Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. K. ir S. V. dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo (nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) – VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai M. K. ir S. V. buvo trijų nepilnamečių vaikų M. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. l. 71-73).

Vaikų motina atsakovė M. K. mirė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1, 3). Atsižvelgiant į tai, ieškovas teismo posėdyje atsisakė savo reikalavimų atsakovės atžvilgiu. Ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis), todėl mirus atsakovei M. K., ieškovės ieškinio atsisakymas atsakovės atžvilgiu priimamas ir civilinė byla šioje dalyje yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas).

Dėl (ne)terminuoto tėvo valdžios apribojimo

Ieškovo atstovo paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktoriaus 2010-01-28 sprendimu (1 t., b. l. 69) M. K. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos buvo įtraukta į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro signalinių socialinės rizikos šeimų sąrašą, nuspręsta jai teikti bendrąsias socialines paslaugas bei socialinę priežiūrą. Vėliau situacijai iš esmės nepasikeitus 2014-08-27 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1355 (1 t., b. l. 60) šeima įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Jonavos socialinių paslaugų centro specialistai pastoviai šeimai teikė bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, ragino atsakovus labiau domėtis vaikų sveikata, jų vystymusi bei ugdymu, vykdyti specialistų rekomendacijas užtikrinant atsakovų sūnui M. V. reikalingą specialistų pagalbą. Nors 2014 m. šeimoje buvo stebimi teigiami pokyčiai (bute pakankamai švaru ir tvarkinga, vaikai švariai aprengti, turėjo reikiamas higienos priemones, maisto), tačiau socialiniai darbuotojai periodiškai konstatuodavo, kad atsakovų šeima pasižymi multiproblemiškumu, nes M. K. dėl turimos negalios ir socialinių įgūdžių stokos negalėjo užtikrinti tinkamos vaikų priežiūros. Šeimai buvo reikalinga pastovi kontrolė ir sistemingos socialinių darbuotojų bei psichologų konsultacijos (1 t., b. l. 48). Pažymėtina, kad M. K. nuo vaikystės buvo nustatytas vidutinis protinis atsilikimas ir jos būsena dar pasunkėjo po nustatytos onkologinės ligos (1 t., b. l. 17), dėl ko ji iš dalies negalėjo užtikrinti tinkamos vaikų priežiūros, o atsakovo neveikimas ir socialinių įgūdžių stoka tokią situaciją dar labiau blogino.

2017-05-22 socialiniai darbuotojai gavo pranešimą dėl galimai neadekvataus atsakovės elgesio. Nuvykus į namus, buvo rasta atsakovė su trimis mažamečiais vaikais, namuose buvo netvarkinga, ant grindų mėtėsi maistas, daiktai. Atsakovas tuo metu buvo išvykęs pas tėvus, t. y. neatsakingai vaikus palikęs sergančios motinos žinioje. Dėl neadekvačios atsakovės būklės buvo iškviesti medikai ir M. K. išvežta gydytis į ligoninę. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mažamečius atsakovų vaikus G. V. ir K. V. perdavė laikiniems globėjams, o M. V. – močiutei (atsakovo motinai) R. M. (1 t., b. l. 34).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-22 įsakymais Nr. 13B-1022 ir Nr. 13B-1023 (1 t., b. l. 37, 38) mažamečiams G. V. ir K. V., likusiems be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2017-05-22, vaikams paskirti laikini globėjai. Martynas tuo metu liko gyventi kartu su R. M. ir tėvu (atsakovu).

M. K. dėl pablogėjusios sveikatos būklės 2017-08-22 buvo apgyvendinta VšĮ Lietuvos reabilitacijos ir slaugos cente, o atsakovas kartu su savo mama rūpinosi sūnumi M. V.. Iš Jonavos rajono socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos ieškovui (1 t., b. l. 27) matyti, kad socialiniai darbuotojai pastoviai lankėsi atsakovo namuose, ragino jį susitvarkyti buitį, tačiau jis to nedarė, siūlomuose higienos įgūdžių ugdymo konsultacijose nedalyvavo. Jo sutikimu bute buvo atlikti dezinfekcijos darbai, kurių metu buvo pastebėtos antisanitarinės, pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei gyvenimo sąlygos: ant grindų vaikams pasiekiamoje vietoje buvo pabertas didelis kiekis nuodų tarakonams, atviri elektros laidai, pasenę maisto likučiai įvairiose buto vietose, turšti ir pilni alkoholinių gėrimų buteliai, daug nenaudojamų daiktų, atliekų, šiukšlių, tarakonų. Atsakovas į patarimus susitvarkyti reagavo vangiai, teisinosi laiko stoka, sakė nematantis problemų ir pan.

Atsakovę apgyvendinus slaugos centre, atsakovas nesugebėjo užtikrinti tinkamos sūnaus M. V. priežiūros ir situacijai šeimoje pablogėjus, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-18 įsakymu Nr. 13B-88 (I t., b. l. 24) trečiam atsakovų nepilnamečiui vaikui M. V. buvo nustatyta laikinoji globa ir vaikas apgyvendintas laikino globėjo šeimoje.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovas pats pripažino, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai negali gyventi esamomis antisanitarinėmis sąlygomis, paaiškino, kad iki šio laiko nėra apšvietimo buto virtuvėje ir vonioje, kad virtuvėje daugiau kaip trejus metus nėra vandens krano (dėl ko indus plauna vonioje), daugiau kaip metus yra sugedęs tualeto klozeto bakelis ir pan. Susitvarkyti ir pašalinti šių gedimų jis neturi laiko, nes dirba. Liudytojos V. K. paaiškinimu nustatyta, kad pablogėjus M. K. sveikatai, atsakovas vienas negalėjo pasirūpinti vaikais ir atsakove. Atsakovų buitis buvo ne tik skurdi, bet ir kenksminga vaikams, namai apleisti, netvarkingi. Vaikai tokiomis sąlygomis gyveno kelis metus. Šiuo metu atsakovo būsto būklė nėra pakitusi. Po M. K. mirties atsakovas tapo dar pasyvesnis.

