Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos nuomone, Inspekcija, atsisakydama nagrinėti pareiškėjos 2023 m. liepos 3 d. skundą, šiurkščiai pažeidė ADTAĮ, BDAR, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, Lietucos Respublikos advokatūros įstatymą ir kitus įstatymus, neatliko savo tiesioginių pareigų ir nepripažino pareiškėjos teisių. Tuo jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėja nurodo, jog ji buvo priversta nervuotis, pergyventi, patirti nemigą, diskomfortą, fizinius skausmus, pergyventi stresą ir viešą pažeminimą, suvartoti daug vaistų ir pan., dėl ko smarkiai pablogėjo pareiškėjos sveikatos stovis ir savijauta.

Kai skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, tai sudaro pagrindą Inspekcijai atsisakyti skundą (ar jo dalį) nagrinėti, apie tai pareiškėją informuojant ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo Inspekcijoje dienos (ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Inspekcija, atsižvelgdama į 2023 m. liepos 3 d. skunde nurodytas aplinkybes bei į teisės aktais nustatytą Inspekcijos kompetenciją ir teismų formuojamą teisminę praktiką dėl Inspekcijos kompetencijos ribų, susijusių su teismų veikla, sprendė, kad ginčijamu atveju Inspekcija neturi teisės vertinti advokato M. U. atliktų skundžiamų veiksmų teisme (advokato pateiktų procesinių dokumentų ir su jais susijusių dokumentų teikimo Klaipėdos apylinkės teismui civilinėje byloje) teisėtumo ir pagrįstumo, ir vadovaudamasi Nuostatų 11.1 ir 11.2 papunkčiais, BDAR 55 straipsnio 3 dalimi ir ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. liepos 3 d. skundą toje dalyje atsisakė nagrinėti ir apie tai Raštu informavo pareiškėją.

Nurodo, jog atitinkamai ir pareiškėjos skundo teiginiai, jog Inspekcija, atsisakydama išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. liepos 3 d. skundą, esą pažeidė ADTAĮ, BDAR, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, LR Advokatūros įstatymą ir kitus įstatymus, neturi jokio teisinio pagrindimo, kadangi dalyje 2023 m. liepos 3 d. skundas buvo priimtas nagrinėti ir šiuo metu yra nagrinėjamas, o dalyje, kuri nepriklauso Inspekcijos kompetencijai – atsisakyta skundą nagrinėti.

Inspekcija pabrėžia, kad jeigu pareiškėjos 2023 m. liepos 3 d. skundą Inspekcija būtų priėmusi visa apimtimi, tokiu atveju Inspekcija neteisėtai viršytų jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai kišantis į teisingumo vykdymą, ir būtent tokiais Inspekcijos veiksmais būtų pažeistos Nuostatų, ADTAĮ, BDAR nuostatos.

Inspekcijos nuomone, pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu Sprendimas galėtų būti panaikintas, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo Inspekciją įpareigoti 2023 m. liepos 3 d. skundą toje dalyje nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 3R-70(2.13-1) „Dėl T. Ž. 2023-07-03 skundo dalyje dėl asmens duomenų paviešinimo civilinėje byloje”, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Inspekciją su 2023 m. liepos 3 d. skundu. Skunde nurodyta, kad advokatas M. U. (toliau – ir advokatas), piktnaudžiaudamas savo teisėmis, 2023 m. balandžio 25 d. pateikė teismui nepagristą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023 dėl 705,69 Eur dydžio skolos priteisimo iš pareiškėjos. Pareiškėjai nežinant bei neturint jos sutikimo advokatas rinko ir paviešino pareiškėjos asmens duomenis „visiems kitiems šiame teisme pošalmiams bylininkams ir įdėjo į bylas“. Skunde teigiama, kad advokatas be jokio teisėto pagrindo, neturint pareiškėjos sutikimo ir jai nieko nepranešant, 2023 m. kovo 10 d. neteisėtai rinko pareiškėjos asmens duomenis iš VĮ Registrų centro, atspausdino ir išplatino pareiškėjos nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus su istorija ir su skolomis. Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundžiamas asmuo taip pat rinko jos asmens duomenis ir iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro. Pareiškėja skunde teigia, jog apie tai sužinojo neapibrėžtas ratas asmenų, teismo darbuotojų, „nepažįstamieji piliečiai”, dėl ko ji smarkiai nukentėjo. Nurodo, jog advokatas šiurkščiai pažeidė Asmens duomenų apsaugos įstatymą bei BDAR, todėl privalo būti kuo skubiau nubaustas.

