Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2066-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
1-2066-1123/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2066-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16643-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,kaltinamajai G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijusi aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, turinti (duomenys neskelbtini) darbingumą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V., 2021 m. gegužės 24 d., apie 14.32 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir, nesuvaldžiusi savo vairuojamo automobilio, atsitrenkė į kelkraštyje stovinčius automobilius „BMW X5 xDrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault CLIO“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino. Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji G. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad ji sutinka, kad vairavo neblaivi. Gegužės 23 d. vakare, grįžusi namo, viena išgėrė du kokteilius ir apie 10-11 val. vakaro nuėjo miegoti. Kitą dieną, apie 14 val. jai paskambino tėvai, kad reikia pas juos atvažiuoti, ji nesijautė, kad būtų apsvaigus, pas ją yra (duomenys neskelbtini), nes ryte tikrai niekas nebuvo vartota, ir ji išvažiavo. Prie parduotuvės buvo pristatyta automobilių ir ji išsukdama stengėsi nesudaryti kliūties, dėl to gal kiek per arti važiavo prie šone sustatytų automobilių. Antras automobilis buvo išsukęs ratą ir ji pajuto, po to jai liudininkas pasakė, kad jos ratas kliudė jo ratą. Ji pajuto, kad automobilis virsta ant šono, taip ir liko kaboti, pribėgo žmonės, atidarė viršutines dureles ir ji išlipo iš automobilio per keleivio dureles. Automobilių, kuriuos kliudė, numerių nematė, tik kad vienas buvo tamsus, kitas šviesus. Ji buvo šoko būsenoje. Atvažiavo policija, greitoji, liudininkas jai suteikė pirmąją pagalbą, ji nejautė skausmo, nieko, atvažiavo jos motina ir tada jau atslūgo stresas ir prasidėjo tremoras, ji pradėjo drebėti, čia dėl ligos. Tada jai iškvietė antrą greitąją, ši pamatavo, kad spaudimas pakilęs, davė nuo širdies tabletę ir vėl išleido, pasakė, kad reikės važiuoti į laikiną sulaikymą, kadangi jai reikalinga pastovi priežiūra. Ji galvojo gal galima kažką pasirašyti, bet jai neleido, įsodino, nuvežė, gydytojos, aišku, jokios nebuvo, jai vaistų neatvežė, ji praleido laiką ten, po to davė parodymus ir viskas. Kol ji sėdėjo greitojoje, pareigūnai iš karto atnešė alkotesterį papūsti, vėliau surašė pažymą, ji pūtė du kartus, parodymų nei vienų neprisimena, nes viską darė autopilotu. Pareigūnai jai uždavė klausimą, kada ji vartojo alkoholį ir ji pasakė, kad iš vakaro gėrė, nieko neslėpė. Ji gali paaiškinti tik vieną dalyką, pas ją kepenų darbas toks, kad ji negali paaiškinti tų parodymų, jai daug dalykų negali paaiškinti net daktarai. Ji niekad nebuvo susidūrusi dėl alkoholio skaidymo jos organizme, tai nežinojo, kad taip lėčiau. Dėl alkoholio kvapo ji buvo susidūrusi, kai pas ją nusėda kraujas, kefyro išgeria, jaučiasi kažkoks blogas kvapas, tai gal ir skrandžio darbas. Ji savo poelgį vertina labai neigiamai, taip nesielgtų, jei būtų žinojusi, neprotingai padarė, tai jai bus pamoka. Automobilis yra jos nuosavybė, nepasakytų, kad jis stipriai apgadintas, automobilio veidrodėlis lūžęs ir išdaužtas vairuotojo pusės stiklas. Jis yra 1995 arba 1996 metų. Jo vertę įvertino 500 eurų, greičiausiai vertino nedaužtą.

