- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e1-757-1072/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- S. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07663-21, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2021 m. kovo 12 d., apie 21.30 val., savo gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumas alkotesteriu nepatikrintas, nes policijos pareigūnai buvo iškviesti į įvykį 2021 m. kovo 13 d., apie 08.00 val.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prižadino savo miegančią sugyventinę T. Š., uždengė ranka jai burną ir nosį, po ko abiem savo rankom stipriai suspaudė nukentėjusiosios T. Š. galvą, po to paėmė už jos kairės rankos ir stipriai ją suspaudęs pasuko, taip sukeldamas nukentėjusiajai T. Š. fizinį skausmą.
S. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Tai pat S. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2021 m. kovo 13 d., apie 08.00 val., savo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo sugyventine T. Š., bei griebęs sugyventinę T. Š. už plaukų tempė link durų ir vieną kartą trenkė jos galvą į įėjimo duris, taip sukeldamas nukentėjusiajai T. Š. fizinį skausmą.
S. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. S., 2021 m. kovo 14 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. Š. yra jo sugyventinė, jau virš metų gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini), uošvių namuose. Su savo sugyventine veda bendrą ūkį, augina jų bendrą dukrą. Su T. Š. santykiai yra geri, jie konfliktuoja labai retai, dažniausiai konfliktai kyla dėl to, kad uošvė N. Š. nori juos išskirti. Alkoholį jis vartoja gana retai, turi pastovų darbą, nuolat stengiasi aprūpinti savo šeimą. 2021 m. kovo 12 d. buvo pas kaimyną svečiuose, kur kepė šašlykus ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną jie išgėrė 0,7 l degtinės keturiese. Namo grįžo apie 20.00 val., su sugyventine T. Š. nekonfliktavo, jokio smurto prieš ją nenaudojo. Sugyventinė tik jam pasakė, kad eitų miegoti į kitą kambarį, ką jis ir padarė. Tik tuo metu, kai sugrįžo namo, uošvė bandė jį provokuoti konfliktui, priekaištavo, kad namo sugrįžo neblaivus. Bet jis į uošvę nekreipė dėmesio, nuėjo į kitą kambarį miegoti. 2021 m. kovo 13 d. ryte su savo sugyventine nekonfliktavo ir prieš ją nesmurtavo. Konfliktas vyko tik tarp jo sugyventinės T. Š. ir uošvės N. Š., dėl to kad T. Š. pareiškė savo motinai, kad jie gyvens atskirai, o uošvė to padaryti neleidžia. Ko jos tiksliai barėsi, jis nematė ir negirdėjo. Galimai konflikto metu sugyventinė pagalvojo, kad ir jis čia kaltas dėl jų konflikto ir iškvietė policiją. Kodėl ji taip pasielgė, nežino, bet dėl nubrozdinimo ant jos rankos jis gali paaiškinti, kad 2021 m. kovo 13 d., iš pat ryto, virtuvėje ji nusidegino sau ranką virduliu, nes darė jam ir sau kavą (b. l. 65-66).
Apklausos, vykusios 2021 m. gegužės 11 d., kaltinamasis S. S. parodė, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. T. Š. yra jo sugyventinė, kartu gyvena metus laiko, turi bendrą vaiką, kuris priklauso T. Š. tėvams, veda bendrą ūkį. T. Š. gauna pašalpą už vaiką, o jis dirba apylinkėje, šluoja, renka šiukšles, savaitgaliais dirba vienkartinius darbus, kad užsidirbti pinigų. Konfliktai šeimoje būna nedažnai, dabar iš viso jokių konfliktų nėra. 2021 m. kovo 12 d. grįžo namo išgėręs ir siūlė T. Š. išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), nes buvo ten suradęs butą, nenorėjo gyventi su uošviais. T. Š. nenorėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), dėl to ir kilo konfliktas. Buvo labai supykęs. Kai grįžo namo vakare, ji jau miegojo, kiek buvo valandų nežino. Jis prižadino ją ir pradėjo apie (duomenys neskelbtini) šnekėti, ji pradėjo jį nervuoti ir jis suspaudė jai rankomis galvą, kad ji nerėktų, gal ir ranką užlaužė, to neatsimena. Po to, išėjo iš namų. Ryte, 2021 m. kovo 13 d., apie 08.00 val., kai grįžo, vėl tarp jo ir T. Š. kilo konfliktas dėl to (duomenys neskelbtini) pradėjo bartis, T. Š. išbėgo į lauką, o jis ją griebė už plaukų ir vieną kartą trenkė galva į namo duris. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, sutinka užbaigti tyrimą be teismo, paskiriant jam bausmę. Kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 78-79).