Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas: 2021 m. gegužės 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. S. 2021 m. balandžio 23 d., apie 15:30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumas nenustatytas, nes pasišalino iš įvykio vietos), kilusio asmeninio konflikto su savo sugyventine T. Š. (gimusia (duomenys neskelbtini)) metu, tyčia, rankomis sugriebė nukentėjusiajai T. Š. už kaklo bei stipriai suspaudė rankomis kaklo srityje, taip sukėlė nukentėjusiajai T. Š. fizinį skausmą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis S. S. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis S. S., apklaustas 2021 m. birželio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Parodė, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, teisės išaiškintos, jam suprantama lietuvių klaba, advokatas jam nereikalingas, psichiatro ar kitų priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, galvos traumų neturėjo. T. Š. šiuo metu yra buvusi jo sugyventinė, su ja kartu gyveno apie 2 metus, turi bendrą vaiką, dukrą, kuriai yra šiuo metu 5 mėnesiai. Su T. Š. gyveno pas jos tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno jos tėvai N. Š., S. Š., bei šių nepilnametis sūnus A. Š., kuris yra neveiksnus, nes jis turi psichinių sutrikimų. Gyvendamas su T. Š., jis dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus, kėlė žodinius konfliktus bei smurtavo prieš T. Š.. Jo atžvilgiu iki šio įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Šalčininkų r. PK., 2021 m. gegužės 12 d. buvo pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl to šiuo metu lankosi probacijos tarnyboje. 2021 m. balandžio 23 d. jis vartojo alkoholį, grįžo namo neblaivus, kelintą valandą, neatsimena, galimai po pietų. Sugyventinė T. Š. pradėjo jam priekaištauti, jis tyčia pradėjo garsiai klausyti muzikos, ji pradėjo ant jo šaukti, o jis, supykęs, priėjo prie jos, rankomis sugriebė jai už kaklo bei suspaudė. Taip laikė neilgai, gal kelias sekundes. Galimai taip sukėlė T. Š. fizinį skausmą. Kai ją paleido, ji pradėjo ant jo šaukti ir pareiškė, kad iškvies policiją. Tada jis išsigando ir pabėgo iš namų. Šio įvykio metu T. Š. tėvų namie nebuvo, neatsimena, ar buvo jos brolis A. Š., nes šis kartais būna spec. mokykloje. Prieš A. Š. jis niekada nesmurtavo ir negrasino šiam susidorojimu, jei kada nors kažką šiam ir sakė, tai tik dėl savo neblaivumo, nes blaivus visada su pastaruoju gerai sutardavo, netgi kai buvo neblaivus, niekada prieš Antaną nesmurtavo. Po šio įvykio jis su T. Š. išsiskyrė. Kur ji šiuo metu gyvena, nežino. Pats šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), su T. Š. nebendrauja ir nežino, kur ji šiuo metu gyvena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (el. b. l. 84-86).

