigyti žemės, vidaus vandenų ir miškų nuosavybės teise.

16. Taip pat, kad ŽŪB „Miško dvaras“ nupirktuose žemės sklypuose nuo pat įsteigimo jokio veiklos nevykdė bei nevykdo, pajamų nei už žemės ūkio produkciją, nei už suteiktas paslaugas žemės ūkiui negavo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ŽŪB „Miško dvaras“ steigėjai ginčijamų sandorių sudarymo metu ketino vykdyti gamybinę ir komercinę veiklą. Nors trečiasis asmuo A. Z. nurodė, kad jis kartu su atsakovais O. S. ir R. K. planavo vystyti verslą, tačiau šie trečiojo asmens paaiškinimai niekuo nepagrįsti, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Kaip nurodė ŽŪB „Miško dvaras“ direktorė, ŽŪB ,,Miško dvaras“ steigėjai paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi tik 2019 metais, pripažino, kad ŽŪB „Miško dvaras“ veiklos, susijusios su žemės ūkiu nevykdo (tik prižiūri sklypus, juos nuomoja kitai susijusiai įmonei – UAB „Guronių Saulės miestas-2“), o pinigus, panaudotus ginčo sklypams įsigyti, direktorė iš esmės laiko ne ŽŪB „Miško dvaras“, o R. K. nuosavybe. ŽŪB „Miško dvaras“ steigėjų suteiktos paskolos ir pajai buvo naudojami ginčo sklypų bei pastatų įsigijimui. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo ŽŪB „Miško dvaras“ paskolas teikia UAB „Guronių Saulės miestas-2“, kurios vadovė yra ta pati L. S., bei kurioje dirba kitas asmuo – A. F., ir kurios akcininkai yra tie patys asmenys kaip ir ŽŪB „Miško dvaras“.

17. Nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą teismui spręsti, kad atsakovai O. S. ir R. K., kurie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, žinodami, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatos draudžia subjektui, kuris neatitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, nuosavybės teise įsigyti žemę, nuosavybės teise įsigydami gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpas, šiems statiniams priklausančią žemės valdos dalį įsigijo statytinio asmens – ŽŪB „Miško dvaras“ vardu, kuri tikėtina ir buvo įkurta tik šiam tikslui pasiekti. Taip pat, prisidengdami ŽŪB „Miško dvaras“ vardu įsigijo žemės ūkio paskirties sklypus, kurie ribojasi su jų vardu įgytais žemės sklypais, kuriuose yra pastatai – Sklypas4 ribojasi su Sklypu1, o Sklypas5 ribojasi su Sklypais 2 ir 3.

18. Byloje nustatytų bylos aplinkybių kontekste, teismas taip pat padarė išvadą, kad pagrindinis ŽŪB „Miško dvaras“ įsteigimo tikslas buvo (duomenys neskelbtini) piliečiams, prisidengiant juridiniu asmeniu, įgyti Lietuvos Respublikos žemę. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai O. S. ir R. K., dar iki ŽŪB „Miško dvaras“ įsteigimo bei sutarties dėl Sklypo1 sudarymo 2014 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje įsigijo pastatus adresu: (duomenys neskelbtini), o žemė jiems buvo ne parduota, bet išnuomota panaudos sutartimi. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, papildomai sustiprina teismo įsitikinimą, kad atsakovai O. S. ir R. K., siekdami žemės sklypus įsigyti savo nuosavybėn bei apeiti įstatyminį draudimą, po 2 mėnesių įregistravo ŽŪB „Miško dvaras“ ir prisidengdami įsteigtu juridiniu asmeniu, sudarė ieškovės ginčijamus žemės sklypų įsigijimo sandorius.

19. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sudarytiems sandoriams dėl ginčo žemės sklypų ir jų dalių perleidimo negali būti taikomos sandorių, kuriuos šalys iš tikrųjų turėjo galvoje taisyklės, nes tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnis), prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) bei yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 straipsnis), todėl teismo pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

20. Sutiko su atsakovais, kad ieškovės, ginančios viešąjį interesą, ginčijami sandoriai sudaryti su teisėtai Lietuvos Respublikoje veikiančiu juridiniu asmeniu, kurio veikla niekaip neapribota, neapribotos ir jo teisės įgyti nuosavybę, tačiau atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo kvestionuojama atsakovo – juridinio asmens, kurio steigėjai ir dalyviai yra užsienio subjektai, neatitinkantys konstitucinio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose įtvirtintų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, – teisė įgyti nuosavybę į žemę Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju buvo sprendžiamas tik konkrečių sandorių teisėtumo klausimas.

21. Teismas nesutiko su atsakove, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma dvišalė restitucija, t. y. grąžinant kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusios pagal sandorį (restitucija). Teismo vertinimu, tokios restitucijos taikymas, kai nenustatytas pardavėjų nesąžiningumas, įpareigojimas pardavėjų grąžinti prieš daugiau kaip devynerius metus už žemės sklypus gautas pinigines lėšas jiems sukeltų finansinius sunkumus ir kitus nepatogumus, bei nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų pardavėjų padėtis, o pirkėjų – atitinkamai pagerėtų. Akcentavo, kad atsakovams O. S. ir R. K. ir toliau nuosavybės teise priklausys žemės sklypuose esantys statiniai, todėl pardavėjų nuosavybės teisės į žemės sklypus bus apsunkinta. Taigi, atsakovai (pardavėjai) atsidurtų neproporcingai blogesnėje padėtyje, kurie visą šį laiką negalėjo valdyti ir naudotis jiems priklausiusiais žemės sklypais, kai pirkėjai daugiau kaip devynerius metus iš esmės neteisėtai ir neatlygintinai valdė ir naudojosi šiais įgytais žemės sklypais. Byloje nenustatyta, kad sudarydami turto perleidimo sandorius pardavėjai būtų žinoję ar turėjo jiems būti žinoma, kad sandoriai apsimestiniai ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovai (pardavėjai), kurie buvo sąžiningos sandorio šalys, neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovė ŽŪB „Miško dvaras“ ar atsakovai O. S. ir R. K. nepateikė jokių duomenų, kad tokia restitucija neproporcinga jų atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovei ŽŪB „Miško dvaras“ neužkertamas kelias išieškoti jos vardu sumokėtas sumas, iš atsakovų O. S. ir R. K., kurie prisidengdami įsteigtu juridiniu asmeniu sudarė teismo negaliojančiais pripažintus žemės sklypų įsigijimo sandorius.

22. Nurodė, kad nėra pagrindo, kaip to siekia atsakovai, spręsti, jog prokurorė nagrinėjamu atveju gina ne viešąjį, o privatų trečiojo asmens A. Z. interesą. Draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiams įsigyti Lietuvoje žemės sklypus pažeidimas, pažeidžia viešąjį interesą, nes turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Lietuvos Konstitucinis Teismas, formuodamas viešojo intereso sampratą, savo nutarimuose yra pasisakęs, kad viešojo intereso instituto paskirtis – apginti pamatines, visuomenės vertybes, kurias saugo ir gina Konstitucija, o valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir ginti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis suponuoja teisinį reguliavimą, pagal kurį žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise gali įgyti tik konstitucinio įstatymo apibrėžtas subjektų ratas. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog juo siekiama apsaugoti pamatines, visai visuomenei ir valstybei svarbias vertybes, o šių nuostatų pažeidimas yra viešasis interesas, kurį prokuroras privalo ginti pasinaudodamas priemonėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio ir CPK 49 straipsnyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

23. Atsakovė ŽŪB ,,Miško dvaras“ (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tarp atsakovo ŽŪB „Miško dvaras“ bei kitų atsakovų sudarytus sandorius ar jų dalis apsimestiniais, netinkamai vadovavosi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, visiškai nesiaiškino tikrųjų sandorio šalių ketinimų ir tikslų, šalių tarpusavio santykių bei neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes dėl išreikštos šalių valios sandorių sudarymo metu.

