Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kreipėsi ir į Lietuvos atitinkamas institucijas (Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Migracijos Departamentą), ir į atitinkamas institucijas Vokietijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau pateikus visus dokumentus Migracijos Departamentas vis tiek priėmė anksčiau nurodytą sprendimą.

4. Pareiškėja nurodė, kad yra JAV pilietė, kurios prosenelis A. R., gim. (duomenys neskelbtini) buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o Antrojo pasaulinio karu metu pasitraukė iš Lietuvos per Vokietiją į JAV. Pareiškėjos senelė M. R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, taip pat buvo Lietuvos pilietė ir pasitraukė iš Lietuvos į JAV dėl Antrojo pasaulinio karo baisumų. Pareiškėja šiuo pagrindu, remdamasi Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. ir 7 str. 2 d., siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kreipėsi į Migracijos Departamentą, kuris sprendime konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonė. Atsižvelgiant į tokį Migracijos Departamento sprendimą, sėkmingam pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procesui būtinas juridinio fakto nustatymas teisme, o būtent – kad pareiškėjos prosenelis A. R., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tokį statusą turėjęs iki 1940 m. birželio 15 d. Pareiškėjos prosenelis A. R. gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Ši informacija nurodyta Vokietijos archyve saugomuose dokumentuose apie pareiškėjos senelį, o būtent – Vokietijos (B.E.) ir Jungtinių tautų paramos ir atstatymo administracijos (U.N.R.R.A.) kontrolės komisijos anketoje pabėgėliams, kurioje nurodyta, kad lietuvis, katalikas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš Beržinės Lietuvoje, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m. rugpjūčio 31 d., buvo Lietuvos pilietis. Kaip nurodyta toliau, dokumento 8 ir 9 punktuose, Lietuvą jis palikti turėjo 1944 m. spalio 17 d., nes išvarė žandarmerija, todėl jis iškart atvyko į Vokietiją. Drauge su juo minimi (dokumento 5 punkte) ir visi šeimos nariai – žmona T. R. ir duktė M. R. – dėl Antrojo pasaulinio karo visai šeimai teko pasitraukti iš Lietuvos.

5. Kaip nurodyta Migracijos Departamento sprendime, ,,Migracijos Departamentas į 2025-04-28 paklausimą gavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2025-05-06 raštą Nr. R4-2167, kuriame nurodyta, kad siunčia Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose esančio Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus Beržinės k. gyventojo R. A. buto-ūkio lapo kopiją. Daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad A. R. (R.), S. s., gim. (duomenys neskelbtini) m., T. (T., T.) R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini) m., M. (M.) R., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyveno Vilkaviškio apskrities Beržinių kaime, dokumentų apie T. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., dokumentų apie minėtiems asmenims išduotus vidaus arba užsienio pasus, jų asmens dokumentų pasams gauti, pačių pasų arba pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių minėtų asmenų išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940-06-15, faktus, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Rašte nurodyta, kad archyvo 2024-11-18 raštas Nr. R4-5459 pripažintas negaliojančiu. Prie pažymos buvo pridėtos šių dokumentų kopijos: (duomenys neskelbtini) R. A. 1942-05-27 buto-ūkio lapo, kuriame įrašyti A. R., gim. (duomenys neskelbtini), žmona T. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus A. R., (duomenys neskelbtini) duktė M. R., gim. (duomenys neskelbtini), duktė T. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus V. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus S. R., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas S. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėdė J. R., gim. (duomenys neskelbtini), K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), visi šeimos nariai gimę (duomenys neskelbtini)., išskyrus V., S. ir A., kurie gimė (duomenys neskelbtini).” Tad iš Lietuvos valstybės centrinio archyvo atsakymo seka, kad šiame archyve nėra išlikę dokumentų apie minėtiems asmenims išduotus vidaus arba užsienio pasus, jų asmens dokumentų pasams gauti, pačių pasų arba pasų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių minėtų asmenų išvykimo iš Lietuvos ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940-06-15. Vis tik tai, kad Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra pareiškėjos proseneliui ar kitiems jo šeimos nariams išduotų pasų nereiškia, kad pareiškėjos prosenelis ir kiti jo šeimos nariai (kaip kad pareiškėjos senelė) negyveno Lietuvoje ar nebuvo Lietuvos piliečiai. Tai įrodoma kitais dokumentais.

6. Kaip nurodyta Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. sausio 15 d. ,,Archyvo pažymoje apie gimimą” Nr. (P1-8513) (P2-412), V. R. katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1928 m. birželio 18 d. pakrikštyta A. ir T. iki santuokos P. R. (taip dokumente) duktė vardu M., gimusi (duomenys neskelbtini). Tai, kad pareiškėjos seneliai gyveno ir susituokė Lietuvoje, liudija 2024 m. sausio 15 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuoką Nr. (P1-8512) (P2-432), kurioje nurodyta, jog V. R. katalikų bažnyčios archyviniame fonde, santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini)susituokė A. R. (taip dokumente), S. sūnus (25 m.) ir T. P., P. duktė (25 m.).

