- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-430-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00036-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Sakura“, Sakura Kybartų pataisos namai
- Ieškovas
- Kybartų pataisos namų
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sakura“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1469-896/2018 pagal ieškovo Kybartų pataisos namų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sakura“ dėl materialinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės priteisti 48 800,97 Eur materialinės žalos atlyginimo.
2. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė netinkamai vykdė šalių 2014 m. gruodžio 9 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5-20/601 (toliau ir – sutartis), pagal kurią atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti ir Kybartų pataisos namuose nuo sutarties įsigaliojimo dienos per 6 mėnesius sumontuoti, įdiegti ir sutartyje nustatyta tvarka perduoti eksploatuoti Mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą (toliau ir – įranga), ir suteikti apmokymo ir konsultavimo paslaugas.
3. Nurodė, kad būtinasis įrangos tinkamumo požymis toks, kad numatytose kamerose, bendrojo naudojimo patalpose ir teritorijoje aplink drausmės grupę neveiks nė vieno dažnio mobilusis ryšys – tiek 900MHz, tiek 1800 MHz, nors nei sutartyje, nei techninėse specifikacijose nebuvo įvardyta, kokio dažnio mobilųjį ryšį įranga blokuos. 2017 lapkričio 15 d. kontrolinio patikrinimo metu nustačius, kad Kybartų pataisos namuose nėra tinkamai blokuojamas mobilusis ryšys, atsakovė, pažeisdama sutarties 3.1.11 punktą remonto darbų neatliko per sutartyje nurodytą laikotarpį. UAB „Sakura“ darbuotojams atvykus į Kybartų pataisos namus įrangos trūkumai būdavo pašalinami, tačiau tik laikinai ir per visą sutarties 1.3. punkte numatytą 24 mėnesių įrangos garantinį laikotarpį buvo nustatoma įrangos veikimo trūkumų.
4. Nors atsakovė 2017 m. lapkričio 23 d. siūlė toliau pratęsti garantinį aptarnavimą savo lėšomis užtikrinant mobiliojo ryšio blokavimą, ieškovė, atsižvelgdama į ieškovės Viešųjų pirkimų komisijos 2017 m. gruodžio 13 d. siūlymą, į tai, kad Kalėjimų departamentas pozicijos nepateikė, nusprendė nesvarstyti galimybės pratęsti garantinį laikotarpį ir prašė iki 2017 m. gruodžio 29 d. sumokėti 48 800,97 Eur (sutarties kaina) bei atsiimti įrangą, kaip numatyta sutarties 8.5 punkte. Tokią pat poziciją ieškovė išdėstė ir atsakydama į atsakovės 2017 m. gruodžio 28 d. raštą, kuriame ji prašė leisti atkurti sistemą į prieš tai buvusią padėtį, kartu bandant pakoreguoti siuntimo antenų kryptį.
5. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neteisėtai, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 2 dalies nuostatos, vienašališkai nutraukė sutartį. Iki sutarties nutraukimo 2017 m. lapkričio 23 d. atsakovė pateikė savo pasiūlymą tolesniam sutarties vykdymui, siūlydama papildomą 6 mėnesių įrangos garantijos terminą, o atsakovė 2017 m. lapkričio 23 d. atsiuntė savo susitarimo dėl įrangos garantijos termino pratęsimo projektą. Nepaisant to, nusprendęs atmesti atsakovės pasiūlymą dėl tolesnio sutarties vykdymo, ieškovas papildomai neinformavo atsakovės apie tai, kad vis tiek nutrauks sutartį ir 2017 m. gruodžio 21 d. raštu savaime neteisėtai laikė, jog sutartis yra nutraukta nuo 2017 m. lapkričio 26 d. (kaip buvo nurodęs 2017 m. spalio 24 d. raštu).
7. Sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir dėl to, kad atsakovė nepadarė jokio esminio sutarties pažeidimo. Tai patvirtina tokios aplinkybės: 1) atsakovė perdavė ieškovui kokybišką įrangą ir operatyviai šalino jos trūkumus, atsiradusius garantijos termino laikotarpiu; 2) ieškovas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš sutarties – atsakovė perdavė, sumontavo ir įdiegė ieškovui įrangą, kuri visiškai atitiko sutarties reikalavimus, buvo kokybiška ir jokių trūkumų jos perdavimo metu neturėjo, tik po pusės metų nuo įrangos perdavimo nustatytas dalinis mobiliojo ryšio operatoriaus AB Telia Lietuva ryšio blokavimas nedidelėje dalyje kamerų; 3) dėl dalinio įrangos mobiliojo ryšio blokavimo nėra jokios atsakovės kaltės, dėl AB Telia Lietuva veiksmų, padidinant GSM ryšio spinduliuojamą galią, blokavimas pasidarė nenuolatinis; 4) sutarties nutraukimas yra neproporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė, dėl to atsakovė patirtų labai didelius nuostolius, nes ieškovas visą laiką naudojosi įranga, o atsakovė įdėjo daug lėšų ir pastangų sutarčiai vykdyti; 5) atsakovė, remdamasi CK 6.335 straipsnio 4 dalimi, siūlė ieškovui racionalų jo teisių gynimo būdą – pratęsti garantijos terminą, tačiau ieškovas atsisakė.
