- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- A17.-874-780/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00097-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pažeidėjas
- R. N.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 18.13Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga (ANK 493 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. N. šešis kartus iškvietė specialiąją tarnybą – policiją, žinodamas, kad reali pagalba nereikalinga, o būtent:
1) 2019 m. vasario 17 d. 22 val. 18 min., iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112, melagingai pranešė, kad jam kažkas grasina, tačiau nuvykus policijos pareigūnams informacija nepasitvirtino, R. N. prašė surasti du vaikus, nes kažkokia moteris jį šmeižia, kad padarė du vaikus;
2) 2019 m. vasario 18 d. 14 val. 39 min. vėl kvietė policiją, nerišliai kalbėjo, todėl nebuvo galimybės išsiaiškinti kokia pagalba būtina, o atvykusiems policijos pareigūnams negalėjo paaiškinti, kodėl kvietė policiją, sakė, kad jokia pagalba jam nereikalinga;
3) 2019 m. kovo 10 d. 18 val. 51 min. vėl kvietė policiją, o atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad nori, jog pareigūnai nuvežtų pas moteris, jokia pagalba jam nereikalinga, buvo neblaivus (nustatytas 1,62 promilių neblaivumas);
4) 2019 m. kovo 21 d. 23 val. 26 min. vėl kvietė policiją, nerišliai kalbėjo, o atvykusių policijos pareigūnų reikalavo surasti du vaikus, nes kažkokia moteris jį šmeižia, kad padarė du vaikus;
5) 2019 m. balandžio 2 d. 20 val. 57 min. vėl kvietė policiją, kalbėjo labai neaiškiai, o atvykusių policijos pareigūnų prašė ištirti, kodėl malkas sukapojęs žmogus jų nesuvežė į malkinę, buvo neblaivus (nustatytas 1,46 promilių neblaivumas);
6) 2019 m. gegužės 8 d. 20 val. 14 min. vėl reikalavo policijos, nurodė, kad jį kažkas apšmeižė ir neatiduoda pinigų, o atvykusiems policijos pareigūnams sakė, kad jokia pagalba jam nereikalinga, buvo neblaivus (nustatytas 1,70 promilių neblaivumas).
Be to, R. N. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) apie 30 kartų skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, žinodamas, kad reali pagalba nereikalinga, ir taip trukdė Bendrojo pagalbos centro darbą.
Į teismo posėdį neatvyko nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo, apie teismo posėdį R. N. pranešta asmeniškai, o institucija, surašiusi protokolą, pati nustatė posėdžio datą, todėl ją žino (b. l. 5), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 629 straipsnio 1 dalis) rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 1 dalis).
Surašius protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. N. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad su nusižengimais sutinka, gailisi (b. l. 4–5).
Motyvuojamoji dalis
Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo R. N. prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės ir jo prisipažinimas (b. l. 4–5); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir policijos registruojamų įvykių registro išrašai, patvirtinantys, kad Bendrajame pagalbos centre buvo gauti R. N. pranešimai: 1) 2019 m. vasario 17 d. 22 val. 18 min. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) – nerišliai kalbėdamas sakė, kad jam kažkas grasina, reikalavo policijos pareigūnų, kurie buvo išsiųsti į įvykio vietą, nuvykę rado R. N. vizualiai neblaivų, jis pasitikrinti neblaivumą atsisakė, reikalavo pareigūnų, kad surastų vaikus, kurių jis nepadaręs, sakė, kad kažkokia moteris jį šmeižia, jam niekas negrasino ir policijos pagalba jam nereikalinga (b. l. 6, 7–9); 2) 2019 m. vasario 18 d. 14 val. 39 min. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) – nerišliai kalbėdamas sakė, kad nori nusistatyti girtumą, kad kažkas nutiko 1999 m., kokia pagalba reikalinga, neaišku, į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, kurie nuvykę rado R. N. vizualiai neblaivų, jis pasitikrinti neblaivumą atsisakė, kodėl kvietė pareigūnus, negalėjo paaiškinti, sakė, kad jokia pagalba jam nereikalinga (b. l. 10, 11–12); 3) 2019 m. kovo 10 d. 18 val. 51 min. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) – neaiškiai kalbėdamas sakė, kad jam reikia policijos, dėl ko, neaišku, į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kad kvietė pareigūnus, nes nori, kad jie nuvežtų jį pas moteris, policijos pagalba jam nereikalinga, R. N. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas (b. l. 13, 14–16); 4) 2019 m. kovo 21 d. 23 val. 26 min. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) – nerišliai kalbėdamas reikalavo policijos, į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, kurie nuvykę rado R. N. vizualiai neblaivų, jis pasitikrinti neblaivumą atsisakė, reikalavo surasti vaikus, kurių jis nepadaręs, sakė, kad kažkokia moteris jį šmeižia, aiškino, kad jam niekas negrasino ir policijos pagalba jam nereikalinga (b. l. 18, 19–21); 5) 2019 m. balandžio 2 d. 20 val. 57 min. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) – neaiškiai kalbėdamas reikalavo policijos, dėl ko, neaišku, į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kad kvietė pareigūnus, nes nori, kad ištirtų, kodėl malkas sukapojęs žmogus jų nesuvežė į malkinę, R. N. nustatytas 1,46 promilių neblaivumas (b. l. 22, 23–24); 6) 2019 m. gegužės 8 d. 20 val. 14 min. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) – nerišliai kalbėdamas reikalavo policijos, nurodydamas, kad kažkas jį apšmeižė ir neatiduoda pinigų, į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, kuriems R. N. teigė, kad policijos nekvietė ir jokia pagalba jam nereikalinga, jam nustatytas 1,70 promilių neblaivumas (b. l. 26, 27–29). Bendrojo pagalbos centro pranešimas dėl Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymo patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. Centro informacinėje sistemoje užfiksuota virš 30 skambučių bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambinama buvo nesiekiant pranešti apie pagalbos poreikį; šie skambučiai užfiksuoti pokalbių garso įrašuose (b. l. 31–32, CD diskas (b. l. 33).
