Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 14 (keturiolikai) dienų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaiko laikas nuo 2021 m. balandžio 9 d. 11.15 val. iki 2021 m. balandžio 10 d. 11.35 val., tai yra 2 (dvi) dienos. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gruodžio 16 d.

Nuosprendžiu priteista iš V. M.: civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 76,95 Eur; civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) Klaipėdos skyriui – 85,48 Eur; nukentėjusiajam A. Š. – 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kita A. Š. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išieškoti iš V. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. M. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: V. M. 2021-04-09 apie 11.02 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, Klaipėdos m., matant pašaliniams asmenims, A. Š. įspėjus dėl draudimo įvažiuoti į teritoriją, puolė A. Š. ir kumščiais ne mažiau kaip tris kartus smogė jam galvą, ne mažiau kaip tris kartus smogė į nugarą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į pilvo sritį, taip sukeldamas A. Š. fizinį skausmą ir padarydamas galvos sumušimą su minkštųjų audinių sutinimu viršugalvio kairėje pusėje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip V. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu sukeldamas A. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog V. M. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, apeliaciniame skunde pažymėdamas, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis nusikalto neišnykus teistumui, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-16 nutartyje Nr. 1S-162-360/2016 konstatavo, jog teistumas jam išnyko 2015-10-31, be to, nepagrįstai subendrino bausmes, kadangi pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-06 baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę jis atliko 2020-04-03, kartu nurodydamas, kad į jam paskirtos bausmės laiką turi būti įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2021-06-11, kai jis buvo sulaikytas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą V. M. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas V. M. už padarytą tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai, numatytą BK 284 straipsnyje, mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje daug kartų teistas, teistumai neišnykę, nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Įvertinęs šias nuteistąjį V. M. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam V. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų V. M. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

9. Pažymėtina, kad nuteistojo V. M. padaryta veika yra tyčinė ir smurtinė. Inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas ne kartą teistas (daugiausia už nusikaltimus nuosavybei – vagystes, taip pat plėšimus, pavartojant fizinį smurtą), iš jų ir analogiško pobūdžio nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą, paskutinį kartą buvo teistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-10-23 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-16 nuosprendžiu, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme (pagal šį nuosprendį bausmę atlieka nuo 2021-06-23 (t. 2, b. l. 19), be to, praeityje jis daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą ir už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį („Necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“ (t. 2, b. l. 175) ir to paties straipsnio 2 dalį („Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai“) (t. 1, b. l. 147, 156–158, 170), taip pat už uniformuotų viešojo administravimo funkcijas atliekančių policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą, pavartojant jų adresu necenzūrinius ir įžeidžiamus žodžius (ANK 508 straipsnis) (t. 2, b. l. 146), ir kitus administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 137–176). V. M. tyčinį viešosios tvarkos pažeidimą, pavartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, už kurį nuteistas šioje byloje, padarė nepraėjus nė pusmečiui po Plungės apylinkės teismo 2020-10-23 nuosprendžio priėmimo, jam dar neįsiteisėjus (įsiteisėjo 2021-04-16), praėjus vos metams po Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-06 baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos subendrintos 40 parų arešto bausmės atlikimo (Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, šią bausmę jis atliko 2020-04-03 (t. 2, b. l. 15). Taigi akivaizdu, jog, nepaisant to, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-16 nutartimi Nr. 1S-162-360/2016 panaikino V. M. teistumą pagal 2010-08-31 nuosprendį, kaip akcentuojama jo apeliaciniame skunde, šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus pagal minėtus paskutinius nuosprendžius, taigi jis yra recidyvistas. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad V. M. nusikalto, būdamas anksčiau ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu, ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. M. pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes, kaip matyti, sistemingas nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Anksčiau jam skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jo nepataisė, nes, kaip minėta, praėjus vos metams po paleidimo iš pataisos įstaigos (pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-06 baudžiamąjį įsakymą paskirtą 40 parų arešto bausmę V. M. atliko 2020-04-03), nepraėjus nė pusmečiui po Plungės apylinkės teismo 2020-10-23 nuosprendžio priėmimo, šiam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus (įsiteisėjo 2021-04-16), 2021-04-09 jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys rodo, kad V. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad apelianto V. M. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

10. Bausmės švelninimui neduoda pagrindo ir V. M. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog, pasak apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis išprovokavo šį incidentą, sumušė A. Š., tai, pasak teismo, rodo, kad jo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, nes, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, jis, nenorėdamas konflikto, pavažiavo į šoną, o nukentėjusysis vėl atėjo ir pradėjo filmuoti. Pažymėtina, kad asmuo, šiuo atveju nukentėjusysis A. Š., nustatęs galimą pažeidimą, turėjo teisę jį fiksuoti techninėmis priemonėmis ir informuoti pareigūnus apie tai. Todėl nagrinėjamu atveju per atstumą asmens atliktas filmavimas ir fotografavimas transporto priemonių, kurių vairuotojai galbūt pažeidė Kelių eismo taisykles, negali būti vertinamas kaip provokuojamas nukentėjusiojo elgesys. Priešingai, tai buvo menkavertė dingstis V. M. užsipulti nukentėjusįjį A. Š., pavartojant prieš jį fizinį smurtą, tai užfiksuota vaizdo įraše, kurį apeliantas interpretuoja savaip. Kita vertus, nors V. M. nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis išprovokavo konfliktą, tačiau, kaip matyti iš jo apeliacinio skundo turinio, teismo nustatytų ir teisiškai įvertintų faktinių bylos aplinkybių jis neginčija, su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nusikalstamos veikos buvimo ir savo kaltės sutinka, tik prašo sušvelninti bausmę.

