Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2021-02-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal LR BK 281-1 str. 1 d. 40 MGL (2000 Eur) pinigine bauda, (bauda nesumokėta, išieškoma antstolio), su turto konfiskavimu (konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma) bei specialiosios teisės atėmimu 2 metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį - seserį V. T., o būtent: 2024-01-25 apie 11.50 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia kumščiu sudavė du kartus nukentėjusiajai V. T. į veido sritį, vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį bei užsiundė šunį, kuris letena pradrėskė kairįjį jos šoną, tokiais savo veiksmais sukėlė V. T. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvą kairio klubikaulio sparno srityje ir nubrozdinimus pilvo kairėje klubinėje srityje.

Kaltinamasis G. Z. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad atsimena kaip įvykis įvyko. Jokių smūgių nebuvo. Įvykis įvyko 2024 m. sausio 25 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini). Jis įstūmė seserį V. T. į jos kambarį. Apsižodžiavo, buvo neblaivus, įpūtė virš 2 promilių. Jam yra žinoma, kad po įvykio sesuo buvo apžiūrėta medikų. Ant sesers kūno buvo rasti nubrozdinimai, kurie atsirado greičiausiai nuo šuniuko. Kai sesuo pradeda šūkauti šuo puola jį ginti. Konfliktai su seserimi vyksta jau 5 metai ištisai ir visada. Šuniuko niekas neužsiundė, jo nereikia siundyti, kadangi šuo išgirsta triukšmą ir puola ne tik seserį, bet ir kitus, pvz. jeigu ateitų kaimynas, jį pultų taip pat. Šiuo atveju, jokių priemonių nesiėmė, kad šuo nepultų, kadangi viskas įvyko greitai. Seserį pastūmė į kambarį, kad netriukšmautų. Šuns veislė yra mišrūnė, jos svoris 15 kg, iki kelių. Apie nubrozdinimą pilvo kairėje klubinėje srityje ir kraujosruvą kairio klubikaulio sparno srityje, nieko negali pasakyti. Atsimena viską, bet negali paaiškinti ir atsakyti iš kur pas seserį atsirado tokie sužalojimai.