23.2. Pagrindinis ieškinio motyvas, kuriam pirmosios instancijos teismas teikė prioritetinį dėmesį, buvo ŽŪB „Miško dvaras“ veiklos vykdymas. Netgi, įvertinus byloje esančius įrodymus dėl atsakovo vykdytinos ekonominės ūkinės veiklos, negalima daryti išvados, kad atsakovas veiklos nevykdė ir nevykdo. Visų pirma, bendrovė yra įsteigta daugiau nei devyneri metai. Per visą bendrovės veikimo laikotarpį, bendrovėje yra įdarbinti du asmenys. Už šiuos asmenis yra mokami valstybės biudžetui privalomi mokesčiai, kas darbuotojams suteikia socialines garantijas. Pagal byloje esančius įrodymus, priskaičiuotas dirbančiųjų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis 2022 m. gegužės mėnesį – 14,45 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 13,5 Eur. Pateiktose metinėse Pelno mokesčio deklaracijose už 2014–2021 metus pajamų nedeklaravo, deklaravo nuostolius (2021 metais deklaruotas 4 821 Eur nuostolis). Per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. iš bitininkystės ar žemės ūkio veiklos pajamų taip pat nėra gavusi. Bendrovės gautos pajamos sudaro tik už suteiktas žemės nuomos paslaugas (2021 metais – 50 Eur, 2022 metais – 50 Eur, 2023 metais – 800 Eur). Bendrovės išlaidas sudaro: darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo, buhalterinės paslaugos, žyminio mokesčio, teisinių paslaugų, komisiniai bankui, nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio, delspinigiai bei kitos bendrosios sąnaudos (2021 metais išlaidos – 4 820 Eur, 2022 metais – 3 706,65 Eur, 2023 metais – 2 350,72 Eur). Dėl apyvartinių lėšų trūkumo ŽŪB „Miško dvaras“ paskolas teikia UAB „Guronių Saulės miestas-2“, kurios vadovė yra ta pati L. S. (2021 metais suteikta 5 310 Eur paskola).

23.3. Byloje yra pateikti duomenys, kurie nebuvo ginčijami, kad ŽŪB „Miško dvaras“ gauna pajamas už nuomą. Aplinkybė, kad bendrovė gauna pajamas už kitokio pobūdžio veiklą, nei už veiklą, kurią yra viešai deklaravusi, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji veiklos nevykdo. Juridinis asmuo gali užsiimti bet kokia kita veikla, negu numatyta įstatuose, kuri neprieštarauja įstatymams.

23.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pagal sandorius, kuriais buvo įgyti žemės sklypai, su pardavėjais atsiskaitė būtent ŽŪB „Miško dvaras“. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė jog būtent atsakovas R. K. 2015 ir 2016 metais be procentų skolino bendrovei savo asmenines lėšas 42 000 Eur, už kuriuos buvo perkami sklypai ir pastatai, nors jokio pelno iš to negavo, sudaro pagrindą spręsti apie sandorių apsimestinumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bendrovės kapitalas gali būti nuosavas arba skolintas. Visiškai pagrįsta praktika, kai tik įsteigtam juridiniam asmeniui steigėjai skolina pinigines lėšas turto įsigijimui ar apyvartinėms lėšoms. Remiantis teismo padaryta išvada, reikštų, kad juridinio asmens steigėjo piniginių lėšų skolinimas turtui įgyti sudaro pagrindą spręsti, jog faktiškai turtą įsigyja juridinio asmens steigėjas, o ne juridinis asmuo ir tokio pobūdžio sandoriai yra apsimestiniai.

23.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, jog ŽŪB „Miško dvaras“ steigėjai ginčijamų sandorių sudarymo metu ketino vykdyti gamybinę ir komercinę veiklą. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad atsakovai O. S. ir R. K. yra taip pat UAB „Guronių Saulės miestas-2“ akcininkai. Ši įmonė vykdo komercinę ūkinę veiklą, gauna pajamas ir pelną, suteikė beprocentines paskolas apyvartinėms lėšoms ŽŪB „Miško dvaras. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S., kuri yra ŽŪB „Miško dvaras“ direktorė, nurodė, kad nekilnojamasis turtas, kuris priklauso atsakovams O. S. bei R. K. yra naudojamas nuomai, komercinei veiklai vykdyti. Taigi, atsakovai O. S. bei R. K. jokiu nekilnojamuoju turtu ar žemės sklypais, kurie nuosavybės teise priklauso ŽŪB „Miško dvaras“, nedisponavo.

23.6. Sandorio tiesioginis teisinis tikslas buvo nuosavybės teisės atsakovei ŽŪB „Miško dvaras“ sukūrimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad žemės sklypai tenkino būtent atsakovų O. S. ir R. K. poreikius ar interesus. Priešingai, teismas sprendime nurodė, kad atsakovai Lietuvoje nesilanko nuo 2019 metų. Ieškovės ginčijami sandoriai ar jų dalys, buvo sudaryti sandorio šalių laisva valia, siekiant sutartyse numatytų tikslų. Atsakovė ŽŪB „Miško dvaras“, sudarydama sandorius, siekė įgyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, pardavėjai savo ruožtu siekė gauti sutartą kainą už parduodamą nekilnojamąjį turtą. Vertinant sutarčių laisvės principo aspektu, sandoriai yra teisėti.

23.7. Teismas nepagrįstai teisėtai sudarytus sandorius pripažino negaliojančiais vien dėl to, kad sandorio šalis sandorio sudarymo metu tariamai galėjo turėti neteisėtų paskatų. Pasinaudojimas specialiai atskiru konstitucinio lygmens įstatymu Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių dalyviai neatitinka transatlantinės integracijos kriterijų, suteiktomis teisėmis, negali būti laikomas apsimestiniu ar nesąžiningu, nes joks pasinaudojimas specialiai suteiktomis teisėmis negali būti draudžiamas. Kiekvienas naudojasi jam suteiktomis teisėmis, kurių negalima aiškinti siaurinamai (dispozityvumo principas), savo nuožiūra. Asmens civilines teises ribojantys įstatymai teismo negali būti aiškinami plečiamai. Nagrinėjamu atveju teismas be pagrįsto, pateisinamo ir teisėto pagrindo apribojo Lietuvoje teisėtai įsteigto juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą, teisę juridinio asmens dalyviams įgyvendinti savo teises ir juridinio asmens vardu įgyti turtą. Taikant tokį apribojimą buvo plečiamai išaiškintos konstitucinio įstatymo nuostatos, o civilinių teisių apribojimas nebuvo būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti, nes teismo sprendimu taikant restituciją ginčo žemės sklypo nuosavybės teisė iš vieno juridinio asmens perėjo kitam. Neaišku, kaip yra apginamas tariamai pažeistas viešasis interesas, nes trečiųjų asmenų teisių turinys nepakito – jie tiek iki teismų procesinių sprendimų priėmimo, tiek juos priėmus žemės sklypą po jiems nuosavybės teise priklausančiu pastatu valdo tomis pačiomis teisėmis. Taigi, teismas, plečiamai išaiškinęs konstitucinį įstatymą, pažeidė CK 1.2 straipsnio 2 dalies nuostatas.

23.8. Priimdamas sprendimą, kuriuo nusprendė taikyti kitokį restitucijos būdą, negu prašė ieškovas patikslintu ieškiniu, teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus. Be to, kitokio restitucijos būdo kaip restitucija natūra arba alternatyvus restitucijos būdas – sumokant ekvivalentą pinigais, įstatymas nenumato. Teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo modifikuotu būdu, t. y. vienai sandorio šaliai grąžinant turtą natūrą, kitai sandorio šaliai negrąžinant absoliučiai nieko ką ji yra sumokėjusi pagal sandorį, yra neteisėtas.

23.9. Teismo nurodytas restitucijos būdas, t. y. už žemės sklypus sumokėta kaina įskaitoma kaip valdymo ir naudojimosi, laikotarpiu nuo pripažintų negaliojančiais sandorių sudarymo iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, pardavėjams priklausančia žeme mokestis, yra nepagrįstas jokiais skaičiavimais. Galiojantys įstatymai nenumato atskiro mokesčio už naudojimąsi turtu, šiuo atveju žeme. Mokestis, kuris yra mokamas už naudojimąsi turtu, yra nuomos mokestis.

