Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiai savarankiškų reikalavimų, Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl neturinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. birželio 22 d. nusprendė, kad ieškovo sveikatai Alytaus pataisos namai žalos nepadarė ir atmetė ieškovo pareiškimą dėl žalos atlyginimo bei nurodė, jog ieškovui teikiant gydymo paslaugas jis vartojo tabaką, tai sąlygojo jo sveikatos pablogėjimą, tačiau ieškovas pažymėjo, kad jis nerūko nuo 2017 m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

16. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

17. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau tokio savo prašymo niekaip negrindžia.

18. Įvertinus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, matyti, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. sausio 26 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kuriuose ieškovas dalyvavo ir jam buvo sudaryta galimybė išsamiai pristatyti savo poziciją ginče ir įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ir jų įrodomosios vertės. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė aiškius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, kuriuos teisėjų kolegija toliau įvertins. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra poreikio bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

19. Byloje nustatyta, kad ieškovui iki atvykstant į Alytaus pataisos namus atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, 2016 m. kovo 23 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo atliktas (duomenys neskelbtini) ir nustatyta klinikinė diagnozė: (duomenys neskelbtini).

20. Ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. spalio 9 d. reguliariai kreipėsi į Alytaus pataisos namų gydytojus dėl (duomenys neskelbtini) skausmų. Gydytojai ieškovui skyrė (duomenys neskelbtini).

21. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 24 d. ieškovas buvo patalpintas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur buvo konsultuotas chirurgo, kuris nurodė, kad pacientas skundžiasi (duomenys neskelbtini); tikslinga (duomenys neskelbtini) konsultacija dėl (duomenys neskelbtini).

22. 2018 m. lapkričio 9 d. ieškovas buvo konsultuotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydytojo (duomenys neskelbtini), kuris pacientui konstatavo (duomenys neskelbtini); išvada – (duomenys neskelbtini); yra indikacija (duomenys neskelbtini); planavo stacionarizuoti 2018 m. lapkričio 19 d. Ieškovas nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 20 d. gydytas Chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriuje, o nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 26 d. – Chirurgijos klinikos Chirurginės infekcijos skyriuje. 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovo ligos istorijoje pažymėta, kad pacientas skundžiasi (duomenys neskelbtini), nori išvykti į pataisos namus, tačiau paaiškinus apie galimas komplikacijas, sutiko likti.

23. 2018 m. gruodžio 6 d. šeimos gydytojas ligos istorijoje pažymėjo, kad pacientas raštiškai atsisakė tolimesnio gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, su galimomis komplikacijomis ir pasekmėmis buvo supažindintas.

24. 2019 m. sausio 7 d. ieškovas atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę po chirurgo konsultacijos, rekomenduota (duomenys neskelbtini) konsultacija. Nuo 2019 m. vasario 11 d. ieškovas nuolat konsultuotas chirurgų ir 2019 m. vasario 11 d. hospitalizuotas skubios pagalbos skyriuje, 12 d. pervežtas į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę, kur jam iš anamnezės dėl išemijos atliktos kelios (duomenys neskelbtini) operacijos, atlikta (duomenys neskelbtini) amputacija (duomenys neskelbtini).

25. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų kokybės priežiūros skyrius atliko patikrinimą ir 2020 m. gruodžio 22 d. Ataskaitoje nurodė, kad gydytojas, turėdamas pareigą įtarti (duomenys neskelbtini) ligas, kaip tai numatyta Šeimos gydytojo MN 14.2.17 papunktyje, objektyvios apžiūros metu nustatęs pacientui, jog (duomenys neskelbtini) nėra, nurodė tik diagnozę (duomenys neskelbtini), nenukreipė paciento gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. T4-1.34 „Dėl pacientui A. A. Š. Alytaus pataisos namuose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ dėl padarytų pažeidimų paskyrė Alytaus pataisos namams įspėjimą.

26. Komisija 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 56-111 nusprendė, kad teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Alytaus pataisos namuose ieškovui žala nebuvo padaryta, todėl jo prašymo atlyginti 15 000 Eur neturinę žalą netenkino. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti ir priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino Alytaus pataisos namų darbuotojų veiksmus (neveikimą) neteisėtais, kai ieškovas daugiau nei septynis mėnesius nebuvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) konsultacijai, nors dar 2018 m. kovo 22 d. buvo nustatyta, jog jo sveikatos nusiskundimai turi specifinį pobūdį, kuriam išsiaiškinti reikalingos specialios tam tikros medicinos srities žinios. Kita vertus, teismas nusprendė, kad neturtinė žala ieškovo sveikatai galėjo būti padaryta ne tik dėl ilgą laiką nesuteiktų reikalingų gydymo paslaugų, bet ir dėl paties ieškovo nerūpestingų veiksmų, kuomet jis ne vieną kartą ir savo noru nutraukė gydymąsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nesilaikė gydytojų teiktų rekomendacijų, tai apsunkino jo gydymo galimybes. Todėl teismas ieškovo prašomą atlyginti 15 000 Eur neturinės žalos dydį laikė per dideliu ir jį sumažino iki 1 000 Eur. Ieškovas iš dalies su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad jam priteista neturtinės žalos suma yra neadekvati, nes padaryta žala sukėlė negrįžtamas pasekmes sveikatai.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tik dėl vienos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos tinkamo taikymo – dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.

28. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovauja Alytaus pataisos namų, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą teigia, kad ieškovas neįrodė Alytaus pataisos namų gydytojų neteisėtų veiksmų, kaltės dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo. Iš nurodytų atsakovės argumentų matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovės gydytojų veiksmų vertinimu, tačiau pažymėtina, jog nesutikimo motyvus išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą, o ne apeliaciniame skunde, t. y. atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvai pateikti netinkama procesine forma, dėl to teisėjų kolegija jų nevertins ir dėl jų nepasisakys.

Dėl sveikatos sužalojimo atveju patirtos neturtinės žalos dydžio

29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

30. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021 52 punktą).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad atsižvelgdamas į tai, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

32. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020 33 punktas).

33. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 83 punktas).

34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteisiamą ieškovui neturtinės žalos dydį nuo prašomo priteisti 15 000 Eur iki 1 000 Eur, atsižvelgė į tai, kad ieškovo sveikatai neturtinė žala buvo padaryta ne tik dėl ilgą laiką nesuteiktų reikalingų gydymo paslaugų, bet ir dėl paties ieškovo nerūpestingų veiksmų, kuomet jis ne vieną kartą ir savo noru nutraukė gydymąsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nesilaikė gydytojų teiktų rekomendacijų, kas apsunkino jo gydymo galimybes.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus, nustatant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos, tinkamai taikė konkrečius neturtinės žalos dydį pagrindžiančius kriterijus, atsižvelgė į visas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes.

36. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas ne kartą savo noru nutraukė gydymąsi. Pavyzdžiui, ieškovo ligos istorijoje 2018 m. lapkričio 28 d. gydytojo pažymėta, kad nors pacientas skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmais, tačiau norėjo išvykti į pataisos namus ir tik jam paaiškinus apie galimas komplikacijas, sutiko likti. 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovo ligos istorijoje šeimos gydytojas nurodė, kad pacientas raštiškai atsisakė tolimesnio gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, su galimomis komplikacijomis ir pasekmėmis buvo supažindintas. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. sausio 25 d. ieškovas buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) chirurgo: diagnozė – (duomenys neskelbtini), suderinta operacinio gydymo data 2019 m. vasario 4 d., tačiau nuvykęs pacientas raštiškai atsisakė operacinio gydymo ir tik išsivysčius (duomenys neskelbtini) pacientas 2019 m. vasario 12 d. buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę, kur buvo stacionarizuotas skubos tvarka ir 2019 m. vasario 13 d. jam atlikta (duomenys neskelbtini) amputacija (duomenys neskelbtini).

37. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui, norint pristabdyti ligos progresavimą ir atitolinti (duomenys neskelbtini) amputaciją ar net galbūt jos išvengti, buvo nurodyta laikytis rekomendacijų, tame tarpe ir nerūkyti. Nors ieškovas teigė, kad jis neberūkė nuo 2017 m., tačiau jo asmens medicinos kortelėje esančiame 2018 m. rugsėjo 18 d. įraše, be kita ko, pažymėta, jog ieškovas rūko. Teisėjų kolegija, vertindama tokį paties ieškovo elgesį, viena vertus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad rūkymas galėtų būti tik vienas iš rizikos faktorių sveikatos pablogėjimui, tačiau, kita vertus, neabejotinai toks ieškovo elgesys, nesilaikant rekomendacijų, apsunkino paciento gydymo galimybes.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytų ieškovo veiksmų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad visgi ieškovo sveikatai neturtinė žala buvo padaryta ne tik dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), bet ir dėl paties ieškovo nerūpestingų veiksmų, kai jis ne vieną kartą ir savo noru nutraukė gydymą, nesilaikė gydytojų teiktų rekomendacijų, tai neabejotinai apsunkino jo gydymo galimybes. Taigi, pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neindividualizavo neturtinės žalos dydžio ar netinkamai jį nustatė, nėra. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nenustatyta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40. Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovės ir trečiasis asmuo, tačiau jos priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neprašė ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.