8. Ieškovo reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas, nes neįrodyta nei viena iš civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės atžvilgiu, be to, ieškovas negali tikėtis po 2 metų naudojimosi įranga atgauti viską, ką sumokėjo pagal sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 48 800,97 Eur, valstybės naudai iš atsakovės priteisė 1 276 Eur žyminio mokesčio ir 9,47 Eur pašto išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 2015 m. lapkričio 26 d. Kybartų pataisos namuose sumontavus mobilaus ryšio įrangą, ji veikė tinkamai iki 2016 m. gegužės 12 d., kai patikrinimo metu buvo nustatyta, jog keliose kamerose veikia mobiliojo ryšio operatoriaus AB Telia Lietuva mobilusis ryšys. Nors atsakovė įrodė, kad būtent AB Telia Lietuva veiksmai lėmė ryšio slopinimo įrangos funkcijos neatlikimą (ryšio slopinimas neveikė tik AB Telia Lietuva judriojo ryšio atžvilgiu, AB Telia Lietuva bokštas yra apie 385 m nuo Kybartų pataisos namų), teismo vertinimu, tai nešalina atsakovės atsakomybės. Atsakovė, kaip pardavėja, turėjo numatyti ir įvertinti grėsmes, susijusias su judriojo ryšio operatorių veiksmais (teisėtais), ir pirkėjai parduoti įrangą, kuri veiktų nepriklausomai nuo šių veiksmų. Beveik dviejų aptarnavimo metų laikotarpiu pardavėja nesugebėjo užtikrint ryšio slopinimo, todėl darytina išvada, kad įranga yra tokia, kuri negali būti perprogramuota ar transformuota į tinkamą, nekeičiant pačios įrangos. Atsižvelgdamas į tai, kad daikto kokybės vienas iš kriterijų yra atitiktis tikslinei paskirčiai, teismas padarė išvadą, kad įranga neatitiko pirkėjos lūkesčių, nes neturi tokių savybių, kurių pirkėja galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis), t. y. kad įranga nekokybiška.
11. Įvertinęs tai, kad įranga neužtikrina judriojo ryšio slopinimo, t. y. neatlieka savo funkcijos, ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakove sutarties, nes įsigijo prekę, neatitinkančią keliamų reikalavimų, pardavėjas garantinės priežiūros laikotarpiu nesugebėjo užtikrinti tinkamo įrangos veikimo, nepateikė įrodymų, jog galėtų tokį veikimą užtikrinti ateityje, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju tokia įrangos neatitiktis kokybės reikalavimams yra esminis sutarties pažeidimas.
12. Teismas pažymėjo, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas sprendė, kad alternatyvių CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų pirkėjo teisių gynybos būdų taikymas neužtikrintų pirkėjo teisių. Pirma, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto daikto pakeitimas tinkamos kokybės daiktu šiuo atveju neaktualus, nes teismas nenustatė, jog pati įranga tam tikromis sąlygomis neveikia. Įranga tinkamai neveikia ir neatlieka savo funkcijos būtent dėl susidariusios situacijos, susijusios su teisėtais AB Telia Lietuva veiksmais. Antra, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pirkimo kainos sumažinimas neturi prasmės, nes, konstatavus, jog įranga iš esmės neatitinka kokybės reikalavimų, jos naudojimas pas ieškovą netikslingas. Trečia, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas, nes nėra duomenų, jog atsakovė (pardavėja) galėtų pašalinti įrangos kokybės trūkumus – ji to nesugebėjo padaryti per pusantrų metų nuo kokybės trūkumų paaiškėjimo. Be to, atsakovės (pardavėjos) mėginimai pašalinti kokybės trūkumus, tikėtina, būtų ilgalaikiai, nėra galimybės vertinti, ar jie būtų sėkmingi, todėl šiuo atveju būtų neproporcingai pažeidžiamos ieškovo (pirkėjo) teisės.
13. CK 6.338 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Garantinis terminas šiuo atveju buvo nustatytas 24 mėnesiai, daikto kokybės trūkumai paaiškėjo po pusės metų nuo įrangos sumontavimo, todėl teismas padarė išvadą, kad apie daikto kokybės trūkumus ieškovas atsakovę informavo laiku ir tinkamai.