23.10. Teismas savarankiškai nustatė, kad žemės sklypų pardavėjus bei atsakovą ŽŪB „Miško dvaras“ siejo nuomos sutarties teisiniai santykiai. Teismas taip pat savarankiškai nustatė ir nuomos mokesčio dydį, kuris kiekvienu atveju yra lygus žemės sklypo pardavimo kainai. Taigi, teismas pažeidė sutarties laisvės principą, be teisinio pagrindo nustatė šalių sutartinių santykių turinį (šalis sieja nuomos teisiniai santykiai) bei sutarties sąlygas (nuomos kainą). Pripažinus sandorius, kuriais atsakovas ŽŪB „Miško dvaras“ nuosavybės teise įsigijo neįknojamąjį turtą – žemės sklypus, negaliojančiais, atsakovai tiek ŽŪB „Miško dvaras“, tiek O. S. bei R. K. liko nekilnojamojo turto, kuris buvo įgytas pagal dalį ginčijamų sandorių, savininkais.

24. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

24.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Visi apeliantės nurodomi teiginiai buvo paneigti civilinėje byloje esančiais ir įvertintais dokumentais: pirkimo–pardavimo sutartimis, valstybės įmonės Registrų centro dokumentais, Juridinio asmens steigimo ir veiklos dokumentais, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadomis ir dokumentais, liudytojo A. Z. parodymais.

24.2. Apeliantė neteisingai nurodo, kad teismas paskyrė kitokį restitucijos būdą nei prašė ieškovė, nes 2023 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 3SVEP-236 ji teismui išdėstė savo poziciją restitucijos taikymo klausimu, t. y. prašydama atsižvelgiant į protingumo ir teisėtų lūkesčių principus taikyti modifikuotą restitucijos taikymo būdą – iš ŽŪB „Miško dvaras“ atitinkamas patikslintame ieškinyje nurodytas žemės sklypo dalis grąžinti natūra fiziniams ir juridiniams asmenims, iš kurių žemės sklypai buvo įsigyti, o už įsigytus žemės sklypus sumokėtas atitinkamas pinigų sumas, nurodytas patikslintame ieškinyje, negrąžinti ŽŪB „Miško dvaras“, o įskaityti kaip ŽŪB „Miško dvaras“ žemės naudojimo ir (ar) panaudos mokestį žemės sklypų pardavėjams. Ieškovės nuomone, tokiu būdu būtų tinkamai apgintas viešasis interesas. Būtent tokį restitucijos būdą teismas ir taikė, todėl apeliantės teiginys, kad teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, neatitinka tiesos.

24.3. Neteisingas ir apeliantės teiginys, kad žemės nuomos mokestis nepagrįstas skaičiavimais, nes ieškovė 2023 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. 3SVEP-236 apskaičiavo, jog: 1) už Sklypą1 buvo sumokėta 10 918,67 Eur, todėl nuo sandorio sudarymo 2014 m. birželio 23 d. iki rašto rengimo už 9 metus ŽŪB „Miško dvaras“ už žemės naudojimą būtų sumokėjęs 1 213,18 Eur per metus arba 101 Eur per mėnesį; 2) už Sklypą2 buvo sumokėta 1 569,54 Eur, todėl nuo sandorio sudarymo 2015 m. balandžio 22 d. iki rašto rengimo už 8 metus ŽŪB „Miško dvaras“ už žemės naudojimą būtų sumokėjęs 196,19 Eur per metus arba 16,35 Eur per mėnesį; 3) už Sklypą3 buvo sumokėta 2 660,16 Eur, todėl nuo sandorio sudarymo 2015 m. balandžio 22 d. iki rašto rengimo už 8 metus ŽŪB „Miško dvaras“ už žemės naudojimą būtų sumokėjęs 332,52 Eur per metus arba 27,71 Eur per mėnesį; 4) už Sklypą4 buvo sumokėta 30 000 Eur, todėl nuo sandorio sudarymo 2015 m. balandžio 22 d. iki rašto rengimo už 8 metus ŽŪB „Miško dvaras“ už žemės naudojimą būtų sumokėjęs 3 750 Eur per metus arba 312,50 Eur per mėnesį; 5) už Sklypą5 buvo sumokėta 10 426 Eur, todėl nuo sandorio sudarymo 2016 m. vasario 8 d. iki rašto rengimo už 7,5 metų ŽŪB „Miško dvaras“ už žemės naudojimą būtų sumokėjęs 1 390,13 Eur per metus arba 115,84 Eur per mėnesį.

24.4. Teismo sprendimu pritaikytas restitucijos būdas atitinka teisingumo ir protingumo principus bei iš esmės tiko visiems aktyviai byloje dalyvavusiems asmenims, išskyrus apeliantę. Šiuo atveju, apeliantė, neteisėtu būdu (prisidengdama ŽŪB „Miško dvaras“ vardu) įgijusi nuosavybę Lietuvoje, bent jau turėjo už ją sumokėti panaudos ir (ar) nuomos mokestį už visą neteisėtai Lietuvos Respublikos žemės sklypais naudojimo laikotarpį, kadangi grąžinus sumokėtus pinigus visiškai jokių nepatogumų ji nebūtų net patyrusi. Be to, pardavėjų nuosavybės teisės į žemės sklypus ir taip bus apsunkintos, kadangi (duomenys neskelbtini) piliečiams O. S. ir R. K. ir toliau nuosavybės teise priklausys žemės sklypuose esantys statiniai.

24.5. Ieškovės nuomone, teismas sprendimą priėmė objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs visus civilinėje byloje esančius įrodymus, šalių argumentus bei paaiškinimus, savo išvadas grindė teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, išsamiai išdėstė motyvus ir vadovavosi teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Apeliacinio skundo argumentai ir nurodomos aplinkybės yra tapatūs jau išnagrinėto ieškinio aplinkybėms ir argumentams. Vien dėl to, kad priimtas sprendimas nėra palankus apeliantei, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

25. Atsakovai V. D., M. V. ir R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Atsakovams sudarant ginčo sandorius nebuvo žinomi ŽŪB „Miško dvaras“ ir atsakovų (duomenys neskelbtini) piliečių ketinimai ar tikrieji iš jų įsigytų žemės sklypų panaudojimo tikslai. Sudarydami turto perleidimo sutartis atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovai, sudarydami ginčo sutartis, veikė kaip fiziniai asmenys, t. y. neprofesionalūs pardavėjai, neužsiimantys nekilnojamojo turto pardavimo ar vystymo veikla. Sandoriai buvo sudaryti per tarpininką – nekilnojamojo turto brokerį, šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantį A. Z. Žemės sklypų perleidimo sandoriai buvo sudaryti su teisėtai įsteigta ir Lietuvoje įregistruota ŽUB „Miško dvaras“. Sandoriai buvo sudaryti laikantis teisės aktų reikalavimų, jie buvo patvirtinti notaro, kuris patvirtino, kad sandoriai nepažeidžia galiojančių įstatymų. Taip pat prieš sandorių sudarymą buvo gauta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2014 m. gruodžio 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovams buvo nurodyta, kad Sklypą4 gali parduoti pasirinktiems asmenims.

25.2. Atsakovai, kaip turto pardavėjai, buvo sąžiningos sutarčių šalys. Pačiam notarui, kaip aukštos kvalifikacijos teisininkui, kuriam valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, nekilo jokių abejonių tvirtinamų sandorių teisėtumu, todėl akivaizdu, kad sudarydami ginčo sandorius atsakovai negalėjo žinoti, kad tokie sandoriai negalimi. Atsakovai, kaip pardavėjai, neteisėtų veiksmų neatliko ir jokių duomenų apie jų neteisėtus ketinimus ar nesąžiningumą sudarant ginčo sandorius byloje nenustatyta.

25.3. Apeliantės teiginiai, kad teismas, taikydamas kitokį restitucijos būdą nei prašė ieškovė patikslintu ieškiniu, peržengė byloje pareikštus reikalavimus, yra nepagrįsti ir prieštarauja kasacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams dėl restitucijos taikymo būdo pakeitimo teismo iniciatyva.

25.4. Ieškovė į bylą 2023 m. rugpjūčio 16 d. yra pateikusi raštą su išdėstyta poziciją, kurioje nurodyta, kad ji sutiktų, kad tuo atveju, jeigu ginčijami sandoriai ar jų dalys būtų pripažintos negaliojančiomis, būtų taikyta modifikuota restitucija. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškovės pareikštus reikalavimus, kuomet pati ieškovė pateikė poziciją, kad sutinka su restitucijos taikymo būdo keitimu.

