- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-744-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01214-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- A. P., V. P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Balėnų MK“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3478-1174/2025, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškovų ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Robidoga“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir sandorio patvirtinimo, trečiasis asmuo UAB „Balėnų MK“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme 2025 m. balandžio 17 d. buvo gautas ieškovų A. P. ir V. P. ieškinys atsakovei UAB „Robidoga“ dėl ieškovų ir atsakovės 2023 m. spalio 25 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise sandorio pripažinimo galiojančiu ir jo patvirtinimo. Pareikštas ieškinys 2025 m. balandžio 18 d. teisėjos rezoliucija buvo priimtas, 2025 m. balandžio 18 d. spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2025 m. gegužės 26 d. gautas atsiliepimas į ieškinį, o 2025 m. liepos 2 d. vyko parengiamasis posėdis, kurio metu nutarta trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Balėnų MK“.
Šalies argumentai
2. 2025 m. liepos 23 d. ieškovai teismui pateikė patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Robidoga“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise sandorio patvirtinimo, trečiasis asmuo UAB „Balėnų MK“, pateikdami papildomą reikalavimą – pripažinti atsakovės UAB „Robidoga“ 2023 m. gruodžio 13 d. atliktą pagal su ieškovais 2018 m. spalio 26 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį 2023 m. spalio 25 d. UAB „Balėnų MK“ ieškovų vardu sumokėtos 79 642,29 Eur atpirkimo kainos įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2025 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė du reikalavimus: 1) dėl sandorio pripažinimo ir patvirtinimo, kuris pareikštas pradiniame ieškinyje, ir 2) pripažinti atsakovės UAB „Robidoga“ 2023 m. gruodžio 13 d. atliktą pagal su ieškovais 2018 m. spalio 26 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį 2023 m. spalio 25 d. UAB „Balėnų MK“ ieškovų vardu sumokėtos 79 642,29 Eur atpirkimo kainos įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2023 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodyme, skiltyje „mokėjimo paskirtis“ aiškiai nurodyta, jog mokėjimas yra už ieškovus, aiškiai juos įvardijus ir nurodant asmens kodus, taip pat nurodant, kad mokėjimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise, todėl jokie vėlesni ar UAB „Balėnų MK“ persigalvojimai ar atsakovės įskaitymai šio objektyvaus fakto nekeičia, atsakovė negalėjo sumokėtos sumos „įskaityti“ net ne į ieškovų, o trečiojo juridinio asmens UAB „Balėnų MK“ skolas, už kurias ieškovai, kaip fiziniai asmenys neatsako.
5. Įvertinęs tokius duomenis ir remdamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas darė išvadą, kad ieškovai neturi teisės pareikšti reikalavimo nuginčyti dviejų juridinių asmenų atsakovės UAB „Robidoga“ ir trečiojo asmens UAB „Balėnų MK“ atliktą įskaitymą, t. y. pripažinti jį neteisėtu ir negaliojančiu ab initio. Dėl to egzistuoja pagrindas pripažinti, kad patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl sandorio patvirtinimo yra priimtas su pradiniu ieškiniu, o patikslintą ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, atsisakyta priimti.
III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie jo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų patikslintą ieškinį priimti nagrinėti teisme.
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės niekaip nemotyvavo, kodėl laiko, jog ieškovų reikalavimas pripažinti atsakovės atliktą ieškovų vardu sumokėtos sumos įskaitymą kaip trečiojo asmens skolos dengimą, nesusijęs su ieškovų subjektinių teisių gynimu.
6.2. Ieškovai savo pradinį reikalavimą (pripažinti galiojančiu ir patvirtinti ieškovų su atsakove 2023 m. spalio 25 d. sudarytą atpirkimo sandorį) grindė tuo, kad pirkimo-pardavimo sutartis su atpirkimo teise jų buvo įvykdyta sutartyje nustatytu terminu, t. y. 2023 m. spalio 25 d. ieškovų vardu trečiajam asmeniui UAB „Balėnų MK“ pervedus nustatytą sumą į atsakovės banko sąskaitą. Pagal kasacinio teismo praktiką piniginė prievolė pasibaigia, kai grąžintina suma gaunama ir įskaitoma paskolos davėjo banko sąskaitoje.
6.3. Tačiau atsakovė atsiliepime atsikirtinėjo tuo, kad ji vėliau, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d. įskaitė aptariamą mokėjimą kaip UAB „Balėnų MK“ skolos atsakovei dengimą, ir todėl, atsakovės nuomone, ieškovai neįvykdė atpirkimo sąlygos.