Inspekcija priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, jog atsisako nagrinėti pareiškėjos skundą dalyje dėl asmens duomenų paviešinimo civilinėje byloje. Skundo dalį dėl galimai neteisėto pareiškėjos asmens duomenų rinkimo priėmė nagrinėti.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalį, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai.

BDAR 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Pareiškėjos teigimu, advokatas M. U., atstovaudamas klientą AB „Klaipėdos energija“, pateikė nepagrįstą ieškinį teismui dėl pareiškėjos susidariusios skolos klientui priteisimo, į civilinę bylą pateikiant ir pareiškėjos asmens duomenis. Iš esmės pareiškėja prašė įvertinti Klaipėdos apylinkės teismui advokato pateikto procesinių dokumentų - ieškinio ir priedų (duomenų) teikimo teismui teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis BDAR 55 straipsnio 3 dalimi, priežiūros institucijos nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. Pažymėtina, kad pagal nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką, šioje BDAR nuostatoje įtvirtintas kompetencijos ribojimas turėtų būti aiškinamas plečiamai.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendime byloje C-245/20 taip pat yra pasisakęs, kad teisminės valdžios nepriklausomumo išsaugojimas suponuoja tai, kad teisminės funkcijos turi būti vykdomos visiškai autonomiškai, teismų nesaisto jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, jie negauna jokių nurodymų ar įpareigojimų, todėl yra apsaugoti nuo bet kokio kišimosi ar išorinio spaudimo, galinčio pakenkti jų narių sprendimų laisvei ir turėti įtakos jų sprendimams. Šiame sprendime pažymėta, kad BDAR 55 straipsnio 3 dalyje esanti nuoroda į teismų atliekamas duomenų tvarkymo operacijas „vykdant savo teismines funkcijas“ šio reglamento kontekste turi būti suprantama kaip apimanti ne tik asmens duomenų tvarkymą, kurį atlieka teismai konkrečiose bylose, bet plačiau – visas teismų atliekamas duomenų tvarkymo operacijas vykdant teisminę veiklą, taigi priežiūros institucijos kompetencijai nepriklauso duomenų tvarkymo operacijos, kurių priežiūra, vykdoma šios institucijos, tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų daryti įtaką jos narių nepriklausomumui arba nulemti jų sprendimus“.

Pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai

Ginčijamame Sprendime Inspekcija aiškiai nurodė, jog vadovaujantis BDAR 55 straipsnio 3 dalimi, ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į Inspekcijos kompetencijos ribas, ginčijamu atveju Inspekcija neturi teisės vertinti advokato M. U. atliktų skundžiamų veiksmų teisme (advokato pateiktų procesinių dokumentų ir su jais susijusių dokumentų teikimo Klaipėdos apylinkės teismui civilinėje byloje) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pagrįstai ir teisėtai priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą. Inspekcija nėra kompetentinga prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog skundo dalį dėl galimai neteisėto pareiškėjos asmens duomenų rinkimo priėmė nagrinėti, o dalyje, kuri nepriklauso Inspekcijos kompetencijai – Inspekcija atsisakė skundą nagrinėti.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Inspekcijos ginčijamas Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jo naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, t. y. nenustačius pagrindų panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą atnaujinti pareiškėjos skundo nagrinėjimą.

Pareiškėja taip pat reiškia reikalavimus priteisti 800 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

Pareiškėja jai padarytą žalą tiek turtinę, tiek neturtinę kildina iš šioje byloje skundžiamo Inspekcijos Sprendimo ir, anot pareiškėjos, neteisėtų Inspekcijos veiksmų.

Pažymėtina, jog šiame sprendime nurodytais motyvais Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėja nėra detalizavusi konkrečių Inspekcijos neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog pareiškėjos skunde bendro pobūdžio argumentai negali būti pagrindu, vertinant žalos atsiradimo aplinkybes CK 6.271 straipsnio prasme, todėl nedetalizavus nei neteisėtų Inspekcijos veiksmų, nei kilusios žalos, darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Sprendimas pripažintas teisėtu, todėl pareiškėja neįrodė ir neturi teisės nei į turtinės, nei į neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Inspekcijos ginčijamas Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jo naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.