14. Įvertinęs tai, kad atsakovė nepagrindė savo argumento, jog ieškinio patenkinimo atveju patirs didelių nuostolių, o būtent atsakovės veiksmai, t. y. netinkamos įrangos pardavimas, sąlygojo jos patirtus nuostolius, atsakovė, tinkamai neįvertinusi įrangos galimybių, prisiėmė visą riziką dėl galimų nuostolių, teismas sprendė, jog nėra pagrindo mažinti ieškovo prašomą priteisti sumą.
15. Dėl atsakovės priešieškinio argumentų teismas pažymėjo, kad UAB „Sakura“ 2017 m. lapkričio 23 d. prašymas Nr. 01/17-019, kuriame prašė ieškovo pratęsti garantinės priežiūros darbus (neatlygintinai) 6 mėnesiams, pasirašant papildomą susitarimą, negali būti vertinamas kaip pasiūlymas įvykdyti sutartį. Teismo vertinimu, garantinės priežiūros darbų laikotarpio pratęsimas, esant sumontuotai įrangai, kuri neatlieka savo funkcijos, ir jos nesiūlant keisti, yra tik pasiūlymas pakeisti sutarties sąlygas, o ne ją įvykdyti. Taigi, toks pasiūlymas CK 6.218 straipsnio 2 dalies prasme neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo.
16. Teismas nustatęs, kad aplinkybė, jog ieškovas neįvykdė CK 6.218 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos per protingą terminą pranešti atsakovei apie sutarties nutraukimą, nėra esminis sutarties nutraukimo procedūros pažeidimas, todėl priešieškinį atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepagrindė, jog per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. bandė įvykdyti sutartį, o ieškovas kliudė atsakovo veiksmams; taip pat atsakovė nenurodė, kuo buvo pažeistos jos teisės, ar patyrė nuostolius, dėl to, kad ieškovas papildomai neinformavo apie sutarties nutraukimą CK 6.218 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti; pridėti naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismo išvada, kad ieškovo nepranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą nėra esminis sutarties nutraukimo procedūros pažeidimas, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Atsakovė dar iki sutarties nutraukimo (2017 m. lapkričio 23 d.) pateikė savo pasiūlymą tolesniam sutarties vykdymui, siūlydama papildomą 6 mėnesių įrangos garantijos terminą, ieškovas 2017 m. lapkričio 27 d. atsiuntė savo susitarimo dėl įrangos garantijos termino pratęsimo projektą, tačiau vėliau persigalvojo ir sutartį nutraukė vienašališkai. Pagal CK 6.218 straipsnio 2 dalį kitai sutarties šaliai iki jos nutraukimo pasiūlius sutarties nuostatų neatitinkantį sutarties įvykdymą, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį tik po to, kai apie tokį nutraukimą papildomai praneša kitai šaliai. Tokio pranešimo nebuvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti sutarties nutraukimo neteisėtumą, priešingai nei nurodė teismas, jokios kitos aplinkybės (dėl patiriamų nuostolių, dėl pažeistų teisių) byloje neturi būti nustatytos, todėl atsakovė neturi pareigos tokias aplinkybes įrodinėti.
17.2. Teismas peržengė ieškinio ribas. Ieškiniu buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą, o ne grąžinti sutarties pagrindu sumokėtą kainą. Ieškovui reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ji privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau ieškiniu jos nebuvo įrodinėjamos, nebuvo pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl žalos priteisimo.
17.3. Teismas, netinkamai pritaikęs CK 6.217 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgęs į teismų praktiką, klaidingai konstatavo, jog padarytas sutarties pažeidimas buvo esminis, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo vienašališkas sutarties nutraukimas buvo teisėtas. Pirma, ieškovas gavo tai, ko tikėjosi, didžiąja dalimi (įranga pusę metų veikė tinkamai visose kamerose ir visų mobiliojo ryšio operatorių atžvilgiu, o po pusės metų atsirado nenuolatinių įrangos veikimo trūkumų tik dėl AB Telia Lietuva mobiliojo ryšio blokavimo ir tik keliose kamerose). Antra, pirkimo dokumentuose atsakovei buvo numatytas įpareigojimas užtikrinti būtent judriojo radijo ryšio operatorių (o ne mobiliojo ryšio operatorių) galimą įtaką įrangos darbui. Trečia, įrangos mobiliojo ryšio blokavimo funkcijos trūkumus (tik AB Telia Lietuva ryšio atžvilgiu) nulėmė ne netinkama įrangos kokybė, o nuo atsakovės nepriklausantys trečiojo asmens veiksmai, didinant GSM ryšio spinduliuojamą galią. Ketvirta, atsakovė procesiniuose dokumentuose pateikė argumentus, jog grąžinant visą pagal sutartį gautą sumą, patirtų didelių finansinių sunkumų, nes daugiau nei 24 mėnesius naudojo savo finansinius, žmogiškuosius ir laiko išteklius tinkamam sutarties vykdymui. Papildomai tai pagrįsti pateikė naujus įrodymu. Penkta, teismas nesivadovavo CK 217 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nes nevertino, kad sutarties vykdymo trūkumai atsirado ne dėl atsakovės tyčios, o dėl neatsargumo.