Kaltinamasis G. Z. 2024-01-26 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta. V. T. yra jo sesuo. Jų tarpusavio santykiai jau panašiai gal kokie ketveri metai yra blogi. Visų pirma, tai ji įžeidinėja jį ir mamą. Ji ateina pas mamą išsimaudyti ir net nešneka su mama. Taip ir prasidėjo tie nesutarimai tarp jų dėl to, kad jis pradėjo užstoti mamą. Kiek galima tokį jos elgesį kentėti. Kur gyvena jo sesuo V., jis nežino. Ji negyvena pastoviai, taip, kaip jis, mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bet raktus nuo mamos buto turi. Būna, kad ji pareina pas mamą, pernakvoja naktį ar dvi, išsimaudo ir vėl kažkur išeina. Mamos butas yra dviejų kambarių, tai kai V. būna pas mamą, ji būna tame pačiame kambaryje, kur ir mama. Jis mamos bute turi atskirą savo kambarį. 2024-01-25, panašiai apie 08.30 val., pas mamą į butą atėjo V. Jai atėjus, jis pavedžiojo savo šuniuką lauke ir po to su reikalais išvyko į miestą. Iš miesto grįžo panašiai apie 11.30 val., grįžęs išgėrė apie 100 gramų degtinės. Toks degtinės likutis buvo likęs dar iš 2024-01-24 vakaro, kuomet taip pat vakare namuose vienas pats vartojo alkoholį. Kai jis išgėrė tą degtinę, iš savo kambario ėjo į virtuvę ir tuo tarpu iš mamos kambario išlindo V. Jis jos paklausė, ar ji vėl čia grįžo išsimaudyti ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. V. pradėjo jį įžeidinėti ir jis jai pasakė "lįsk atgal į kambarį". V. rėkavo mamos kambario tarpduryje, tuo tarpu, kai V. rėkavo, pradėjo loti jo šuniukas. Šuniukas, kai V. rėkauja, visada loja. To žodinio konflikto metu, jis priėjo prie mamos kambario durų, rankos atviru delnu stumtelėjo kažkur ties krūtinės sritimi V. atgal į kambarį ir tada uždarė kambario duris. V. dar rėkavo, kad kvies policiją, jis jai pasakė, kviesk. Taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, jis V. į veidą du kartus kumščiu nedavė, jei būtų davęs, būtų jai tikrai ant veido likusios kokios nors žymės ir savo šuniuko tyčia ant jos tikrai nesiundė. Tikrai to žodinio konflikto metu, jo šuniukas pats galėjo pulti ant V. ir apibraižyti jos šoną, jo šuniukas yra sargus ir tiesiog "dirba savo darbą - gina jį". V. šūkaudama visada mojuoja rankomis, tai šuniukui tikrai galėjo pasirodyti, kad ji puola jį, tai jis ir gynė. Jis pats tikrai nematė, kad šuniukas būtų šokęs prieš V., todėl to nei patvirtinti, nei paneigti negali. Po konflikto su V., panašiai po kokio pusvalandžio pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems V. nurodė, kad jis ją sumušė, kumščiu sudavė jai į nosį. Po to jį sulaikė. Sesuo anksčiau daug kartų jam kvietė policiją, tikrai buvo jo atžvilgiu iškelta ne viena byla dėl smurto prieš ją, bet tie kartai tokie pat buvo kaip ir vakar, jis jos nei karto tyčia ir specialiai nemušė, bet, kad su ja žodžiu konfliktuoja nuolat, tai to neneigia, bet ne jis yra tų konfliktų iniciatorius, o pati V. Tikrai šiuo atveju yra nekaltas, vakar prieš V. jis tikrai nesmurtavo ir savo šuns ant jos nesiundė. Laiko negrynaveislį staforšyro mišrūną, šuniukui yra 7 metai ir jis tiek mamą, tiek ir V. priima kaip savo šeimos narius. Jo šuo nėra agresyvus, bet jei V. pradeda šūkauti ir tarkim pulti ant jo, šuo pradeda ginti jį tiesiog lodamas, kąsti jis tikrai niekada nekanda. Gal ir galėjo vakar jo šuniukas tame tarpduryje, kai V. vakar ten mojavos, kur šoktelėti ant kokio jos šono ir tokiu būdu įbrėžti jai, bet jis tikrai to nepastebėjo ir tikrai tai nebuvo jo tyčinis veiksmas užsiundyti ant V. savo šuniuką. Konflikto metu namuose buvo su V. dviese, mamos namuose nebuvo. Jei jam reiktų išsikraustyti ir pagyventi kur atskirai, jis neturi kur išeiti ir kodėl jis turėtų išsikraustyti iš mamos namų, jei V. ten pastoviai negyvena. (b.l. 97-100).

Kaltinamasis G. Z. 2024-02-15 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patikslintas pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu neprisipažįsta visiškai ir tvirtina savo ankstesnius parodymus, duotus pirmos apklausos metu. Tikrai yra nekaltas, prieš savo seserį, taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą ir kaip sakė sesuo akistatos metu, jis nesmurtavo, tai yra kumščiu jai nei į nosį, nei į lūpą nesudavė, į pilvą, ar šoną jai nespyrė ir savo šuns ant jos tikrai nesiundė. Pranešime apie įtarimą V. nurodyti sužalojimai tikrai galėjo atsirasti nuo jo šuniuko, nes kaip ir minėjo šuniukas tada tarpduryje, kai V. ten mojavosi, tikrai galėjo kur šoktelėti ant kokio V. šono ir tokiu būdu įbrėžti jai, bet, kaip jau ir sakė, jis tikrai to nepastebėjo ir tikrai tyčia, ar specialiai savo šuniuko ant V. nesiundė. Jei jis būtų matęs, kad jo šuniukas šoka ant V., jis tikrai būtų sudrausminęs savo šuniuką ir nuvijęs jį nuo V., nes tikrai niekada sąmoningai neleistų, kad jo šuniukas kažką pultų, ar kam kąstų. Pagal 2021 metų teismo baudžiamąjį įsakymą skirtos bausmės - 40 MGL jis iki šios dienos nėra sumokėjęs, dėl šios bausmės išieškojimo dokumentai yra perduoti antstoliui, bausmės neįvykdė ir nevykdo todėl, kad neturi iš ko mokėti, neturi jokių pajamų. (b.l. 112-115)

