Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos prašymą dėl nuteistajam T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) arešto bausmės vykdymo nutraukimo dėl senaties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-797-295/2005 buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2005 m. rugpjūčio 1 d.

T. K. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-664-369/2005 pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė - 5 MGL dydžio t.y. 625 litų bauda, kuri BK 63 straipsnio 3 dalies, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu subendrinta su 2005 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant T. K. pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje ir 5 MGL dydžio t.y. 625 litų bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2005 m. lapkričio 3 d.

2005 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1350-536/2005 T. K. buvo pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas 5 MGL, t.y. 625 litų bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2005 m. gruodžio 19 d.

Rezoliucinė dalis

perkvalifikuoti T. K. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, iš BK 182 straipsnio 1 dalies (dėl E. P. turto įgijimo apgaule) į BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 3 mėnesiams; perkvalifikuoti T. K. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, iš BK 182 straipsnio 1 dalies (dėl J. M. turto įgijimo apgaule) į BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 3 mėnesiams; atleisti T. K. nuo 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (dėl L. S. turto įgijimo) padarymą, vykdymo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje T. K. atžvilgiu nutraukti; perkvalifikuoti T. K. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, iš BK 182 straipsnio 1 dalies (dėl L. K. turto įgijimo apgaule) į BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 3 mėnesiams; BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, T. K. paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams;

perkvalifikuoti T. K. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam 3 MGL dydžio baudą;

atleisti T. K. nuo 5 MGL dydžio bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje padarymą, vykdymo ir baudžiamąją bylą T. K. atžvilgiu nutraukti; BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu 2005 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2005 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę T. K. areštą 45 paroms ir 3 MGL dydžio baudą;

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 2 d. nutarties dėl bausmių bendrinimo T. K., nevykdyti; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutarties dėl 1 metų laisvės apribojimo bausmės T. K. pakeitimo 90 parų areštu, nevykdyti. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 12 d.

Nuteistojo T. K. gynėjas advokatas Marius Zabita 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl T. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirtos 45 parų arešto bausmės vykdymo nutraukimo BK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu. Prašyme nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi perkvalifikavus nuteistojo T. K. veikas dėl BK 190 straipsnio pakeitimų, baudžiamoji byla Nr. 1-1350-536/2005 jo atžvilgiu buvo nutraukta, o dėl 2005 m. liepos 12 d. ir 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžių vykdymo jau yra suėjusi 15 metų absoliučioji vykdymo senatis.

Atsiliepimų į teikimą negauta.

Prašymas netenkintinas.

Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis) ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria T. K. nusikalstamos veikos pagal 2005 m. liepos 12 d., 2005 m., spalio 12 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d. nuosprendžius buvo perkvalifikuotos į baudžiamuosius nusižengimus ar jis nuo bausmių atleistas veikoms netekus nusikalstamos veikos požymių bei paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė, įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 12 d., kai Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo apeliacinį skundą dėl nutarties.

Pagal BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatas jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę po nuosprendžio įsiteisėjimo, senaties eiga sustoja. Pažymėtina, kad vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Pasislėpimui gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-9/2011).

Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.

Nors nuteistasis T. K. nedalyvavo prašymo nagrinėjime, tačiau atsižvelgtina į tai, kad jis pats inicijavo bausmių sušvelninimo procesą, per savo advokatą Marių Zabitą kreipęsis į teismą dėl BK 190 straipsnio naujos redakcijos nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria jam perkvalifikuotos nusikalstamos veikos dėl pasikeitusių BK 190 straipsnio nuostatų ir paskirta 45 parų arešto bausmė, T. K. buvo žinoma, nes jis dėl nutarties per savo advokatą pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas šios nutarties nepakeitė. Nuo 2015 m. vykdoma T. K. paieška. T. K., žinodamas, kad jo atžvilgiu yra priimta ir vykdoma nutartis dėl arešto bausmės paskyrimo, nedeklaravo savo išvykimo gyventi į užsienį. Pagal Gyventojų registro duomenis, jo gyvenamoji vieta vis dar deklaruota (duomenys neskelbtini). Duomenų, kada T. K. pakeitė savo gyvenamąją vietą, persikėlė gyventi į Didžiąją Britaniją, nėra.

Teismų praktikoje konstatuota, kad kai asmuo, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis ir paskirta bausmė, išvyksta gyventi į užsienį, su bausmę vykdančia institucija nesusiekia, nesidomi savo baudžiamojo proceso eiga, teismų praktikoje laikoma, jog jis savo neapdairiais bei nerūpestingais veiksmais, abejingumu bausmės vykdymui apsunkina netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekia išvengti jam paskirtos bausmės, todėl nuosprendžio vykdymo senatis sustoja, ir teigti, kad nuosprendis nebuvo įvykdytas per dvejus metus nuo jo įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 1S-693-397/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 1S-115-361/2020). Nuteistasis T. K. išvykdamas gyventi į užsienį apie savo išvykimą už bausmės vykdymą atsakingos institucijos neinformavo, savo naujosios gyvenamosios vietos adreso nepranešė, taigi suprato, kad dėl tokio jo poelgio nuosprendžio įvykdymas neįmanomas. Tai, kad T. K. jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir neatleidžia nuteistojo nuo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis siekiant įvykdyti nuosprendžiu skirtą bausmę (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. 1S-139-366/2019). Konstatuotina, kad T. K. vengia atlikti bausmę, taigi senaties eiga yra sustojusi.

Pareiškėjas nurodo, kad jo nuomone, jau yra suėjusi ir absoliučioji 2005 m. liepos 12 d. ir 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžių vykdymo senatis – 15 metų. Kaip minėta aukščiau pagal BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuosprendis negali būti vykdomas, jei po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų <...> ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BK 96 straipsnio 4 dalies nuostatas nuteistajam iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padarius naują nusikalstamą veiką, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo. Pagal BK 97 straipsnio 1 dalies nuostatas, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas, sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties klausimą, turėtų būti vertinami ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse priimti nuosprendžiai.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad T. K. be trijų minėtų 2005 m. nuosprendžių Lietuvoje, buvo du kartus teistas Didžiojoje Britanijoje: 1) East Londono Magistrato teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu Nr. 13/2574/154739G dėl dviejų sukčiavimų (veikos padarytos 2013 m. birželio 22 d.) 85 svarų sterlingų bauda ir 60 svarų sterlingų įmoka į nukentėjusiųjų fondą, viešaisiais darbais ir kitomis lygtinio nuteisimo priemonėmis, 2) Southwark karūnos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu dėl dviejų sukčiavimų (veikos padarytos 2015 m. vasario 26 d.) po 4 mėnesius laisvės atėmimo už kiekvieną veiką, bausmių vykdymą atidedant 1 metams, 80 svarų sterlingų įmoka į nukentėjusiųjų fondą, turto konfiskavimu ir sunaikinimu. Kadangi paskutiniai du nuosprendžiai priimti Didžiajai Britanijai esant Europos Sąjungos sudėtyje, T. K. atveju absoliučiosios 15 metų nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuotinas nuo paskutinės nusikalstamos veikos Didžiojoje Britanijoje padarymo – 2015 m. vasario 26 d. ir dar nėra suėjęs.

Nesant suėjus senaties terminui, nėra pagrindo nutraukti teismo nutarties vykdymą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti nuteistojo T. K. gynėjo advokato Mariaus Zabitos prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties Nr. T-1432-119/2015 vykdymo nutraukimo nuteistajam T. K. dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.