4. Kaltinamojo S. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

5. Liudytoja T. Š., apklausta 2021 m. balandžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 23 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjo namo jos neblaivus sugyventinis S. S.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl sugyventinio pastovaus alkoholio vartojimo. Ji kėlė jam pretenzijas, todėl sugyventinis S. S. pasidarė agresyvus, pradėjo specialiai jungti garsiai muziką, o ji liepė išjungti, kadangi namuose buvo jų bendras vaikas, naujagimė G. S., gimusi (duomenys neskelbtini) (kuri konflikto negirdėjo). S. S. pradėjo necenzūriniais žodžiais šaukti, ją įžeidinėti „šliuha, suka, prostitutė“, po ko grasino žodžiu, kad ją pasmaugs. Ji jam liepė nustoti šaukti, tačiau jis nenusiramino. Todėl ji pasakė, kad iškvies policiją, paėmė MRT, sugyventinis išgirdęs, kad kvies policiją, išėjo iš namų, išeidamas pasakė, kad važiuos į Vilnių. Visą konfliktą girdėjo jos brolis A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), be to, sugyventinis grasino broliui, kad sulaužys jam kojas. Grasinimai jai ir broliui buvo išsakyti žodžiu, jokių veiksmų sugyventinis nesiėmė, kad įvykdyti savo grasinimus. Jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo, tačiau išsigando dėl grasinimų, išsakytų žodine forma (el. b. l. 4-7). 2021 m. gegužės 11 d. apklausta kaip liudytoja, nukentėjusioji T. Š. patikslino savo pirminius anksčiau duotus parodymus, parodė, kad 2021 m. balandžio 23 d., jai būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), apie 16:00 val., po darbo grįžo jos akivaizdžiai neblaivus sugyventinis S. S.. Pastarasis pradėjo klausytis garsiai muzikos per garsiakalbį. Kadangi pas juos yra 3 mėnesių kūdikis, ji pareiškė šiam pretenzijas, kad išjungtų muziką, nes kūdikis miega. Po jos žodžių S. S. išjungė muziką ir pradėjo žodinį konfliktą, kadangi jam nepatiko, jos išsakytos pastabos. Žodinio konflikto metu šis grasino, kad ją pasmaugs, paėmė jai už kaklo ir galvos bandydamas ją pasmaugti. Tuo metu iš lauko atėjo jos tėvas S. Š., kuris apramino sugyventinį ir išėjo su pastaruoju į lauką parūkyti. Grasinimus, kad S. S. ją pasmaugs, ji įvertino, kaip realius, kadangi jis paėmė jai už kaklo ir galvos, bandydamas smaugti, ir ji pajautė fizinį skausmą. Taip pat S. S. jos broliui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris buvo namuose ir matė visą konfliktą, pasakė, kad sulaužys šiam kojas, po ko brolis, išsigandęs išbėgo į lauką iki to laiko, kol neatvyko policijos pareigūnai. Anksčiau, 2021 m. kovo 13 d. buvo pradėtas ir tęsiamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, S. S. atžvilgiu, dėl smurto artimoje aplinkoje jos atžvilgiu. Dėl pastovaus alkoholio vartojimo S. S., grįždamas namo, pastoviai pradeda žodinius konfliktus, tampa neprognozuojamas, agresyvus, ne kartą kėlė prieš ją ranką ir sukėlė fizinį skausmą, todėl išsakytus jo grasinimus priėmė realiai ir pajautė jai padarytą fizinį skausmą. 2021 m. balandžio 23 d., atvykus policijos pareigūnams, dėl susijaudinimo, ji galimai neįvardijo, kad S. S. buvo paėmęs jai už kaklo ir galvos, ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą (el. b. l. 22-25). 2021 m. birželio 8 d. papildomai apklausta kaip liudytoja, nukentėjusioji T. Š. parodė, kad šiuo metu S. S. - buvęs jos sugyventinis, su juo išsiskyrė ir išėjo gyventi pas savo pusbrolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jai nusibodo kentėti kaip S. S. prieš ją pastoviai smurtavo, įžeidinėjo. Ji pakeitė net telefono numerį, kad šis jai neskambintų. Apie 2021 m. balandžio 23 dienos įvykį, papildomai gali patikslinti, kad jos buvęs sugyventinis S. S. iš ryto nuėjo gerti alkoholinius gėrimus pas savo draugus. Po pietų, tikslaus laiko neatsimena, galimai apie 15:30 val., jis grįžo namo neblaivus. Tuo metu namie buvo ji, jos nepilnametis brolis A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris yra neveiksnus, turi psichinį sutrikimą. Kur tuo metu buvo jos tėvai N. Š. ir S. Š., neatsimena. Buvęs sugyventinis pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo garsiai klausyti muzikos, jo prašė, kad nusiramintų, nes tuo metu miegojo jų vaikas. S. supyko ant jos, kad ant jo pakėlė balsą, todėl priėjo prie jos, abiem rankomis paėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, jai pradėjo trukti oro bei skaudėjo kaklo srityje, pradėjo šaukti, kad jai silpna, kad paleistų, tuomet jis ją paleido. Brolis kažką S. pasakė, dėl to šis pradėjo šaukti ant brolio, kad brolis dingtų, nes sulaužys šiam kojas ir rankas. Jo brolis išsigando ir pabėgo į lauką. Ji paėmė mobilaus ryšio telefoną ir S. S. pasakė, kad jeigu šis nenusiramins, iškvies policiją. Tačiau S. toliau ant jos šaukė. Tada ji surinko 112 bendrojo pagalbos numerį ir iškvietė policiją. Tai išgirdęs S. S. pabėgo iš namų. Netrukus atvyko policija, ji policininkams papasakojo apie konfliktą, tačiau nuslėpė, kad jis ją smaugė. Šį įvykį nuslėpė nuo policijos, nes bijojo savo sugyventinio. Kadangi nenurodė visų aplinkybių, pareigūnai ją apklausė ir išvažiavo. Po to buvo kviesta antrą kartą į apklausą, tuomet papasakojo visą tiesą dėl minėtos dienos įvykio. Pas teismo medicinos ekspertus ji nevažiavo ir pas šeimos gydytoją nesikreipė. Jai šio įvykio metu buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Šio įvykio metu S. jai telefonu nedaužė per galvą. Galimai jos motina, duodama parodymus, kad S. sudavė jai mobiliuoju telefonu į galvos sritį, sumaišė įvykius, nes dėl šio įvykio buvo atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas ir byla buvo pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Ji civilinio ieškinio savo buvusiam sugyventiniui nereikš, nori, kad jis duotų jai ramiai gyventi. S. S. šio įvykio metu jos broliui nieko blogo nepadarė, nes grasinimai buvo tik žodžiu, pastarasis jos brolio atžvilgiu jokių realių veiksmų nesiėmė, nes tai buvo girto žmogaus žodžiai (el. b. l. 52).

