- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-14
- Bylos Nr.
- II-120-800/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00161-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. A.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
- Kategorijos
- 1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. A. atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Neringai Aponienei,
teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo G. A. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. A., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), nubausta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį 2 800 Eur bauda. G. A. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini)(įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktore, leido dirbti E. G. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., V. D. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., G. G. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. spalio 24 d., U. S. 2020 m. rugsėjo mėn., J. T. 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (2–3 kartus), L. S. 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. laikotarpiu, L. V. 2020 m. vasaros laikotarpiu ne mažiau du kartus bendrovės (duomenys neskelbtini)naudai, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka su jais nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie įdarbinimą šių asmenų mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki jų darbo pradžios, tuo pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
G. A. (toliau – ir pareiškėja), pasinaudodama ANK 621 straipsnyje numatyta asmens teise apskųsti ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydama pakeisti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir skirti jai ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 1 000 Eur baudą. Skunde nurodė, kad ji sutinka su padaryto administracinio nusižengimo faktu ir dėl to labai gailisi, ateityje įsipareigoja nepažeidinėti teisės aktų ir jų preciziškai laikytis. Ji prisiima visą atsakomybę ir nurodo, kad ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini)direktorė ir ūkininkė, faktiškai koordinavo visų įmonių veiklą, taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini), taigi, ji neužtikrino ir nekontroliavo, kad skundžiamame nutarime nurodyti darbuotojai legaliai dirbtų įmonėse. Ji per neapdairumą ir itin didelį darbo krūvį galėjo padaryti klaidą tiek įdarbinant nurodytus asmenis, tiek ir išmokant minėtiems darbuotojams priklausantį darbo užmokestį. Pareiškėja užtikrina, kad ateityje tokie pažeidimai nepasikartos. UAB (duomenys neskelbtini) vadove formaliai buvo paskirta direktorė A. A. (S.), pareiškėjos dukra, tačiau realiai visą įmonės veiklą tvarkė, organizavo ir už tai atsakinga buvo pareiškėja. Būtent jai buvo pavesta tvarkyti visų įmonių buhalterinę apskaitą, sudaryti su visais darbuotojais darbo sutartis, pateikti visus duomenis buhalterei, tačiau per didelį darbo krūvį ir per pavaldinių nesukontroliavimą to padaryti nesugebėjo. Dėl didelės darbuotojų kaitos buvo itin sudėtinga sukontroliuoti visą procesą, dėl to laiku nepavyko duoti nurodymų dėl tinkamo asmenų įdarbinimo. Pas pareiškėją, kaip ūkininkę, dirba 6 asmenys, UAB (duomenys neskelbtini)dirba 55 asmenys, UAB (duomenys neskelbtini) dirba 16 asmenų bei UAB (duomenys neskelbtini)“ (įmonės akcininkai yra ji ir jos sutuoktinis) dirba 155 asmenys. Taigi, įmonėse dirba daug asmenų, yra didelė darbuotojų kaita, dėl to yra pakankamai sudėtinga sukontroliuoti darbuotojų srautus. Pareiškėja supranta, kad tokia situacija yra netoleruotina ir nepateisinama, todėl imsis visų būtinų priemonių, kad tokie pažeidimai nepasikartotų ir darbas vyktų, laikantis įstatymo keliamų reikalavimų. Nors pareiškėja pažeidimo fakto neginčija, tačiau nesutinka su jai paskirtos baudos dydžiu, kuris yra itin didelis, neproporcingas ir paskirtas neatsižvelgiant į svarbias aplinkybes. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai pripažino administracinį nusižengimą, dėl to labai gailisi, išgyvena. Nesutinka su nutarime nurodytu vertinimu, jog pažeidimas truko ilgą laiką – nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. spalio mėn. Pareiškėjos nuomone, toks laikotarpis neturėtų būti vertinamas kaip ilgas ir paskirta jai 2 800 Eur bauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Juk asmenys nedirbo nuolatos, dirbo tik epizodiškai. Administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau paskirta nuobauda taip pat turi atitikti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai, kad pareiškėja neneigė padariusi administracinį nusižengimą, atsižvelgus į tai, kad administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą nebausta, vykdo individualią žemės ūkio veiklą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, dėl savo elgesio ji padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys, pareiškėja mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, jai paskyrus minimalią sankcijoje numatytą baudą. Taigi, pareiškėja prašo paskirti jai baudą, tinkamai pritaikius įstatymą, atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, jos asmenybę, esamas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir skirti jai 1 000 Eur baudą. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog už tą patį pažeidimą Institucija taip pat nubaudė ir juridinį asmenį – UAB (duomenys neskelbtini), kuriai 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu skyrė 10 500 Eur baudą. Akivaizdu, jog Institucija, skirdama jai 2 800 Eur baudą, neatsižvelgė į esminius kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (b. l. 1–5).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo G. A. skundo netenkinti ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytu vertinimu, jog pažeidimas truko ilgą laiką – nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. spalio mėn. Pareiškėjos nuomone, toks laikotarpis neturėtų būti vertinamas kaip ilgas, o skirta jai 2 800 Eur bauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui, kadangi asmenys nedirbo nuolatos, nurodo baudos sumažinimo argumentus. Administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad darbuotojai dirbo gana ilgą laiko tarpą, o būtent – E. G. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., V. D. – nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., G. G. – nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. spalio 24 d., U. S. – 2020 m. rugsėjo mėn., J. T. – 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (2–3 kartus), L. S. – 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn., L. V. – 2020 m. vasaros laikotarpiu ne mažiau du kartus, t. y. buvo leidžiama dirbti nelegaliai iš viso septyniems darbuotojams minėtais laikotarpiais. Pareiškėja skunde nurodo, kad darbuotojai nebuvo įdarbinti oficialiai UAB (duomenys neskelbtini)per neapdairumą, dėl didelio darbo krūvio ji galėjo padaryti klaidų, nors UAB (duomenys neskelbtini) vadove formaliai buvo paskirta pareiškėjos dukra, tačiau realiai visą įmonės veiklą tvarkė, organizavo ir už tai atsakinga buvo G. A., jai, be kita ko, buvo pavesta tvarkyti visą įmonės ir kitų įmonių buhalterinę apskaitą, daryti su visais darbuotojais darbo sutartis, pateikti visus duomenis buhalterijai, tačiau per didelį darbo krūvį ir per pavaldinių nesukontroliavimą, to padaryti nesugebėjo. Institucija pažymi, jog tai, kad, darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti. Nėra ginčo, kad G. A. aptariamu laikotarpiu buvo UAB (duomenys neskelbtini)direktore, todėl būtent ji ir buvo atsakinga už tinkamą įmonės vadovui priskiriamų funkcijų atlikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavys – bendrovės vadovė G. A., savo pasyviais veiksmais visiškai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, septyni darbuotojai dirbo UAB (duomenys neskelbtini)naudai. Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, žala daroma darbuotojo interesams, valstybei, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Skiriant baudą G. A., buvo įvertinta, kad dirbo septyni nelegalūs darbuotojai, kad pažeidimas truko ilgą laiką, ir atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, jai skirta mažesnė negu vidurkis bauda – 2 800 Eur, kuri laikytina proporcinga padarytam nusižengimui. Institucija, skirdama nuobaudą G. A., įvertino kaip lengvinančią atsakomybę aplinkybę tai, jog ji prisiėmė visą atsakomybę, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, įsipareigojo ateityje tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų ir kad toks jos elgesys nepasikartos. Institucija daro išvadą, jog pagrįstai pripažino pareiškėją kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, bei tinkamai paskyrė jai administracinę nuobaudą sankcijos ribose, skiriant mažesnę negu vidurkis baudą, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytą lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą (b. l. 142–145).