17.4. Teismas, netinkamai pritaikęs CK 6.333 straipsnio 3 dalį, neteisingai konstatavo, kad atsakovė yra kalta dėl sutarties pažeidimo ir trečiojo asmens (AB Telia Lietuva) veiksmai nėra atsakovės atsakomybę šalinanti aplinkybė.
17.5. Teismo išvados dėl įrangos kokybės yra prieštaringos, nes vienu atveju teismas konstatavo, kad įranga nuo jos sumontavimo momento buvo kokybiška ir veikė tinkamai, kitu – kad įranga buvo nekokybiška nuo jos perdavimo momento, tačiau tai, kad įranga nekokybiška, paaiškėjo vėliau. Tai reiškia, kad esminė aplinkybė dėl įrangos kokybės nustatyta netinkamai.
17.6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra proporcingas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, nes 1) ieškovas visą laiką naudojosi įranga, o atsakovė įdėjo daug lėšų ir pastangų, didžiąja dalimi tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, 2) jeigu sutarties pažeidimas būtų buvęs esminis, atsakovė vienašališkai nutraukti sutartį turėjo dar pirmaisiais garantinio laikotarpio metais.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad vienašališkas sutarties nutraukimas buvo teisėtas. Atsakovės pasiūlymas pratęsti garantinės priežiūros darbų laikotarpį, esant sumontuotai įrangai, kuri neatlieka savo funkcijos, ir jos nesiūlant keisti, CK 6.218 straipsnio 2 dalies prasme neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo.
18.2. Teismas teisingai, vertindamas, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgė į tai, kad įrangos trūkumai paaiškėjo jau po pusės metų nuo jos sumontavimo, o per likusį pusantrų metų garantijos terminą atsakovė nesugebėjo užtikrinti, jog įranga nuolat tinkamai veiktų. Įranga neužtikrino mobiliojo ryšio slopinimo, neatliko savo funkcijos, todėl ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties didžiąja dalimi. Per pusantrų metų laikotarpį užfiksuota 11 netinkamo įrangos veikimo atvejų, nors atsakovė garantinės priežiūros laikotarpiu aktyviai veikė šalinant trūkumus, nesilaikė šių trūkumų šalinimo terminų, negalėjo užtikrinti nepertraukiamo įrangos tinkamo veikimo.
18.3. Atsakovė turėjo įvertinti pasekmes ir nuostolius, jei įranga sugestų. Jos argumentai dėl patirtų laiko sąnaudų, išlaidų, tenkinus ieškinį, didelių finansinių nuostolių nepagrįsti.
18.4. Prieš pasirašant sutartį ir diegiant įrangą atsakovė turėjo numatyti visas grėsmes ir techninius faktorius, kurie gali trukdyti tinkamam įrangos veikimui, todėl turėjo įvertinti, kad netoli Kybartų pataisos namų yra AB Telia Lietuva bokštas. Be to, priešingai nei nurodo atsakovė, AB Telia Lietuva 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. 2018-00796 pažymėjo, jog artimiausios stoties galia buvo sumažinta 4 kartus, todėl GSM ryšio spinduliuojamos galios nebuvo didinamos, tačiau vis tiek įrangos trūkumai buvo nustatyti.
18.5. Techninėje specifikacijoje buvo nustatyta, kad įranga turi būti stacionaraus tipo ir užtikrinti mobiliojo radijo ryšio trukdymą (blokavimą) antžeminių mobiliojo ryšio tinklų, kurie naudojami viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti. Taigi, atsakovė turėjo numatyti ir įvertinti blokavimo siųstuvų galią, kad įranga veiktų tinkamai.
18.6. Teismas teisingai nustatęs, kad pirmasis gedimas įvyko nepraėjus pusei metų nuo jos perdavimo, padarė pagrįstą išvadą, jog įranga nuo jos sumontavimo veikė netinkamai, buvo nekokybiška.
18.7. Sutiktina su teismo išvada, kad kitų alternatyvių teisių gynimo būdų taikymas pagal CK 6.334 straipsnį neužtikrintų ieškovo teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
20. Apeliantė pateikė ir prašo pridėti naujus įrodymus – pelno (nuostolių) ataskaitą už 2017 metus, 2018 metų pirmojo pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitą, blokavimo įrangos 2012 metų techninę specifikaciją su vertimu, blokavimo įrangos 2016 metų techninę specifikaciją su vertimu, 2017 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą–faktūrą Nr. 2017-1163 su vertimu, 2017 m. lapkričio 13 d. sąskaitą–faktūrą Nr. 2017-12395 su vertimu, 2015 m. kovo 16 d. sąskaitą–faktūrą Nr. 50465 su vertimu. Nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog ieškovė dėl vienašališko sutarties nutraukimo patirtų didelių nuostolių, nebūtų galimybės pasenusios įrangos parduoti, taip pat įrodo, jog mobiliojo ryšio blokavimo trūkumai AB Telia Lietuva ryšio atžvilgiu negalėjo būti pripažinti esminiu sutarties pažeidimu.
