Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-274-407/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-19
Bylos Nr.: e2A-274-407/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21255-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: J. N.
Atsakovas: O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.5.1.2.1Iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.6.11.10Daiktų pirkimas-pardavimas aukciono būdu

Civilinė byla Nr. e2A-274-407/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21255-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.5.1.2.1; 2.1.5.4; 2.4.2.10; 2.6.11.10 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. patikslintą ieškinį atsakovėms O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, N. F., valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus miesto 15-ojo biuro notarė Dainora Jievaitytė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. N., 2021 m. kovo 24 d. galutinai patikslinusi ieškinį atsakovėms O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), prašė:

1.1. Pripažinti nekilnojamąjį daiktą, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime įrašytą kaip butas (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimis;

1.2. Pripažinti 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-5264 negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją, t. y. 1) grąžinti Savivaldybės nuosavybėn 56/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Savivaldybę grąžinti O. J. K. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu sumokėtus 35 199 Eur;

1.3. Pripažinti 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14614, kurios pagrindu 884/1578 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleistos atsakovei O. J. K., negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją, t. y. 1) grąžinti Lietuvos valstybei 884/1578 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Lietuvos valstybę grąžinti O. J. K. žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu sumokėtus 4 592,09 Eur;

1.4. Tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškinio 2 ir 3 punktuose pareikštų reikalavimų, – perkelti ieškovei J. N. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-5234 bei 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 14614 ir įpareigoti J. N. sumokėti O. J. K. 39 791,09 Eur pinigų sumą;

1.5. Priteisti ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir jos sesuo N. F. po savo tėvo mirties paveldėjo po 22/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Likusi Gyvenamojo namo dalis (56/100) nuosavybės teise priklausė Savivaldybei. Gyvenamasis namas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Po 347/1578 dalis šio žemės sklypo 2013 m. birželio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos seseriai N. F., o likusios 884/1578 dalys priklausė Lietuvos Respublikai.

3. Ieškovė kartu su bendrasavininke N. F. siekė iš Savivaldybės nusipirkti pastarajai priklausančią Gyvenamojo namo dalį, kuri, anot ieškovės, be jokio teisinio pagrindo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. kovo 17 d. raštu jų prašymą atmetė. Ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. sužinojo, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Butą nuosavybės teise valdo O. J. K.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, Savivaldybė pažeidė ieškovės pirmenybės teisę pirkti Gyvenamojo namo 56/100 dalis (Butą), neinformavo ieškovės apie aukcioną, kuriame parduotas šis turtas. Dėl to su aukciono laimėtoja sudarytas ginčo objekto perleidimo sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos ir taikytina dvišalė restitucija. Patenkinus šį ieškinio reikalavimą, tuo pačiu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo dalies perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Netenkinus šio reikalavimo, ieškovė prašė taikyti alternatyvų jos teisių gynimo būdą, t. y. perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, vadovaujanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovės patikslinto ieškinio netenkino.

