- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eA-353-822/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04371-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Milda Vainienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. P.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. 3R-731(2.13-1.E) dalį, kuria V. P. 2022 m. kovo 3 d. skundas pripažintas pagrįstu dalyje dėl pretenzijos išsiuntimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tavijuta“ (toliau – ir Bendrovė) elektroniniu paštu ir papeikimo skundžiamam asmeniui skyrimo (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti V. P. 2022 m. kovo 3 d. skundo dalį dėl pretenzijos išsiuntimo Bendrovės elektroniniu paštu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad J. B. (toliau – ir klientė) kreipėsi į advokatą D. P. dėl teisinių paslaugų, susijusių su kilusiu ginču tarp klientės ir V. P. bei jo sutuoktinės. Advokatas su kliente 2022 m. sausio 27 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartis. Advokatas, teikdamas klientei teisines paslaugas bei vykdydamas klientės pavedimą, parengė pranešimą/pretenziją „Dėl gretimo sklypo savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo“ (toliau – ir pretenzija), kurią V. P. bei jo sutuoktinei 2022 m. vasario 18 d. išsiuntė tiek paštu, tiek ir klientės advokatui nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris yra V. P. darbovietės elektroninis paštas. Netrukus po pretenzijos išsiuntimo, Inspekcija gavo V. P. skundą dėl advokato D. P. veiklos, susijusios su V. P. asmens duomenų tvarkymu.
Žemesnės instancijos teismas
3. Inspekcija Sprendimu nusprendė: pripažinti skundą pagrįstu dalyje dėl pretenzijos išsiuntimo Bendrovės elektroniniu paštu ir skirti skundžiamam asmeniui (advokatui) papeikimą; atmesti skundą dalyse dėl pretenzijos išsiuntimo paštu ne V. P. gyvenamosios vietos adresu ir pretenzijos išsiuntimo elektroniniu paštu, kopiją pridedant D. M.. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos Sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta pripažinti skundą pagrįstu dalyje dėl pretenzijos išsiuntimo Bendrovės elektroniniu paštu ir skirti skundžiamam asmeniui (advokatui) papeikimą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija vadovavosi tik vieninteliu argumentu, jog pareiškėjas neįrodė, kad, išsiunčiant pretenziją Bendrovės elektroniniu paštu ir tokiu būdu sudarant galimybę su pretenzija susipažinti neįgaliotiems asmenims, V. P. asmens duomenys buvo tvarkomi esant bent vienai Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalyje nustatytai teisėto tvarkymo sąlygai.
5. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas advokato pareigas bei vadovaudamasis su kliente sudarytomis teisinių paslaugų teikimo bei atstovavimo sutartimis ir jos pavedimu (nurodymu), parengė pretenziją, kurioje nurodyti skundą pateikusio asmens duomenys – vardas ir pavardė, taip pat asmens duomenys, susiję su jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei duomenys apie sutuoktinę – jos vardas ir pavardė. Pretenzijoje buvo nurodyti tik būtini asmens duomenys, susiję su ginčo situacija (ginčo žemės sklypas ir šio ginčo žemės sklypo savininkų vardas ir pavardė), ir tai atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, - duomenų subjekto atžvilgiu buvo tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas), ir c punktą, – yra adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).
6. Teigė, kad turėjo BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą teisinį pagrindą tvarkyti V. P. asmens duomenis, nes tą įpareigoja jo, kaip advokato, veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas) bei pareiškėją su kliente sieję sutartiniai santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo.
8. Pareiškėjas vertino, kad Inspekcijos tyrimas, atliktas tik rašytine procedūra, nelaikytinas pakankamu V. P. skunde nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Aplinkybių, nurodytų advokato paaiškinimuose, Inspekcija netyrė. Advokato atlikti veiksmai, teikiant pretenziją klientės jam nurodytu elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini), o būtent, elektroniniame laiške aiškiai nurodant, jog pretenzija yra skirta V. P. ir jo sutuoktinei, t. y. nesant elektroniniame laiške įkelto pretenzijos turinio, o prie laiško kaip priedą prisegant pretenziją tuo tikslu, jog šį dokumentą atsidarytų ir su juo susipažintų tik asmenys, kuriems šis dokumentas skirtas, atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas nurodė, kad skunde V. P. nurodė, jog Bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) naudojasi šios Bendrovės padaliniai: finansų skyrius, komercijos, administracijos ir kt., todėl su pretenzija susipažino visi V. P. paminėti padaliniai.
Šalies argumentai
11. Inspekcija, nagrinėdama V. P. skundą, nekonstatavo, kad pretenzijoje buvo nurodyti pertekliniai, nebūtini asmens duomenys. Tai nebuvo skundo dalykas. V. P. skunde nurodė, kad advokatas D. P., neturėdamas V. P. nei žodinio, nei rašytinio sutikimo, išsiųsdamas pretenziją, išplatino jo privataus gyvenimo duomenis apie jo šeimos nekilnojamąjį turtą, santykius su poilsiavietės kaimynais ir neva neteisėtus V. P. veiksmus: Bendrovės elektroniniu paštu, siųsdamas pretenziją elektroniniu paštu, kopiją pridėdamas ir trečiajam asmeniui – D. M. bei pretenziją išsiųsdamas ir paštu, tačiau ne pagal V. P. gyvenamąją vietą, bet į jo šeimos poilsiavietę.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija nepriėmė sprendimo, kuriame būtų teigiama, jog advokatas D. P. apskritai neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti V. P. asmens duomenų. Nagrinėjant skundą buvo analizuojama (pagal skunde nurodytas aplinkybes), ar advokatas D. P., išsiųsdamas pretenziją Bendrovės elektroniniu paštu, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų, t. y., ar būtent pretenzijos išsiuntimas atitiko bent vieną teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą, numatytą BDAR 6 straipsnio 1 dalyje bei asmens duomenų tvarkymo principus (BDAR 5 straipsnis). Iš skundo nagrinėjimo metu surinktos medžiagos nustatyta, kad advokatas D. P. yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį ne su V. P., o su kitu asmeniu ir V. P. nėra sutarties šalis. Šia teisėto tvarkymo sąlyga advokatas D. P. negali remtis dėl V. P. asmens duomenų tvarkymo.
