Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. skundą dėl notarės Dalijos Svirbutienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos K. S. skundą dėl notarės Dalijos Svirbutienės veiksmų nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

7. CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007).

8. Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

9. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).

10. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 27 d. prašymu kreipėsi į notarę Daliją Svirbutienę, prašydama išduoti vykdomuosius įrašus pagal vekselio davėjo A. S. išduotus paprastuosius vekselius, nurodytus šios nutarties 1 punkte. Šis prašymas notarės Dalijos Svirbutienės buvo išnagrinėtas 2024 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. S-9, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą išduodant pareiškėjai vykdomuosius įrašus. Notarė nurodė atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvus – notarė negali identifikuoti, kad vekseliai pasirašyti vekselio davėjo A. S.. Taip pat nurodė, kad vekseliuose nurodytas vekselio davėjo asmens kodas nesutampa su pranešimuose siųstam asmeniui, K. S. įvardintam skolininku A. S.. Taip pat notarė Dalija Svirbutienė 2024 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. S-115, kaip nurodoma išnagrinėjusi K. S. 2024 m. sausio 8 d. prašymą atlikti vykdomuosius įrašus pagal paprastus neprotestuotinus vekselius, atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti vykdomuosius įrašus, nurodydama, kad atsakymo motyvai nurodyti 2024 m. sausio 12 d. nutarime Nr. S-9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atskirajame skunde nurodoma, kad 2024 m. liepos mėn. (nenurodoma data) pareiškėja pateikė naują prašymą notarui išduoti vykdomuosius įrašus pagal jos turimus vekselius, tačiau toks dokumentas byloje nepateiktas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog naikinamasis 90 dienų terminas, nustatytas CPK 512 straipsnyje, pareiškėjai kreipusis į teismą 2024 m. rugpjūčio 2 d., yra praleistas ir negali būti atnaujintas. Kaip minėta, devyniasdešimt dienų terminas yra skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, todėl šiuo atveju, nepaisant to, kad pareiškėja pakartotinai kreipėsi dėl to paties dalyko su tuo pačiu prašymu į notarę, faktiškai notarinis veiksmas (atsisakymas išduoti vykdomuosius įrašus) buvo atliktas 2024 m. sausio 12 d., priėmus šios dienos nutarimą Nr. S-9, todėl būtent nuo šios dienos skaičiuojamas naikinamasis 90 dienų terminas, o ne nuo pakartotinio nutarimo priėmimo dienos.

13. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abu notarės nutarimus atsisakyti atlikti notarinius veiksmus vertino kaip to paties proceso elementus. Tokia išvada darytina dėl to, kad pareiškėja kreipėsi į notarę pakartotinai su tuo pačiu prašymu. Notarės pakartotiniame nutarime nurodyta, kad atsisakymo motyvai išdėstyti 2024 m. sausio 12 d. nutarime. Taigi, nepaisant to, kad priimtas pakartotinis nutarimas, tačiau nauji notariniai veiksmai, kurie jau atlikti 2024 m. sausio 12 d., nebuvo atlikti. Be to, pareiškėjai nepateikus 2024 m. liepos mėn. prašymo teismui, notarei 2024 m. liepos 17 d. nutarime Nr. S-115 nurodžius, kad išnagrinėjo K. S. 2024 m. sausio 8 d. prašymą atlikti vykdomuosius įrašus pagal paprastus neprotestuotinus vekselius, nutarime davus nuorodą į 2024 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. S-9, darytina išvada, kad būtent buvo nagrinėjamas identiškas prašymas (nesant / nepateikiant naujų aplinkybių), kuris buvo jau išnagrinėtas 2024 m. sausio 12 d. Vertinant priešingai, susidarytų galimybė pareiškėjai piktnaudžiauti CPK nustatytais specialiaisiais terminais (CPK 512 straipsnis), kadangi pareiškėja, praleidusi naikinamąjį terminą, galėtų pakartotinai teikti identišką prašymą, taip išvengiant CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų taikymo, kas neatitiktų operatyvumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis) bei minėtame straipsnyje numatytų terminų tikslų įgyvendinimo. Asmenys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teisme, todėl pagrįstai civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylos baigties

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Pareiškėja pateikdama atskirąjį skundą sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pareiškė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria spręstas klausimas byloje pagal skundą dėl notarės veiksmų, už atskirąjį skundą žyminio mokesčio mokėti nereikia, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.