Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti 2014 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovės UAB „Novanet“ ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui už nekokybišką daiktą sumokėtą pinigų sumą – 150,60 Eur bei priteisti 66,36 Eur kelionės išlaidų, 500 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. A. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad 2014 m. balandžio 17 d. UAB „Novanet“ parduotuvėje „Fortakas prekyba kompiuteriais“, esančioje Kauno mieste, įsigijo naują mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy III mini“ be jokių papildomų sąlygų. Nuo pirkimo praėjus 4 mėnesiams telefonas sugedo. Kreipėsi į pardavėją UAB „Novanet“. Jam pardavėjas paaiškino, kad telefonų remonto UAB „Novanet“ neatlieka ir reikia kreiptis į UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“. Telefoną jis garantiniam remontui pristatė į UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“, kur telefonas buvo suremontuotas, t. y. atlikti sudėtingi litavimo darbai. Mano, kad sudėtingi darbai reiškia priemonės gedimo rimtumą. Po remonto telefonas vėl sugedo. 2015 m. spalio 27 d. jį pridavė garantiniam remontui į UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“. Telefonas vėl buvo suremontuotas. Iš atliktų darbų aprašo (duomenys neskelbtini) nustatė, kad buvo atliktas pagrindinės telefono plokštės keitimas. Ieškovo vertinimu tai taip pat labai rimtas gedimas. Po mėnesio telefonas sugedo trečią kartą. Ekrane atsirado užrašas „saugus režimas“, neveikė programos. Bandė iš naujo perkrauti telefoną, tačiau jis iš viso neįsijungė. Telefonas neveikė pagal savo paskirtį ir juo nebuvo galima naudotis. Ieškovas suprato, kad jam kaip vartotojui tiek gedimų vienam daiktui yra per daug ir nusprendė jo daugiau neberemontuoti. 2015 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į pardavėją „Fortakas prekyba kompiuteriais“ ir pareikalavo priimti nekokybišką prekę bei grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovės darbuotojas priėmė iš jo telefoną bei dokumentų originalus, pasakė, jog važiuoti daugiau nebereiks, pinigai už telefoną bus pervesti. 2015 m. gruodžio 23 d. jam paskambino parduotuvės „Fortakas prekyba kompiuteriais“ darbuotojas ir pasakė, kad telefonas yra sutaisytas, pakeista baterija ir, kad jis gali atvykti telefono atsiimti. Nustebo sulaukęs tokio skambučio, kadangi apie jokį telefono remontą su atsakovės darbuotoju nebuvo kalbėta. Darbuotojas dar pasakė, kad jau po laiko, kadangi jis nepaliko rašytinio prašymo grąžinti pinigus. Suprato, kad iš jo yra šaipomasi. Jautėsi pažemintas bei apgautas, kadangi priduodant telefoną jis patikėjo darbuotoju, suprato, kad tokia yra pinigų grąžinimo procedūra. Supratęs, kad yra apgautas 2015 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į UAB „Novanet“ reikalaudamas grąžinti pinigus už nekokybišką prekę. Atsakovė UAB „Novanet“ nevykdo telefonų remonto, todėl tai patvirtina, jog telefoną įmonės darbuotojui paliko grąžinimui. Jeigu ieškovas būtų siekęs telefoną remontuoti, jį būtų pateikęs kaip ir pirmais dviem gedimo atvejais – remonto įmonei. Šiuo atveju tikslas buvo kitas – grąžinti nekokybišką prekę ir atsiimti sumokėtus pinigus. Iš atsakovės įsigyto telefono naudojimosi laiku neginčijamai buvo nustatyti trys gedimai. Kiekvienu telefono sugedimo atveju toliau naudotis juo nieko nedarant buvo neįmanoma. Atsakovė teigia, kad trečiuoju telefono sugedimo metu buvo sugedusi baterija. Ieškovas netiki teiginiais dėl nustatyto trečiojo gedimo dėl atsakovės apgaudinėjimo. Ieškovo vertinimu, paminėti trys gedimai negali būti laikomi mažareikšmiais, kadangi bet kuriuo iš jų atveju daiktu naudotis pagal jo funkcijas, t. y. nei skambinti, nei naudotis programėlėmis, nei kažkuo kitu, nebuvo įmanoma. Ir paskutinio gedimo, kurį atsakovas įvardina kaip baterijos gedimą, negalima traktuoti kaip mažareikšmio, kadangi telefonas be baterijos neveikia. Pirkimo–pardavimo sandoriuose vartotojas yra silpnoji šalis santykyje su pardavėju ir jam taikomi specialūs gynimo būdai. Numatyta eilė alternatyvių gynimo būdų, kurį būdą pasirinkti turi teisę pats vartotojas. Gynybos taikymą, šiuo atveju reikalavimą grąžinti pinigus, nulemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Tai yra esminiai kriterijai, kuriais ieškovas turi teisę rinktis pažeistų teisių gynybos būdą. Įstatymas nereglamentuoja to, kad pinigų grąžinti neįmanoma, kol daiktas yra taisomas. Ieškovas laiko save visiškai sąžininga pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, kadangi pademonstravo kantrybę ir geranoriškumą pardavėjo atžvilgiu ir sugedusį telefoną taisė porą kartų. Kilus ginčui pardavėjas buvo negeranoriškas, neieškojo ir nesiūlė problemos sprendimo būdų, naudingų ne tik jam, bet buvo agresyvus: dviejų telefoninių pokalbių metu žemino tyčiodamasis ir menkindamas ieškovo galimybę pasiekti tiesą, apgaudinėjo ir reikalavo pasiimti telefoną ir nesiekti kitokio sprendimo. Teismų praktikoje prioritetu laikoma tikroji šalių valia, o ne jos pateikimo forma. Nuo pat pradžių ginčo pradžios patyrė neigiamus išgyvenimus, neturi galimybės naudotis daiktu, kadangi nei telefono, nei pinigų neturi daugiau nei pusę metų. Dėl to kaltas yra pardavėjas. Jis nemano, kad turimo teisinio išsilavinimo yra kitoks vartotojas nei kiti asmenys. Dėl išlaidų degalams įrodymų neturi, kadangi nesitikėjo, kad reikės juos pateikti. Jis nesikreipė dėl telefono atsiėmimo į atsakovą.