15. Atsakovas pažymėjo, kad juridinio asmens viešai skelbiami kontaktai (nepriklausomai nuo to, ar tai bendrasis kontaktinis elektroninio pašto adresas, šiuo atveju el. paštas (duomenys neskelbtini), ar pvz., skelbiami tam tikrų juridinio asmens darbuotojų elektroninio pašto adresai) yra priskiriami juridiniam asmeniui ir asmenys, besinaudojantys šiais elektroninio pašto adresais veikia ne asmeniškai savo, o juridinio asmens vardu.
Atsiliepimas
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2022 m. vasario 18 d. UAB „Tavijuta“ gavo iš D. M. elektroninį laišką pranešimą (pretenziją), susijusią su trečiojo suinteresuoto asmens šeimos bendra jungtine nuosavybe, kuri buvo adresuota J. P., kuri nėra minėtos Bendrovės darbuotoja, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, dirbančiam šioje Bendrovėje eiliniu darbuotoju, pateikė duomenis tretiesiems asmenims.
19. Iš atstovavimo sutarties nebuvo galima spręsti, kokia yra šio atstovavimo sutarties apimtis ir kuriam konkrečiam tikslui ji yra skiriama, t. y. J. B. atstovavimo sutartyje nėra įvardytas sutarties tikslas, laikas. Tai neatitinka Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pareiškėjas, teikdamas asmens duomenis Bendrovei ir sudarydamas sąlygas susipažinti su pateiktais duomenimis (pretenzijoje) tretiesiems asmenims, nesilaikė minėtų BDAR nuostatų.
20. Pareiškėjas, vykdydamas pareigas, t. y. teikdamas teisines paslaugas klientui ir rengdamas procesinius dokumentus, nesidomėjo Nekilnojamojo turto registre apie trečiojo suinteresuoto asmens šeimos vardu nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, nustatytus jame atitinkamus apribojimus (servitutus, apsaugos zonas), o vadovavosi savo klientės nuorodomis, netikrindamas ar pateikti jo klientės duomenys atitinka tikrovę, sąžiningi ar nenulemti iš šalies.
21. Pareiškėjas elektroninį laišką su pretenzija išsiuntė J. P. į UAB „Tavijuta“ remdamasis klientės duomenimis, nepatikrinęs, ar J. P. dirba šioje Bendrovėje, pretenzija adresuota J. P. ir tik po jos seka kitas pretenzijos adresatas – sutuoktinis V. P., todėl pareiškėjo tvirtinimas, kad tai atitinka sąžiningumo ir skaidrumo principus prasilenkia su tikrove. Pareiškėjas siekia perkelti kaltę UAB „Tavijuta“. Inspekcija nuodugniai ir išsamiai ištyrė ir įvertino trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir teisėtai paskyrė pareiškėjui papeikimą.
II.
22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
23. Teismas nustatė, kad advokatas D. P. (pareiškėjas šioje byloje) 2022 m. sausio 27 d. su kliente J. B. sudarė atstovavimo sutartį, kuria J. B. suteikė advokatui D. P. teisę jos vardu atlikti tinkamam atstovavimui reikalingus veiksmus santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Vykdydamas klientės pavedimą, advokatas 2022 m. vasario 17 d. klientės vardu parengė pretenziją dėl gretimo sklypo savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, skirtą J. P. ir V. P.. Advokatas pretenziją registruotu paštu išsiuntė J. P. ir V. P., taip pat 2022 m. vasario 18 d. išsiuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. 2022 m. kovo 3 d. pateikė skundą Inspekcijai, kuriame nurodė, kad advokatas 2022 m. vasario 18 d. UAB „Tavijuta“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųsdamas pretenziją Bendrovės darbuotojams ir administracijai paviešino duomenis apie jo šeimos nekilnojamąjį turtą ir santykius su kaimynais. Skunde taip pat pažymėjo, jog duomenys apie privatų gyvenimą išplatinti nesant nei žodinio, nei rašytinio sutikimo.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas Inspekcijai 2022 m. balandžio 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais, tarp jų klientės J. B. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad ji advokatui nurodė jai žinomą vienintelį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kurį rado internete, bei paprašė advokato pretenziją išsiųstų ir šiuo adresu.
Žemesnės instancijos teismas
26. Inspekcija skundžiamu Sprendimu nusprendė pripažinti V. P. skundą pagrįstą dalyje dėl pretenzijos išsiuntimo bendrovės elektroniniu paštu ir skirti advokatui papeikimą. Skundo dalis dėl pretenzijos išsiuntimo paštu ne pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu ir pretenzijos išsiuntimo elektroniniu paštu pridedant kopiją D. M. atmetė.
Šalies argumentai
27. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pripažinti V. P. skundą pagrįstą dalyje dėl pretenzijos išsiuntimo Bendrovės elektroniniu paštu ir skirti advokatui papeikimą, kreipėsi į teismą. Teismas, neperžengdamas pareikšto skundo reikalavimo ribų, vertino tik Inspekcijos Sprendimo dalies, kuria V. P. 2022 m. kovo 3 d. skundas pripažintas pagrįstu ir advokatui skirtas papeikimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas nustatė, kad V. P. kartu su skundu Inspekcijai pateikė UAB „Tavijuta“ 2022 m. kovo 2 d. atsakymą, kuriame nurodyta, jog įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) naudojasi buhalterė, personalo buhalterė, pirkimų ir pardavimų vadovas, direktorius. Atsakyme taip pat pažymėta, jog V. P. pagal darbo sutartį eina konsultanto pareigas. Atsakymas pasirašytas UAB „Tavijuta“ direktoriaus T. P..
29. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyvos 95/46/EB (BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant BDAR nuostatas.
30. Teismas nurodė, kad minėtame pareiškėjo UAB „Tavijuta“ išsiųstame elektroniniame laiške nurodomi pretenzijos adresatai – J. P. ir V. P., kitų trečiojo suinteresuoto asmens ar jo sutuoktinės duomenų laiške nenurodyta. Tačiau kartu su elektroniniu laišku išsiųstas jos priedas – pretenzija, kurioje nurodyti adresatų vardai ir pavardės, žemės sklypo adresas, kadastro numeris ir aprašytos ginčo tarp gretimų žemės sklypų savininkų – J. B. bei J. P. ir V. P. – aplinkybės. Nustatyta, kad elektroniniame laiške ir pretenzijoje nurodyti duomenys dėl trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo klientės asmeninių santykių (kaip gretimų sklypų savininkų). Elektroniniame laiške ir pretenzijoje pateikta informacija nėra susijusi su trečiojo suinteresuoto asmens, kaip UAB „Tavijuta“ vadovo ar darbuotojo, veikla.
31. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo 2022 m. vasario 18 d. elektroniniame laiške ir kartu su juo išsiųstoje pretenzijoje buvo pateikti trečiojo suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės asmens duomenys. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra duomenų valdytojas ir tvarkytojas BDAR 4 straipsnio 7–8 punktų prasme. Todėl jis turi pareigą remiantis BDAR 4 straipsnio 2 punkto, 5, 6 straipsnių reikalavimais tvarkyti asmens duomenis taip, kaip reglamentuoja teisės aktai.
32. Pareiškėjas, kaip advokatas, teisėtai gavo duomenų subjekto – trečiojo suinteresuoto asmens – asmens duomenis, ginčo dėl to nėra. Ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas šiuos duomenis tvarkė (paviešino tretiesiems asmenims) teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis BDAR įtvirtintu atskaitomybės principu, įrodinėjimo, jog asmens duomenys tvarkomi laikantis BDAR nuostatų, pareiga tenka ne Inspekcijai, bet duomenų valdytojui, šiuo atvejui pareiškėjui, ir pareiškėjas neturi teisės šios įrodinėjimo pareigos perkelti Inspekcijai. Privataus gyvenimo apsauga yra reglamentuota, be kita ko, ADTAĮ 14 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.
34. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, išsiųsdamas UAB „Tavijuta“ 2022 m. vasario 18 d. elektroninį laišką, neturėjo nei žodinio, nei rašytinio trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis. Elektroninio pašto adresą, kuriuo buvo išsiųsta pretenzija, pareiškėjas gavo ne iš paties trečiojo suinteresuoto asmens.
35. Teismas nurodė, kad Inspekcija įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis patvirtinančius, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų.
36. Teismas akcentavo, kad asmens duomenų atskleidimas persiunčiant yra viena iš asmens duomenų tvarkymo operacijų, todėl asmens duomenys gali būti atskleidžiami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 ir (ar) 9 straipsnyje (priklausomai nuo tvarkomų asmens duomenų kategorijos). Tuo atveju, jei nėra nė vienos BDAR nurodytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi. Atskaitomybės principas įpareigoja duomenų valdytoją ne tik laikytis BDAR, bet ir sugebėti įrodyti, kad jo laikosi (BDAR 5 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
37. Pareiškėjas Inspekcijai paaiškino, kad pretenzija elektroniniu paštu buvo išsiųsta siekiant užtikrinti, jog pretenziją pareiškėjas gautų kaip galima greičiau ir nutrauktų savo galbūt neteisėtus veiksmus klientės atžvilgiu. Taip pat paaiškino, jog Bendrovės internetinėje svetainėje www.tavijuta.lt, skiltyje „Apie mus“, pateikiama viešai prieinama informacija apie tai, jog pareiškėjas yra nurodomas kaip šios įmonės vadovas, o skiltyje „Kontaktai“ pateikiamas tik vienas kontaktinis elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
38. Teismas nurodė, kad subjektų, turinčių teisę naudoti asmenų duomenis, veiksmuose negali būti jokių neapibrėžtų, negalimų patikrinti situacijų, nes tai sukurtų prielaidas netinkamam asmens duomenų naudojimui, neatitiktų asmens duomenų apsaugos principinių nuostatų, įtvirtintų teisės aktuose.
39. Skundžiamoje Sprendimo dalyje Inspekcija nurodė, jog sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad BDAR nedraudžia asmens duomenis tvarkyti siunčiant juos elektroniniu paštu, kadangi BDAR 4 straipsnio 2 dalis duomenų tvarkymą apibrėžia kaip bet kokią automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekamą operaciją ar operacijų seką. Tačiau Inspekcija skundžiamoje Sprendimo dalyje vertino, ar pretenzijos išsiuntimas Bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atitiko bent vieną BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą bei, ar nepažeidė asmens duomenų tvarkymo principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnio 1 dalyje. Inspekcija priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, išsiųsdamas pretenziją Bendrovės elektroniniu paštu, nepaisant to, jog elektroniniame laiške ir nurodė, kad pretenzija yra skiriama trečiajam suinteresuotam asmeniui ir siunčiama informacija yra konfidenciali, šią pretenziją išsiuntė Bendrovei, o ne trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip fiziniam asmeniui, ir tuo sudarė galimybę neįgaliotiems asmenims susipažinti su ne jiems skirta informacija. Inspekcija nevertino, ar pareiškėjas yra (nėra) Bendrovės vadovas, kadangi, Inspekcijos įsitikinimu, siunčiant informaciją juridiniam asmeniui jo skelbiamais kontaktiniais būdais yra laikoma, kad informaciją gauna juridinis asmuo, o ne atskiri fiziniai asmenys.
40. Pareiškėjas pretenzijos išsiuntimą Bendrovės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) argumentavo siekiu užtikrinti, kad pretenziją pareiškėjas (su sutuoktine) gautų kaip galima greičiau ir nutrauktų savo galbūt neteisėtus veiksmus klientės atžvilgiu, tačiau šio paaiškinimo Inspekcija nelaikė pagrindžiančiu pretenzijos išsiuntimo teisėtumą bendruoju Bendrovės elektroninio pašto adresu, tuo labiau, kad skundžiamas asmuo nenurodė, kokią teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą, įtvirtintą BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, atitinka pretenzijos išsiuntimas minėtu būdu. Inspekcija sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog išsiunčiant pretenziją Bendrovės elektroniniu paštu, tokiu būdu sudarant galimybę su pretenzija susipažinti neįgaliotiems asmenims, asmens duomenys buvo tvarkomi esant bent vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytai teisėto tvarkymo sąlygai, ir tuo pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą, taip pat duomenų kiekio mažinimo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas) bei vientisumo ir konfidencialumo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktas).
42. Pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad elektroninio pašto adresą ir sutikimą juo gauti pretenziją gavo iš paties trečiojo suinteresuoto asmens arba, jog ėmėsi priemonių, prieš išsiųsdamas elektroninį laišką su pretenzija, įsitikinti, kokie UAB „Tavijuta“ darbuotojai naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad jis darė prielaidą, jog Bendrovės interneto svetainėje skelbiamas elektroninio pašto adresas yra naudojamas V. P., buvusio Bendrovės vadovo. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad pretenzijos išsiuntimo dieną Bendrovės interneto svetainėje trečiasis suinteresuotas asmuo buvo nurodomas kaip Bendrovės vadovas ir elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) viešai buvo skelbiamas kaip Bendrovės direktoriaus – trečiojo suinteresuoto asmens – elektroninio pašto adresas. Jis, gavęs trečiojo suinteresuoto asmens duomenis iš klientės ir viešų registrų, turėjo užtikrinti trečiojo suinteresuoto asmens duomenų saugumą, tačiau elgėsi priešingai – sąmoningai, suprasdamas, kad savo veiksmais pažeidžia asmens duomenų apsaugos reikalavimus, padarė duomenų apsaugos pažeidimą – elektroniniu paštu perdavė trečiajam asmeniui – UAB „Tavijuta“ – trečiojo suinteresuoto asmens duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
43. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Advokatūros įstatymo 44 str. 2 p.). Taigi pareiškėjui Advokatūros įstatymas suteikia teisę pasirinkti tam tikrą įrodymų rinkimo būdą. Paminėtoje teisės normoje apibrėžta advokato teisė rinkti informaciją nėra absoliuti, naudojantis šia teise turi būti paisoma asmens duomenų tvarkymo kriterijų, proporcingumo principų bei visuomet turi būti pagrįstas ir aiškus renkamos informacijos panaudojimo tikslas. Asmens duomenys turi būti tvarkomi ir renkami vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktu – duomenų kiekio mažinimo principu. Advokatai, esant teisėtam pagrindui, gali gauti duomenis iš viešų registrų, be to, iš kitų šaltinių rinkti ir kitais būdais tvarkyti asmens duomenis, tačiau taip pat turi pareigą juos tvarkyti, iš anksto apibrėžtam bei teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, ir tik tokia apimtimi, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje bei 9 straipsnio 2 dalyje numatytai teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygai.
44. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, vykdydamas advokato veiklą, turėjo teisę tvarkyti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tam, jog įvykdytų klientės pavedimus pagal teisinių paslaugų sutartį, tačiau privalėjo duomenis tvarkyti nepažeisdamas BDAR ir ADTAĮ nuostatų. Tačiau pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, kad trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo veiksmas – jų persiuntimas UAB „Tavijuta“ elektroniniu paštu, neįsitikimus, ar elektroninio paštu adresu naudojasi pretenzijos adresatai ir ar elektroniniame pašte esanti informacija nėra prieinama kitiems, su pretenzija nesusijusiems Bendrovės darbuotojams, buvo būtinas teisėtam tikslui pasiekti – užtikrinti, kad pretenziją trečiasis suinteresuotas asmuo gautų kaip galima greičiau ir nutrauktų savo galbūt neteisėtus veiksmus klientės atžvilgiu. Nors pareiškėjas privalėjo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis BDAR, tačiau to neužtikrino ir atskleidė asmens duomenis pažeisdamas BDAR reikalavimus.
45. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, vertino, jog pareiškėjo tikslas – užtikrinti, kad pretenziją V. P. ir jo sutuoktinė gautų kaip galima greičiau ir nutrauktų savo galbūt neteisėtus veiksmus klientės atžvilgiu – galėjo būti pasiektas ir neatskleidus trečiojo suinteresuoto asmens duomenų Bendrovei.
46. Teismo įsitikinimu tai, jog pretenzijos tekstas buvo pateiktas ne pačiame elektroniniame laiške, o jo priede ir kad laiške po advokato parašu yra prierašas apie konfidencialumą, nelaikytina pakankama priemone apsaugoti siunčiamus asmens duomenis, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas, siųsdamas elektroninį laišką, užtikrino, kad jo priede esančią pretenziją atidaryti ir su ja susipažinti galėtų išimtinai tik pretenzijos adresatai. Pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. UAB „Tavijuta“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųsdamas pretenziją, adresuotą trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip atskleisdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis įmonės darbuotojams be teisėto pagrindo, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą, duomenų kiekio mažinimo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas) bei vientisumo ir konfidencialumo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktas).
Žemesnės instancijos teismas
47. Teismas atmetė pareiškėjo patikslintame skunde pateiktą poziciją, kad ginčo asmens duomenys galėjo būti tvarkomi vadovaujantis ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktu, kadangi, duomenų tvarkymo pagal šį punktą teisėtumas siejamas su būtinybe tvarkyti duomenis būtent siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį. Ginčo faktinė situacija neatitinka duomenų tvarkymo pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktą.
48. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje tarp šalių ginčas kilo ne dėl fakto, ar pareiškėjas apskritai turėjo teisę tvarkyti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, bet dėl to, ar pareiškėjas, atlikdamas konkretų duomenų tvarkymo veiksmą (operaciją) – trečiojo suinteresuoto asmens duomenų atskleidimą – persiunčiant juos elektroniniu paštu, laikėsi BDAR reikalavimų.
49. Teismas dėl pareiškėjo patikslinto skundo argumentų dėl jo abejonių, kaip Bendrovė užtikrina savo darbuotojų konfidencialumą keliems darbuotojams naudojantis vienu elektroninio pašto adresu, nurodė, jog jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, kadangi šiuo atveju vertinami pareiškėjo veiksmai tvarkant būtent trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, o ne Bendrovės (jos administracijos) veiksmai.
50. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytą pažeidimą, sprendė, kad pareiškėjui skundžiama Sprendimo dalimi skirta poveikio priemonė – papeikimas – atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, todėl nėra neproporcinga ar neadekvati, ji atitinka ir tikslingumo bei veiksmingumo kriterijus. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl jam paskirta poveikio priemonė yra nepagrįsta ar neproporcinga.