6.4. Taigi, ieškovai, patikslintu ieškiniu pareiškę reikalavimą pripažinti įskaitymą neteisėtu, gina savo subjektines teises, kurias atsakovė remdamasis tuo vienašaliu sandoriu neigia. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įskaitymas yra vienašalis sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1 dalis) ir pati atsakovė šį sandorį laiko lemiančiu ieškovų atpirkimo teisės pagal šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise neįvykdymą.
6.5. Be to, svarbu ir tai, kad 2023 m. gruodžio 13 d. pranešimą apie įskaitymą atsakovė adresavo ir ieškovams, nurodydama ir protingai nepaaiškinamą įskaitymo priežastį: „nes nesulaukėme-neradome mokėjimo nurodyme nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties, ko pasėkoje anuliuojame uždengimus A. P. sumoje 39 642,39 Eur ir V. P. sumoje 40 000 Eur“.
6.6. Taigi, kad įskaitymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovų teisėmis, pripažįsta tiek atsakovė, tiek ieškovai ir būtent pareikštu reikalavimu įskaitymą pripažinti negaliojančiu ieškovai šias savo subjektines teises tikisi apginti teisme.
7. Prisidėjimu prie ieškovų atskirojo skundo trečiasis asmuo UAB „Balėnų MK“ prašo tenkinti ieškovų atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų patikslintą ieškinį priimti nagrinėti teisme.
8. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo netenkinti ieškovų atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, motyvuodamas tuo, jog ieškovai neturi teisės reikšti reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, kadangi įstatymas nesuteikia ieškovams tokios teisės, t. y. jie neturi suinteresuotumo, kadangi nėra UAB „Balėnų MK“ ir atsakovės teisinių santykių, kurių pagrindu atliktas įskaitymas, dalimi; be to ieškovai nėra atsakovės kreditoriais, todėl negali įskaitymo ginčyti kitais pagrindais.
8.2. Pabrėžia, jog tik niekinio sandorio atveju, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įskaitymas laikytinas nuginčijamu sandoriu. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą. Teisę ginčyti įskaitymą turi ir skolininko kreditorius netiesioginio ieškinio pagrindu arba actio Pauliana pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovai patikslintame ieškinyje nenurodė, kokiu sandorio negaliojimo pagrindu įskaitymas turi būti pripažintas negaliojančiu, tačiau ir nenurodė, kokiu teisių gynybos būdu to siekia, todėl vien egzistuojantis asmenų suinteresuotumas nepagrindžia teisės pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nenurodant jokio pagrindo.
8.3. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įskaitymas (nors ir yra vienašalis sandoris), savo esme buvo sudarytas tarp dviejų juridinių asmenų, turinčių teises ir pareigas vienas kito atžvilgiu. Ieškovai, savo ruožtu, nėra tarp UAB ,,Balėnų MK“ ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių dalimi. Be to, tarp šių juridinių asmenų ginčo dėl įskaitymo nėra. 2023 m. gruodžio 13 d. buvo sudarytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame yra užfiksuotas minėtas mokėjimas ir nurodyta, kad aktuose nurodyti skolų likučiai yra teisingi. Taigi, UAB „Balėnų MK“ savo buhalterinėje apskaitoje šį mokėjimą apskaitė kaip dalies skolos atsakovei grąžinimą, taip patvirtindami, kad įskaitymo neginčija.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai neturi teisės pareikšti reikalavimo nuginčyti dviejų juridinių asmenų, t.y. atsakovės UAB „Robidoga“ ir trečiojo asmens UAB „Balėnų MK“ atliktą įskaitymą, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11. Atskiruoju skundu ieškovai tvirtina, jog jie, pareikšdami reikalavimą pripažinti įskaitymą neteisėtu, gina savo subjektines teises, kadangi atsakovė remdamasis tuo vienašaliu sandoriu neigia jų reikalavimą dėl atpirkimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir jo patvirtinimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, o taip pat byloje esančius duomenis, pirmiausia pažymi tai, jog išties CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas).
13. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 29 punktas). Taigi, kasacinio teismo praktika suponuoja, jog tam, kad galima būtų konstatuoti ieškovo materialinį teisinį suinteresuotumą, būtina nustatyti: pirma, kad asmuo turi teisę ar teisėtą interesą, antra, kad asmens reikalavimo patenkinimas jam sukeltų materialinius teisinius padarinius.
14. Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.10 punktas). Nors ši pirmiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kaip precedentas, nėra taikoma nagrinėjamoje byloje, nes ji priimta byloje, kurioje buvo nagrinėjami viešųjų pirkimų klausimai, tačiau ji yra aktuali kaip atskleidžianti kasacinio teismo aiškinimo kryptį materialinio teisinio suinteresuotumo vertinimo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2024).
15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl 2023-10-25 sudaryto atpirkimo sandorio pripažinimo galiojančiu ir jo patvirtinimo, remdamiesi 2023-10-25 mokėjimo nurodymu, kurį ieškovų interesais atliko trečiasis asmuo UAB „Balėnų MK“, sumokėdamas 79 642,29 Eur atsakovei UAB „Robidoga“. Šio mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodoma, jog tai yra „Mokėjimas už A. P. ir V. P. pagal pirkimo – pardavimo sutartį su atpirkimo teise“. Atsiliepdama į ieškovų pareikštą ieškinį atsakovė UAB „Robidoga“ nurodė, kad aptartas mokėjimas 2023 m. gruodžio 13 d. buvo įskaitytas kaip UAB „Balėnų MK“ skolos atsakovei dengimas, ir todėl, atsakovės nuomone, ieškovai neįvykdė atpirkimo sąlygos. Atsižvelgdami į tai, ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovės UAB „Robidoga“ 2023 m. gruodžio 13 d. atliktą pagal su ieškovais 2018 m. spalio 26 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį 2023 m. spalio 25 d. UAB „Balėnų MK“ ieškovų vardu sumokėtos 79 642,29 Eur atpirkimo kainos įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio.
16. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš esmės neegzistuoja ieškovų suinteresuotumas bei teisinė galimybė ginčyti atsakovės vienašalį įskaitymą, nes ieškovai nėra juridinių asmenų tarpusavio santykių dalyviai, tačiau pastebėtina, jog CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Be to, CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
17. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, jog trečiasis asmuo UAB „Balėnų MK“ tiesiogiai mokėjimo paskirtyje nurodęs, kad prievolę vykdo už ieškovus, sudaro pagrindą pripažinti, kad faktinis ieškovų suinteresuotumas dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo/ neįskaitymo egzistuoja, kadangi atsakovės atlikto įskaitymo teisinės pasekmės yra tiesiogiai susijusios su ieškiniu reiškiamu reikalavimu dėl atpirkimo sandorio pripažinimu galiojančiu ir jo patvirtinimo. Be to, trečiajam asmeniui mokėjimo paskirtyje nurodžius konkrečią mokėjimo paskirtį, t. y. įmoką pagal ieškovų sutartį, ieškovai faktiškai tapo susiję su aplinkybe dėl šio mokėjimo panaudojimo ir jo pripažinimo, taigi ir dėl atsakovės veiksmų šį mokėjimą įskaitant trečiojo asmens atžvilgiu bei paneigiant ieškovų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Tą papildomai pagrindžia ir ieškovų nurodoma aplinkybė, jog 2023 m. gruodžio 13 d. pranešimą apie įskaitymą atsakovė adresavo ir ieškovams, nurodydama įskaitymo priežastį: „nes nesulaukėme-neradome mokėjimo nurodyme nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties, ko pasėkoje anuliuojame uždengimus A. P. sumoje 39 642,39 Eur ir V. P. sumoje 40 000 Eur“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu pati atsakovė pripažino, jog jos atliekami veiksmai yra susiję su ieškovų interesais ir jų faktine padėtimi pagal sudarytą pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sandorį.
18. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovų reikalavimas, pareikštas patikslintu ieškiniu, yra susiję su jų materialinių teisių apimtimi, kadangi atsakovės atlikto įskaitymo nuginčijimas yra viena iš tiesioginių sąlygų, galinčių lemti ieškovų materialinių teisių apimtį. Dėl išdėstyto, ieškovų suinteresuotumas ginčyti atsakovės atliktą įskaitymą egzistuoja, o patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas šiuo konkrečiu atveju nėra susijęs išimtinai tik su dviejų juridinių asmenų tarpusavio santykiais, dėl ko nėra ir nenagrinėtinas teisme.
19. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo reikšdami patikslinto ieškinio reikalavimą dėl įskaitymo nuginčijimo, dėl ko patikslintą ieškinį nepagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
20. Taigi, dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovų A. P. ir V. P. patikslinto ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Robidoga dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir atpirkimo sandorio patvirtinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Balėnų MK“, priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.