Nukentėjusioji V. T. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2024 m. sausio 25 d., pas mamą namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo pasilikusi miegoti. Įvykio dieną ruošėsi į darbą, ėjo nusiprausti. Brolis G. Z. nuo pat ankstaus ryto buvo neblaivus, klausėsi muzikos garsiai, kad ji nebemiegotų ir pradėjo kabinėtis. Ji ėjo praustis, jis pradėjo išjunginėti šviesą ir ieškoti visokių „priekabių“. Kadangi išeiti negalėjo, kažką turėjo pasakyti, tai netylėjo ir atsakė. Tada prasidėjo kumščiai, šuo pradėjo pulti. Šuo, bet kokiu metu ji ateitų jis puola, mama tą šunį ramina, o brolis sako, tai gerai tegu loja, yra ant ko loti. Tada puolė šuo, ji gynėsi, tada ir vėl puolė, tada prasidėjo kumščiai. Jos nosis nukentėjusi ir taip, paskui kliuvo į lūpą. Du kartus į veido sritį buvo suduota tai tikrai, o paskui pradėjo spardyti ir tas šuo puolė. Spirta buvo į pilvo šoną. Šuns ūgis maždaug iki kelių. Šuo užšoko kojom, lojo, nesuprato ar gnybtelėjo su dantim ar su nagais. Žaizda buvo iki kraujo. Tuo metu buvo blaivi. Mamos bute nebuvo. Ne pirmą kartą įvyksta tokie konfliktai, tai neįsileisdavo, tai spardymai koridoriuose, draskymai. Kaimynai matydavo, bet sakydavo, kad jie nesikiš. Ankščiau buvo ir atleidusi broliui, tai susidūrimas su teisėsauga nėra pirmas kartas. Ji iškvietė policiją ir pareigūnai atvyko kažkur po pusvalandžio. Darbe turėjo būti apie 13.00 val., bet pavėlavo į darbą. Nuvežė į darbą tik 15.00 val. Pas medikus važiavo sekančią dieną, nes nebeturėjo laiko, kad vykti tą pačią dieną. Alkoholinių gėrimų vartojimas yra priežastis, kodėl vyksta konfliktai. Brolis jaučiasi kaip šeimininkas ir mama jam daro paslaugą, visada tyli, tiesiog, kad galėtų būti savo namuose. O ji kai ateina, iš karto klausimai, kodėl ji atėjo, toks jausmas, kad atėjo į jo namus.

Nukentėjusioji V. T. 2024-01-25 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-01-24 d. vakare atėjo aplankyti mamą D. Z. bei pasiimti kelis asmenius savo daiktus ir pasiliko pernakvoti. Kartu su mama gyvena jos brolis G. Z., su juo nesutaria ir nebendrauja. Atėjus pas mamą visada stengiasi jo vengti, tačiau jis piktybiškai prie jos kabinėjasi, slepia jos raktus ir kitaip provokuoja. Brolis taip pat kasdien piktnaudžiauja alkoholiu, todėl pastoviai yra neblaivus. Kitą dieną mama ryte išėjo iš namų, o ji liko su broliu namuose viena. Brolis tai žinodamas ir ją erzindamas leido garsiai muziką. Apie 11 val. 50 min., jai ruošiantis į darbą ir nuėjus į vonią - jis piktybiškai išjungė jai šviesą ir pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Jai išėjus iš vonios, koridoriuje, jis staiga ją puolė - trenkė kumščiu po vieną kartą į nosį ir lūpą, taip pat jai stovint dar spyrė vieną kartą į pilvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje vertina 8 balais iš dešimties. Brolis taip pat augina vidutinio ūgio šunį (veislės nežino). Bandydama išvengti jo smūgių - bandė užsidaryti kambaryje, tačiau brolis pradėjo siundyti ant jos savo šunį, kuris stipriai lojo, taip gąsdindamas ją, tačiau šuo ne tik lojo, bet ir puolė ant jos, taip su letena pradrėksdamas jai kairį šoną. Po to, galiausiai jai pavyko užsidaryti kambaryje. Uždarius kambario duris - brolis nurimo ir nuėjo į kitą kambarį, o ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje GMP pagalbos atsisakė, ji į įvykio vietą atvažiavusi nebuvo. Nepilnamečių vaikų minėtu adresu negyvena. Nori paminėti, kad brolis yra smurtavęs ir anksčiau, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Civilinio ieškinio šiuo metu brolio atžvilgiu nereikš, jo pateikimo tvarka jai yra išaiškinta. (b.l. 10-15).