G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Anksčiau nėra teista, šiuo metu nedirba, turi invalidumą dėl (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) procentų darbingumą. Nėra įrašyta narkologo įskaitose, dėl priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Psichiatro įskaitose taip pat nėra įrašyta. 2021 m. gegužės 23 d., apie 21 val., būdama viena namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį. Išgėrė dvi stiklines, kuriose buvo sumaišyta degtinė „Bajorų“ su alkoholiniu kokteiliu „Mix“, santykiu 1:1. Apie maždaug 22 val. išgėrė raminančių vaistų ir nuėjo miegoti. Kitą dieną, t. y. 2021 m. gegužės 24 d., atsikėlė kažkur apie 14 val. Jautėsi esanti blaivi ir nusprendė nuvažiuoti pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsisėdo į jai priklausantį automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo važiuoti. Jai išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) g. norėjo pasukti į (duomenys neskelbtini) g. Ji, stovėdama šalutiniame kelyje, praleido kelias mašinas, važiuojančias pagrindiniu keliu. Jas praleidus, įsuko į (duomenys neskelbtini) g. ir važiuojant nedideliu greičiu (tikslaus greičio negali pasakyti, bet mano, kad buvo mažiau negu 40 km/h) ji pajuto, kad nebevaldo mašinos ir ji apvirto ant kairiojo šono. Jos pusėje esantis stiklas dužo. Prie jos pribėgo vaikinas, paprašė atidaryti liuką, bet kadangi jis elektroninis, jo nepavyko atidaryti. Tuomet vaikinas atidarė dešinės pusės keleivio dureles ir ji pro jas išlipo. Vaikinas jai papasakojo, kad jos priekinis dešinės pusės ratas kliudė šalikelėje, dešinėje pusėje, priparkuotos mašinos išsuktą ratą, dėl ko ji apsivertė. Prisimena, kad automobilis, kurį kliudė, buvo juodos spalvos, markės ir valstybinių numerių ji neprisimena. Ar kliudė dar vieną automobilį, pasakyti negali, nes taip pat neprisimena. Atvyko policijos pareigūnai, o toliau greitoji medicinos pagalba. Greitoji ją apžiūrėjo, dezinfekavo ranką, kurią buvo susižeidusi. Jai sėdint greitosios pagalbos automobilyje, pareigūnai du kartus patikrino jos girtumą. Tačiau kokį girtumą jai nustatė tiksliai pasakyti negali. Jai dar sukilo spaudimas, tačiau pareigūnai pasakė, kad ji simuliuoja ir jie ją išvežė į areštinę. Dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė nuoširdžiai gailisi ir padarė išvadas (b. l. 87).

Kadangi kaltinamoji G. V. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gegužės 24 d., maždaug apie 14.20 val., jis automobiliu važiavo pas savo draugą. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) g., priešais jį važiavo raudonos spalvos automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi jis važiavo labai lėtai, maždaug 20-30 km/h greičiu, jis jį aplenkė. Toliau jis sustojo sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo. Per galinį automobilio veidrodėlį jis pamatė, kad už jo važiavęs minėtas automobilis „Rover“ savo priekiniu dešiniuoju ratu kliudė šalikelėje stovėjusio priparkuoto automobilio „BMW“ priekinį išsuktą ratą. Automobilis „Rover“ tuo metu pakilo šonu, dvejais ratais pavažiavo porą metrų ir kliudė priešais „BMW“ automobilį priparkuotą kitą automobilį „Renault“. Tuo metu matė, kad daugiausiai kliudė „Renault“ automobilio stogą. Kliudžius stogą, „Rover“ automobilis apsivertė ant kairiojo šono. Tuomet jis išlipo iš savo automobilio, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policijos pareigūnus. Telefonu kalbant su bendrojo pagalbos centro operatore, jis atidarė automobilio „Rover“ dešinės pusės dureles ir pamatė, kad už vairo sėdėjo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris. Jis padėjo jai išlipti iš apvirtusio automobilio. Moteris buvo šoko būsenoje, nors nuo jos nesklido alkoholio kvapas, bet ji jam pasirodė esanti neblaivi, kadangi nerišliai kalbėjo, bei jam atrodė iš jos veido išraiškos, kad jos stresui turėjo įtakos neblaivumas. Moteriai jis suteikė pirmąją pagalbą, tvarsčiu užrišo ranką. Po maždaug 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Iki policijos pareigūnų atvykimo moteris nevartojo alkoholio. Pareigūnai užsirašė jo duomenis ir jis išvažiavo toliau savo reikalais (b. l. 33).