51. Teismas konstatavo, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens skundą, sudarė galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas elektroniniu paštu Bendrovei išsiųsdamas pretenziją trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tvarkė nesilaikydamas BDAR reikalavimų, ir dėl šios trečiojo suinteresuoto asmens skundo Inspekcijai dalies priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Inspekcija, vertindama faktines aplinkybes ir priimdama ginčijamą Sprendimo dalį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo, todėl teismas jį atmetė.
52. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
53. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
54. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas.
55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmesdamas skundą, konstatavo, jog pareiškėjas vis dėlto pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą, duomenų kiekio mažinimo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas) bei vientisumo ir konfidencialumo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktas), kartu nurodydamas, jog jis nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė įrodymų, nei kad elektroninio pašto adresą ir sutikimą juo gauti pranešimą/pretenziją gavo iš paties trečiojo suinteresuoto asmens arba jog ėmėsi priemonių, prieš išsiųsdamas elektroninį laišką su pretenzija, įsitikinti, kokie UAB „Tavijuta“ darbuotojai naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nei kad pranešimo/pretenzijos išsiuntimo dieną Bendrovės interneto svetainėje trečiasis suinteresuotas asmuo buvo nurodomas kaip Bendrovės vadovas ir kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) viešai buvo skelbiamas kaip Bendrovės direktoriaus – trečiojo suinteresuoto asmens – elektroninio pašto adresas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjas nesutinka.
56. Pareiškėjas teigia, kad vykdydamas savo, kaip advokato, pareigas bei vadovaudamasis su kliente sudarytomis teisinių paslaugų teikimo bei atstovavimo sutartimis ir jos pavedimu (nurodymu), parengė pranešimą/pretenziją, kurioje nurodyti skundą pateikusio asmens (t. y. V. P.) asmens duomenys, o būtent, vardas ir pavardė, taip pat asmens duomenys, susiję su jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, adresu: (duomenys neskelbtini), bei duomenys apie sutuoktinę, o būtent, jos vardas ir pavardė. Šiame kontekste, pranešime/pretenzijoje žemės sklypas nurodytas tik tuo tikslu, kiek pranešimas/pretenzija susijusi su konkrečia ginčo situacija, konkrečiu ginčo žemės sklypu ir konkrečiais šio žemės sklypo savininkais (t. y. V. P. ir jo sutuoktine).
57. Vertinant tai, ankščiau nurodyti duomenys neabejotinai priskirtini BDAR 4 straipsnio 1 punkte apibrėžtiems asmens duomenims, o pareiškėjas laikytinas (pripažintinas) duomenų valdytoju, tvarkančiu trečiojo suinteresuoto asmens duomenis. Ir nors su tokia pozicija pirmosios instancijos teismas ir sutiko, t. y. skundžiamame sprendime patvirtindamas, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo 2022 m. vasario 18 d. elektroniniame laiške ir kartu su juo išsiųstame pranešime/pretenzijoje buvo pateikti trečiojo suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės asmens duomenys bei, jog pareiškėjas laikytinas duomenų valdytoju ir tvarkytoju BDAR 4 straipsnio 7–8 punktų prasme, tačiau sprendime atskirai nepasisakė dėl kiekvieno iš BDAR 5 straipsnyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų (ne)pažeidimo atskirai, nors, pareiškėjo nuomone, turėjo tą padaryti.
Šalies argumentai
58. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neneigė, kad pranešime/ pretenzijoje buvo nurodyti tik būtini asmens duomenys, kiek tai susiję su ginčo situacija ir siekiamais tikslais, tačiau atskirai dėl BDAR 5 straipsnio 1 dalies a bei c punktų (ne)pažeidimo vertinimo būtent jų kontekste nepasisakė ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė šiuos BDAR 5 straipsnio 1 dalies a bei c punktus.
Žemesnės instancijos teismas
59. Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo tik pareiškėjo argumentą, susijusį su jo siekiu užtikrinti, kad pranešimą/pretenziją trečiasis suinteresuotas asmuo su sutuoktine gautų kaip galima greičiau ir nutrauktų savo galbūt neteisėtus veiksmus klientės atžvilgiu, tačiau nevertino ir/ar netinkamai vertino kitus motyvus, o būtent, to, jog elektroniniame laiške buvo aiškiai bei vienareikšmiškai nurodyta, jog jis skirtas asmeniškai trečiajam suinteresuotam asmeniui bei jo sutuoktinei bei to, jog elektroniniame laiške aiškiai bei vienareikšmiškai nurodyta pateiktos informacijos konfidencialumas. Pareiškėjo taikytos techninės ir organizacinės priemonės skirtos užtikrinti BDAR įtvirtinto vientisumo ir konfidencialumo principo laikymąsi buvo pamirštos ar nagrinėjamoje situacijoje net nereikšmingos, akcentuojant tik vienintelę aplinkybę, kuri, kaip galima suprasti, galėjo nagrinėjamoje situacijoje užtikrinti šio principo laikymąsi – arba trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo gauti pranešimą/pretenziją UAB „Tavijuta“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) gavimas arba įsitikinimas, kokie UAB „Tavijuta“ darbuotojai naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog šių įrodymų pareiškėjas byloje nepateikė.
Šalies argumentai
60. Pareiškėjas mano, kad nepagrįstas bei net neįgyvendinamas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad prieš siunčiant pranešimą/pretenziją UAB „Tavijuta“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) būtų įsitikinęs, kokie šios Bendrovės darbuotojai juo naudojasi. Tačiau tokios galimybės jis net neturėtų, kadangi jam būtų reikėję kreiptis į šią Bendrovę dėl tokių duomenų gavimo, kas vėlgi, būtų ne tik užtęsę procesą bei galimų neteisėtų veiksmų klientės atžvilgiu tąsą, bet ir, tikėtina, jis tokių duomenų net nebūtų gavęs dėl tų pačių asmens duomenų apsaugos. Kito būdo įsitikinti kas naudojasi minėtu elektroniniu paštu nėra galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
61. Pirmosios instancijos teismas sprendime nors ir nurodė kokie trečiojo suinteresuoto asmens ir jo sutuoktinės asmens duomenys buvo nurodyti tiek elektroniniame laiške, tiek ir pačiame pranešime/pretenzijoje, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl šių duomenų konfidencialumo toje dalyje, jog UAB „Tavijuta“ (tiek jos darbuotojams) turi būti žinomi trečiojo suinteresuoto asmens duomenys (vardas, pavardė, sutuoktinės vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas ir kita informacija, kurią teisės aktai įpareigoja tvarkyti Bendrovę apie direktorių ir/ar darbuotojus) (atitinkamai, duomenys, kurie jau yra žinomi, nelaikytini neteisėtai atskleistais). Kita vertus, Bendrovė viešoje erdvėje yra nurodoma kaip šeimos verslas, todėl vėlgi, kyla abejonių dėl pranešime/pretenzijoje nurodytų asmens duomenų konfidencialumo BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimo prasme. Taigi teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė ir BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktą.