Nukentėjusioji V. T. 2024-02-15 ikiteisminio tyrimo metru parodė, kad jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį turtinei/neturtinei žalai atlyginti, tačiau jokio ieškinio byloje ji nereikš. (b.l. 41-43).

Iš 2024-02-15 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu, kuri atlikta tarp įtariamojo G. Z. ir nukentėjusiosios V. T., dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, jų pašalinti nepavyko. Nukentėjusioji V. T. akistatos metu parodė, jog G. Z. visokiais žodžiais ją vadino, provokavo ją, tada puolė muštis, kartu šunį užsiundė, kai šuo puolė, jos negynė, jam labai patiko, kad šuo puolė. Ji ėjo praustis, jis išjunginėjo šviesas, buvo tokia provokacija ir taip visą laiką, metai iš metų. Prieš tai jam daug kartų buvo atleista. Tą dieną jis kumščiu jai sudavė į nosį, po to į lūpą, po to spyrė į šoną ir šuo tuo pačiu metu puolė ir letena subraižė jai šoną. Įtariamasis G. Z., išklausęs V. T. parodymus nurodė, kad to nebuvo. Jis jai kumščiu taip, kaip ji nurodo nesudavė, nespyrė, jis tik ją įstūmė į jos kambarį, į miegamąjį. Šuns ant jos nesiundė, šuo ir taip puola, kai ji šaukia. (b.l. 103-106).

Iš 2024-01-25 V. T. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024-01-25 d. apie 11 val. 50 min., mamos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, koridoriuje, neblaivus brolis G. Z., jai trenkė kumščiu po vieną kartą į nosį ir lūpą, taip pat koja vieną kartą spyrė į pilvą ir siundė savo šunį ant jos, kuris letena jai pradrėskė kairį šoną. Dėl tokių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo policijos nubausti jos brolį G. Z. įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio brolio atžvilgiu dabar nereikš, jo pateikimo tvarka jai yra išaiškinta. (b.l. 10-15).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-26).

Liudytoja D. K. Z. 2024-02-15 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. Z. yra jos sūnus. Jai yra išaiškinta, kad gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus apie savo šeimos narius. Nori pasinaudoti šia teise ir neduos jokių parodymų apie savo vaikus, tuo labiau, kad jos tada nebuvo ir ji nieko nematė. (b.l. 46-48).

Iš 2024-01-25 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas V. T. kūnas. Ant moters veido (nosies, lūpų) sužalojimų nėra. Ant moters kairio šono matomi 3 cm pločio ir 8 cm ilgio plote du įdrėskimai. Daugiau ant moters pilvo ar kitų kūno dalių sužalojimų nėra. (b.l. 49-55).

Iš 2024-01-26 specialisto išvados Nr. G 132/2024(04) matyti, kad V. T. nustatyti kūno sužalojimai: kraujosruva kairio klubikaulio sparno srityje ir nubrozdinimai pilvo kairėje klubinėje srityje. V. T. nustatyti kūno sužalojimai padaryti apytikriai paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. V. T. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių bukais kietais daiktais. V. T. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. V. T. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai. (b.l. 60).