Teismas konstatuoja:
Nurodyti įrodymai tarpusavyje sutampa, jokių prieštaravimų tarp atskirų įrodymų nėra, todėl jų visuma patvirtina, kad R. N. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. daugiau nei 30 kartų skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, žinodamas, kad reali pagalba tuo metu jam nebuvo reikalinga, nes jo pokalbių turinys patvirtina, jog vis jo skambučiai nebuvo susiję su realiai reikalinga skubia specialiųjų tarnybų pagalba. Todėl jo veika dėl tokių nuolatinių skambučių Bendrajam pagalbos centrui kvalifikuotina pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga.
Be to, R. N. 2019 m. vasario 17 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. kovo 10 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. balandžio 2 d., 2019 m. gegužės 8 d. iškvietė policijos pareigūnus žinodamas, kad pagalba tuo metu jam nebuvo reikalinga, nes jiems atvykus nei karto nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančios realios pagalbos poreikį. Todėl tokios veikos kvalifikuotinos pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už policijos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir nusižengimus padarė, esant nustatytam 30 procentų darbingumo lygiui (b. l. 14) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Byloje pateiktame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-238/2018 nurodyta, kad R. N. diagnozuota įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas ir psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau jis savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali (b. l. 35–40). Atsižvelgiant į tokią ekspertizės akto išvadą, nėra pagrindo pripažinti R. N. nepakaltinamu ir jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų. Teismas sprendžia, kad pirmą kartą baudžiamam už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 1 dalyje, R. N. skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-68-507/2015; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017; 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-511/2017; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).
Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. N. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtinos mažesnės nei ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes iš R. N. elgesio ir nuolatinio analogiškų nusižengimų kartojimo matyti, kad įgimta silpnaprotystė neleidžia jam visiškai suvokti nuobaudos paskirties, todėl baudų griežtumas neturi lemiamos reikšmės jo elgesiui koreguoti. Iš jo anksčiau padarytų nusižengimų ir jam paskirtų nuobaudų matyti, kad jis nuolat daro analogiškus nusižengimus, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio baudos jam už tai yra skiriamos (b. l. 41–58). Tai reiškia, kad baudos dydis neturi lemiamos įtakos siekiant paveikti R. N., todėl atsižvelgiant į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nepaisant atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas pripažįsta, kad bausmės dydžiui labiausiai reikšmingos yra aplinkybės, apibūdinančios jo turtinę padėtį, kuri visiškai nesuderinama su sankcijoje numatytos baudos dydžiu ir bendra jam skirtinų baudų suma už tiek daug padarytų nusižengimų. R. N. nedirba, yra iš dalies darbingas (darbingumo lygis 30 procentų), gauna tik socialinio draudimo išmokas, kurių bendra suma per mėnesį sudaro 359,28 Eur, todėl siekiant nuobaudos tikslų šiuo atveju esminę reikšmę turi pats nubaudimo faktas, o ne baudos dydis, kurio R. N. adekvačiai negali suvokti. Sunkių pasekmių jo padaryti nusižengimai nesukėlė, o anksčiau skirtų didelių baudų jis nesuvokia kaip atgrasymo nuo analogiškų nusižengimų priemonės, todėl šešių, net ir minimalių 200 Eur baudų paskyrimas už visus jam inkriminuotus nusižengimus, atsižvelgus į jo asmenybę ir turimą psichikos sutrikimą, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytiems nusižengimams ir neatitiktų teisingumo principo. Be to, nagrinėjamu atveju veikos padarytos ne vienu metu ir kvalifikuojamos kaip atskirti nusižengimai, todėl ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl baudų subendrinimo negali būti taikomos. Tai reiškia, kad šiuo nutarimu paskyrus net ir minimalias, bet šešias baudas, R. N. tokia atsakomybė būtų neproporcinga.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nagrinėjamu atveju bus pakankama nuobauda, o tokių baudų paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,
nutaria:
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 17 d. nusižengimas), ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda.
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 18 d. nusižengimas), ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda.
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 10 d. nusižengimas), ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda.
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. nusižengimas), ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda.
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje (2019 m. balandžio 2 d. nusižengimas), ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda.
R. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje (2019 m. gegužės 8 d. nusižengimas), ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, nubausti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bauda.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Baudos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudas turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (19097779201). Nesumokėjus baudų per nustatytą terminą, nutarimas vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).