21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nenurodė, jog rašytiniai įrodymai buvo teikiami pirmosios instancijos teisme ir šis atsisakė juos priimti ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, įvertinus pateiktų dokumentų sudarymo datas, spręstina, jog apeliantės pateikti dokumentai kaip nauji įrodymai nepriimtini.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto
22. Kybartų pataisos namai apklausos raštu būdu vykdė mažos vertės „Mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos, jos diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu“ viešąjį pirkimą. Pirkimo sąlygų 2.2 punkte pirkimo objektas apibūdintas kaip mobiliojo ryšio slopinimo (blokavimo) įrangos pirkimas, jos diegimas Kybartų pataisos namų teritorijoje ir šios įrangos priežiūra (kiti montavimo, išmontavimo priežiūros, profilaktinių patikrinimų, gedimų šalinimo ir panašūs darbai) garantiniu laikotarpiu; įdiegus įrangą, turi būti užtikrintas įstaigos viduje esančio pastato, kuriame yra kamerų tipo patalpos, drausmės grupės gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, mobiliojo ryšio slopinimas (blokavimas), nedarant įtakos ryšio darbui administraciniame pastate. Pirkimo sąlygų 2 priede – Techninės specifikacijos 1 punkte nustatyta, kad įranga turi būti stacionaraus tipo ir užtikrinti mobiliojo radijo ryšio trukdymą (blokavimą) antžeminių mobiliojo ryšio tinklų, kurie naudojami viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti; 10 punkte nustatyta, jog įranga turėtų veikti spinduliuotės principu; mobiliojo ryšio slopinimas (blokavimas) turi būti vykdomas tik esant bandymams užmegzti mobilųjį ryšį bei užtikrinti įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių blokavimą.
23. Mažos vertės viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Sakura“ (tiekėja) ir Kybartų pataisos namai (pirkėjas) sudarė 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5-20/601, kurios 1.1 punktu teikėja įsipareigojo parduoti ir Kybartų pataisos namuose nuo sutarties įsigaliojimo dienos per 6 mėnesius sumontuoti, įdiegti ir sutartyje nustatyta tvarka perduoti eksploatuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą, ir suteikti šias paslaugas: apmokyti perkančiosios organizacijos nurodytus asmenis kaip naudotis įranga, konsultuoti Kybartų pataisos namų darbuotojus telefonu ar elektroniniu paštu. Sutarties 1.2 punktu nustatyta, kad įranga turi atitikti Mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos pirkimo, diegimo, priežiūros ir remonto garantiniu laikotarpiu techninėje specifikacijoje nurodytiems reikalavimams; diegiant įrangą, turi būti įvertinti žmogiškieji ir techniniai faktoriai bei numatytos priemonės apsaugoti įrangą nuo neteisėto fizinio sugadinimo. Sutarties 1.3-1.4 punktais nustatyta, kad tiekėja suteikia įrangai 24 mėnesių garantiją, kurios laikotarpiu tiekėja atlieka įrangos techninės priežiūros ir remonto darbus bei techninį aptarnavimą. Sutarties kaina – 48 800,97 Eur (168 500 Lt) (sutarties 2.1 punktas).
24. Sutarties šalys 2015 m. lapkričio 26 d. pasirašė įrangos perdavimo–priėmimo aktą Nr. 233.
25. Pagal 2017 m. liepos 11 d. Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymą apie mobiliojo ryšio blokavimo įrangos patikrinimus 2016 m. gegužės 12 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 16 d., 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. lapkričio 15 d., 2016 m. lapkričio 29 d., 2017 m. kovo 16 d. 2017 m. gegužės 26 d., patikrinimų metu nustatyta, kad tam tikrose kamerose (nuo vienos iki septynių) veikė operatoriaus AB Telia Lietuva (buvusi – Omnitel) mobilusis ryšys. Apie kiekvieną atvejį dėl įrangos gedimų pašalinimo UAB „Sakura“ informuota Kybartų pataisos namų raštu.
26. UAB „Sakura“ 2017 m. lapkričio 23 d. rašte prašė Kybartų pataisos namų pratęsti pagal sutartį garantinės priežiūros darbus (neatlygintinai) šešiems mėnesiams, pasirašant papildomą susitarimą.
27. Kybartų pataisos namai 2017 m. lapkričio 27 d. raštu pateikė UAB „Sakura“ suderinimui susitarimo dėl 2014 m. gruodžio 9 d. sutarties garantinio termino pratęsimo projektą.