Teismo posėdyje dalyvavęs G. A. atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai paaiškino, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nesutinka su pareiškėjai paskirta nuobauda – 2 800 Eur bauda, kuri yra aiškiai per griežta, paskirta vadovaujantis formaliais argumentais, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prisiėmė visą atsakomybę, padėjo išsiaiškinti nusižengimą ir Institucijos pareigūnams paaiškino visas aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį. Ji iš karto nurodė, kad neužtikrino tinkamo darbuotojų įdarbinimo dėl didelio darbuotojų skaičiaus ir jų kaitos įmonėse. Nelegalaus darbo laikotarpiai yra gana trumpi, nebuvo tęstinumo, kai kurie darbuotojai nelegaliai dirbo tik 2–3 dienas rugpjūčio mėn., yra dirbusių ne mažiau kaip du kartus per visą vasarą. Pareiškėja paaiškino situaciją, kad ateina darbuotojai pabandyti, ar bus priimti į darbą, o jau sekančią dieną jie net ir neateina dirbti. Šiuo atveju turi būti įvertintas pareiškėjos nuoširdus gailėjimasis, tai, kad tik per didelį darbo krūvį, neatsargumą pareiškėja padarė klaidų dėl darbuotojų įdarbinimo, nesužiūrėjo, kad su visais asmenimis būtų sudarytos darbo sutartys, ji įsipareigojo ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų, kad pažeidimai daugiau nepasikartotų. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Prašo teismo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėja nebausta, ji vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir yra kelių įmonių akcininkė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, prašo paskirti pareiškėjai straipsnio sankcijoje numatytą minimalią – 1 000 Eur baudą, mano, kad paskyrus pareiškėjai tokio dydžio baudą administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti. Pažymėjo, jog sankcija taikoma ne kuo griežtesnė, o kad asmuo neišvengtų atsakomybės, pareiškėjai paskyrus minimalią baudą, neišvengiamumo principas bus pasiektas, asmuo bus nubaustas ir juo labiau kad už identiško pobūdžio pažeidimus šiuo atveju taikoma ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, ir pagal Užimtumo tarnybos įstatymą dar paskirta 10 500 Eur bauda. Sudėjus visas sankcijas, pareiškėjai paskirta už nusižengimą 2 800 Eur bauda yra neadekvati, neproporcinga.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teisme prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrindu. Papildomai nurodė, jog skiriant pareiškėjai nuobaudą, buvo atsižvelgta į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad G. A. padėjo atskleisti pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino visas aplinkybes ir tai nurodyta skundžiamame nutarime. Taip pat buvo atsižvelgta, kad G. A. nėra vienos įmonės vadovė, kad ne ji pati priima asmenis į darbą, o paveda tai atsakingiems asmenims. Visgi pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės darbo organizavimą, tinkamą asmenų priėmimą į darbą, sudaro ir nutraukia darbo sutartis. Minėtos aplinkybės nėra pakankamos, kad būtų paneigtos darbo įstatymų imperatyvios nuostatos. Taigi, įmonės vadovas, šiuo atveju G. A., privalėjo užtikrinti legalų darbuotojų darbą įmonėje. Institucija įvertino ir tai, kad nelegalų darbą dirbo net septyni darbuotojai, kad asmenys dirbo gana ilgą laiką, pvz. nuo birželio iki rugsėjo mėnesio, ir tie atvejai ne vienkartiniai. Įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, Institucija skyrė G. A. sankcijoje numatytą baudą, mažesnę už jos vidurkį. Institucija bylą išnagrinėjo tinkamai ir baudą paskyrė tinkamo dydžio, proporcingai padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma nustato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 4 dalis). Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.
Nagrinėjamu atveju Institucijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarime konstatuota, kad G. A. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini)direktore, leido dirbti nelegalų darbą įmonės naudai E. G. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., V. D. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., G. G. laikotarpiu nuo 2020 m kovo mėn. iki 2020 m. spalio 24 d., U. S. 2020 m. rugsėjo mėn., J. T. 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. (2–3 kartus), L. S. 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. laikotarpiu, L. V. 2020 m. vasaros laikotarpiu ne mažiau du kartus darbas buvo dirbamas nesudarius su darbuotojais rašytinės darbo sutarties ir nepranešus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios VSDFV teritoriniam skyriui, tuo ji pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad pareiškėjai paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, neproporcinga padarytam pažeidimui ir paskirta, neįvertinus visų reikšmingų nuobaudai skirti aplinkybių. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinės nuobaudos individualizavimo) teismas ir pasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius pareiškėjo skunde nurodytus argumentus.