7. Pareiškėja papildomai kreipėsi į JAV Valstybės saugumo departamentą, į JAV pilietybės ir imigracijos tarnybą ir paprašė rasti viską, kas tarnyboje saugoma apie jos prosenelį A. R.. Migracijos Departamentui, o teismui kartu su šiuo pareiškimu pateikti gauti dokumentai, iš kurių matyti, kad A. R. į JAV atvyko 1949 m. spalio 11 d., apsigyveno Brukline, Niujorke. Deklaracijoje imigracijos vizai gauti ir užsieniečio registracijoje nurodyta, kad A. R. buvo gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, o jo pilietybė – Lietuvos. Taip pat pridėtas pažymėjimas (dokumento 18 psl.), kuriame nurodyta, kad pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, Flensburge, šį pažymėjimą A. R. išdavė kunigas L. K., ir jame nurodyta, kad A. R. 1927 m. Kaupiškių vlsč. buvo išduotas vidaus pasas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. gimusi pareiškėjos senelė, būdama A. R. dukra, ir pati automatiškai tapo Lietuvos piliete pagal minėto įstatymo 4 str. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos senelė išvyko iš Lietuvos. Kaip matyti iš Migracijos Departamento Sprendimo, iš pateiktų dokumentų jie sutinka su vertinimu, kad pareiškėjos senelė išvyko iš Lietuvos „vėliau – išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ((duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose sudarė santuoką; (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose gimė sūnus R. V. (pareiškėjos tėvas)”.

8. Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. numatyta, kad jei LR Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo keliu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra pateikusi visus jos šeimos turimus dokumentus dėl savo senelės ir prosenelio ir savo jėgomis daugiau niekaip negali įrodyti, kad pareiškėjos senelė buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., pareiškėja kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašo nustatyti tai kaip juridinį faktą. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas pareiškėja neturi galimybės įrodyti tai, ko siekia Migracijos Departamentas. Jokių papildomų dokumentų, nei kad jau yra rinkusi ir pateikusi Migracijos Departamentui, pareiškėja savo dispozicijoje neturi ir jokiais kitais būdais gauti negali.

9. Šiuo atveju pareiškėjos prosenelis gimė prieš gerokai daugiau nei šimtą metų, todėl, sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, siekiant susiformuoti įsitikinimą apie taip seniai įvykusius faktus negalima reikalauti tiek pat įrodymų, kiek jų reiktų pateikti dėl ką tik įvykusių faktų. Pareiškėja surinko maksimalų kiekį įrodymų tiek iš Lietuvos archyvų, tiek iš Vokietijos archyvo, tiek iš JAV Saugumo Departamento – ir visus juos pateikė Migracijos Departamentui. Tiek metų prabėgus pats pareiškėjos prosenelio pasas nėra išlikęs, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos piliečiu jis nebuvo – priešingai, aplinkybių visetas liudija, kad jis buvo Lietuvos pilietis (tai nurodyta ir dokumentuose, saugomuose Vokietijos archyvuose, ir dokumentuose, saugomuose JAV struktūrose), todėl labiau tikėtina laikyti, kad pareiškėjos prosenelis buvo LR pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. nei kad juo nebuvo. Nustačius juridinį faktą, jog pareiškėjos prosenelis turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., leis atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 str. 1 d., kurioje numatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje jie gyvena.

10. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. S. B. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja neteismine tvarka kreipėsi su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2025 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą Nr.25S188106, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelė M. R. (M.; M.; M. R.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15, todėl konstatuotina, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė.

13. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

14. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

15. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

16. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

17. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

18. Iš Konektikuto valstijos Civilinės būklės akto įrašo liudijimo matyti, kad pareiškėja R. S. J. gimė (duomenys neskelbtini) d., N. H., Jungtinėse Amerikos Valstijose, įrašyti tėvai D. A. J. (mergautinė pavardė – H.), gim. (duomenys neskelbtini)d., ir R. V. J., gim. (duomenys neskelbtini) Iš Bostono miesto registrų skyriaus 2020 m. kovo 16 d. išduoto Santuokos liudijimo matyti, kad R. S. J. (po santuokos – B.), gim. (duomenys neskelbtini)d., ir J. E. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš Konektikuto valstijos Civilinės būklės akto įrašo liudijimo Konektikuto valstijos sveikatos departamento 2023 m. sausio 13 d. išduoto R. V. J. gimimo liudijimo matyti, kad jis gimė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvas – V. J., 38 m., gimęs Lietuvoje, o motina – M. R., 32 m., gimusi Lietuvoje.

19. Iš Santuokos liudijimo dvasininkams ir magistrantams matyti, kad J. P., Romos katalikų bažnyčios kunigas patvirtinto, kad (duomenys neskelbtini)BruklineK. K. K. apygardoje sutuokė V. J. ir M. R., o iš Niujorko valstijos sveikatos departamento leidimo tuoktis Nr. Q 7359 matyti, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, tėvai – C. ir A. R., ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvoje, tėvai – A. ir T. P., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)BruklineK. K. apygardoje, Niujorko valstijoje.

20. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. sausio 15 d. pažymoje Nr. P2-432 nurodyta, kad V. R. katalikų bažnyčios archyviniame fonde, santuokos aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. R., S. sūnus (25 m.) ir T. P., P. duktė (25 m.).