Iš 2024-02-01 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas pokalbis su BPC darbuotoja.

Iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) pagal ROIK 0124000049208 atsisiųstas ir į IBPS per dokumentų įkėlimą kartu su ROIK įkeltas vienas BPC skambučio garso įrašas, pavadinimu: "BPC skambučio įrašas (ID 95409349149, skambučio pradžia_ 2024-01-25 11_58_55)". Paleidus failą girdisi BPC darbuotojos ir kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma - nukentėjusiosios V. T. balsai. Girdisi pokalbis (kalba netaisyta):

-taip, taip, taip, labai gerai, aš žinokit noriu iškviest, nes čia smurtaujama yra, tai kviest policiją, bet žinokit aš neturiu laiko, aš dabar turiu išeiti į darbą, nežinau, ar čia greitai atvažiuos, nes puolė muštis, ištisai gertynes

-va dabar ką tik, aš ruošiaus eit į darbą, nu čia jau ne pirmą kartą ta policija, žino

-kojomis, rankomis, dėjo į lūpą, ką aš žinau, bet aš daba tikrai negaliu eit jokios ekspertizes, bet matos, ištino lūpa, i nosį davė, į pilvą spyrė, kaip visada jo tokie veiksmai yra

-ai nereikia, nes žinokit reikia eit į darbą kaip nors nesimatys gal

-neblaivus, apsistatęs kaip tik buteliais, va būtų labai gerai, kad pamatytu, (duomenys neskelbtini)

-yra šuo (nesuprantama) tas šuo žinokit puole, nes jisai tą šunį ant manęs siunda

-palaukit, ponia, nesurinkau informacijos, nepilnamečių vaikų ar yra namuose?

-V. T.

-gerai, perduodam, laukit, (duomenys neskelbtini), gerai, laukit, viso gero. (b.l.61-63).

Iš 2024-02-13 – 2024-02-14 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų pateikti vaizdo įrašai.

2024-02-13 iš POLIS (policijos informacinės sistemos ir registrų) bazės kūno kameromis užfiksuoto vaizdo registrų parsisiųsti du kūno kameros vaizdo įrašai, pavadinimu: PSS-20240125-122605UTC+0200, PSS-20240125-122617UTC+0200, kurie per dokumento priedus, įkelti prie šio apžiūros protokolo.