28. UAB „Sakura“ 2017 m. gruodžio 1 d. raštu pateikė Kybartų pataisos namams savo siūlomą pasirašyti susitarimo dėl 2014 m. gruodžio 9 d. sutarties garantinio termino pratęsimo projektą, nurodė, kad prisiima visą atsakomybę už sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą.
29. Kybartų pataisos namai 2017 m. gruodžio 21 d. rašte informavo UAB „Sakura“, kad garantinio termino nepratęs ir reikalauja, remiantis sutarties 8.5 punktu, sumokėti 48 800,97 Eur iki 2017 m. gruodžio 29 d. bei savo lėšomis atsiimti viską, kas yra perduota pirkėjui pagal sutartį.
30. UAB „Sakura“ 2017 m. gruodžio 28 d. rašte prašė Kybartų pataisos namų leisti atkurti GSM radijo ryšio slopinimo sistemą į prieš tai buvusią padėtį, pažymėjo, kad 2018 m. sausio mėn. užsisakė techninę konsultaciją ir analizę pas įrangos gamintoją Vokietijoje. Kitame 2017 m. gruodžio 28 d. rašte UAB „Sakura“ siūlė Kybartų pataisos namams atšaukti neteisėtą sutarties vienašališką nutraukimą ir priimti pasiūlymą dėl įrangos garantijos termino pratęsimo, suderinant sąlygas.
31. Kybartų pataisos namai 2017 m. gruodžio 29 d. rašte nurodė, kad netikslinga atkurti GSM radijo ryšio slopinimo sistemą, prašė vykdyti 2017 m. gruodžio 21 d. pranešimą, t. y. sumokėti 48 800,97 Eur ir atsiimti tai, kas buvo perduota pagal sutartį.
32. Ieškovas Kybartų pataisos namai pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Sakura“ 48 800,97 Eur materialinės žalos atlyginimo, kurią grindė tuo, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir neužtikrino tinkamo blokavimo įrenginių darbo, nes patikrinimų metu ne kartą buvo nustatyta, jog dalyje kamerų veikia mobiliojo radijo ryšys (AB Telia Lietuva). Tokiu būdu, ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė sutarties 1.2 punktą.
33. Atsakovė UAB „Sakura“, nesutikdama su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti ieškovo vienašališką 2014 m. gruodžio 9 d. sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, ieškinį atmesti. Priešieškinį grindė tuo, kad vienašališkas sutarties nutraukimas atliktas pažeidžiant CK 6.217-6.218 straipsnių nuostatas, reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įranga nekokybiška, nes neatitiko pirkėjo lūkesčių, kadangi įranga neatlieka savo funkcijos – neužtikrina judriojo ryšio slopinimo, ir, nesant duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti, toks įrangos neatitikimas kokybės reikalavimams yra esminis sutarties pažeidimas, todėl, remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sprendė, kad ieškinio reikalavimas grąžinti pagal sutartį sumokėtą 48 800,97 Eur suma yra pagrįstas ir ieškinį tenkino. Priešieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė, padaręs išvadą, kad papildomai neinformavus apie sutarties nutraukimą CK 6.218 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ieškovas nepadarė sutarties nutraukimo procedūros esminio pažeidimo.
35. Atsakovė UAB „Sakura“ nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas peržengė ieškinio ribas, nes ieškinyje nebuvo prašoma grąžinti sutarties pagrindu sumokėtą kainą, o prašoma žalos atlyginimo, kuris negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovė neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, be to, teismas įrangos mobiliojo ryšio blokavimo trūkumus neteisingai įvertino ir konstatavo kaip atsakovės padarytą esminį sutarties pažeidimą, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turėjo teisėtą pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui. Atsakovės teigimu, teismo išvados dėl įrangos kokybės yra prieštaringos, nustatytos netinkamai, nepagrįsta ir išvada, jog atsakovė kalta dėl sutarties pažeidimo, nes įrangos veikimo trūkumai atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų. Taip pat, atsakovės nuomone, teismas, neįvertinęs bylos aplinkybių, sprendė, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra proporcinga pažeistų teisių gynimo priemonė.
Dėl ginčo esmės
36. Apeliaciniame skunde atsakovė išdėstė poziciją, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą peržengė ieškovo ieškinio ribas.
37. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui (ieškinio dalykas) ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017).