ANK 32 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pažymėtina, kad kai sprendžiamas asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimas, teismas ar kita administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra akivaizdžiai per griežta.
ANK 34 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos – baudos skyrimo taisyklės. Numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Jau minėta, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda yra nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur, taigi, baudos vidurkis yra 3 000 Eur. Institucijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarime nurodyta, kad sprendimas dėl nuobaudos G. A. skyrimo priimamas, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, skiriant nuobaudą G. A., įvertinta tai, kad ji prisiima visą atsakomybę, kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, įsipareigoja tinkamai laikytis teisės aktų reikalavimų ir pažada, kad ateityje tai nepasikartos, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nutarime nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, Institucija nurodė, jog nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, žala daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Skiriant baudą, buvo įvertinta ir tai, kad nelegalų darbą dirbo septyni darbuotojai, kad pažeidimas truko ilgą laiką – 2020 m. kovo–2020 m. spalio mėn. laikotarpiu. Institucija, įvertinusi visas pirmiau nurodytas aplinkybes, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė G. A. 2 800 Eur dydžio baudą, kuri yra mažesnė už sankcijoje nustatytos baudos minimumo bei maksimumo vidurkį, ir pripažintina, kad Institucija nepažeidė ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudos skyrimo taisyklių.
Pareiškėja ir jo atstovas, prašydami pakeisti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir paskirti pareiškėjai sankcijoje numatytą minimalią baudą, nurodo, kad G. A. prisiėmė visą atsakomybę, Institucijos pareigūnams padėjo išsiaiškinti nusižengimą ir paaiškino visas aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, gi Institucija šių aplinkybių neįvertino ir paskyrė jai per griežtą nuobaudą. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pagal teismų praktiką kaltininko pripažinimas padarius administracinį nusižengimą nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs neteisėtą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus paaiškinimus, kaltininko elgesį po pažeidimo ir vėliau, ir pan.). Pažeidėjo aktyvus bendradarbiavimas su pareigūnais taip pat parodo ne tik jo kaltės pripažinimą, bet ir kritišką požiūrį į savo neteisėtus veiksmus ir nuoširdų gailėjimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-211-1073/2019). Šiuo atveju G. A. nuo pat tyrimo pradžios pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailėjosi, paaiškino Institucijai visas nusižengimo padarymo aplinkybes ir Institucija, įvertinusi pareiškėjos elgesį tyrimo metu, kaltės pripažinimą ir jos paaiškinimus dėl nusižengimo, pagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė lengvina atsakomybę ir į tai atsižvelgė, nes nustatė mažesnę baudą negu sankcijos vidurkis, todėl G. A. ir jos atstovo teiginiai, kad jai paskirta per griežta bauda, nes Institucija neatsižvelgė į aplinkybę, jog ji prisiėmė visą atsakomybę, padėjo išsiaiškinti nusižengimą ir bendradarbiavo su Institucijos pareigūnais, yra nepagrįsti.