25.5. Priešingai nei tvirtina apeliantė, teismas pagrįstai taikė modifikuotą restituciją. Teismui šioje byloje pripažinus, kad egzistuoja pagrindas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, turi būti taikoma modifikuota restitucija. Atsakovai, suprasdami, kad po galimo ieškovės ieškinio reikalavimų dėl atsakovams nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis patenkinimo atsakovams grąžintinuose žemės sklypuose liktų kitiems asmenims – atsakovams R. K. ir O. S. nuosavybės teise priklausantys statiniai, šioje byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti atlygintinus neterminuotus servitutus ginčo žemės sklypams juose esančių statinių eksploatavimui. Pirmosios instancijos teismas neskundžiama 2023 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovų priešieškinį dėl atlygintinių servitutų nustatymo. Taip pat, atsakovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo nuomonę dėl restitucijos taikymo būdo. Teismas restituciją pritaikė ieškovės siūlomu būdu ir atsakovai tam neprieštarauja.

25.6. Apeliantės prašomu būdu taikius restituciją natūra ir vienai šaliai (atsakovams) grąžinus tik žemės sklypus bei pastaruosius įpareigojus grąžinti visą žemės sklypų kainą pirkėjams (duomenys neskelbtini), pastarieji atgautų ne tik visus sumokėtus pinigus už žemės sklypus, bet dar ir toliau neatlygintinai faktiškai naudotųsi žemės sklypais, kurie yra užstatyti jiems priklausančiais statiniais, o tai akivaizdžiai iškreipia teisinių santykių balansą, kadangi viena šalis tokiu atveju iš esmės gauna visiškai nepagrįstą naudą – atgauna visus pinigus už žemės sklypus ir toliau jais naudojasi sklypuose esančių statinių eksploatavimui lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir būdami sklypo savininkais, o kita sandorio šalis – atsakovai – iš esmės ne tik nieko faktiškai neatgauna, bet ir nukenčia grąžindami pirkėjui, kurį, pagal ieškinio pagrindą, 100 proc. valdo (duomenys neskelbtini) piliečiai, visą žemės sklypų kainą. Teismas pagrįstai restituciją taikė ne mechaniškai, kaip kad pageidautų apeliantė, bet įvertinęs jos taikymui reikšmingas aplinkybes.

25.7. Ieškovė nenurodė, kuo ji grindžia viešojo intereso gynimą reikšdama ginčo reikalavimus ir kokį teisinį gėrį ji realiai siekia apginti, kuomet atsakovams grąžintinuose žemės sklypuose liks stovėti atsakovams R. K. ir O. S. priklausantys statiniai, kurių eksploatavimui ir toliau bus naudojami tie patys sklypai. Atsakovai praėjus 8 metams po ginčo sandorių, kurių teisėtumą įvertino valstybės deleguotas asmuo – notaras, sudarymo turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad jie yra tinkamai įvykdyti, todėl ieškovės patikslintu ieškiniu prašytas restitucijos taikymas atsakovų atžvilgiu iš esmės būtų reiškęs, kad valstybės institucijų padarytos klaidos būtų taisomos jų sąskaita, o tokie veiksmai paneigtų ne tik teisėtų lūkesčių, bet ir teisinio stabilumo principus.

25.8. Atsakovų, kaip sudarytų ginčo sutarčių šalių, valia buvo parduoti ne atskirus savarankiškus civilinių teisių objektus, bet visus jų nuosavybe turimus nekilnojamojo turto objektus kartu, kaip vieną turtinį kompleksą, susidedantį iš Sklypo2 ir jame esančių statinių, Sklypo3 ir jame esančių statinių ir Sklypo4. Būtent tokį turtinį objektą, kuris ir buvo įvertintas ginčo sandorių kaina, atsakovai siekė parduoti ir pardavė atsakovams ŽUB „Miško dvaras“ ir O. S. bei R. K. Tokią šalių valią patvirtina tiek veiksmai šalių ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, tiek ginčo sutarčių dalykas ir jų nuostatos. Šiuo metu faktinė ir teisinė situacija ginčo sklypuose yra pasikeitusi, nes yra įvykę pačios ieškovės ieškinyje nurodyti juridiniai faktai – buvo remontuoti statiniai Sklype2, taip pat rekonstruoti statiniai Sklype3. Grąžinus atsakovams statiniais užstatytą žemę ir įpareigojus juos grąžinti už žemę gautas lėšas, jie atsidurtų neproporcingai blogesnėje padėtyje. Pinigai už parduotą žemę buvo gauti daugiau nei prieš 8 metus ir šiuo metu atsakovai už ją gautų sumų objektyviai nebeturi ir tokios sumos grąžinti tiesiog negali. Todėl restitucijos taikymas apeliantės nurodomu būdu ir už žemę gautų sumų priteisimas atsakovams finansiškai būtų labai komplikuotas, nes atsakovai turėtų surinkti didžiulę pinigų sumą už turtą, kuris jiems nereikalingas ir kuriuo jie objektyviai faktiškai negalės naudotis, nes jie užstatyti kitiems asmenims – tiems patiems (duomenys neskelbtini) piliečiams – priklausančiais statiniais.

25.9. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, po kurio patenkinimo kils su atsakovų nuosavybės teisių ribojimais susiję klausimai, kurie nėra sprendžiami. Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė gavusi A. Z. pareiškimą, kuris byloje dalyvauja trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir kuris pats visą pardavimo procesą ir organizavo – A. Z. yra nekilnojamojo turto brokeris, suradęs pirkėjus atsakovų žemės sklypams ir pats dar dalį vieno sklypo įsigijęs. Iš esmės ieškovės ieškiniu ir yra ginami šio asmens privatūs interesai, nes tik praėjus 8 metams po sandorių sudarymo, jam nepavykus susitarti dėl Sklypo4 naudojimosi tvarkos, jis pateikė pareiškimą ginti viešąjį interesą. Tačiau ginant viešąjį interesą, kuris sutampa su vieno asmens – A. Z. privačiu interesu, pažeidžiami kitų subjektų – atsakovų privatūs interesai. Todėl siekiant visapusiškai išspręsti kilusį ginčą ir apginti atsakovų interesus, kurie nukentėtų dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdžio, teismas pagrįstai įvertino su ginčo sklypų įsigijimu ir naudojimu susijusias aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovams O. S. ir R. K. ir toliau nuosavybės teise priklausys žemės sklypuose esantys statiniai ir kad atsakovui ŽŪB „Miško dvaras“ neužkertamas kelias išieškoti jo vardu sumokėtas sumas iš atsakovų O. S. ir R. K., kurie prisidengdami įsteigtu juridiniu asmeniu sudarė teismo negaliojančiais pripažintus žemės sklypų įsigijimo sandorius.

25.10. Nors apeliantė nurodo, kad teismas, nuspręsdamas taikyti modifikuotą restituciją, neatliko skaičiavimų, tačiau sprendimas buvo priimtas kompleksiškai įvertinus visas ginčo aplinkybes tiek dėl žemės sklypų naudojimo po pripažintų negaliojančiomis sutarčių sudarymo, tiek dėl ginčo sklypuose ir toliau liksiančių atsakovams (duomenys neskelbtini) piliečiams priklausančių statinių naudojimo bei pardavėjų ir pirkėjų sąžiningumo. Be to, skaičiavimai yra pateikti ieškovės 2023 m. rugpjūčio 16 d. rašte.

25.11. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas pažeidė sutarties laisvės principą ir be teisinio pagrindo nustatė šalių sutartinių santykių turinį ir sutarties kainą, nurodydamas, kad šalis sieja nuomos teisiniai santykiai ir nustatydamas nuomos mokesčio dydį. Teismas skundžiamame sprendime pagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytina dvišalė restitucija, taip pat, įvertinęs bylos aplinkybes, priėmė sprendimą taikyti modifikuotą restituciją, kartu išspręsdamas už atsakovams grąžintus žemės sklypus sumokėtų lėšų užskaitymo klausimą bei nurodydamas, kad atsakovui ŽŪB „Miško dvaras“ neužkertamas kelias išieškoti jo vardu sumokėtas sumas iš atsakovų O. S. ir R. K., kurie prisidengdami įsteigtu asmeniu sudarė teismo negaliojančiais pripažintus žemės sklypų įsigijimo sandorius. Šie asmenys nepateikė jokių duomenų, kad tokia restitucija neproporcinga jų atžvilgiu.