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. S. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Iš 2021 m. kovo 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad liudytoja nukentėjusioji T. Š. apie įvykį parodė, kad 2021 m. kovo 12 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), nuosavame name jos sugyventinis S. S., būdamas neblaivus, prižadino ją miegančią, uždengė jai burną ir nosį su ranka, dėl ko ji negalėtų kvėpuoti, abiem rankom stipriai suspaudė jai galvą, po ko paėmė už jos kairės rankos ir stipriai ją suspaudęs pasuko. Jų bendras vaikas konflikto metu miegojo kitame kambaryje su močiute N. Š.. Į policiją dėl to įvykio neskambino, galvojo kad S. S. apsiramins ir daugiau jos nemuš. Taip pat parodė, kad 2021 m. kovo 13 d., apie 08.00 val., sugyventinis S. S., būdamas neblaivus, vėl sukėlė žodinį konfliktą namo kieme, kurio metu šis, grėbęs ją už plaukų, tempė ir vieną kartą trenkė jos galva į įėjimo duris. Jų dukra tuo metu buvo namie su močiute. Dėl išvardintų aplinkybių ji patyrė fizinį skausmą. Jos su sugyventiniu konfliktų metu jokie vaikai nedalyvavo. Ant jos kairės rankos, nuo rankos sukimo, liko nubrozdinimas (b. l. 9-10).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 10 d. apklaustas kaip liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas I. Z. parodė, kad 2021 m. kovo 13 d., apie 09 val., tarnybos metu, dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule Ž. M., gavo iškvietimą vykti į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji T. Š., kuri buvo labai susijaudinusi, verkė. Ji papasakojo, kad 2021 m. kovo 12 d. vakare, apie 21.30 val., ir 2021 m. kovo 13 d., apie 08 val., ją mušė jos sugyventinis S. S.. 2021 m. kovo 12 d. sugyventinis jai miegančiai užspaudė ranka jos burną ir nosį, o po to, rankomis suspaudė jai „smegenis“, t. y. rankomis iš visų jėgų suėmė už smilkinių dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. 2021 m. kovo 13 d., ryte, S. S. tampė ją už plaukų, bei paėmęs už plaukų, jos galvą trenkė į namo duris, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. T. Š. sakė, kad sugyventinis buvo neblaivus, konfliktas kilo dėl to, kad ji nenorėjo kartu su juo ir jų bendru vaiku važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai jie buvo įvykio vietoje, S. S. buvo pasislėpęs namuose. Jie kartu su T. Š. nuėjo namo ir ieškojo šios sugyventinio. Paaiškėjo, kad šis yra palėpėje. Tuomet jis užlipo į viršų, S. S. buvo pasislėpęs po kažkokiais skudurais. Palėpėje buvo daug įvairių senų daiktų. Kažkoks daiktas nukrito į apačią ir sudužo. Jis liepė S. S. lipti iš ten ir įspėjo, kad jeigu šis priešinsis, bus panaudotas elektrošokas, nes šis nenorėjo lipti, pasikvietė savo porininkę Ž. M. ir sakė jai pasiruošti, jeigu kartais S. S. priešintųsi, t. y. paruošti elektrošoką. Tačiau šis ramiai nulipo iš palėpės. Nulipęs, S. S. barėsi su nukentėjusiąja ir jai prieštaravo, sakė, kad jos nemušė, o tik pastūmė. Nukentėjusioji tvirtino, kad sugyventinis ją tampė už plaukų, suspaudė „smegenis“ ir trenkė galvą į duris, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą. S. S. buvo patikrintas dėl girtumo, šiam buvo nustatytas 1,71 promilės girtumas. Nukentėjusioji buvo blaivi. S. S. buvo sulaikytas ir patalpintas į areštinę (b. l. 42-43).
Iš 2021 m. kovo 13 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad, apžiūrėjus T. Š., ant pastarosios kairės rankos, tarp alkūnės ir riešo yra nubrozdinimas. Pridėta fotolentelė (b. l. 28-31).
Iš 2021 m. kovo 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas medinis vieno aukšto namas. Šio namo teritorija neaptverta. Įėjimas į namą yra iš gatvės pusės. Įėjus į namą, yra koridorius, iš dešinės pusės – įėjimas į kambarį. Kambaryje betvarkė, kairiajame kampe stovi lova, ant kurios išmėtyti įvairūs daiktai. Jokių bylai kitų reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b. l. 9-12).
2021 m. kovo 13 d., 09.25 val., alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0726 S. S. nustatytas 1,71 prom. girtumas (b. l. 45,46).
Iš 2021 m. kovo 13 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus S. S., ant pastarojo kairės rankos delno matosi nedidelis patinimas (b. l. 47-50).