6. Teismas iš VĮ Registrų centro 2010 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo pastatas įregistruotas kaip dvibutis gyvenamasis namas. Be to, nurodyta, kad gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius yra 2. Pagal VĮ Registrų centro 2017 m. lapkričio 28 d. duomenų banko išrašą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Kadastro duomenų nustatymo data 1948 m. spalio 14 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys patvirtina, kad bendras gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), plotas yra 77,44 kv. m, o atskiro objekto (buto), (duomenys neskelbtini), plotas – 43,75 kv. m, taigi, pagal registro išrašų duomenis galima konstatuoti objektų atskirumą. Be kita ko, 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 13-3983 taip pat užfiksuota, kad ieškovės tėvas L. S. (L. S.) įgyja nuosavybės teisę į patalpas, esančias: „(duomenys neskelbtini)“. Faktą, kad Gyvenamasis namas buvo suformuotas kaip dvibutis namas liudija ir 1948 m. spalio 14 d. Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos bylos medžiaga, kurioje ginčo butas yra išskiriamas kaip „bt. 1“. Prie tokios pačios išvados galima prieiti ir vertinant bylos medžiagą sudarančius rašytinius įrodymus – pastato inventorines žinias, namų valdos techninės apskaitos kortelę, vidaus plotų eksplikaciją: 1982 m. gegužės 10 d., 1989 m. vasario 3 d. gyvenamajame pastate (duomenys neskelbtini) buvo du butai (butas Nr. 1 ir Nr. 2). Be kita ko, 1959 m. lapkričio 18 d. pastato patalpų charakteristikoje nurodyta, kad 1959 m. lapkričio 18 d., 1960 m. rugsėjo 19 d. ir 1966 m. lapkričio 21 d. ginčo gyvenamajame name buvo du butai. Taigi, visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, anot teismo, liudija, kad visoje su ginčo pastatu susijusioje dokumentacijoje nuo 1948 m. Gyvenamasis namas buvo įvardijamas kaip dvibutis pastatas, nurodant pastate esančių butų skaičių (Nr. 1 ir Nr. 2). Taigi, byloje esantys duomenys ne patvirtina, o priešingai – paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes apie Savivaldybei priklausiusios Gyvenamojo namo dalies (56/100) neteisėtą ir nepagrįstą registraciją kaip atskiro buto. Šie duomenys, anot teismo, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, o 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime butas (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip atskiras butas pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo butas kada nors būtų buvęs įregistruotas kaip Gyvenamojo namo dalis, todėl teismas nusprendė, kad ieškovė savo teigiamų aplinkybių neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), o ginče keliamu reikalavimu siekia ne panaikinti neteisėtą ginčo buto registraciją, o pakeisti ginčo nekilnojamojo turto objekto teisinį statusą.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2014 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašas (aktuali suvestinė redakcija 2018 m. gegužės 5 d.), 25 punkte nustatyta, kad apie rengiamą viešą aukcioną ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki aukciono dalyvių registravimo pradžios skelbiama viešai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė galėjo žinoti apie organizuojamą viešą aukcioną ir jo metu parduodamą ginčo objektą. Pripažinus, kad ieškovės reikalavimas dėl ginčo objekto pripažinimo Gyvenamojo namo dalimi yra neteisėtas, nagrinėjamu atveju Savivaldybei, kaip ginčo objekto savininkei, nekilo pareiga informuoti ieškovę ir trečiąjį asmenį, kaip Gyvenamojo namo bendraturtes, dėl parduodamo nekilnojamojo turto objekto. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad nekilnojamasis turtas, o būtent, Gyvenamasis namas priklausė ir (ar) priklauso šalims bendrąja daline nuosavybe ar, aplinkybių, jog šalys (ieškovė, Savivaldybė, trečiasis asmuo) laikytinos bendraturtėmis Gyvenamojo namo atžvilgiu, todėl teismas neįžvelgė pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos ieškovės, kaip bendraturtės, teisės.

8. CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas iš konkurso (įskaitant ir viešo aukciono) rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti. Teismas nustatė, kad viešas aukcionas vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., o ieškinys teisme gautas 2019 m. liepos 16 d. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą iš viešo aukciono rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti. Nors ieškovė teigia, kad apie ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą sužinojo tik 2019 m. balandžio 29 d., tačiau net ir šiuo atveju, laikant ieškovės teigiamas aplinkybes pagrįstomis, spręstina, jog ieškovė ginčą iniciavo praleidusi ieškinio senaties terminą. Be to, viešas aukcionas yra vykdomas informuojant viešai, todėl ieškovė galėjo žinoti apie ginčo objekto pardavimą. Be to, teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovės sesuo (trečiasis asmuo) faktiškai gyvena viename iš Gyvenamojo namo butų, todėl ieškovės teiginius dėl nežinojimo apie galimai pažeistas teises atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Esant atsakovių prašymams nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį, teismas nusprendė, kad yra savarankiškas pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimams atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė J. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys yra prieštaringas, jame nėra teisinio aiškumo. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 22/100 dalys dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina aplinkybių, jog nekilnojamasis turtas, o būtent Gyvenamasis namas priklausė ir (ar) priklauso šalims bendrąja daline nuosavybe ar, aplinkybių, jog šalys (ieškovė, Savivaldybė, trečiasis asmuo) laikytinos bendraturtėmis.

9.2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodė, kad „pastatas padalintas į dvi dalis, nepriklausomai nuo teisinio statuso (butas ar pastato dalis) priklauso bendrąja daline nuosavybe (CK 4.73 straipsnis). Dėl to spręstina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, organizuodama aukcioną ir apie jį neinformavusi ieškovės, galimai pažeidė ieškovės, kaip bendraturtės, pirmumo teisę įsigyti ginčo turtą, tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo, taip pat nesprendė ieškovės reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir kitų su tuo susijusių aplinkybių.“