25.12. Pagal ieškovės įrodinėtas ir teismo nustatytas aplinkybes būtent atsakovai O. S. su R. K. laikytini nesąžiningais, todėl būtent ŽŪB „Miško dvaras“ su (duomenys neskelbtini) piliečiais turi prisiimti dėl sandorių panaikinimo kylančias pasekmes, kurios negali būti perkeliamos išimtinai atsakovams, nors apeliantė ir siekia, kad pritaikius dvišalę restituciją visos neigiamos sandorių panaikinimo teisinės pasekmės būtų paliktos atsakovams.

26. Atsakovė I. A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad ŽŪB ,,Miško dvaras“ buvo įsteigta 2014 m. balandžio 18 d. Būtent nuo šios dienos ŽŪB ,,Miško dvaras“ įgijo visas juridinio asmens teises, veiksnumą bei teisnumą. ŽŪB ,,Miško dvaras“ veikla nei 2014 metais, kai buvo sudaryta sutartis, nei šiuo metu nėra apribota ar suvaržyta. Galiojantys teisės aktai nei sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu nedraudė ir nedraudžia kitų valstybių piliečiams (taip pat ir (duomenys neskelbtini)) steigti bendroves Lietuvos Respublikoje, dalyvauti jų valdyme, įgyti turtines bei neturtines teises.

26.2. Atsakovė sutartį sudarė ne su byloje minimais apeliantės pajininkais (akcininkais), o su Lietuvos Respublikoje teisėtai įsteigtu ir iki šiol veikiančiu juridiniu asmeniu. Tai, kad juridinio asmens savininkai yra užsienio valstybės piliečiai, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovė sutartį sudarė nesąžiningai, siekdama nuslėpti tikruosius turto įgijėjus. Atsakovė, sudarydama sutartį (būdama dar ir senyvo amžiaus), neturėjo ir neprivalėjo tikrinti ir kontroliuoti, ar juridinis asmuo, su kuriuo ji sudarė sandorį, buvo įsteigtas teisėtai, kas to juridinio asmens savininkai, kas tų savininkų (jei jie juridiniai asmenys) savininkai. Atsakovės nuomone, jai tokia pareiga, kaip sandorio teisėtumo įvertinimas, nepriklauso, nes tam yra valstybės deleguotas asmuo – notaras, kuris disponuoja ir visa informacija apie sandorio šalis. Notarė N. L. sutartį patvirtino, kas reiškia, kad sandorio teisėtumas ir atitiktis įstatymo reikalavimams buvo patikrintas ir jokių galimų pažaidų nebuvo nustatyta.

26.3. Atsakovė nevertina teismo argumentų, kad apeliantė neturėjo teisės sudaryti sutarties dalies (dėl žemės sklypo įsigijimo), tačiau nesiima vertinti ir apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių apie tai, jog sudarydama ginčijamus sandorius, buvo sąžininga, nepažeidė sutarties laisvės principo. Šie klausimai su atsakove nėra tiesiogiai susiję, tai yra tik apeliantės teisinio subjektiškumo klausimai. Atsakovė nėra profesionali teisininkė ir neprivalėjo teisiškai vertinti jos sudaromo sandorio kitos šalies teisinio statuso, teisnumo bei veiksnumo ribų. Nors atsakovei nėra iki galo aiškūs skundžiamo sprendimo motyvai, kurie aptaria kitos sandorio šalies (apeliantės) teisinio subjektiškumo klausimus, atsakovė teismo sprendimo neskundė, kadangi nepaisant to, jog sutarties dalis (dėl žemės sklypo pardavimo) buvo pripažinta negaliojančia, teismas tuo pačiu atsižvelgė į atsakovės (ir kitų pardavėjų) argumentus, kad ji, kaip sąžininga sandorio šalis, bet kuriuo atveju neturi nukentėti, todėl pritaikė modifikuotą restituciją, kurios pagrindu atsakovei nenustatoma pareiga grąžinti jokių pagal sutartį gautų sumų. Atsakovės nuomone, toks sprendimas restitucijos taikymo prasme iš esmės yra teisingas, kadangi nors ginčijami sandoriai ir pripažįstami iš dalies negaliojančiais, atsakovė neigiamų pasekmių, išskyrus neatlygintas bylinėjimosi išlaidas bei sukeltą stresą, nepatiria.

26.4. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restitucijos būdo, peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas. Teismas turi diskrecijos teisę taikyti restituciją arba jos netaikyti, taikyti restituciją kitokiu būdu, nei nurodo šalys. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tvirtinti, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir taikė restituciją tokiu būdu, kuris nenurodytas ieškinyje. Restitucijos klausimas iš esmės nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, kaip jos apibrėžtos ieškinyje – tai yra išvestinis klausimas, kuris teismo yra taikomas savo nuožiūra ir būdais, net ir nesutampančiais su šalių pageidaujamais.

26.5. Nors apeliantė nurodo, kad yra tik 2 galimos restitucijos alternatyvos (natūra arba ekvivalentas pinigais), kitų variantų įstatymas esą nenumato, atsakovės nuomone, jos neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų ir jas įgyvendinti teisingai būtų iš esmės neįmanoma. Sutartyje šalys susitarė, kad sklypas ir pastatai parduodami kaip vientisas turtinis vienetas, kaina nenurodoma atskirai, todėl neįmanoma išskirti, kiek konkrečiai kainavo kiekvienas iš parduodamo turto vienetų, todėl nebūtų ir kaip apskaičiuoti apeliantei pagal sutartį grąžintinos sumos.

26.6. Atsakovės nuomone, būtų dar nesąžiningiau, jei taikant restituciją, ji turėtų sumokėti kažkokias sumas, o gautų savo nuosavybėn bevertį, apeliantei priklausančiais pastatais užstatytą sklypą, su kuriuo nieko nebegalės daryti, juo naudotis. Apeliantė beveik 10 metų neatlygintinai naudojosi sklypu, už kurio naudojimą (įsiteisėjus sprendimui) turi sumokėti jo savininkui, nebent šalys susitartų kitaip. Dėl šios priežasties apeliantės motyvai, kad teismas esą savavališkai nustatė nuomos santykius, neturi pagrindo – teismas iš esmės įskaitė konkrečią sumą kaip kompensaciją už ilgalaikį naudojimąsi turtu, todėl argumentai kad teismas esą už šalis nusprendė, jog tarp jų susiklostė nuomos santykiai, yra tik apeliantės išsakomi formalaus pobūdžio teiginiai, kurie neatspindi viso problemos konteksto.

26.7. Restitucijos taikymas atsakovės atžvilgiu (įpareigojimas jai grąžinti pagal sutartį už sklypą gautas sumas) sukurtų jai neproporcingai dideles, faktiškai nepakeliamas pasekmes. Atsakovė yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, išskyrus (duomenys neskelbtini), kitų pajamų neturi, todėl sumokėti beveik 11 000 Eur jai būtų nepakeliama finansinė našta, juo labiau, kad visa aptariama situacija susiklostė be atsakovės kaltės, t. y. atsakovė yra sąžininga sutarties šalis. Be to, ieškinys pateiktas tik po 8 metų ir ne valdžios institucijoms nutarus taisyti padarytą klaidą, o kilus civiliniam ginčui tarp privačių asmenų.

27. Trečiasis asmuo A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

27.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ŽŪB „Miško dvaras“ faktiškai nevykdo veiklos. Byloje esančių įrodymų visuma pirmos instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė nuo pat bendrovės įsteigimo jokios veiklos nevykdė ir nevykdo, bei kad įgytuose žemės sklypuose, pajamų nei už žemės ūkio produkciją, nei už suteiktas paslaugas žemės ūkiui bendrovė negavo. Apeliacinio skundo argumentą, kad ŽŪB „Miško dvaras“ vykdė veiklą paneigia teismo sprendime detaliai išdėstyti faktai ir įrodymai.

27.2. Apeliantė ŽŪB „Miško dvaras“ apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai pripažino ginčijamus sandorius neteisėtais, nustačius, kad sandorio šalys galėjo turėti neteisėtų paskatų. Teismas visų byloje nustatytų bylos aplinkybių kontekste teisingai konstatavo, kad pagrindinis ŽŪB „Miško dvaras“ įsteigimo tikslas buvo (duomenys neskelbtini) piliečiams, prisidengiant juridiniu asmeniu, įgyti Lietuvos Respublikos žemę.