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Nagrinėjamoje byloje, ieškovė pareikštame ieškinyje suformulavo ieškinio dalyką kaip prašymą priteisti materialinės žalos atlyginimą, nurodydama CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje reglamentuotas žalos atlyginimas deliktinės atsakomybės atveju, kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė aplinkybes dėl įrangos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, įrangos veikimo trūkumų nustatymo patikrinimų metu, šalių veiksmus po įrangos veikimo trūkumų nustatymo. Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu bei nurodė aplinkybes dėl, ieškovo teigimu, teisėto vienašališko sutarties nutraukimo, pažymėjo, jog įranga buvo netinkamos kokybės, todėl CK 6.317-6.363 straipsnių pagrindu ieškovas galėjo nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą sutarties kainą, o atsakovei grąžinti įrangą. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 12 d. vykusio posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškinys kildinamas iš sutartinių teisinių santykių (posėdžio garso įrašo 9:40 – 9:45 min), prašė nutraukti 2014 m. gruodžio 9 d. sutartį, UAB „Sakura“ grąžinti sumokėtą sutarties kainą ir savo lėšomis išsimontuoti ir išsivežti įrangą (posėdžio garso įrašo 16:10 – 16:27 min). Pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. posėdžio metu baigiamojoje kalboje ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas palaiko pareikšto ieškinio reikalavimus, procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu pateiktus argumentus, pažymėjo, jog vienašališkas sutarties nutraukimas buvo teisėtas, nes atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, jog ieškovas negavo iš sutarties to, ko tikėjosi – tinkamo mobiliojo radijo ryšio blokavimo bei atsakovė nesilaikė / pažeidė sutarties reikalavimų dėl įrangos sumontavimo termino, garantiniu laikotarpiu gedimų šalinimo tvarkos, ieškovo atstovė taip pat rėmėsi CK 6 knygos nuostatomis dėl pardavėjo teisių įsigijus netinkamos kokybės daiktą (posėdžio garso įrašo 1:41 – 11:31 min).
40. Iš nurodytų duomenų matyti, kad ieškovo pozicija tiek dėl pareikšto ieškinio dalyko, tiek ieškinio teisinio pagrindo buvo nenuosekli – pareikštame ieškinyje suformulavo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, remdamasis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, atsiliepime į priešieškinį rėmėsi aplinkybėmis dėl įrangos nekokybiškumo, parengiamojo posėdžio metu atstovė suformulavo reikalavimą priteisti sumokėtą sutarties kainą, nutraukti sutartį, atsakovės lėšomis išmontuoti ir išsivežti įrangą, baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad ginčo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, nes įranga buvo nekokybiška. Nepaisant to, jog parengiamojo posėdžio metu teismui paklausus, ieškovo atstovė nurodė, kad ieškinio reikalavimą kildina iš sutartinių teisinių santykių, jokiais procesiniais veiksmais nebuvo išspręstas klausimas dėl galutinio ieškinio reikalavimo suformulavimo ar ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo. Nors ieškovas palaikė reikalavimą dėl 48 800,97 Eur priteisimo iš atsakovės, tačiau tokio reikalavimo pagrindimui aplinkybę dėl įrangos netinkamos kokybės deklaratyviai nurodė tik atsiliepime į priešieškinį (ieškinyje šia aplinkybe nesirėmė). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas žalos atlyginimo dėl netinkamo sutarties vykdymo (kaip minėta, ieškovo atstovė nurodė, kad reikalavimą kildina iš sutartinių teisinių santykių) ir reikalavimas grąžinti sumokėtą sutarties kainą dėl įsigyto netinkamos kokybės daikto yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Kiekvieno iš nurodytų būdu taikymui skiriasi sąlygos ieškinio tenkinimui, skiriasi nustatytinos aplinkybės, teisinio reglamentavimo normos, atitinkamai ir bylos nagrinėjimo ribos.
41. Kaip jau nurodyta, būtent šalis, pasinaudodama teise ginti savo interesus teisminiu keliu, privalo laikytis įstatymo nustatytos tvarkos, pateikti ieškinį, atitinkantį CPK įtvirtintus reikalavimus. Tačiau civilinio proceso normos taip pat įpareigoja ir teismą imtis tam tikrų procesinių priemonių užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
42. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas).
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą (šalių procesinių dokumentų turinį, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašais), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normas, nes nesiėmė veiksmų tam, kad būtų aiškiai nustatytas ieškovo ieškinio dalykas, atitiktų ieškinio faktinį pagrindą ir apibrėžtos ieškinio ribos – netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto ar pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui stadijoje nesprendė nurodytų klausimų, todėl, darytina išvada, tinkamai nepasirengė bylos išnagrinėjimui (CPK 138, 230 straipsniai).