9.3. Teismas neišnagrinėjo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), 1997 m. gruodžio 16 d. parengtoje kadastrinėje byloje aiškiai nurodyta, kad pastato paskirtis yra „gyvenamasis namas“, o ne „butas“. Vilniaus apskrities viršininkas 1999 m. rugsėjo 8 d. kai kurio valstybės nekilnojamojo turto objekto, perduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, priėmimo–perdavimo aktu Nr. 1622-01 perdavė Savivaldybės nuosavybėn (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamojo turto objektą. Šiame priėmimo–perdavimo akte nenustatyta, kad Savivaldybei perduodamas objektas turėtų buto statusą – akte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto objekto inventorizavimo data yra 1997 m. gruodžio 16 d., t. y. duodama nuoroda į inventorinę (kadastrinę) bylą, kurioje nurodyta, kad šio objekto paskirtis yra „gyvenamasis namas“. Atskira ginčo objekto kadastro duomenų byla nėra suformuota. VĮ Registrų centras, registruodamas Savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo objektą, privalėjo vadovautis turimais Gyvenamojo namo kadastro bylos duomenimis, kurie patvirtina ginčo objektą esant Gyvenamojo namo dalimi, o ne formuoti naują atskirą nekilnojamojo turto registro vienetą, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. gruodžio 7 d. išrašo matyti, kad ieškovei ir jos seseriai priklausančios Gyvenamojo namo dalys (kiekvienai po 22/100) yra įregistruotos kaip Gyvenamojo namo dalys, o ne butas. L. S. nuosavybės teisė į 44/100 Gyvenamojo namo dalis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota dar 1992 m., t. y. 13 metų anksčiau nei Savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esantį butą. VĮ Registrų centras, registruodamas Savivaldybei priklausančią Gyvenamojo namo dalį kaip butą, pažeisdamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies imperatyvą, realiai atidalijo Savivaldybės turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, neturėdamas Gyvenamojo namo bendraturčio – tuometinio savininko L. S. – susitarimo su Savivaldybe dėl tokio atidalijimo. Be to, Gyvenamojo namo bendraturtis net nebuvo informuotas apie tokį neteisėtą atidalijimą.

9.4. Teismas neįvertino įstatymo leidėjo draudimo Nekilnojamojo turto registre registruoti butus, kaip atskirus nekilnojamojo turto daiktus, jeigu gyvenamasis namas nėra daugiabutis. Ginčo objekto įregistravimas kaip buto pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTR įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai registruojami butai daugiabučiuose namuose. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje sąvoka „Daugiabutis namas“ apibrėžiama kaip „trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas“. To paties straipsnio 5 dalyje sąvoka „Butas“ apibrėžiama kaip „daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų“. Nagrinėjamu atveju tiek statinys, kuriame yra ginčo objektas, tiek ir pats ginčo objektas neatitinka nurodytų daugiabučio namo ir buto sąvokų. Ginčo objekto kaip buto registracija yra neteisėta, nes ji ne tik neatitinka pagrindo, pagal kurį ji yra atlikta (t. y., 1999 m. rugsėjo 8 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1622-01), bet ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi, egzistuoja pagrindas pripažinti ginčo objektą Gyvenamojo namo 56/100 dalimis, taip pašalinant šiuo metu esantį teisinį neapibrėžtumą.

9.5. Teismas bylą išnagrinėjo, neatsakęs į pagrindinį byloje keliamą klausimą, ar buvo galima viešo aukciono būdu savivaldybei priklausantį objektą perleisti, pažeidžiant Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 1178 nustatytas taisykles, t. y. be nekilnojamojo turto objektui priskirtino žemės sklypo. Minėto nutarimo 2.1 punkte nustatyta, kad „valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešo aukciono būdu parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn.“

9.6. Teismas neišnagrinėjo ir kitų ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje įrašyta tikrovės neatitinkanti ir VĮ Registrų centro duomenims prieštaraujanti informacija apie Žemės sklypą, kuriame yra parduodamas Butas. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad butas yra valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Sutartyje nurodytas neteisingas žemės sklypo unikalus numeris – tikrasis sklypo (duomenys neskelbtini), yra Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, sutartyje neteisingai nurodyta, kad sklypą (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo NŽT: VĮ Registrų centro duomenys rodo, kad valstybinės žemės šiame sklype sandorio sudarymo metu buvo tik 884/1578 dalys, o likusi dalis (po 347/1578) priklauso ieškovei ir N. F. bendrosios nuosavybės teise, t. y. sklypas priklauso 3 bendrasavininkiams.