27.3. Apeliantė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai samprotauja, kad sudarius 2015 m. balandžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei ŽŪB „Miško dvaras“ ir trečiajam asmeniui buvo parduotas žemės sklypas, jam buvo žinomos visos sandorių sudarymo aplinkybės. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su skundu dėl galimai neteisėtos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp trečiojo asmens ir ŽŪB „Miško dvaras“. Skunde nurodė, kad trečiajam asmeniui ir ŽŪB „Miško dvaras“ nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau šią žemę įgijo (duomenys neskelbtini) piliečiai, tik ŽŪB „Miško dvaras“ vardu, dėl ko šis žemės įgytas neteisėtas. Trečiasis asmuo, įsigydamas žemės sklypą, ketino ir tikėjosi su apeliante vykdyti verslą, tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad ŽŪB „Miško dvaras“ nevykdė ir nesiruošia vykdyti veiklos, o buvo įkurta išimtinai tam, kad steigėjai, kurie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, turėtų galimybę Lietuvoje įsigyti dalį ginčo žemės sklypo. Būtent dėl šių aplinkybių trečiasis asmuo kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyrių dėl tyrimo pradėjimo atsakovų atžvilgiu. Skundo nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ŽŪB „Miško dvaras“ yra sudaręs ir daugiau pirkimo–pardavimo sutarčių, kas tik dar kartą patvirtina, kad bendrovė buvo įsteigta išimtinai tik šiam tikslui.

27.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymų normas, modifikuotu būdu pritaikydamas restituciją. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įpareigojimas pardavėjų grąžinti prieš daugiau kaip devynerius metus už žemės sklypus gautas pinigines lėšas jiems sukeltų finansinius sunkumus ir kitus nepatogumus, bei nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų pardavėjų padėtis, o pirkėjų pagerėtų, tinkamai išaiškino įstatymų normas ir pagrįstai pritaikė restituciją modifikuotu būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

28. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

30. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl sandorių ar jų dalių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

31. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) – R. K. ir O. S., 2014 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatus – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius adresu: (duomenys neskelbtini). Teisę naudotis žemės sklypu šiuo adresu R. K. įgijo pagal tos pačios dienos panaudos sutartį.

32. VĮ Registrų centro registre R. K. ir O. S. iniciatyva 2014 m. balandžio 18 d. buvo įregistruotas juridinis asmuo – ŽŪB „Miško dvaras“, kurios veiklos tikslai – vykdyti komercinę ūkinę veiklą ir gauti pelną. Pagrindinis bendrovės veiklos objektas: bitynas; bičių auginimas; bičių produktų gavyba ir realizavimas. ŽŪB „Miško dvaras“ 2014–2016 metais veiklai vykdyti įsigijo 5 žemės sklypus. Iki 2021 m. kovo 26 d. bendrovės vadovu buvo (duomenys neskelbtini) pilietis R. K., o nuo 2021 m. kovo 26 d. vadovauja L. S. ŽŪB „Miško dvaras“ patalpomis, kuriose registruota buveinė: adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi pagal neterminuotą patalpų panaudos sutartį, kuri sudaryta 2022 m. balandžio 19 d. su panaudos davėju R. K. ir O. S.

33. Trečiasis asmuo A. Z. 2022 m. gegužės 2 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių dėl tarp jo ir ŽŪB ,,Miško dvaras“ neteisėtai sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties. Skunde nurodė, kad jam ir ŽŪB „Miško dvaras“ nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau šią žemę įgijo (duomenys neskelbtini) piliečiai ŽŪB „Miško dvaras“ vardu, todėl šis žemės įgijimas yra neteisėtas. Trečiojo asmens nuomone, ŽŪB „Miško dvaras“ yra bendrovė, kuri nevykdė veiklos, o buvo įkurta išimtinai tam, kad steigėjai – R. K. ir O. S., turėtų galimybę Lietuvoje įsigyti dalį ginčo žemės sklypo.

34. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento sandorius ir jų dalis dėl 5 žemės sklypų įsigijimo. Nurodė, kad jie yra apsimestiniai, sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl šie sandoriai ir jų dalys pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių bei jų dalių pripažinimo apsimestiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms

35. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas, pripažindamas sudarytus sandorius apsimestiniais, nesiaiškino tikrųjų sandorio šalių ketinimų ir tikslų, šalių tarpusavio santykių bei kitų svarbių aplinkybių, susijusių su sandorio šalių valia jo sudarymo metu. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

36. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai)

37. Vienas iš CK 1.87 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriam esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, yra tuomet, kai sandoris yra sudaromas kitam sandoriui pridengti, o apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017, 32 punktas).

38. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

39. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020, 49 punktas).

40. Taigi, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 29 punktas).

41. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, negalima apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet būtina vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

42. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. birželio 17 d. rašte nurodytais duomenimis, nustatyta, kad ŽŪB „Miško dvaras“ nuo 2014 m. birželio 13 d. vykdoma veikla, nurodyta Mokesčių mokėtojų registre – bitininkystė (EVRK kodas 014920). Deklaracijas ir ataskaitas teikia laiku. Pateiktose metinėse Pelno mokesčio deklaracijose už 2014–2021 metus pajamų nedeklaravo, deklaravo nuostolius. VMI 2022 m. birželio 16 d. mokesčių apskaitoje turimais duomenimis ŽŪB ,,Miško dvaras“ valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams, pinigų fondams, neskolinga. ŽŪB ,,Miško dvaras“ 2014 metais sumokėjo 45 Lt (13,03 Eur) žemės mokesčio, o laikotarpiu nuo 2015 metų sausio 1 d. iki 2022 metų birželio 1 d., sumokėjo 486,27 Eur mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio – 125,11 Eur, nekilnojamojo turto mokesčio – 130,16 Eur, žemės mokesčio – 231 Eur). ŽŪB ,,Miško dvaras“ finansinės atskaitomybės dokumentus teikia valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui.

43. Remiantis VMI byloje pateiktame 2022 m. liepos 7 d. rašte nurodytais duomenimis, nustatyta, kad ŽŪB ,,Miško dvaras“ dirba du darbuotojai: vadovė L. S. ir administratorius A. F. Priskaičiuotas dirbančiųjų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis 2022 m. gegužės mėnesį – 14,45 Eur. ŽŪB ,,Miško dvaras“ vadovė ir administratorius taip pat dirba UAB „Guronių Saulės miestas-2“. Pagal apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ŽŪB ,,Miško dvaras“ deklaruojamos veiklos nevykdo, pajamų per banko sąskaitą ir per įmonės kasą nėra gavusi. Bendrovės išlaidas sudaro įsigytos paslaugos iš UAB „Druskaita“, VĮ Registrų centras, advokato, UAB „Atliekų tvarkymo centras“, darbo užmokestis, mokesčiai. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2021 metus deklaruojamas 4 821 Eur nuostolis. Apyvartinių lėšų trūkumui ŽŪB ,,Miško dvaras“ beprocentines paskolas teikia UAB „Guronių Saulės miestas-2“, kurios vadovė L. S. (2021 metais suteikta 5 310 Eur paskola). UAB „Guronių Saulės miestas-2“ deklaruojama veikla – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, elektros gamyba / pardavimas. Remiantis ŽŪB ,,Miško dvaras“ pateiktu ilgalaikio turto aprašu ir atlikta apžiūra vietoje, nustatyta, kad ŽŪB ,,Miško dvaras“ turi įsigijusi 5 (penkis ) žemės sklypus, kurių pradinė vertė – 62 460,43 Eur. Įsigytas ir gyvenamas namas, ūkinis pastatas su statiniais, kurio pradinė vertė 5 704,35 Eur. Žemės sklypas, kuriame yra vandens telkiniai, priklauso dviem savininkams, t. y.1 / 2 žemės sklypo – ŽŪB „Miško dvaras“ ir 1/2 žemės sklypo trečiajam asmeniui A. Z., žemės sklypuose esantys pastatai priklauso R. K. ir O. S. Pagal 2016 m. sausio 5 d. ŽŪB ,,Miško dvaras“ narių susirinkimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), pajinis kapitalas 28 962 Eur, vieno pajaus nominalioji vertė 2 896,20 Eur ir juo nutarta įsigyti žemės ūkio paskirties 1,7362 ha žemės sklypą už 10 426 Eur adresu (duomenys neskelbtini) (1,7362 ha). Pagal paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) R. K., kaip paskolos davėjas, suteikė 42 000 Eur paskolą ŽŪB „Miško dvaras“. Suteiktos paskolos beprocentinės. Paskolos ir pajai buvo naudojami sklypų bei pastatų įsigijimui.