Šalies argumentai
62. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nepagrįsta skunde pateikta pozicija, jog ginčo asmens duomenys galėjo būti tvarkomi vadovaujantis ir BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktu, kadangi ginčo faktinė situacija neatitinka duomenų tvarkymo pagal šį punktą, t. y. kadangi, duomenų tvarkymo pagal šį punktą teisėtumas siejamas su būtinybe tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį. Pareiškėjas turėjo BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą teisinį pagrindą tvarkyti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, nes tą įpareigoja jo, kaip advokato, veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Advokatūros įstatymas) bei pareiškėją su kliente sieję sutartiniai santykiai dėl teisinių paslaugų teikimo.
63. Pareiškėjas teigia, kad byloje yra pateikęs teisinių paslaugų sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo veikti kaip konsultantas klientei ir klientės pavedimu teikti jai teisines paslaugas, ir kuria nustatė kitas advokato bei klientės teises ir pareigas, paslaugų kainą ir atsiskaitymo tvarką bei kitas sutarties sąlygas, byloje taip pat yra pateikta ir atstovavimo sutartis, kuri galioja tol, kol galioja tarp šalių pasirašyta teisinių paslaugų sutartis, ir kurioje detalizuotos/įtvirtintos advokato teisės bei jų apimtis. Abi šios sutartys atitinka joms keliamus reikalavimus (teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartys, sudarytos su kliente, yra sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 57 straipsnio 3 dalimi, t. y. atstovavimo sutartis, tai rašytinis teisinis dokumentas, sudarytas tarp kliento ir advokato, kuriuo įtvirtinamos advokato teisės ir pareigos bei jų apimtis, Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi, t. y. klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį bei atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos sprendimais patvirtintas sutarčių rekomendacines formas bei pateiktas rekomendacijas dėl asmens duomenų tvarkymo advokato profesinėje veikloje).
64. Atsižvelgiant į tai, jog atstovavimo sutartyje, sudarytoje su kliente, įtvirtinta advokato teisė atstovauti klientei santykiuose su visais fiziniais asmenimis, klientės vardu atlikti visus tinkamam atstovavimui reikalingus veiksmus ir kt., taigi, pareiškėjas turėjo teisę atstovauti klientę santykiuose su trečiuoju suinteresuotu asmeniu bei jo sutuoktine bei klientės vardu pateikti šiems asmenims pranešimą/pretenziją. Pareiškėjas dėjo visas pastangas, jog klientės galbūt pažeistos teisės ir teisiniai interesai būtų apginti, o parengdamas bei pateikdamas trečiajam suinteresuotam asmeniui bei jo sutuoktinei pranešimą/pretenziją laikėsi teisės aktų reikalavimų bei visų jo, kaip advokato, veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (o šie jo veiksmai atitinka nurodytą BDAR 6 straipsnio 1 dalies b punktą).
Žemesnės instancijos teismas
65. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas skundą nurodė ir tai, jog nepagrįsti skundo argumentai dėl jo abejonių, kaip Bendrovė užtikrina savo darbuotojų konfidencialumą keliems darbuotojams naudojantis vienu elektroninio pašto adresu, kadangi šiuo atveju vertinami pareiškėjo veiksmai tvarkant būtent trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, o ne Bendrovės (jos administracijos) veiksmai.
66. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog jis skunde nesiekė, kad būtų nagrinėjama kaip Bendrovė užtikrina savo darbuotojų konfidencialumą keliems darbuotojams naudojantis vienu elektroninio pašto adresu, kadangi tai būtų savarankiškas tyrimas. Pareiškėjas prašė teismo įvertinti aplinkybes, jog Inspekcija galėjo pareikalauti kitų duomenų, patvirtinančių rašte nurodomas aplinkybes, kad išsklaidyti bet kokias galimas abejones dėl Bendrovės šališkumo ir suinteresuotumo ginčo baigtimi ar pats šias aplinkybes įvertinti bylos kontekste (jog Bendrovė pateikė neišsamią informaciją (arba galbūt ir klaidingą), tikslu sąmoningai palaikyti (sukurti) buvusio direktoriaus (o taip pat ir esamo darbuotojo) nurodomas aplinkybes).
Žemesnės instancijos teismas
67. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad, turint minty, jog vienu ir tuo pačiu Bendrovės elektroniniu paštu neva naudojasi net keletas Bendrovės darbuotojų, įskaitant direktorių, buhalterę, kurie įprastai praktikoje dėl didelio laiškų srauto, siunčiamų bei gaunamų duomenų, jų konfidencialumo, turi atskirus tik jiems sukurtus elektroninio pašto adresus. Taip pat, jog vienu ir tuo pačiu Bendrovės elektroniniu paštu neva naudojasi net keletas Bendrovės darbuotojų, įskaitant direktorių, buhalterę, kurie įprastai praktikoje siunčia bei gauna su Bendrovės veikla susijusius duomenis, kurie prieinami tik Bendrovės direktoriui ar finansinius duomenis, kaip pavyzdžiui, darbo užmokestis, mokėjimo kortelių į kurias vedamas darbo užmokestis duomenis ir pan., kurie yra konfidencialūs.