9.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1778-794/2020 (išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą) konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas, be kita ko, taikydamas CK 1.125 straipsnio 3 dalies (vieno mėnesio) ieškinio senatį, nevertino ar teisinis santykis patenka į CK 1.125 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Konkurso (aukciono) rezultatu, kurį įstatymų leidėjo valia derėtų teisme ginčyti itin operatyviai, galėtų būti, pavyzdžiui, iš konkurso rezultatų atsirandantys reikalavimai, kai reikalavimus reiškia geriausią konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą pateikęs subjektas, kuriam viešo konkurso organizatorius nesuteikia specialiosios teisės (CK 6.947 straipsnio 1 dalis), arba konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys, ar panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio reikalavimai nebuvo reiškiami.“ Ieškovė ginčija sandorį, kuris yra sudarytas, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, nustatančias, kad valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešo aukciono būdu turi būti parduodamas kartu su jam priskirtu žemės sklypu, bei imperatyvias teises normas, reikalaujančias aptarti pirkėjo teises į žemės sklypą. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje yra išaiškinta, kad niekinio sandorio negaliojimo faktui konstatuoti ieškinio senaties institutas nereikšmingas, o reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų senaties terminas.

Atsiliepimas

10. Atsakovė O. J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:

10.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad likusi Gyvenamojo namo dalis yra (ir visada buvo) atidalinta ir registruota kaip butas. Nesant teisinio pagrindo pakeisti Buto statusą įregistruojant jį Gyvenamojo namo dalimi, teismas pagrįstai, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir pasiremdamas NTR įstatymo 4 straipsniu, konstatavo, kad ieškovė, trečiasis asmuo (N. F.) ir atsakovė (Savivaldybė) nelaikytinos bendraturtėmis Buto atžvilgiu. Tai taip pat reiškia, kad ieškovės kaip bendraturtės teisės nebuvo pažeistos.

Atsiliepimas

10.2. Sistemiškai aiškinant NTR įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) nuostatas, akivaizdu, kad dvibučiame gyvenamajame name esantis atskiras nekilnojamasis daiktas (patalpa), turintis jam suteiktą unikalų numerį, gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė remiasi DNSB įstatymu, kuris netaikytinas vieno ar dviejų butų pastatams.

10.3. Ginčo Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o ne Savivaldybei. Analogiškai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui bei Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 1178 nustatytoms taisyklėms, CK 6.394 straipsnio 2 dalyje numatytas imperatyvas taikytinas tik tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pardavėjas ir žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas sutampa.

11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos papildomus atsikirtimus į skundo argumentus:

11.1. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Buto statuso registracija yra neteisėta ir nepagrįsta. Tuo atveju, jeigu apeliantė siektų nuginčyti pačią registraciją, ji turėtų ginčyti dokumentus, kurių pagrindu buvo atlikta registracija. Ginčo objektas nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės dalis, be to, Butas buvo parduodamas be bendro naudojimo patalpų, todėl informaciniai pranešimai Gyvenamojo namo gyventojams nebuvo siunčiami, Savivaldybė nelaikė apeliantės ginčo objekto bendraturte.

11.2. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, laikydamasi įstatymų jai suteiktos teisės, priėmė sprendimą parduoti ginčo patalpas viešo aukciono būdu. Ieškinys iš esmės buvo pateiktas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, o ne dėl viešojo aukciono taisyklių pažeidimo.

11.3. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, jos reikalavimai iš esmės yra kilę iš viešojo konkurso rezultatų, todėl tokiems reikalavimams pareikšti taikytinas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Viešasis aukcionas vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., o į teismą apeliantė kreipėsi tik 2019 m. birželio 27 d., taigi, akivaizdžiai praleidusi 1 mėnesio terminą.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos papildomus atsikirtimus į skundo argumentus:

12.1. Vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Žemės sklype Gyvenamajame name esantis Butas priklauso atsakovei. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą ir jo pagrindu vėliau sudarydamas sandorį, turi vadovautis šio administracinio akto priėmimo metu esama faktine situacija bei galiojančiais teisės aktais. Atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyta sandorio, kuris yra galiojantis, pagrindu, todėl NŽT neturėjo pagrindo abejoti ar kvestionuoti notariškai patvirtintos ir galiojančios Buto pirkimo–pardavimo sutarties.

12.2. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra įstatymo suteikta teisė. Ginčijamos Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu Savivaldybė nebuvo Žemės sklypo savininkė, todėl atsakovei negalėjo perleisti nuosavybės teisės į Žemės sklypą ar jo dalį, nustatyti kitų teisių į Žemės sklypą (nuomos, užstatymo teisės ir kt.). Žemės sklypo dalies pardavimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Kadangi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaroma valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo administracinės procedūros pabaigoje, vien valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimas, manytina, kad būtų betikslis. Panašaus aiškinimo laikomasi ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės O. J. K. pakeitimo jos teisių perėmėju

14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. sausio 13 d. gautas atsakovės O. J. K. atstovės prašymas priimti Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro 2021 m. lapkričio 4 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtina, kad atsakovė O. J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jos teisių ir pareigų perėmėjas yra jos sūnus R. K.

15. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti atsakovę O. J. K. jos procesinių teisių perėmėju R. K.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. N. ir jos sesuo trečiasis asmuo N. F. po savo tėvo L. S. mirties paveldėjo po 22/100 dalis dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. S. nuosavybės teisės į šį turtą (t. y. 44/100 dalys Gyvenamojo namo) buvo įregistruotos 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

18. Likusios 56/100 dalys Gyvenamojo namo nuosavybės teise priklausė Savivaldybei ir Nekilnojamojo turto registre Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 870 bei 1999 m. rugsėjo 8 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1622-01 pagrindu įregistruotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Gyvenamasis namas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po 347/1578 dalis Žemės sklypo 2013 m. birželio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei ir jos seseriai N. F., o likusios 884/1578 dalys priklausė Lietuvos Respublikai.

20. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 1-1413 „Dėl Tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“, butas (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamo turto sąrašą. Aukcionas buvo paskelbtas viešai interneto svetainėje http://www.evarzytines.lt/; aukciono pradžia 2018 m. rugpjūčio 13 d., pabaiga 2018 m. rugpjūčio 16 d. Aukcioną laimėjo atsakovė O. J. K., todėl su ja 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis.

21. Atsakovė O. J. K. 2019 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 884/1578 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

22. Ginčas kilo dėl to, ar įregistravus Butą kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą ir Savivaldybei sudarius Buto pirkimo–pardavimo sutartį su aukciono laimėtoja atsakove O. J. K. bei pastarajai pagal sutartį su NŽT įsigijus Žemės sklypo 884/1578 dalis, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir ieškovės, kaip bendraturtės, teisės. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos ieškinys, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai atsisakė pripažinti, jog nekilnojamasis daiktas, įregistruotas kaip Butas, yra Gyvenamojo namo 56/100 dalys. Anot apeliantės, ginčo objekto kaip buto registracija yra neteisėta, o tai lemia ir ginčijamų sandorių neteisėtumą. Be to, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji praleido CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą iš viešo aukciono rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti.

Dėl reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį daiktą, įregistruotą kaip butas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimis

23. Apeliantė byloje įrodinėja, kad 56/100 dalys Gyvenamojo namo neteisėtai ir nepagrįstai įregistruotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

24. Pagal NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į Nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas.

25. Gyvenamasis namas yra pastatas (statinio rūšis), kuris pagal pagrindinę naudojimo paskirtį yra skirstomas į vieno buto pastatus, dviejų butų pastatus ir trijų bei daugiau butų – daugiabučius pastatus (žr. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo 1.1–1.3 punktus).

26. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro įraše nurodyta pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. Šie duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas buvo įregistruotas (registro sudarymo data 1992 m. rugpjūčio 22 d.) dvibučiu gyvenamuoju namu. Be to, nurodyta, kad gyvenamosios paskirties patalpų skaičius yra 2. Kadastro duomenų nustatymo data – 1989 m. vasario 3 d. Taip pat nurodyta, kad po 22/100 dalis šio pastato nuosavybės teise priklauso ieškovei J. N. ir trečiajam asmeniui N. F. 2010 m. gruodžio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, o anksčiau 44/100 dalys šio pastato nuosavybės teise priklausė L. S. 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Likusios dalies (56/100) Gyvenamojo namo savininkai šio daikto registro įraše nenurodyti, tačiau įrašo 11 punkte nurodyta pastaba, kad 56/100 dalys Gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atskiru nekilnojamuoju daiktu – butu Nr. 1.

27. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro sudarymo data – 2005 m. gegužės 4 d., nuosavybės teise priklausė Savivaldybei Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 870 bei 1999 m. rugsėjo 8 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. 1622-01 pagrindu, o pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį šį butą įsigijo atsakovė O. J. K. Šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo data – 1948 m. spalio 14 d.

28. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro sudarymo data – 2006 m. sausio 30 d. (žr. civilinėje byloje Nr. e2-1684-845/2020 2019 m. spalio 15 d. pateikto Savivaldybės atsiliepimo į ieškinį (DOK-230963) priedo „rc išrašai“ 10 lapą). Registro įraše nurodyta, kad šis butas yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame Gyvenamajame name, kurio dalis įregistruota kaip apeliantės ir trečiojo asmens nuosavybė. Iš minėtų duomenų matyti, kad šis butas yra 2 kambarių, bendras plotas 26,03 kv. m, gyvenamasis plotas 20,88 kv. m, kadastro duomenų nustatymo data – 1989 m. vasario 3 d. Nors minėto buto registre nėra įrašų apie nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą, kiti byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, kad šis butas atitinka L. S. pagal 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį privatizuotą Gyvenamojo namo dalį. Pažymėtina, kad toje sutartyje nurodyta, jog pirkėjas L. S. gyvena adresu „(duomenys neskelbtini)“. Nors minėtoje sutartyje nurodyta, kad pirkėjas nupirko 44/100 dalis medinio gyvenamojo namo, tačiau taip pat nurodyta, kad perkamas nekilnojamasis daiktas yra adresu (duomenys neskelbtini), be to, išvardinta, kokio ploto dviem kambariais, virtuve ir tambūru naudosis pirkėjas. Byloje yra pateikta buto (duomenys neskelbtini) kadastrinė byla, kurios 3 lape yra viso Gyvenamojo namo patalpų planas (žr. civilinėje byloje Nr. e2-1684-845/2020 2019 m. lapkričio 4 d. pateikto atsakovės O. J. K. atsiliepimo į ieškinį (DOK-244729) priedą Nr. 1). Jame yra pažymėtos buto (duomenys neskelbtini) ribos, o likę du kambariai, virtuvė ir tambūras pagal plotų dydžius atitinka tuos, kurie nurodyti 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje su L. S.

29. Be to, pažymėtina, kad byloje yra pateikta informacija iš Kadastro registro archyvinės bylos (žr. civilinėje byloje Nr. e2-1684-845/2020 2019 m. spalio 25 d. VĮ Registrų centro atsiliepimo į ieškinį (DOK-239667) priedą Nr. 3). Joje nurodyta, kad 1954 m. kovo 17 d., 1959 m. lapkričio 18 d., 1960 m. rugsėjo 19 d., 1966 m. lapkričio 21 d., 1982 m. gegužės 10 d. ir 1989 m. vasario 3 d. Gyvenamajame name buvo du butai.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai ir jais remiantis nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre visą ginčui aktualų laikotarpį (t. y. dar iki 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartyje sudarymo su L. S.) buvo įregistruotas kaip dvibutis pastatas, o jame esantys du butai (Nr. 1 ir Nr. 2) faktiškai buvo suformuoti jau nuo 1948 m. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto registre pagrįstai įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

31. Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neišnagrinėjo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Apeliantė remiasi nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), 1997 m. gruodžio 16 d. sudaryta kadastrine byla, kurioje, anot jos, nurodyta, jog pastato paskirtis yra „gyvenamasis namas“, o ne „butas“. Tačiau ši kadastrinė byla sudaryta būtent butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (paties pastato, t. y. Gyvenamojo namo adresas yra (duomenys neskelbtini), joje yra pastato patalpų charakteristika, kurioje nurodyti duomenys apie butą Nr. 1. Taigi šis įrodymas, priešingai nei teigia apeliantė, patvirtina, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

32. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad 1999 m. rugsėjo 8 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. 1622-01, kuriuo Vilniaus apskrities viršininkas perdavė Savivaldybės nuosavybėn valstybės nekilnojamojo turto objektus, nėra nurodyta, jog objektas, esantis (duomenys neskelbtini), turi buto statusą. Viena vertus, minėtame akte apskritai nėra nurodyta tokio pobūdžio informacija apie perduodamus nekilnojamojo turto objektus. Kita vertus, jau vien iš objekto adreso akivaizdu, kad tai yra ne visas pastatas, o jame esantis butas arba kita patalpa. Be to, nurodomas objekto bendras plotas atitinka tik ginčo buto, (duomenys neskelbtini) (43,75 kv. m), o ne viso Gyvenamojo namo (77,44 kv. m) bendrą plotą. Nurodoma inventorizavimo data (1997 m. gruodžio 16 d.) reiškia nuorodą į minėtą kadastrinę bylą, kurios duomenys, kaip jau pirmiau konstatuota, patvirtina ginčo buto kaip atskiro nekilnojamojo daikto suformavimą.

33. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad jai ir jos seseriai nuosavybės teisė įregistruota į Gyvenamojo namo dalis (kiekvienai po 22/100), o ne į butą, ir kad jų tėvo L. S. nuosavybės teisė į 44/100 Gyvenamojo namo dalis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota žymiai anksčiau, nei Savivaldybės nuosavybės teisė į ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ginčo buto kaip atskiro nekilnojamojo daikto registracijos teisėtumo. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra ginčijamas L. S. (jo įpėdinių) nuosavybės teisės į Gyvenamojo namo dalį registracijos teisėtumas. Tačiau, kaip minėta, dar iki 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kurios pagrindu L. S. įregistruota nuosavybės teisė į 44/100 dalis Gyvenamojo namo, šis nekilnojamasis daiktas buvo įregistruotas kaip dvibutis pastatas (registro sudarymo data 1992 m. rugpjūčio 22 d.), nurodant, kad jame yra dvi gyvenamosios paskirties patalpos. Be to, Gyvenamasis namas suformuotas remiantis 1989 m. vasario 3 d. nustatytais kadastro duomenimis, pagal kuriuos jame buvo du butai. Kaip minėta, šiuo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo pastate yra įregistruoti du butai, t. y. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro sudarymo data – 2005 m. gegužės 4 d., ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro sudarymo data – 2006 m. sausio 30 d. Pagal šiuo metu galiojančio NTR įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį.