44. Teismo posėdžio vykusio 2023 m. rugsėjo 7 d. metu, ŽŪB ,,Miško dvaras“ vadovė L. S. paaiškino, kad nuo karantino pradžios (2020 metų) iki šiol ŽŪB ,,Miško dvaras“ pelno iš bitininkystės veiklos negauna, kadangi bitėmis rūpinosi pats R. K., tačiau prasidėjus karantinui, vėliau ir kilus karui, jis neatvyksta į Lietuvą (2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 33 min. 57 sek. iki 34 min. 58 sek.). Nurodė, kad gal šiuo metu ginčo žemės sklypai ir nėra reikalingi ŽŪB ,,Miško dvaras“ bitininkystės veiklai vykdyti, tačiau iki tol, ŽŪB ,,Miško dvaras“ vadovė ne kartą lankėsi ir matė, kad jie buvo naudojami bitininkystei, juose stovėjo aviliai, būdavo vis keičiamas jų išdėstymas skirtingose žemės sklypų vietose (2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 35 min. 1 sek. iki 36 min. 2 sek.).

45. Teismo posėdžio vykusio 2023 m. lapkričio 8 d. metu, trečiasis asmuo A. Z. nurodė, kad tarpininkavo ŽŪB ,,Miško dvaras“ įsigyjant ginčo žemės sklypus (surado nekilnojamojo turto pardavėjus, derino sąlygas, rengė sutartis) (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 15 min. 30 sek. iki 17 min. 12 sek.). Taip pat, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jam nebuvo žinoma, jog R. K. ar O. S. siekė įsigyti žemės sklypus savo nuosavybėn pasinaudodami juridiniu asmeniu (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. 30 sek. iki 10 min. 43 sek.). Priešingai, trečiasis asmuo patvirtino, kad su atsakovu R. K. buvo apsitarę, kad kartu vykdys verslą, trečiasis asmuo net užsakė projektinius sprendinius, beliko tik įgyvendinti projektus (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 10 min. 53 sek. iki 13 min. 24 sek.). Trečiasis asmuo nurodė, kad žinojo, jog R. K. ir O. S. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, padėjo jiems surasti nekilnojamąjį turtą, buvo susitarę, kad atlygio už suteiktas paslaugas negaus, tačiau vykdys kartu veiklą ir atlygis bus iš veiklos (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 19 min. 44 sek. iki 20 min. 36 sek.). Paaiškino, kad viešojo intereso pažeidimo ginčijamų sandorių sudarymo metu nepastebėjo, o įtarimai kilo tik tuomet, kai nepavyko kartu vykdyti veiklos (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 21 min. 30 sek. iki 23 min. 30 sek.).

46. Taigi, nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys (žr. šio sprendimo 42–45 punktus) įrodo, kad poreikis sudaryti ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis atsirado po to, kai atsakovų R. K. ir O. S. iniciatyva 2014 m. balandžio 18 d. buvo įsteigtas juridinis asmuo – ŽŪB „Miško dvaras“, kadangi pagrindinis šios bendrovės veiklos objektas – bičių auginimas ir jų produktų realizavimas, o tokiai veiklai vykdyti buvo reikalingi žemės sklypai (ginčo sandoriai buvo sudaryti 2014–2016 metais). Duomenų, kad įsigyti žemės sklypai išimtinai buvo naudojami tenkinti asmeninius atsakovų O. S. ir R. K. poreikius ar interesus, byloje nenustatyta. Bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sandoriai buvo sudaryti laisva valia (DOK-22201, DOK-22261, DOK-24696). Byloje ginčo dėl to, kad ŽŪB ,,Miško dvaras“ atsiskaitė su pardavėjais, nėra. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Z. paaiškino, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jam buvo žinoma aplinkybė, kad R. K. ir O. S. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai ir negali Lietuvos Respublikoje savo vardu įsigyti žemės (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 19 min. 44 sek. iki 20 min. 36 sek.), o galimo viešojo intereso pažeidimo nei jis, nei kitos sandorių šalys neįžvelgė (2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 21 min. 30 sek. iki 23 min. 30 sek.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ŽŪB „Miško dvaras“, sudarydama sandorius, siekė įgyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, o pardavėjai siekė gauti sutartą kainą už parduodamą nekilnojamąjį turtą. Duomenų, kurie patvirtintų, jog ginčo sandoriai, vertinant juos sutarčių sudarymą reglamentuojančių teisės aktų kontekste, yra neteisėti CK 1.87 straipsnio prasme, nenustatyta, priešingai, sudarytos ginčijamos sutartys atitiko sutarties šalių tikruosius ketinimus, tikslus.

47. Vien tai, kad juridinio asmens steigėjas R. K., atsakovės veiklos pradžioje skolino jai pinigines lėšas turtui įsigyti, savaime neįrodo, jog būtent R. K. įsigijo žemės sklypus, kadangi visi įsigyti žemės sklypai yra juridinio asmens nuosavybė, t. y. nuosavybės teise priklauso ŽŪB ,,Miško dvaras“. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, kuriuose nurodyta, kad ginčo sandoriais įsigyti žemės sklypai yra registruoti ir nuosavybės teise priklauso ŽŪB ,,Miško dvaras“, o ne R. K. ar O. S.

48. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė ŽŪB „Miško dvaras“ nuo jos įsteigimo momento veiklos nevykdė bei nepagrįstai apribojo Lietuvoje teisėtai įsteigto juridinio asmens teisę įgyti turtą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

49. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Konstituciniame įstatyme, jame apibrėžti užsienio subjektai, kuriems nustatyta tvarka leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemę, vidaus vandenis, miškus ir sąlygos, tvarka ir apribojimai, kurių laikydamiesi užsienio subjektai gali tai padaryti (Konstitucinio įstatymo 1 straipsnis). Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvos Respublikoje gali būti leidžiama įsigyti užsienio subjektams, atitinkantiems pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tokiais subjektais laikomi Europos Sąjungos valstybėse narėse, asociacijos sutartį su Europos Sąjunga sudariusiose valstybėse, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse, NATO valstybėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti juridiniai asmenys ir organizacijos. Minėtus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka ir nurodytų valstybių piliečiai bei nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės (Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus, tačiau šį turtą jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

50. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu (žr. šio sprendimo 49 punktą), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovai O. S. ir R. K. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie neatitinka Konstitucinio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose įtvirtintų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, todėl neturi teisės Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigyti žemės, vidaus vandenų ir miškų nuosavybės teise, o ir ginčo dėl to tarp šalių nekilo.

51. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sutartis negaliojančiomis, iš esmės rėmėsi aplinkybe, kad atsakovė veiklos nevykdė ir nevykdo, pajamų nei už žemės produkciją, nei už suteiktas paslaugas negavo, todėl pridengdami juridiniu asmeniu O. S. ir R. K. ir apeidami įstatyminį draudimą, sudarė ginčijamus sandorius, siekiant įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu padarytos išvados dėl ginčijamų sutarčių neteisėtumo, nepakankamos tam, kad pripažinti ginčijamas sutartis neteisėtomis CK 1.87 straipsnio prasme.

52. Viena vertus, byloje pateikti ŽŪB ,,Miško dvaras“ steigimo dokumentai įrodo, kad apeliantė yra Lietuvos Respublikoje teisėtai įsteigtas ir veikiantis juridinis asmuo. Duomenų, kad apeliantės, kaip juridinio asmens, teisės sandorių sudarymo metu buvo suvaržytos ar apribotos, nenustatyta, taip pat nenustatyta, jog atsakovės steigėjams buvo apribotą teisė steigti juridinį asmenį ar jo įsteigimas yra neteisėtas, o ir šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo, ir neginčijo. Taigi, nesant objektyvių duomenų, įrodančių įsteigto juridinio asmens neteisėtumą, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė neturėjo teisės sudaryti ginčijamus sandorius.

53. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu vertinti atsakovės ūkinę veiklą, teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, neturi pakankamo pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė nuo jos įsteigimo momento jokios veiklos nevykdė. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta (žr. šio sprendimo 42–45 punktus), kad ŽŪB ,,Miško dvaras“ veikia jau devynerius metus, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams neskolinga, moka mokesčius, teikia finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui, bendrovėje dirba du darbuotojai, jiems mokamas darbo užmokestis. Duomenų, kad VĮ Registrų centras ėmėsi veiksmų išregistruoti bendrovę kaip nevykdančią veiklos, byloje nenustatyta. Be to, ŽŪB ,,Miško dvaras“ gavo pajamas už išnuomotus žemės sklypus (2021 metais – 50 Eur, 2022 metais – 50 Eur, 2023 metais – 800 Eur). Vien tai, kad remiantis apskaitos dokumentais ŽŪB ,,Miško dvaras“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. deklaruojamos veiklos nevykdo, pajamų iš bitininkystės negauna, nepatvirtina, jog atsakovė nevykdė, nevykdo ir nebevykdys veiklos. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2014–2015 metais, o nagrinėjamu atveju byloje pateikti finansinės atskaitomybės duomenys už 2021–2023 metus, taigi, remiantis vien jais, nėra pagrindo daryti išvados, jog sandoriai yra apsimestiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento.

54. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog ŽŪB ,,Miško dvaras“ steigėjai ginčo sandorių sudarymo metu ketino vykdyti gamybinę ir komercinę veiklą. Priešingai, trečiojo asmens A. Z. bei ŽŪB ,,Miško dvaras“ vadovės teismo posėdžių metu duoti nuoseklūs paaiškinimai, kurių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, įrodo, kad ŽŪB ,,Miško dvaras“ steigėjas R. K. turėjo planų vykdyti veiklą, ją vykdė ir tam buvo reikalingi ginčo žemės sklypai (žr. šio sprendimo 44–45 punktus). Vien tai, kad šiuo metu ŽŪB ,,Miško dvaras“ veiklos nevykdo, savaime nelemia sandorių, kurie buvo sudaryti prieš 9 metus, apsimestinumą. Taip pat tai, kad įsteigus ŽŪB ,,Miško dvaras“ buvo įsigyti ginčo žemės sklypai, savaime nėra priežastis tokį siekį vertinti kaip apsimestinį ar neteisėtą, juolab kad byloje nėra duomenų, kad tokių sandorių sudarymą draudė teisės aktai (žr. šio sprendimo 52 puntą).

55. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad R. K. ir O. S. siekė nesąžiningai įsigyti nuosavybes teises į ginčo žemės sklypus, o vien tai, kad juridinio asmens steigėjas R. K., atsakovės veiklos pradžioje skolino jai pinigines lėšas turtui įsigyti, savaime neįrodo, jog būtent R. K. įsigijo žemės sklypus. Visi įsigyti žemės sklypai yra juridinio asmens nuosavybė, t. y. nuosavybės teise priklauso ŽŪB ,,Miško dvaras“. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, kuriuose nurodyta, kad ginčo sandoriais įsigyti žemės sklypai yra registruoti ir nuosavybės teise priklauso ŽŪB ,,Miško dvaras“, o ne R. K. ar O. S.

56. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog ginčijami sandoriai yra apsimestiniai (CK 1.87 straipsnis), prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl sandorių ir jų dalių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo atmetamas kaip nepagrįstas.

57. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad byloje nustatytas aplinkybes, susijusias atsakovės vykdyta ūkine veikla, įvertinos tiek, kiek tai susiję su ieškinio reikalavimu pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, tačiau nebuvo vertintos juridinio asmens įsteigimo teisėtumo kontekste, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

58. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, atitinkamai, nėra pagrindo spręsti dėl restitucijos taikymo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl prokurorės teisės pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti

59. Atsakovai, be kita ko, nurodė, kad prokurorė neturi pakankamo pagrindo ginčyti sandorių, kadangi faktiškai gina ne viešąjį, o privatų interesą. Jų vertinimu, trečiojo asmens A. Z. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įrodo, kad būtent jis turi asmeninį turtinį interesą naudotis žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) tokia tvarka, kaip jis norėtų, nes jam su žemės sklypo bendrasavininku ŽŪB „Miško dvaras“ nepavyksta pasiekti norimų susitarimų dėl jo naudojimosi. Teisėjų kolegija su šiais atsakovų argumentais nesutinka.

60. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

61. Teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010). Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas.

62. Nagrinėjamu atveju prokurorės įsitikinimu ginčijami sandoriai yra apsimestiniai, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes (duomenys neskelbtini) piliečiai, prisidengdami Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu, įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypus, nors imperatyvios Konstitucinio įstatymo nuostatos draudė tai daryti (žr. šio sprendimo 49 punktą). Taigi, prokurorei įsitikinus, kad ginčo sandoriais žemės sklypai galėjo būti įsigyti pažeidžiant Konstitucinio įstatymo nuostatas, turėjo teisę nuspręsti inicijuoti civilinę bylą, siekiant apginti Konstitucinio įstatymo saugomas vertybes (viešąjį interesą) – draudimą įsigyti žemę Konstituciniame įstatyme nenumatytiems užsienio subjektams. Aplinkybė, kad prokurorės įtarimas, jog sudarytais sandoriais buvo pažeistas viešasis interesas, nepasitvirtino, savaime nereiškia, jog ji, reikšdama ieškinį, siekė apginti privatų, o ne viešąjį interesą.

Dėl procesinės bylos baigties

63. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su sandorio pripažinimo apsimestiniu, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegijai byloje konstatavus, kad ginčo sandoriai nėra apsimestiniai, yra pagrindas tenkinti apeliantės apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl sandorių ir jų dalių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

64. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

65. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

66. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

67. Tenkinus apeliantės ŽŪB ,,Miško dvaras“ apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

68. Ieškinį atmetus, trečiajam asmeniui A. Z., veikusiam ieškovės pusėje, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

69. CPK 96¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų.

70. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami Generalinei prokuratūrai, taigi jų valdytojas yra generalinis prokuroras, todėl, taikant CPK 96¹ straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023).

71. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, tuo atveju jei ieškinys atmestas bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Nagrinėjamoje byloje prokurorė pareiškė ieškinį gindama viešąjį interesą, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

72. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 203,07 Eur. Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteisiamas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (CPK 92 straipsnis, 96¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

73. Tenkinus apeliacinį skundą, apeliantei ŽŪB ,,Miško dvaras“ atlygintinos jos patirtos 1 368 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (DOK-871).

74. Pasisakydamas dėl teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

75. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kurioms iš apeliaciniame procese dalyvavusių šalių kyla pareiga atlyginti ŽŪB ,,Miško dvaras“ apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, atsižvelgtina į tai, kad bylą inicijavo ir su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi prokurorė, o atsakovai I. A. M., M. V., R. V., V. D. bei UAB ,,Interskog“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovų pozicijos apeliacinės instancijos teisme pasikeitimą lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė restitucijos jų atžvilgiu, todėl, siekdami išvengti nepalankių teisinių pasekmių, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, t. y., atsakovai iš dalies palaikė pirmosios instancijos teismo išnagrinėjimo rezultatą, o ne ieškovės poziciją. Šių aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai I. A. M., M. V., R. V., V. D. bei UAB ,,Interskog“ nėra atsakingi už bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl apeliantei ŽŪB ,,Miško dvaras“ 1 368 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

76. Atsakovė V. D. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 2 420 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

77. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. I ketvirtį (2024 m. sausio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2023 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 018,20 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 623,66 Eur (2 018,20 x 1,3).

78. Atsakovės prašoma priteisti 2 420 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotų maksimalių leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, į aplinkybę, kad atsakovės V. D. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jos kaltės, taip pat į tai, jog jos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuotos, maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, nusprendžia atsakovės V. D. prašymą tekinti ir jai priteisti 2 420 Eur atstovavimo išlaidų iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

79. Trečiasis asmuo A. Z. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau tenkinus apeliacinį skundą šios bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, kadangi trečiasis asmuo veikė ieškovės pusėje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) į valstybės biudžetą 203,07 Eur (du šimtus tris eurus ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimu. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) atsakovei žemės ūkio bendrovei ,,Miško dvaras“ (juridinio asmens kodas 303293814) 1 368 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) atsakovei V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.