Išanalizuoti ir kiti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo pareigos rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, jų materialine ir dvasine gerove, jų auklėjimu ir sveikata, nesudaro sąlygų vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, vaikų materialiai neišlaiko, vaikai šuo metu gyvena laikinų globėjų namuose, kur jaučiasi pakankamai saugūs. Prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip lėšų, būsto, darbo neturėjimu, silpna sveikata ar socialinių įgūdžių stoka. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovo kaltais veiksmais.

Teismo nustatytos aplinkybės atitinka keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvo valdžia; daro žalingą įtaką vaikams savo abejingu elgesiu bei neužtikrindamas vaikų sveikatos ir saugumo; tinkamai nesirūpina vaikais. Esant bent vienam iš išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš atsakovo ir liudytojos V. K. paaiškinimų matyti, kad atsakovo ryšys su vaikais nėra nutrūkęs. Atsakovas vaikus lanko pagal nustatytą lankymo grafiką, vaikus jis myli, bendrauja su jais gražiai, nuperka lauktuvių ir pan. Vaikai susitikimų metu tėvo nevengia, džiaugiasi bendravimu su juo ir pan. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms, VšĮ Jonavos PSPC duomenimis jis Psichikos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė (1 t., b. l. 25). Esminis tėvo valdžios ribojimo kriterijus šiuo atveju yra socialinių įgūdžių stoka, nesugebėjimas užtikrinti vaikams sveiką ir saugią aplinką, todėl įvertinus atsakovo elgesį, jo išlikusį ryšį su vaikais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir (ar) kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, nes dedant atitinkamas pastangas ir turint noro atsakovas turi galimybę pakeisti savo socialinę aplinką (buitį).

Konkrečiu atveju parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovui S. V. laikinai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų M. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovui išaiškintina, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais. Laikinai apribojus tėvo valdžią, vaikai be atskiro tėvo sutikimo negali būti įvaikinti. Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovui įrodžius, kad jis pakeitė savo elgesį ir gyvenimo būdą bei gali auklėti savo vaikus (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Terminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau pareigos vaikų atžvilgiu išlieka.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo trims nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui, mokamą kas mėnesinėmis įmokomis iki vaikų pilnametystės. CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

VSDFV ir viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas S. V. dirba Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Grifs AG“ apsaugos darbuotoju, jo vidutinis priskaitomas vieno mėnesio darbo užmokestis yra apie 600 Eur. Atsakovas neturi realizuotino nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Šiuo metu jis turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, kuriais jis nesirūpina, vaikai gyvena laikinų globėjų šeimose. Atsakovas kitų duomenų apie savo turtinę padėtį, ar galimą ribotą darbingumą teismui nepateikė, todėl laikytina kad atsakovas yra darbingas, neturintis specialiųjų poreikių asmuo.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 400 Eur.

Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai, tačiau, ta aplinkybė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus gaudamas neženkliai didesnį už nustatytą minimalų darbo užmokestį, leidžia daryti išvadą, kad prašoma priteisti vienam iš vaikų materialinio išlaikymo 150 Eur dydžio suma, esant tokiai atsakovo turtinei padėčiai, yra per didelė, be to konkrečiu atveju priteisus ieškinyje prašomą išlaikymo sumą (iš viso 450 Eur), ženklus atsakovo pajamų sumažėjimas dar labiau padidintų jo socialinę atskirtį bei sumažintų motyvaciją susitvarkyti savo buitį ir ateityje susigrąžinti savo vaikus.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų (kurie yra nuo trejų iki devynerių metų amžiaus) poreikius bei interesus, į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo bei priežiūros, į jo turtinę padėtį, į atsakovo pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovo S. V. priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki vaikų pilnametystės.

Atsakovo vaikai šiuo metu gyvena laikinų globėjų šeimose, todėl apribojus atsakovo tėvo valdžią, iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su esama laikina globėja R. P. gim. (duomenys neskelbtini), o K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamoji vieta nustatoma su jų esama lakina globėja L. S., gim. (duomenys neskelbtini) (CPK 407 straipsnis).

Teismo sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo yra vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis ir 496 straipsnio 1 dalis).

Priėmus sprendimą apriboti atsakovui tėvo valdžią, teismo iniciatyva pradedama byla dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo, vaikų globėjų paskyrimo.

Atsakovą byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-09-27 sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-4526-16919 paskirta advokatė Albina Cirulienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2018-12-17 pažymą Nr. NTP-7-7697, prašymas priteisti 45,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau sprendimas iš esmės priimamas dėl atsakovo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir kitos bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270, 402, 406, 407, 504 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti ieškovo ieškinio dalies atsakovės M. K., mirusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atsisakymą ir civilinę bylą atsakovės M. K. atžvilgiu nutraukti.

Ieškinį atsakovo S. V. atžvilgiu tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovui S. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečių vaikų M. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo S. V. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokant kiekvienam vaikui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų, bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki M. V., K. V. ir G. V. pilnametystės.

Iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su esama laikina globėja R. P., gim. (duomenys neskelbtini), o K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą nustatyti su jų esama laikina globėja L. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo iniciatyva pradėti bylą dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir vaikų globėjų paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.