G. A., nesutikdama su jai paskirtos baudos dydžiu, taip pat nurodo, jog jai paskirta bauda turėtų būti sumažinta atsižvelgus į tai, kad nusižengimas padarytas per neapdairumą ir dėl didelio darbo krūvio, kadangi ji yra ne vienos įmonės vadovė ir darbuotojų skaičius, už kurių įdarbinimą ir darbo užmokesčio mokėjimą ji atsakinga, yra didelis, tinkamą darbo sutarčių sudarymą yra pavedusi kitiems asmenims. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog skiriant pareiškėjai baudą, į minėtas aplinkybes buvo atsižvelgta. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji nebausta už analogišką nusižengimą. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad pareiškėja galiojančios administracinės nuobaudos, paskirtos už nelegalų darbą, neturi, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. spalio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubausta 1 800 Eur bauda pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį (atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalį), už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini)kavinėje (duomenys neskelbtini)leido dirbti nelegalų darbą dviem asmenims. Paskirta administracinė nuobauda negaliojanti, visgi ši aplinkybė neigiamai apibūdina G. A. asmenybę, rodo, jog ji neanalizuoja savo veiksmų, atitinkamų išvadų nedaro, iš ankstesnio pažeidimo nepasimokė ir vėl padarytas analogiškas nusižengimas tik patvirtina jos neatsakingą požiūrį į įmonės vadovo pareigų vykdymą. Šiame kontekste pareiškėjos paaiškinimai, jog ji nusižengimą padarė dėl neapdairumo ir didelio darbo krūvio, jos pažadas ateityje tokių nusižengimų nedaryti, negali nulemti mažesnės nei skundžiamu nutarimu paskirta pareiškėjai nuobaudos. Jau po ankstesnio nubaudimo už nelegalų darbą pareiškėja privalėjo padaryti išvadas, būti itin apdairi ir rūpestinga bei savo pareigų vykdymą organizuoti taip, kad jos vadovaujamoje įmonėje būtų išvengta pakartotinio asmenų įdarbinimo tvarkos pažeidimo, juolab kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų ir ANK 95 straipsnyje numatytas nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Be kita ko, pareiškėja ir jos atstovas teigia, kad paskirta pareiškėjai 2 800 Eur bauda neproporcinga pažeidimui, kadangi nelegalaus darbo laikotarpis nebuvo ilgas, nebuvo nelegalaus darbo tęstinumo, buvo darbuotojų, kurie nelegaliai dirbo vos 2–3 dienas rugpjūčio mėn., ne mažiau kaip du kartus per visą vasarą. Nustatyta, kad pareiškėja leido dirbti UAB (duomenys neskelbtini)asmenims nelegalų darbą 2020 m. kovo–2020 m. spalio mėn. laikotarpiu ir, teismo vertinimu, tokio apie pusę metų trukusio laikotarpio, per kurį nelegaliai dirbo vis nauji darbuotojai, iš viso net septyni asmenys, negalima laikyti trumpu, juolab tokio nelegalaus darbo laikotarpio negalima pateisinti vien tik įmonės vadovės dideliu darbo krūviu, jos neapdairumu, padaryta klaida ir šį nelegalų darbą, įvertinus pareiškėjos ankstesnį baustumą už analogišką nusižengimą, laikyti atsitiktiniu pažeidimu.
Pareiškėja ir jos atstovas taip pat nurodo, jog Institucijos paskirta pareiškėjai 2 800 Eur bauda yra neadekvati ir neproporcinga, kadangi Institucija už tą patį pažeidimą taip pat nubaudė ir juridinį asmenį – UAB (duomenys neskelbtini), kuriai pagal Užimtumo įstatymą 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu skyrė 10 500 Eur baudą. Teismas pažymi, jog be abejonės pareiškėjai paskirta 2 800 Eur dydžio bauda sukels atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą mažinti straipsnio sankcijoje numatytą baudą, skiriamą pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies taisykles, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiame kontekste teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenys (darbuotojai ir kt.) traukiami administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, įtvirtintus ANK, nepriklausomai nuo to, ar taikomos ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) (2021 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. A-761-525/2021). Tuo atveju kai įmonės ir jos vadovo (direktoriaus) veiksmai yra tapatūs ir baudos skiriamos dėl to paties fakto, non bis in idem principas nepažeidžiamas, kadangi ekonominė sankcija skiriama įmonei – juridiniam asmeniui, o administracinio nusižengimo byloje nuobauda skiriama tos įmonės vadovui, atsakingam už jos veiklą, taigi, ir nagrinėjamos bylos kontekste juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini)ir šios įmonės direktorė – pareiškėja nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas. Todėl ir aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini)paskirta ekonominė sankcija už tą patį nelegalaus darbo faktą, negali turėti esminės reikšmės skiriant pareiškėjai baudą už jos padarytą administracinį nusižengimą.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos paskirties ir jai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji tampa beprasmiška. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į administracinių nuobaudų paskirtį, į G. A. asmenybę, nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, nelegaliai dirbusių asmenų skaičių ir laikotarpį, sprendžia, jog G. A. paskirta 2 800 Eur dydžio bauda, kuri yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, nėra akivaizdžiai per didelė, ji yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjos asmenybei. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimas G. A. administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas, teisėtas, todėl jį pakeisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą nepakeistą ir G. A. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.