- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- eAS-412-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01331-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Gintaras Kryževičius
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Druskininkų savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Uždaroji akcinė bendrovė "PANEVĖŽIO MIESTPROJEKTAS", UAB "Statybų kodas", UAB "ANVY", Uždaroji akcinė bendrovė "UOSTAMIESČIO PROJEKTAS"
- Kategorijos
- 43.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 2D-7244 „Dėl Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus neįvykdymo“ (toliau – ir Raštas); panaikinti Inspekcijos 2023 m. balandžio 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-20-230425-00053 (toliau – ir Patikrinimo aktas); įpareigoti Inspekciją pripažinti, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-220801-00003 (toliau – ir Privalomas nurodymas) yra įvykdytas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį ir jame pateiktą informaciją, darė išvadą, kad Patikrinimo aktas ir jo pagrindu priimtas Raštas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio dokumentai. Nei Patikrinimo akte, nei Rašte nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), jais nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys. Tokie administraciniai aktai patys savaime negali pareiškėjui sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl Patikrinimo akto ir Rašto, kaip konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio aktų, iš esmės tik ginčas dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl faktinių duomenų Patikrinimo vietoje aktas ir jame nustatytų aplinkybių pagrindu parengtas Raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalykais, o argumentai dėl šių administracinių aktų gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų jų pagrindu.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas teigia, kad teismo nutartyje nenurodyta, kokiomis teisės normomis remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai nesukelia jam teisinių pasekmių ir neteisėtai apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas vertina, kad jo ginčijami Raštas ir Patikrinimo aktas yra galutiniai sprendimai, kuriais yra užbaigta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnyje įtvirtinta administracinė procedūra ir sudarantys prielaidą pradėti vykdymo procesą. Skundžiama teismo nutartimi yra apribota pareiškėjo teisė teismine tvarka ginčyti atsakovo priimtus administracinius aktus, kurių pagrindu gali būti pradėta vykdomoji byla ir gali būti siekiama skirti pareiškėjui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Nepanaikinus ginčijamų sprendimų pareiškėjui kils neigiamos materialinės teisinės pasekmės, nes jis turės įrengti naują priešgaisrinę užsklandą, kuri kainuoja apie 250 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jie negali būti administracinės bylos ginčo dalyku.
Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad ginčijami sprendimai yra galutiniai sprendimai, priimti užbaigus atitinkamą administracinę procedūrą, ir šių sprendimų pagrindu gali būti pradėtas priverstinio vykdymo procesas, todėl jie turi tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010)
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia teismui Raštą, kuriuo jis informuotas, jog išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl sumontuoto gaminio (priešgaisrinės užsklandos) Inspekcija nustatė, kad Privalomas nurodymas pašalinti pažeidimus neįvykdytas ir Patikrinimo aktą, kurio išvada – Privalomas nurodymas neįvykdytas.
Įvertinusi ginčijamo Rašto turinį ir jame pateiktą informaciją apie priimtą Patikrinimo aktą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo aktas ir jo pagrindu priimtas Raštas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio dokumentai. Nei Patikrinimo akte, nei Rašte nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), jais nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys. Tokie administraciniai aktai patys savaime negali pareiškėjui sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl Patikrinimo akto ir Rašto, kaip konstatuojamojo ir informacinio pobūdžio aktų, iš esmės tik ginčas dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl Patikrinimo aktas ir jame nustatytų aplinkybių pagrindu parengtas Raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalykais, o argumentai dėl šių administracinių aktų gali būti panaudoti ginčijant teisines pasekmes, kurios atsirastų jų pagrindu.
Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 4 d.), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Sprendžiant klausimą dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų padarinių taikymo visų pirma turi būti konstatuotas pats privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas. Šis faktas visų pirma yra įrodinėjamas Sprendimų instrukcijoje nustatytos formos aktu, kurį surašo antstolis. Tačiau kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo (neįvykdymo) fakto teismo išvados turi būti grindžiamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Patikrinimo aktu ir Raštu pareiškėjui nėra nustatytų jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų, jais nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys, todėl jie nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 6 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.