Atidarius failą, pavadinimu: PSS-20240125-122605UTC+0200 jame matyti kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma į įvykio vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Buto duris atidaro nukentėjusioji V. T., girdėti bute lojantis šuo. Policijos pareigūnai paprašo uždaryti šunį, į ką V. T. kažką aiškina, tačiau per garsų šuns lojimą negalima suprasti ką. Toliau matyti, kaip galima suprasti iš tualeto, ar vonios kambario išeina įtariamasis G. Z.. Policijos pareigūnei paprašius V. T. paaiškinti kas nutiko, V. T. nurodo, kad jai vonioje pradėjus ruoštis į darbą, brolis pradėjo duris uždarinėti, trankyti, kabinėtis, nuo ryto muziką garsiausiai užsileidęs. Toliau pareigūnai išsiaiškina, kad V. T. šiame bute pastoviai negyvena, kad butas priklauso mamai, kad bute su mama pastoviai gyvena G. Z. ir pasak V. T., kai ji ateina į butą, brolis visą laiką puola. Taip pat išsiaiškina, kad anksčiau buvo ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnei G. Z. paklausus kodėl jis taip elgiasi su sese, atsako "aš patylėsiu". Toliau policijos pareigūnė alkotesterio pagalba patikrina G. Z. ir V. T. neblaivumus, G. Z. yra nustatomas 2,04 promilių neblaivumas, V. T. blaivi. Toliau policijos pareigūnė klausia, ar V. T. buvo sukeltas fizinis skausmas, į ką ji atsako: "taip, žinoma" paprašius įvertinti skausmą dešimtbalėje skalėje, patirtą skausmą pradžioje vertina 7 - 8 balais, vėliau patikslina, kad geriau tegul būna daugiau ir skausmą vertina 8 balais, pakomentuodama, kad dar nežino kaip ji rytoj atrodys. Pareigūnei paprašius patikslinti kur ir kiek jai trenkė, V. T. nurodo, kad vieną kartą iš kumščio į nosį, antrą kartą į lūpą, po to spyrė ir šuo tuo pačiu puolė. Į pareigūnės patikslinimą V. T. nurodo, kad jai stovinčiai spyrė. Toliau V. T. nurodo: "čia, į šoną ir tas šuo tuo pačiu puolė". Pareigūnei patikslinus ar čia šuo taip sudraskė, V. T. nurodo "taip, jisai siunda šunį". Policijos pareigūnei paprašius parodyti šuns subraižymus, V. T. pakelia megztinį ir parodo kairį šoną. Dėl kūno kameros padėties, pilnai V. T. šonas nesimato. Toliau V. T. nurodo, kad viskas vyko dabar, vienu kartu, nes "kai grumdos šuo visą laiką puol kažkurį tai ginti". Į policijos pareigūnės patikslinimus, kad G. Z. jai vieną kartą kumščiu sudavė į nosį, vieną kartą į lūpą, vieną kartą spyrė į pilvą ir užsiundė šunį, kuris su letena jai pradrėskė šoną, V. T. nurodo "taip". Policijos pareigūnė V. T. ir G. Z. nurodo, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, G. Z. paprašoma apsirengti, paaiškinant, kad yra laikinai sulaikomas iki 48 valandų ir turės su pareigūnais vykti į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai pradeda įvykio įforminimą, išsiveda iš buto G. Z. ir leidžiasi su juo liftu, įrašo pabaiga. Įrašo trukmė 13.56.

Atidarius failą, pavadinimu: PSS-20240125-122617UTC+0200 jame, nuo įrašo pradžios iki 13. 56 yra tas pats vaizdo įrašas, apžiūrėtas ir aprašytas pirmo failo vaizdo įrašo metu, tik filmuotas iš kitos kūno kameros, todėl jis tik peržiūrimas, tačiau detaliai neaprašomas. Leidžiantis liftu, policijos pareigūnai kalbasi su G. Z., kurio klausia ar siundė šunį ant savo sesės, į ką G. Z. atsako, kad šuns nesiundė, kad šuo savo darbą dirba. Policijos pareigūnai, kartu su G. Z. išėję iš laiptinės, lauke laukia kaip galima suprasti kito ekipažo, kuris perims G. Z. pristatymui į policijos komisariatą, ten, pasirašytinai G. Z. įteikiamos įtariamojo teisės. Šiame įraše daugiau jokių tyrimui reikšmingų duomenų nėra, todėl jis tik peržiūrimas, tačiau detaliai neaprašomas. Įrašo trukmė 30.00. Apžiūra buvo sustabdyta 2024-02-13 16.15 val., tęsiama nuo 2024-02-14 10.30 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.50 val. (b.l. 64-67).

LR BK 140 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. LR BK 140 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamojo G. Z. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis G. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis jokių smūgių savo seseriai V. T. nesudavė, o tik stumtelėjo kažkur ties krūtine. Jis su ja konfliktavo žodžiais. Be to, jo šuo galėjo pulti ant sesers ir apibraižyti šoną, tačiau jis to nematė ir specialiai jo nesiundė, be to nesiėmė jokių priemonių, kad šuo nepultų.