11. Dėl V. M. apeliacinio skundo argumentų, kad jis savo kaltę pagal Plungės apylinkės teismo 2020-10-23 nuosprendį, kuris buvo subendrintas su skundžiamu nuosprendžiu, pripažino, tačiau jam vis tiek buvo paskirta reali 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-06 baudžiamuoju įsakymu jam paskirta galutine subendrinta 40 parų arešto bausme, nors šią bausmę jis buvo atlikęs 2020-04-03, todėl apeliantui nesuprantama, kokiu būdu buvo galima bendrinti minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pažymėtina, jog Plungės apylinkės teismo 2020-10-23 nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti apeliacine tvarka (šio nuosprendžio V. M. apeliacine tvarka neskundė, pateikė tik atsikirtimus į prokuratūros apeliacinį skundą), šis nuosprendis yra įsiteisėjęs (2021-04-16), todėl juo V. M. paskirta bausmė nerevizuotina, o dėl to, kad šis nuosprendis buvo subendrintas su Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-06 baudžiamuoju įsakymu V. M. paskirta 40 parų arešto bausme, kurią, kaip nurodo apeliantas, jis jau buvo atlikęs 2020-04-03 pažymėtina, jog pagal šį baudžiamąjį įsakymą M. M. paskirtos ir atliktos bausmės laikas buvo įskaitytas į galutinės bausmės, subendrinus minėtus nuosprendžius, laiką, todėl šiuo atveju kalbėti apie galimą nuteistojo teisinės padėties pabloginimą nėra pagrindo.

12. Dėl apelianto skundo argumento, jog į jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką turi būti įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2021-06-11 pažymėtina, jog Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. M., skirtingai nei nurodoma jo apeliaciniame skunde, pagal Plungės apylinkės teismo 2020-10-23 nuosprendį bausmę atlieka nuo 2021-06-23 (t. 2, b. l. 19). Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-52-666-2020 duomenų, šios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu 2020-08-28 nutartimi pakeitus V. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – į suėmimą ir paskelbus V. M. paiešką (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-666-2020 t. 5, b. l. 105–108), pagal šią nutartį, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, jis buvo sulaikytas 2020-09-14 (t. 2, b. l. 18), tačiau to paties teismo 2020-09-16 nutartimi panaikinus V. M. suėmimą ir paskyrus jam kardomąją priemonę – namų areštą (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-666-2020 t. 5, b. l. 117–120), 2020-09-16 jis buvo paleistas (t. 2, b. l. 18). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, matyti, kad iki skundžiamo 2021-12-16 nuosprendžio priėmimo dienos V. M. pagal Plungės apylinkės teismo 2020-10-23 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-16 nuosprendžiu, buvo atklikęs 7 mėnesius ir 8 dienas laisvės atėmimo bausmės (kaip minėta, pagal 2020-10-23 nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-16 nuosprendžiu, V. M. bausmę atlieka nuo 2021-06-23 (t. 2, b. l. 19), šios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-08-12 iki 2019-08-14, t. y. 2 dienas, ir nuo 2020-09-14 iki 2020-09-16, t. y. dar 3 dienas (t. 2, b. l. 18), iš viso 5 dienas, pagal 2020-01-06 baudžiamąjį įsakymą, kuris buvo subendrintas su 2020-10-23 nuosprendžiu, paskirtą 40 parų arešto bausmę jis buvo atlikęs 2020-04-03 ir ši bausmė jam buvo įskaityta į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką), vadinasi pagal minėtą nuosprendį neatliktos bausmės dalis buvo 1 metai 11 mėnesių ir 22 dienos, t. y. 8 dienomis didesnė nei nurodė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas, kad pagal minėtą nuosprendį neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 11 mėnesių ir 14 dienų. Ši nuteistajam palanki teismo klaida, laikantis apeliacinio skundo ribų, negali būti ištaisyta, nes tokiu atveju būtų pabloginta nuteistojo teisinė padėtis (laisvės atėmimo bausmės terminas pailgėtų 8 dienomis).

13. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam V. M. už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Prie neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėdamas tik pusę naujai paskirtos bausmės, kuri tik nežymiai viršija minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat parinko palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad švelninti ją V. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje 2022-02-22 pateikė pažymą Nr. (12.34 Mr) PT-1494 (t. 5, b. l. 84), kurioje prašoma iš V. M. priteisti valstybei 53,40 Eur išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

15. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taigi, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip ir nagrinėjamu atveju, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.

16. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo privalomas, o kaltinamasis nedirba ir jokių pajamų neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo nepriteisė, ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso metu faktinė padėtis nėra pasikeitusi: gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra privalomas, nuteistasis nedirba, turto ir pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš jo priteisti civiliniai ieškiniai. Todėl sprendimas išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinį procesą būtų logiškai nenuoseklus ir nesuderinamas su apeliacine tvarka nekvestionuojamu sprendimu nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už procesą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu išlaidos iš nuteistojo V. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.