34. Dėl tos pačios priežasties atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad VĮ Registrų centras, registruodamas Savivaldybei priklausančią Gyvenamojo namo dalį kaip butą, pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalies imperatyvą, nes realiai atidalijo Savivaldybės turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės be susitarimo su Gyvenamojo namo bendraturčiu – tuometiniu savininku L. S., jo net neinformavus apie tai. VĮ Registrų centro pateiktas 2019 m. spalio 23 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota L. S. nuosavybės teisė į 44/100 dalis Gyvenamojo namo, o nuosavybės teisė į likusias 56/100 dalis Gyvenamojo namo jokiam kitam savininkui niekada nebuvo įregistruota.

35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo pastatas neatitinka įstatyme įtvirtinto sąvokos „Daugiabutis namas“ apibrėžimo, todėl ginčo buto įregistravimas pažeidžia imperatyvias NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai registruojami butai daugiabučiuose namuose. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su šios nutarties 25 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, t. y. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo 1.1–1.3 punktais, pagal kuriuos gyvenamasis namas yra skirstomas į vieno buto pastatus, dviejų butų pastatus ir trijų bei daugiau butų – daugiabučius pastatus. Kadangi šiame teisės akte yra numatyta ne tik daugiabučio, bet ir dviejų butų pastato sąvoka, darytina išvada, jog kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai registruotini ir butai, esantys dvibučiuose namuose. Priešingu atveju būtų paneigta minėtos teisės akto nuostatos, pagal kurią gyvenamasis namas gali būti dviejų butų pastatas, prasmė. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad buto, esančio dvibučiame gyvenamajame name, įregistravimas kaip atskiro nekilnojamojo daikto prieštarauja imperatyvioms NTR įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

36. Taigi, aptarti apeliantės skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), teisėtai ir pagrįstai 2005 m. gegužės 4 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti apeliantės ieškinyje pareikštą reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį daiktą, įregistruotą kaip butas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimis.

Dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. Buto pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei alternatyvaus reikalavimo perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal šias sutartį

37. Apeliantė prašė pripažinti 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Savivaldybė perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), viešojo aukciono laimėtojai atsakovei O. J. K., negaliojančia nuo jos sudarymo dienos tuo pagrindu, kad ši sutartis sudaryta pažeidžiant apeliantės pirmenybės teisę pirkti Gyvenamojo namo 56/100 dalis (Butą), neinformavus jos apie aukcioną, kuriame parduotas šis turtas. Taip pat prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria 884/1578 dalys Žemės sklypo perleistos atsakovei O. J. K., dėl to, kad ji, pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. rugsėjo 10 d. Buto pirkimo–pardavimo sutartį, atitinkamai būtų laikoma neturinčia teisės įsigyti valstybinės žemės sklypo, kuriame yra šis nekilnojamasis daiktas, dalies. Teismui netenkinus šių reikalavimų, tokiu atveju apeliantė prašė perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal minėtas sutartis.

38. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota bendraturčio pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalis netaikytina, kai valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausanti bendro nekilnojamojo daikto dalis parduodama viešo aukciono būdu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-695/2020, 32 punktas).

40. Pagal Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 19 punktą, jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti Aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas. Šių nuostatų paskirtis yra informacinė – pateikti bendraturčiui duomenų apie kito bendraturčio bendrosios nuosavybės teise valdomos dalies pardavimą ir dalyvavimo pardavime sąlygas. Vien tai, kad Aprašo 19 punkte yra pateikta nuoroda į CK 4.79 straipsnį, nesudaro pagrindo aiškinti, kad šiuo straipsniu remdamasis bendraturtis įgyja pirmenybės teisę pirkti bendro daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-695/2020, 35 punktas).

41. Nagrinėjamu atveju, pirmiau šioje nutartyje konstatavus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), teisėtai ir pagrįstai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir dėl to atmestinas apeliantės reikalavimas pripažinti šį butą Gyvenamojo namo 56/100 dalimis, nėra pagrindo sutikti su jos pozicija, jog ji ir trečiasis asmuo N. F. bei Savivaldybė buvo ginčo objekto bendraturtės. Kadangi Savivaldybė buvo viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, o apeliantei nuosavybės teise nepriklausė jokia dalis šio nekilnojamojo daikto, darytina išvada, jog nusprendus parduoti šį nekilnojamąjį turtą viešame aukcione Savivaldybei neatsirado Aprašo 19 punkte nustatyta pareiga informuoti bendraturčius apie organizuojamą aukcioną ir jo sąlygas.

42. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad ji pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį turėjo pirmenybės teisę pirkti viešame aukcione Savivaldybės parduotą ginčo nekilnojamąjį turtą.

43. Apeliantė kaip vieną iš skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatsakė į byloje keliamą klausimą, ar buvo galima viešo aukciono būdu Savivaldybei priklausantį objektą perleisti, pažeidžiant Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarime Nr. 1178 nustatytas taisykles, t. y. be nekilnojamojo turto objektui priskirtino žemės sklypo. Apeliantė remiasi šio nutarimo 2.1 punkto nuostata, kad „valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn.“

44. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrindė, kaip nurodytas pažeidimas yra susijęs su jos teisių pažeidimu (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nėra subjektas, kuriam pagal įstatymą yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

45. Nei minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 1-1413, kuriuo butas (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamo turto sąrašą, nei kiti Savivaldybės kaip aukciono organizatorės priimti sprendimai dėl šio nekilnojamojo daikto pardavimo viešame aukcione be priskirtino valstybinio žemės sklypo (jo dalies) teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti kaip neatitinkantys Aprašo nuostatų. Šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

46. Apeliantės skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas neteisingas žemės sklypo unikalus numeris, nenurodyta, kad dalis sklypo (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui N. F. Šie argumentai nepaneigia ginčijamo sandorio teisėtumo, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės nurodyto argumento vertinimo, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė atmesti apeliantės ieškinyje pareikštus alternatyvius reikalavimus dėl 2018 m. rugsėjo 10 d. Buto pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis kaip sudarytų pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas bei restitucijos taikymo (CK 1.80 straipsnio pagrindu) arba pirkėjos teisių ir pareigų pagal šias sutartis perkėlimo ieškovei (CK 4.79 straipsnio pagrindu).

Dėl ieškinio senaties

48. CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas iš konkurso (įskaitant ir viešo aukciono) rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti.

49. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija 2018 m. rugsėjo 10 d. Buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri sudaryta atsakovei O. J. K. laimėjus viešą aukcioną. Atsakovės prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą šiam ieškovės reikalavimui.

50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viešas aukcionas vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., o ieškinys teisme gautas 2019 m. liepos 16 d. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą iš viešo aukciono rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

51. Apeliantė skunde remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikytinas reiškiant iš konkurso rezultatų atsirandančius reikalavimus, kai, pvz., reikalavimus reiškia geriausią konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą pateikęs subjektas, kuriam viešo konkurso organizatorius nesuteikia specialiosios teisės (CK 6.947 straipsnio 1 dalis), arba konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys. Ginčijant ne viešo konkurso rezultatus, o sutartį kaip niekinį sandorį, kuris negalioja ab initio (nuo sudarymo momento), šiam faktui konstatuoti ieškinio senaties institutas nereikšmingas, o reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016, 29 punktas).

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutinka su apeliantės argumentu, kad šiuo atveju nebuvo pareikšti tokio pobūdžio reikalavimai, kuriems taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Kadangi apeliantė ieškinyje prašė pripažinti nurodytas sutartis negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms ir taikyti restituciją, tokiems reikalavimams taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nebuvo praleistas. Taigi, šiuo pagrindu ieškinys atmestas nepagrįstai. Tačiau ši išvada, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje konstatuotą apeliantės ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes bei pagrįstai atmetė apeliantės ieškinyje pareikštą reikalavimą pripažinti nekilnojamąjį daiktą, įregistruotą kaip butas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimis, taip pat teisingai nusprendė, kad Savivaldybė neturėjo pareigos informuoti apeliantę apie šio turto viešą aukcioną ir jo sąlygas, bei pagrįstai atmetė apeliantės ieškinio alternatyvius reikalavimus pripažinti ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento kaip sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas arba perkelti pirkėjos teises ir pareigas pagal šias sutartis ieškovei. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

54. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos atsakovės O. J. K. procesinių teisių perėmėjui R. K. priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokatės suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis).

55. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi apeliantei atidėtas 653 Eur dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Netenkinus apeliacinio skundo, ši suma priteistina iš apeliantės valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovę O. J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeisti jos procesinių teisių perėmėju R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šioje civilinėje byloje.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei. Išaiškinti, kad žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai Dalia KačinskienėAgnė TikniūtėVigintas Višinskis