Šie kaltinamojo G. Z. parodymai yra paneigti byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad žodinio konflikto metu jos brolis kaltinamasis G. Z. du kartus sudavė jai į veido sritį, t.y. į nosį ir į lūpą, po to iš kojos spyrė vieną kartą jai į pilvą bei užsiundė savo šunį, kuris jai įdrėskė kairį šoną. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji V. T. nurodė ir 2024-01-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole. Nukentėjusiosios V. T. sužalojimą faktą patvirtina tos pačios dienos 2024-01-25 asmens apžiūros protokole nurodytos aplinkybės bei 2024-01-26 specialisto išvada Nr. G 132/2024(04) iš kurios matyti, kad V. T. nustatyti kūno sužalojimai: kraujosruva kairio klubikaulio sparno srityje ir nubrozdinimai pilvo kairėje klubinėje srityje. V. T. nustatyti kūno sužalojimai padaryti apytikriai paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą. V. T. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių bukais kietais daiktais. V. T. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. V. T. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai, kas patvirtina, kad minėti sužalojimai buvo padaryti šuns, kai kaltinamasis jį užsiundė bei nesiėmė jokių priemonių, kad šuo nepultų, nes kaltinamasis G. Z., kaip šeimininkas, yra atsakingas už šuns priežiūrą. Be to, nukentėjusioji V. T. kviesdama policijos pareigūnus, operatorei nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes, kaip ir apklausų metu, t.y., kad kaltinamasis G. Z. mušė kojomis ir rankomis, buvo suduota į lūpą, į nosį, į pilvą, buvo užsiundytas šuo. Vėliau atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji vėl nurodė tas pačias aplinkybes. Be to, iš policijos pareigūno body kameros vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis G. Z. leisdamasis liftu su policijos pareigūnu nurodė, kad jis šuns nesiundė, kad šuo savo darbą dirba, kas patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo abejingas šuns veiksmams, nesiėmė jokių veiksmų ir šuns nekontroliavo, leisdamas jam pulti nukentėjusiąją V. T., kas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tyčia, kai šuo puolė nukentėjusiąją V. T..

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo G. Z. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

LR BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-128-489/2020).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015). Kita vertus, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti G. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 37 straipsnį (nusikaltimo mažareikšmiškumas).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė kraujosruva kairio klubikaulio sparno srityje ir nubrozdinimu pilvo kairėje klubinėje srityje bei fizinio skausmo sukėlimu veido ir pilvo srityse. Ši nukentėjusiajai padaryta žala, kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį (kraujosruva kairio klubikaulio sparno srityje ir nubrozdinimas pilvo kairėje klubinėje srityje bei sukeltas fizinis skausmas), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad kaltinamajam G. Z. negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad tarp kaltinamojo G. Z. ir nukentėjusiosios sesers V. T. yra nuolatiniai artimų giminaičių konfliktai dėl mažareikšmių buitinių dingsčių. Be to, būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo G. Z. neblaivumo (2,04 promilės) būseną nusikalstamos veikos padarymo metu. Nors kaltinamasis G. Z. būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio sudavė kumščiu smūgius nukentėjusiajai į veido sritį bei spyrė koja į pilvo sritį, minėti smūgiai nebuvo labai stiprūs kaip neblaivaus asmens, kuriam nustatytas 2,04 neblaivumas, kadangi tokio neblaivumo asmens judesiai būna nekoordinuoti, suduoti smūgiai jokių akivaizdžių požymių nei nosies srityje, nei lūpų srityje nepaliko, fizinis skausmas buvo trumpalaikis, sužalojimai – kraujosruva ir nubrozdinimas - nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai, medikų pagalba nebuvo kviesta. Be to, pati nukentėjusioji bendraudama su atvykusiais policijos pareigūnais nurodė, kad skausmą vertiną 7-8 balų sistemoje, o vėliau patikslino, kad policijos pareigūnai nurodytų didesnį balą, nes taip būtų geriau, tačiau jokių motyvų šiam teiginiui nenurodė.

Teismas įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad G. Z. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl G. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programose, kadangi kaltinamojo G. Z. elgesys sesers atžvilgiu kartojasi.

Analogišką praktiką tokio pobūdžio bylose formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-54-976/2023, 2K-219-303/2021, 2K-36-788/2021, 2K-231-489/2020, 2K-231-976/2017)

Kaltinamajam G. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 121-124), pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- viena laikmena su vaizdo ir garso įrašais siunčiama teismui kartu su byla, paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Z. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu, G. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 9 (devynių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- vieną laikmeną su vaizdo ir garso įrašais siunčiama teismui kartu su byla, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.