68. Teigia, kad prašė pirmosios instancijos teismo įvertinti aplinkybes dėl Bendrovės veiksmų gavus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip savo darbuotojui, adresuotą elektroninį laišką su aiškia žyma, jog jis skirtas būtent konkrečiam asmeniui (-ims), kas suponuoja išvadą, jog pareiškėjo siunčiamas pranešimas/pretenzija yra konfidenciali ir skirta tik trečiajam suinteresuotam asmeniui. Tačiau pati Bendrovė sudarė galimybę su šia informacija, įskaitant, V. P. asmens duomenimis, susipažinti tretiesiems asmenims, kuri jiems nebuvo skirta, vietoje to, jog elektroninį laišką iš sistemos ištrinti arba nesant tam galimybės, padaryti jį neprieinamą (ne pareiškėjo veiksmai, bet būtent Bendrovės veiksmai privačiam asmeniui skirto elektroninio laiško (prie jo pridėtų priedų) perskaitymas ar padarymas jo prieinamu kitiems tretiesiems asmenims (Bendrovės darbuotojams) padarė tolimesnį elektroniniame laiške (prie jo pridėtuose prieduose) pateiktų asmens duomenų tvarkymą neteisėtu).
Atsiliepimas
70. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
71. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl kiekvieno iš BDAR 5 straipsnyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų (ne)pažeidimo atskirai. Vien pareiškėjo nuomonė, kad teismas turėjo pasisakyti dėl kiekvieno BDAR 5 straipsnio 1 dalyje numatymo asmens duomenų tvarkymo principo (ne)pažeidimo, Inspekcijos nuomone, nėra argumentas panaikinti sprendimą.
72. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė šiuos BDAR 5 straipsnio 1 dalies a bei c punktus. Teismas sprendime nurodė, kad asmens duomenų atskleidimas, juos persiunčiant, yra viena iš asmens duomenų tvarkymo operacijų, todėl asmens duomenys gali būti atskleidžiami tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų BDAR 5 straipsnyje, ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 ir (ar) 9 straipsnyje (priklausomai nuo tvarkomų asmens duomenų kategorijos). Tuo atveju, jei nėra nė vienos BDAR nurodytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.
Žemesnės instancijos teismas
73. Teismas sprendime pasisakė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. UAB „Tavijuta“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųsdamas pretenziją, adresuotą trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip atskleisdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis įmonės darbuotojams be teisėto pagrindo, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą, duomenų kiekio mažinimo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas) bei vientisumo ir konfidencialumo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktas).
Atsiliepimas
74. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir/ar netinkamai vertino kitus pareiškėjo nurodytus motyvus, o būtent, to, jog elektroniniame laiške buvo aiškiai bei vienareikšmiškai nurodyta, jog pranešimas/pretenzija skirta asmeniškai trečiajam suinteresuotam asmeniui bei jo sutuoktinei bei to, jog elektroniniame laiške aiškiai bei vienareikšmiškai nurodyta pateiktos informacijos konfidencialumas. Šios pareiškėjo taikytos techninės ir organizacinės priemonės skirtos užtikrinti BDAR įtvirtinto vientisumo ir konfidencialumo principo laikymąsi buvo pamirštos ar nagrinėjamoje situacijoje net nereikšmingos <...>. Kaip teisingai pažymėjo teismas, priimdamas sprendimą, tai, kad pretenzijos tekstas buvo pateiktas ne pačiame elektroniniame laiške, o jo priede ir kad laiške po advokato (pareiškėjo) parašu yra prierašas apie konfidencialumą, nelaikytina pakankama priemone apsaugoti siunčiamus asmens duomenis; byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas siųsdamas elektroninį laišką užtikrino, jog jo priede esančią pretenziją atidaryti ir su ja susipažinti galėtų išimtinai tik pretenzijos adresatai.
75. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog taikė technines ir organizacines priemones, skirtas BDAR įtvirtintam vientisumo ir konfidencialumo principo laikymuisi užtikrinti, tačiau jo nurodytos saugumo priemonės, visų pirma, nėra priskiriamos techninėms duomenų saugumo priemonėms (organizacinėmis duomenų saugumo priemonėmis, pvz., laikomas atitinkamų procedūrų dokumentavimas, techninėmis – techninių priemonių taikymas, kad būtų įgyvendinti organizaciniai reikalavimai, pvz., siunčiamo prisegamo failo apsaugojimas slaptažodžiu). Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. UAB „Tavijuta“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųsdamas pretenziją, adresuotą trečiajam suinteresuotam asmeniui, atskleidė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis įmonės darbuotojams be teisėto pagrindo, vadinasi pareiškėjo taikomos, apeliaciniame skunde nurodomos, saugumo priemonės nebuvo pakankamos vientisumo ir konfidencialumo principui užtikrinti.
76. Atsakovas teigia, kad sprendime teismas nurodė ir Inspekcija su teismo argumentais sutinka, jog pareiškėjas neįrodė, kad pretenzijos išsiuntimo dieną UAB „Tavijuta“ interneto svetainėje trečiasis suinteresuotas asmuo buvo nurodomas kaip Bendrovės vadovas ir, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) viešai buvo skelbiamas kaip Bendrovės direktoriaus – trečiojo suinteresuoto asmens – elektroninio pašto adresas.
Žemesnės instancijos teismas
79. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 18 d. UAB „Tavijuta“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųsdamas pretenziją, adresuotą trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip atskleisdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis įmonės darbuotojams be teisėto pagrindo, pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą, duomenų kiekio mažinimo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas) bei vientisumo ir konfidencialumo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktas).
80. Inspekcija pažymi, kad kiekvienas asmens duomenų tvarkymo veiksmas turi būti grindžiamas teisėto tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, ir nepažeisti asmens duomenų tvarkymo principų, numatytų BDAR 5 straipsnio 1 dalyje. Todėl pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, siųsdamas pretenziją/pranešimą UAB „Tavijuta“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurioje buvo asmens duomenų, taip pat privalėjo laikytis BDAR reikalavimų.
81. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kuriuose būtų reglamentuota jo nurodoma išimtis „duomenys, kurie jau yra žinomi, nelaikytini neteisėtai atskleistais“, be to, nepateikė ir jokių įrodymų, kad UAB „Tavijuta“ darbuotojams turi būti žinomi trečiojo suinteresuoto asmens duomenys.
Atsiliepimas
84. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
85. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja faktines aplinkybes, BDAR nuostatas ir teigia, kad pareiškėjas, vykdydamas pareigas, t. y. teikdamas teisines paslaugas klientei, rengdamas procesinius dokumentus, nesidomėjo Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis apie valdomą turtą, nustatytus apribojimus, o vadovavosi klientės nuorodomis, netikrindamas ar tie duomenys atitinka tikrovę, yra teisingi, sąžiningi.