44. Net ir laikant, jog ieškinys buvo pareikštas dėl netinkamos kokybės daikto ir tuo pagrindu reikalaujama sumokėtos kainos grąžinimo, skundžiamo sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas įrangos netinkamą kokybę rėmėsi formaliu bylos medžiagos įvertinimu, deklaratyviais ieškovo teiginiais. Teismas nesiaiškino, kokia konkreti įranga buvo sumontuota ieškovo patalpose, kokie reikalavimai jai buvo keliami, kokie konkretūs pakeitimai buvo atlikti, nesiaiškino, ar šalys turi pasirašiusios įrangos defektinį aktą, kaip tai nustatyta sutarties 3.2.2 punkte. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė apeliaciniame skunde, teismo išvados dėl įrangos kokybės prieštaringos. Vienu atveju teismas konstatavo, kad įranga perdavimo metu buvo kokybiška („byloje nėra jokių įrodymų, jog sumontuota įranga nuo jos sumontavimo momento veikė netinkamai, buvo sugedusi ar nekokybiška“), o kitu – jog nuo jos perdavimo jau buvo nekokybiška („teismas sprendžia, kad įranga nuo jos perdavimo momento buvo nekokybiška“). Be to, nors atsakovės iniciatyva buvo paskirta ir atlikta ekspertizė dėl įrangos veikimo (dėl AB Telia Lietuva mobiliojo ryšio blokavimo sutrikimų), skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas apskritai dėl jos nepasisakė, nesiaiškino, koks ekspertizėje pateiktų klausimų ir gautų išvadų ryšys su įrangos veikimu, jos kokybe ir kt. Teismas, matydamas, jog byloje nėra tam tikrų įrodymų, trūksta duomenų (teismas neturėjo nei įrangos specifikacijos (techninių charakteristikų), nei jos faktinio išdėstymo (įrengimo) teritorijoje schemos, ekspertas pripažino, jog įrangos neapžiūrėjo, byloje nėra duomenų, kaip faktiškai buvo šalinami įrangos veikimo trikdžiai), turėjo kontroliuoti procesą, išaiškinti šalims jų procesines teises, įrodinėjimo pareigą, pasiūlyti pateikti ar išreikalauti teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui reikalingus duomenis, tačiau savo įgaliojimų ribose tokių veiksmų nesiėmė (CPK 178, 179, 230 straipsniai).
45. Tinkamas aplinkybių nustatymas ir įrodymų ištyrimas dėl įrangos kokybės yra reikšmingas tiek sprendžiant dėl esminio sutarties pažeidimo, tiek vertinant atsakovės priešieškinyje nurodytų argumentų dėl vienašališko sutarties nutraukimo aplinkybių pagrįstumą. Taip pat įrangos kokybės aspektas svarbus vertinant ir sutarties nutraukimo, kaip teisių gynimo būdo proporcingumą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog nesklandumai dėl įrangos veikimo, t. y. mobiliojo ryšio blokavimo kilo tik dėl vieno operatoriaus ryšio ir tik tam tikrose patalpose. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 13 d. vykusio posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, jog ieškovo kvietimu atsakovės darbuotojai atvykdavo, nustačius netinkamą įrangos veikimą, šis būdavo sutvarkomas, kito patikrinimo metu vėl būdavo nustatytas netinkamas įrangos veikimas, tačiau po įrangos suderinimo ji vėl veikdavo (posėdžio garso įrašo 22:17 - 23:25 min); atstovas patvirtino, kad blokavimas turėjo veikti 18 drausmės grupės kamerų, drausmės grupės bendro naudojimo patalpose, drausmės grupės lokalinio sektoriaus kieme ir kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliuose, pažymėjo, jog blokavimas visada veikė kieme ir kiemeliuose, o įrangos veikimo trikdžiai būdavo 6-7 kamerose ir tik dėl AB Telia Lietuva operatoriaus ryšio blokavimo (posėdžio garso įrašo 26:09 - 27:02 min); atstovas nurodė, kad atsakovės darbuotojams atvykus įrangos veikimo trikdžių sutvarkymai raštiškai nebuvo fiksuojami, tačiau pagal leidimų duomenis būtų galima nustatyti, kada atsakovės darbuotojai buvo atvykę (posėdžio garso įrašo 27:16 - 27:38 min). Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, formaliai konstatavo įrangos neatitikimą kokybės reikalavimams.
46. Būtent pagal ieškinyje nustatytą teisminio nagrinėjimo objektą, laikydamasis ieškinyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, teismas sprendime, kuriuo išnagrinėja bylą, turi atskleisti bylos esmę, kuri pagal kasacinio teismo praktiką suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017). Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (paskutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014). Taigi, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar ją atskleidė netinkamai, šis trūkumas turi būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso normas, netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, nenustatė ieškovo pareikšto ieškinio ribų, neatskleidė bylos esmės – tinkamai neįvertino ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, jų pagrįstumo, įrodymų pakankamumo, atitinkamai nevisapusiškai įvertino ir atsakovės priešieškinio argumentus bei pateiktus įrodymus. Įvertinus tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tam, kad būtų ištaisyti proceso teisės normų pažeidimai – aiškiai apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, nustatytos aplinkybės ir ištirti įrodymai, kuriais grindžiamas ieškovo ieškinio dalykas, atsikirtimai į juos, priešieškinio argumentai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
48. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.