Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Š. ir A. Š. patikslintą ieškinį atsakovams B. B., S. B., S. G., K. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovas A. Š. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad į butą atėjo gyventi 1999 m., būstas tuo metu buvo socialinis ir jie pamažu pradėjo tvarkytis, norėjo susitvarkyti ir kiemą. Su atsakovais bandė kalbėtis, norėjo tęsti ūkinio pastato įteisinimo procedūrą, tačiau kažkodėl patys atsakovai ją nutraukė ir galiausiai ūkinį pastatą nugriovė, nors jame buvo du sandėliukai kuriais jie naudojosi nuo pat atsikraustymo pradžios. Juose laikė senas virtuvės spinteles, seną dujinę, buvo likę šiferio. Po ūkinio pastato nors kreipėsi į savivaldybę, tačiau jokio atsakymo negavo, o kantrybė trūko kai atsakovai nugriovė malkinę, todėl ir kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė A. Š. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad jie naudojosi ūkiame pastate esančiais dviem sandėliukais, kurie jiems buvo priskirti naudotis jiems atsikrausčius į butą. Taip pat naudojosi ir žeme aplink namą, pasistatė malkinę malkoms laikyti, tačiau atsakovai nugriovė ir ūkinį pastatą, ir malkinę. Jai buvo padaryta ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala – užspaustas nervas, mėnesį ji buvo biuletenyje, gėrė vaistus, atliko šildymo procedūras.

7. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Marius Gricius nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad nugriautas pastatas – ūkinis pastatas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, jam buvo suteiktas unikalus numeris, pastatu naudojosi ieškovai, turėjo du sandėliukus, jame laikė savo daiktus, todėl atsakovai bendrai savo veiksmais padarė žalą nugriaudami tą pastatą. Be to, atsakovai B. B. ir S. B. padarė žalą nugriaudami ieškovams priklausančią malkinę. Atsakovų bendrais veiksmai padaryta 6054,15 Eur turtinė žala ir 1000 Eur neturtinė žala. Turtinė žalos atlyginimą pagrindžia byloje pateiktos lokalinės sąmatos.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė B. B. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, papildomai paaiškino, kad šalia jų namo stovėjo 1970 m. pastatytas ūkinis pastatas, kuris niekam nepriklausė, bet butų savininkai buvo pasiskirstę kokia dalimi to ūkinio pastato naudosis, taip pat buvo pasiskirstę ir bendro naudojimo žemę. Žemę jiems buvo leista pernai išsipirkti, iki tol ji priklausė valstybei. Prie ūkinio pasato griovimo ji neprisidėjo, griovė atsakovai G., bet ji sutiko, kad pastatas būtų nugriautas. Be to, ieškovai pasistatė malkinę tiesiai jai po langu, ji nebūtų prieš jei ta malkinė stovėtų kitoje vietoje ir A. Š. buvo jau nutarusi malkinę perkelti, tačiau persigalvojo, todėl ji parašė įspėjimą ir po kiek laiko malkinę nugriovė. Nurodė, kad lentos yra sudėtos, ieškovai gali jas pasiimti ir persistatyti malkinę kitoje vietoje.

9. Teismo posėdžio metu atsakovų S. B., B. B. atstovas advokatas Algis Staškūnas nurodė, kad su pateiktais ieškinio reikalavimais nesutinka, papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad šalys naudojosi ūkiniu pastatu, visi sutarė, kad pastatas yra be šeimininko, todėl kyla klausimas, ar ieškovai įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą, kadangi ieškovai neturėjo nuosavybės. Be to, pastatas buvo avarinės būklės, patys ieškovai nebenorėjo tęsti procedūros tą pastatą įteisinant, taip pat, byloje pateiktas savivaldybės raštas, kad pastatą reikia įteisinti arba nugriauti. Ieškovai elgėsi pasyviai, todėl pastatas buvo nugriautas atsakovų, prieš tai įspėjant ieškovus, kad pastatas bus griaunamas. Mano, kad žala paskaičiuota netinkamai, kadangi pateiktos byloje tik lokalinės sąmatos, kainos skaičiuojamos kaip už naujas medžiagas, nors pastatai buvo seni.

10. Teismo posėdžio metu atsakovė S. G. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, papildomai paaiškino, kad jie dėjo visas pastangas bendradarbiaujant su ieškovais dėl ūkinio pastato įteisinimo ar nugriovimo, ieškojo visokių būdų ginčą spręsti taikiai, tačiau nepavykus rasti kompromiso, jie patys ūkinį pastatą nugriovė, nes jis buvo avarinės būklės, kėlė grėsmę, galėjo bet kada užgriūti ir sužeisti vaiką ar kitą asmenį. Mano, kad jie turi teisę į saugią aplinką, todėl ir priėmė sprendimą ūkinį pastatą nugriauti. Ieškovai buvo įspėti dėl pastato griovimo ir du metus nereiškė jokių pretenzijų dėl jiems padarytos žalos, kažkodėl po dviejų metų teismui pateikė ieškinį.