86. Pažymi, kad UAB „Tavijuta“ internetinėje svetainėje yra nurodytas ne tik elektroninis paštas, bet ir telefonas, tačiau pareiškėjas juo neskambino ir klientės pateiktos informacijos, jos tikrumo netikrino, nesidomėjo, ar internetinėje svetainėje pateikta informacija yra teisinga, ar elektroninio pašto adresas yra būtent direktoriaus, ar trečiasis suinteresuotas asmuo yra direktorius. Pareiškėjas neišnaudojo visų galimų priemonių išsiaiškinti trečiojo suinteresuoto asmens kontaktų, nenustatė gyvenamosios vietos. Pareiškėjas buvo neatidus ir nerūpestingas, neįvertino, kokias pasekmes gali sukelti pretenzija. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka Advokatūros įstatymo, Etikos kodekso nuostatų, skaidraus asmens duomenų tvarkymo principų įgyvendinimo, be to, turėjo galimybę konsultuotis su Inspekcija, tačiau to nepadarė.
87. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Inspekcija išsamiai atliko tyrimą ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė BDAR nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija pagrįstai nustatė pažeidimą ir paskyrė pareiškėjui papeikimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu.
88. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu Bendrovėje, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jie yra nereikšmingi, nes nesusiję su ginčijamu Inspekcijos Sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
89. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo dalies, kuria V. P. 2022 m. kovo 3 d. skundas pripažintas pagrįstu dalyje dėl pretenzijos išsiuntimo Bendrovės elektroniniu paštu, ir pareiškėjui D. P. skirtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
90. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo.
91. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir argumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
92. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
93. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
94. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
95. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
96. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).
97. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu.
98. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, t. y., kad pareiškėjas, veikdamas pagal su kliente 2022 m. sausio 27 d. sudarytą atstovavimo sutartį ir vykdydamas klientės pavedimą, 2022 m. vasario 17 d. klientės vardu parengė pretenziją dėl gretimo sklypo savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, skirtą J. P. ir V. P.. Pareiškėjas pretenziją registruotu paštu išsiuntė J. P. ir V. P., taip pat 2022 m. vasario 18 d. išsiuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. su skundu kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad advokatas D. P. 2022 m. vasario 18 d. UAB „Tavijuta“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pretenziją ir tokiu būdu paviešino duomenis apie jo šeimos nekilnojamąjį turtą bei santykius su kaimynais, neturėdamas trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo.
100. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pripažinti V. P. skundo dalį dėl pretenzijos išsiuntimo Bendrovės elektroniniu paštu pagrįsta ir skirti pareiškėjui papeikimą, su skundu kreipėsi į teismą.
101. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokatas vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (44 str. 2 p.), taip pat naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis, susijusiomis su advokato veikla (44 str. 6 p.).
102. Taigi, šiuo atveju nėra ginčijama pareiškėjo (kaip advokato) teisė gauti, rinkti ir tvarkyti atitinkamus asmens duomenis, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši teisė nėra absoliuti, naudojantis šia teise turi būti paisoma asmens duomenų tvarkymo kriterijų, proporcingumo principų bei visuomet turi būti pagrįstas ir aiškus renkamos informacijos panaudojimo tikslas. Advokatai turi pareigą juos tvarkyti iš anksto apibrėžtam bei teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui ir tik tokia apimtimi, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti bei esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje numatytai teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygai. Asmens duomenys turi būti tvarkomi ir renkami vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktu – duomenų kiekio mažinimo principu.
103. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas advokato veiklą, turėjo teisę tvarkyti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis tam, jog įvykdytų klientės pavedimus pagal teisinių paslaugų sutartį, tačiau tą turėjo daryti nepažeisdamas BDAR ir ADTAĮ nuostatų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjas nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo veiksmas – jų persiuntimas UAB „Tavijuta“ elektroniniu paštu, neįsitikimus, ar elektroninio paštu adresu naudojasi pretenzijos adresatai ir, ar elektroniniame pašte esanti informacija nėra prieinama kitiems, su pretenzija nesusijusiems Bendrovės darbuotojams, buvo būtinas teisėtam tikslui pasiekti – užtikrinti, kad pretenziją trečiasis suinteresuotas asmuo gautų kaip galima greičiau ir nutrauktų savo galbūt neteisėtus veiksmus klientės atžvilgiu. Nors pareiškėjas privalėjo įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrintų, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis BDAR, tačiau to neužtikrino ir atskleidė asmens duomenis pažeisdamas BDAR reikalavimus.
104. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
105. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ar netinkamai įvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Priešingai, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame išsamiai ir detaliai nurodytos byloje nustatytos ir teisinę reikšmę pareiškėjo reikalavimui išspręsti turinčios faktinės aplinkybės, byloje taikytini teisės aktai, ginčui aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, išdėstyti argumentai, dėl kurių pareiškėjo reikalavimas netenkinamas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus.
106. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kokios faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę pareiškėjo reikalavimui išspręsti, yra nustatytos, kokie teisės aktai turi būti taikomi ginčui tarp šalių spręsti ir išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundo reikalavimas netenkintinas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, todėl papildomai nekartoja.
107. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su galimybe įsitikinti ar elektroniniu paštu, kuriuo buvo išsiųsta pretenzija, naudojasi būtent Bendrovės direktorius, taip pat susiję su atstovavimu klientei, jog kiti asmenys perskaitė ne jiems skirtą informaciją, ir kiti, buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, o pareiškėjas įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodė.
108. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
109. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
110. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. prašo priteisti jam iš pareiškėjo 650 Eur bylinėjimosi išlaidas už konsultaciją bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
111. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8.11 punkte numatyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1.
112. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 600 Eur, o už konsultaciją – 50 Eur, iš viso 650 Eur. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta 2024 m. sausio 23 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 002/24, sudaryta tarp V. P. ir advokato V. Ž., atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinė bei 2024 m. vasario 1 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 925768, iš kurio matyti, kad V. P. advokatui sumokėjo 650 Eur. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl priteistinas trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. P. iš pareiškėjo D. P. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.