Iš 2021 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektu yra 5 failai su vaizdo, garso įrašais iš Body Cameros, pateikti pagal užklausą UZK-56064. Body Camera buvo įrašomas 2021-03-13 įvykis. Vaizdo įrašai failuose yra tęstiniai. Įrašų pradžia – 2021 m. kovo 13 d. 09.13 val. Įraše matome, kaip prie policijos tarnybinio automobilio prieina verkianti moteris (T. Š.). Ji, verkdama aiškina, kad ją sumušė sugyventinis, kuris šiuo metu pasislėpė namuose. Aiškina, kad konfliktas įvyko dėl to, kad sugyventinis nori, kad ji su kūdikiu išvažiuotų kartu su juo, o ji niekur važiuoti nenori. Sako, kad dėl to sugyventinis ją sumušė „vakar“ ir „šiandien“. Vakar jai rankomis „suspaudė smegenis“, o šiandien paėmė už plaukų ir trenkė galvą į namo duris. Moteris su pareigūnais eina į namus. Namie pareigūnai ieško, kur pasislėpė sugyventinis. Namuose pareigūnai kviečia sugyventinį vardu (duomenys neskelbtini), tačiau šis nepasirodo. Moteris vėl aiškina įvykio aplinkybes, sako, kad sugyventinis vakar atėjo prisigėręs, o ji su vaiku jau miegojo. Šis ją pakėlė ir pradėjo mušti. Pareigūnai prašo patikslinti, kaip mušė ir į kur mušė. Moteris vėl sako, kad „suspaudė smegenis“. Jos prašo patikslinti. Tuomet moteris sako ir rodo, kad sugyventinis suėmė rankomis iš visų jėgų jos smilkinius ir suspaudė. Tuomet jos klausia, kas atsitiko šiandien. Moteris aiškina, kad ji išėjo į lauką, o sugyventinis išėjo paskui ir pasakė, kad jeigu ji nevažiuos kartu su juo, tai jis ją jėga išveš, po to, ji rodo, kaip sugyventinis paėmė ją už plaukų ir trenkė kakta į duris. Pareigūnė klausia, ar jai skaudėjo. Moteris atsako, kad skaudėjo ir šiuo metu skauda galvą. Pareigūnė klausia, ar nereikia greitosios pagalbos. Moteris nuo medikų pagalbos atsisako. Moteris aiškina, kad įvykio niekas nematė, jos motina buvo namie. Ji rėkė lauke, bet niekas neišėjo. Pareigūnai ieško po namus moters sugyventinio. Paaiškėja, kad jis užlipęs į palėpę. Pareigūnas liepia sugyventiniui lipti iš palėpės. Tuomet kažkas iš palėpės krenta ir dūžta. Pareigūnas pasikviečia pareigūnę ir sako jai, kad jeigu kažkas vyks ne taip, kad ši iškarto šautų. Vėl liepia lipti iš palėpės vyrui ir perspėja šį, kad „jeigu kažkas bus ne taip, jie iškarto šaus“. Vyras nulipa iš palėpės. Moteris rodo sužalotą ranką ir sako, kad jai skauda ranką. Vyras sako, kad čia ji pati susižalojo, moteris tai neigia. Vyras (S. S.) aiškina, kad nori išnuomoti butą ir išvažiuoti. Moteris sako, kad važiuoti nenori. Vyras sako, kad vakar sugyventinę tik „biški“ pastūmė. Pareigūnai liepia vyrui susiruošti vykti į komisariatą ir pasodina į tarnybinį automobilį. Šiam būnant automobilyje patikrina jo blaivumą. Pareigūnė pagarsina alkotesterio parodymus – „1.71“ (promilės girtumas). Moteris taip pat tikrinama dėl blaivumo, tačiau jos rezultatai nepagarsinami. Būnant prie tarnybinio automobilio moteris dar kartą aiškina, kad jos sugyventinis vakar, apie 21.30 val., jai ranka užspaudė burną ir nosį, o po to, rankomis suspaudė smilkinius. Sugyventinis iš automobilio rėkia, kad ji meluoja, o ji rėkia, kad ji nieko nemeluoja. Po to, moteris aiškina, kad sugyventinis šiandien ryte, apie 08 val., traukė ją už plaukų ir vieną kartą, paėmęs už plaukų, jos galvą trenkė į duris. Įrašas baigiasi 09.34 val. Vaizdo garso įrašas perkeltas į 2 CD-R diskus (b. l. 39-40).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis S. S. 2021 m. kovo 12 d. ir 2021 m. kovo 13 d. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei T. Š. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 92-93).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo S. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. S. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 82-83), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 84-89). Bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 90). Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta S. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis – nežymiai didesnis įstatymo nustatytam minimaliam terminui, yra tinkamas. Įvertinus S. S. asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, manytina, jog nėra tikslinga skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai, S. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į S. S. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. kovo 13 d., 10 val. 00 min. iki 2021 m. kovo 14 d., 11 val. 03 min. (b. l. 56-58, 70, 71), t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo S. S. asmenybę, padarytas dvi veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 14 d. nutarimu (b. l. 68-69) S. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinis įrodymas – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu (2 vnt. DVD-R diskų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 12 d. epizodas), ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 13 d. epizodas), ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, S. S. paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti S. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 13 d., 10 val. 00 min. iki 2021 m. kovo 14 d., 11 val. 03 min. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 4 (keturis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinį įrodymą – kompaktinius diskus su vaizdo įrašu (2 vnt. DVD-R diskų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.