11. Teismo posėdžio metu atsakovas K. G. nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, papildomai paaiškino, kad ieškovams prieš dvi savaites buvo išsiųstas įspėjimas, kad ūkinis pastatas bus griaunamas, per tą laiką jie jokių žinių iš ieškovų nesulaukė, todėl ir buvo atlikti griovimo darbai. Darbus atliko samdyta įmonė, jie asmeniškai tai įmonei sumokėjo 2000 Eur už griovimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai – A. Š. ir A. Š. priklauso 121/856 dalis, S. G. ir K. G. priklauso 384/856 dalys, B. B. ir S. B. – 341/856 dalys. Šalys nėra nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

13. Ieškovai teigia, kad atsakovai, neteisėtais veiksmais, neturėdami teisinio pagrindo, atliko neteisėtus veiksmus: visi atsakovai bendrais veiksmais 2019-07-14 nugriovė ūkio pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei atsakovai B. ir S. B. 2021-02-14 nugriovė malkinę, kurie stovėjo ant žemės sklypo priklausančio visoms šalims dalinės nuosavybės teise.

14. Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statiniui – ūkio pastatui, kurio paskirtis – kita (ūkio), suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į šį pastatą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pažymėtina, kad malkinė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisės į malkinę taip pat neįregistruotos. Taigi, abiejų statinių, tiek ūkio pastato, tiek malkinės, nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neregistruotos, statinių projekto, statybos leidimo, statinių pripažinimo akto ar kitokių dokumentų, nurodančių statytoją, nuosavybės ar kitokių teisių turėtoją, nėra. Pastatas – ūkio pastatas pagal teisės aktų reikalavimus nėra pripažintas ir bešeimininkiu. Iš byloje pateikto Rietavo savivaldybės administracijos 2018-07-24 rašto Nr. 24-967 matyti, kad Rietavo savivaldybės administracija buvo pradėjusi vykdyti statinio pripažinimo bešeimininkio procedūrą, tačiau iš 2018-11-12 rašto Nr. R4-1454 rašto matyti, kad Rietavo savivaldybės administracijai gavus statinio naudotojo prašymą dėl teisės naudotis statiniu (duomenys neskelbtini), Rietavo savivaldybės administracija sustabdė statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūrą.

Dėl pastato – ūkinio pastato nugriovimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; kt.). Taigi, teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009), teisę ginti kitų asmenų teises ir interesus ir (ar) ginti viešąjį interesą turi tik tiesiogiai įstatyme nustatyti subjektai (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, neįrodžius, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pastatas – ūkio pastatas, nebuvo registruotas ieškovų vardu, t. y. jiems nuosavybės teise šis pastatas ar jo dalis nepriklausė.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje yra išvardinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

18. Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo statiniai apskritai egzistavo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu jiems nuosavybės teise priklausė dalis nugriauto pastato – ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), t. y. teismas šioje byloje nenustatė ieškovų teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko, kadangi nei iki pastatą nugriaunant, nei pastato griovimo metu ieškovai neturėjo subjektinės teisės į daiktą ir minėto pastato nuosavybės teise nevaldė.

19. Kaip minėta aukščiau, tai kad pastatas – ūkio pastatas, kuriame neva buvo du ieškovams priklausantys sandėliukai, buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, jam suteiktas unikalus numeris, kaip ir kadastrinių matavimų atlikimas nesukuria nuosavybės teisės į tokių matavimų objektu esantį daiktą. Kadastro duomenų byla nėra dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą (CK 4.47 straipsnis). Kasacinio teismo taip pat pasisakyta, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Šios nuostatos patvirtina, kad nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų paskirtis – identifikuoti konkretaus nekilnojamojo daikto parametrus. Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai, kaip ir pirmiau jau aptarta nekilnojamojo daikto teisinė registracija, patys savaime nelemia tokio daikto teisinio likimo, inter alia, kadastrinių matavimų atlikimas nesukuria nuosavybės teisės į tokių matavimų objektu esantį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 44 punktas). Nors šalys teismo posėdžio metu teigė, kad jie siekė ūkio pastatą įteisinti, norėjo jį įregistruoti, tačiau patvirtino, kad procedūra buvo nebaigta, ir šiuo atveju nors ieškovai teigė, kad jie sutiko toliau tęsti procedūrą, tą patvirtina prie bylos pateiktas ieškovo elektroninis laiškas rašytas ieškovų atstovui, tačiau dėl kieno kaltės jis nebuvo įregistruotas ir dėl kieno kaltės procedūra nebuvo baigta, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes pastato nuosavybė taip ir nebuvo įregistruota. Pažymėtina, kad ieškovai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ir ūkio pastato naudotojai, kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 56 dalį statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Taigi netgi statinio naudotoją įstatymų leidėjas sieja su jo pareiga tą statinį naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu, o šiuo atveju ieškovai jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Tai kad jiems žodžiu kažkada kažkieno buvo suteikta galimybė naudotis ūkio pastato dalimi, nesuteikia jiems reikalavimo ginti neva savo pažeistos teisės, kuri teisės aktų pagrindu neegzistuoja. Tai, kad ieškovai į bylą pateikė 2018-09-14 kaimynystėje gyvenančių asmenų liudijimą apie tai, kad ieškovai nuo 1999 m. lapkričio 24 d. naudojasi pastatu, nepatvirtina ieškovų nuosavybės teisės į pastatą ar jo dalį, Byloje nėra duomenų apie tai, kad pastatas – ūkio pastatas buvo perduotas ieškovams jiems įsigijus nuosavybės teisę į butą, taip pat, byloje nėra duomenų, kokiomis aplinkybėmis pastatas – ūkio pastatas buvo pastatytas ir kokiu pagrindu jis stovėjo toje vietoje. Iš Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo miesto seniūnijos 2019-08-05 rašto Nr. V2-83 matyti, kad šiame rašte Savivaldybė mini, kad ūkinis pastatas yra savavališkas statinys. Teismas pažymi, kad byloje duomenų apie tai, kad pastatas ar jo techninė priežiūra buvo perduota Savivaldybei ar kitiems asmenims, nėra, tokių duomenų nepateikė ir šalys. Taigi, konstatuotina, kad pastato – ūkio pastato nugriovimas ieškovų nuosavybės teisių nepažeidė. Byloje esantis Rietavo savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2018-06-25 raštas Nr. AK5-06 patvirtina, kad į formuojamą žemės sklypą patenka neregistruotas pastatas, kurį reikia įregistruoti arba nugriauti, nes suformuoto sklypo nebus galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad statinio nugriovimo metu žemės sklypas po statiniu priklausė Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovams 121/856 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso nuo 2020-06-12 pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3696. Taigi pastato – ūkio pastato nugriovimo metu nei žemės sklypo dalis, nei pastato dalis, ieškovams nuosavybės teise nepriklausė, ieškovai nuosavybės teisių į pastatą ir neįrodinėjo.

20. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovų argumentai dėl jų nuosavybės teisės pažeidimo yra nepagrįsti, kadangi jie nebuvo pastato – ūkio pastato savininkai, šis pastatas ar jos dalis nebuvo buto priklausinys, todėl teismas ieškinį dalyje dėl ieškovų reikalavimo priteisti žalą dėl pastato – ūkio pastato nugriovimo atmeta kaip nepagrįstą (CPK 5 straipsnis).

21. Šiuo atveju, kadangi ieškovai neįrodė, kad statybos darbai (statinio nugriovimas) pažeidžia ieškovų teises ar teisėtus interesus ir kad jie turi reikalavimo teisę nebūdami pastato savininkai, teismas nesprendžia ir ieškovams padarytos žalos atlyginimo klausimo šioje dalyje.

Dėl malkinės nugriovimo

22. Ieškovai teigia, kad atsakovai B. B., S. B. 2021-02-14 neteisėtai nugriovė jiems priklausančią malkinę.

23. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato 2021-02-25 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl malkinės nugriovimo. Iš 2021-03-22 Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad B. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 str. 1 d. už tai, kad savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą ar tarimą teisę, ginčijamą kito asmens, nugriovė A. Š. statytą malkinę, padarydama administracinį nusižengimą, kuris nepadarė esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Už šį pažeidimą B. B. skirta 16 Eur dydžio bauda.

24. Kaip minėta sprendimo 17 punkte, nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 išaiškinta, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statytojo statusą, akcentuoja, kad esminė sąlyga asmenį pripažinti statytoju yra statybą leidžiančio dokumento ir žemės sklypo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018, 61 punktas). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 išaiškinta, kad, siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).

26. Taigi, nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris atitinka šias sąlygas: 1) investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises; 2) turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) teisėtu pagrindu valdo žemės sklypą, kuriame statomas statinys (ketinama vykdyti statybas). Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų.

27. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, kad malkinę pastatė 2009 arba 2010 metais, ši data nurodyta ir nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip minėta sprendimo 19 punkte, ieškovams 121/856 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso nuo tik 2020-06-12 pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3696, iki tol žemės sklypas, kuriame buvo pastatyta malkinė priklausė Lietuvos Respublikai. Ieškovai teismui nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu jie valdė žemės sklypą (nuomos, panaudos ar pan.) iki 2020-06-12 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento, o kaip nurodyta aukščiau, statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris teisėtu pagrindu valdo žemės sklypą, kuriame statomas statinys. Nagrinėjamu atveju malkinė ieškovų buvo sukurta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o kaip minėta aukščiau, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu, todėl nagrinėjamu atveju ieškovų teisėti interesai neturint nuosavybės teisių į statinį – malkinę, negali būti saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nugriovus malkinę atmetamas kaip nepagrįstas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, CPK 5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovams jų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovams iš ieškovų priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

29. Iš byloje pateikto atsakovų B. B., S. B. atstovo advokato Algio Staškūno prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovų atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 700 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl atsakovams iš ieškovų priteistina 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. Š., A. Š. 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovams B. B. ir S. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.