6. Liudytojas S. Š., apklaustas 2021 m. gegužės 12 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. Š. yra jo dukra, ji turi sugyventinį S. S., kurie gyvena kartu su juo ir jo žmona N. Š., adresu: (duomenys neskelbtini). Pastarieji turi bendrą vaiką, kuriam šiuo metu 3 mėn. Su jais dar gyvena jo sūnus A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Dukters sugyventinis labai dažnai vartoja alkoholį, kelia žodinius konfliktus su dukra. Jis nematė, kad šis prieš dukrą smurtautų, ir negirdėjo, kad S. S. grasintų jo sūnui A. Š., sūnus dėl šio jam niekada nesiskundė (el. b. l. 50-51).

7. Liudytoja N. Š., apklausta 2021 m. birželio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. Š. yra jos dukra, kuri maždaug prieš du metus pradėjo gyventi su S. S.. Pastarieji gyveno jos ir jos vyro S. Š. gyvenamajam name, adresu: (duomenys neskelbtini). Kai tik S. atėjo pas juos gyventi, buvo viskas gerai, vėliau jis pradėjo konfliktuoti su jos dukra, pradėjo prieš dukrą smurtauti. Dukra pagimdžiusi nuo S. S. vaiką. Ji galvojo, jog kai vaikas gims, tai jis nusiramins, tačiau pradėjo dar daugiau vartoti alkoholio, konfliktuoti, visus įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, vėl pradėjo smurtauti prieš dukrą T. Š.. 2021 m. balandžio 23 d., galimai tarp 15:00-16:00 val., S. S. grįžo namo neblaivus, pradėjo dukrą įžeidinėti įvairiais žeminančiais žodžiais, matė kaip jis kelis kartus jos dukrai sudavė telefonu į galvos sritį. Kiek tiksliai kartų sudavė, neatsimena. Ji nematė, kad jis smaugtų dukrą. Tuo metu jos vyro S. Š. namie nebuvo, jos jaunesnis sūnus buvo namie, tačiau sūnus yra neveiksnus, turi psichinį sutrikimą, ligos pavadinimo nežino. Tuo metu S. S. jos jaunesnio sūnaus A. Š. (2008 m.) atžvilgiu smurto nenaudojo, sūnui negrasino. Jos dukra T. Š. supyko ant sugyventinio ir iškvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdęs S. S. pabėgo iš namų. Kiek žino, tą dieną dukra dėl savo sugyventinio pareiškimo nerašė, pareigūnams nurodė, jog jis prieš ją nesmurtavo, tik sukėlė žodinį konfliktą. Kai pareigūnai išvažiavo, S. S., grįžęs namo, vėl sukėlė žodinį konfliktą su dukrą. Po to karto jis prieš dukrą nesmurtavo. Tarp jos ir S. S. santykiai blogi, nes jis jai nepatinka, yra agresyvus, girtauja, jos šeimos narius įžeidinėja. Šiuo metu dukra su S. S. išsiskyrė, išvarė jį iš jų namo, o pati nuėjo gyventi pas savo pusbrolį ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 55-57).

Motyvuojamoji dalis

8. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. S., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, būdamas neblaivus (girtumo laipsnis nenustatytas). Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami S. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

9. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant kaltinamąjį 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, visiškai jas sudedant, ir skirti S. S. galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 12 mėnesių. Remiantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

10. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

11. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, skirdamas bausmę S. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. S. S. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. l. 87-91), baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2021 m. birželio 10 d. pagal Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 6 dalį, turi galiojančių nuobaudų (el. b. l. 66-78). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (el. b. l. 84-86).

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

15. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

17. Kaltinamasis S. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

18. Kaltinamasis S. S. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 4 (keturis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme visiško sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 12 mėnesių (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis). Į paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – laiką įskaitytina Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu atlikta bausmės dalis.

19. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo S. S. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

20. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 4 (keturis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 73 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, vykdytina pagal 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-757-1072/2021.

21. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. birželio 14 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant S. S. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios T. Š. dabartinė gyvenamoji vieta), nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. Š. (el. b. l. 96-97), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

22. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme visiškai jas sudedant, ir skirti S. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 12 mėnesių.

Į paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – l aiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.

Paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, S. S. 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 4 (keturis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą, vykdyti pagal 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-757-1072/2021.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant S. S. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. Š., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.