Liudytojas R. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniuoju tyrėju. 2021 m. gegužės 24 d., dirbant kartu su kolega K. K., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsivertė, yra nukentėjęs asmuo. Atvykus nurodytu adresu, pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) g., prie pastato, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), šonu apsivertęs guli automobilis „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o prie kelkraščio stovi apgadintas automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio „Rover“ sėdėjo moteris, jos ranka kraujavo. Šalia jos stovėjo vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pranešėjas D. L.. Kadangi moters ranka buvo sužeista, jie iškvietė GMP. Moteris prisistatė esanti G. V.. Jos elgesys, kad ji gali būti neblaivi, iš karto nesukėlė įtarimo. G. V. jiems paaiškino, kad jai važiuojant (duomenys neskelbtini) g. ji savo automobilio „Rover“ priekiniu ratu kliudė šalikelėje priparkuoto automobilio „BMW“ išsuktą ratą. Po ko kliudė ir priešais „BMW“ stovintį automobilį „Renault“, po ko apsivertė. Netrukus atvažiavo GMP ir moterį nusivedė į savo automobilį suteikti medicininę pagalbą. Jai sėdint GMP automobilyje, kolega K. K. priėjęs prie G. V. pajuto, kad nuo jos sklinda alkoholio kvapas. Kilus įtarimui, kad ji gali būti neblaivi, paklausė jos, kada ji paskutinį kartą vartojo alkoholį. G. V. atsakė, kad prieš 20 val. ji gėrė vieną alkoholinį kokteilį. Jie alkotesteriu patikrino jos girtumą. Pirmu pūtimu nustatytas 1,67 prom. girtumas, o po maždaug 15 min. antru pūtimu nustatytas 1,74 prom. girtumas. Kuomet medikai suteikė G. V. pirmąją pagalbą ir paaiškino, kad jai rimti sužalojimai nepadaryti, į gydymo įstaigą būtinybės pristatyti nebuvo. Moteriai paaiškinus, kad jie ją pristatys į areštinę, ji pareiškė, kad jai yra bloga. Jie iškvietė GMP antrą kartą, kuri vėl ją apžiūrėjo. Medikai rimtų sveikatos problemų G. V. nenustatė ir nurodė, kad į gydymo įstaigą moters vežti nėra tikslo. Po ko jie G. V. pristatė į OVS (b. l. 37).

2021 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Gatvė yra dviejų priešingų eismo juostų. Dešinėje gatvės pusėje matomas šaligatvis ir tvora. Dešinėje gatvės pusėje ant važiuojamosios kelio dalies ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), matomas raudonos spalvos automobilis Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra apvirtęs ant vairuotojo pusės šono. Šalia stovi pilkos spalvos automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio yra matomi vairuotojo pusės durų ir veidrodėlio apgadinimai. Už jų stovi juodos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant prekybos centro „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), matomos vaizdo stebėjimo kameros. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 16-22).

2021 m. gegužės 24 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo pusės abejos durelės yra subraižytos, sulankstytos. Išdužęs priekinis, šoninis dešinės pusės langas, nulūžęs dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodėlis. Automobilio salone išmėtyti įvairūs daiktai, maišai ir audeklai. Tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 23-29).

2021 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti 2021 m. gegužės 24 d. penki policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai. Pirmas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „2021_0524_143453_001“, filmuojamas pareigūno (-ės) kūno kamera. Įrašo trukmė 05 min. 01 s. Paleidus vaizdo įrašą matomas vaizdas iš policijos pareigūnų automobilio. Automobilis juda. Policijos pareigūnai jungia garsinį švyturėlių signalą. 00 min. 45 s. pareigūnai sustoja ir išlipa iš automobilio. Matoma, kaip gatvės kairėje pusėje guli ant dešiniojo šono apsivertęs raudonos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalio jo stovi kitas pilkos spalvos automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matoma, kaip pareigūnai pribėga prie automobilio ir paklausia, ar nėra prispaustų žmonių. Už automobilio „Renault“ stovi kitas juodos spalvos automobilis „BMW“. Tarp šių automobilių, ant šaligatvio, matoma sėdinti moteris. Šalia jos stovi vaikinas Nr. 1. Pareigūnas, kurio kūno kamera yra filmuojamas vaizdo įrašas, vaikšto aplink automobilį ir per raciją bendrauja su budėtoju. Toliau matoma, kaip kitas pareigūnas bendrauja su vaikinu Nr. 1. Vaikinas pasakė, kad padėjo moteriai išlipti iš automobilio. Pareigūnas užsirašė vaikino Nr. 1 duomenis. Toliau prie vaikino Nr. 1 priėjo pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojamas vaizdo įrašas. Pareigūnas paklausė vaikino, kaip viskas įvyko. Vaikinas pasakė: „važiavo, užkabino ratą (toliau žodžiai nesuprantami).

Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0524_143953_002“, kurio įrašo trukmė 00 min. 45 s., ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra užfiksuota.

Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0524_145315_003“, kurio trukmė 05 min. 11 s., matoma, kaip moteris sėdi greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Pareigūnas moteriai davė išsilupti vienkartinį alkotesterio antgalį. Pareigūnas, kurio kūno kamera yra filmuojamas vaizdo įrašas klausia moters: „Kiek vartojot?“ Moteris sako: „Nu kiek, fužerį fužerį kokteilio sugėriau. Nu man žinokite man, kai iš viso nevartojanti tai man (toliau žodžiai nesuprantami)“. 00 min. 38 s. pareigūnas alkotesteriu tikrina moters neblaivumą. Pirmu pūtimu nustatyti neblaivumo nepavyko, moteris iki galo nedapūtė į alkotesterį. Antru pūtimu taip pat nepavyko. Moteris sako: „Nu jūs pats matot, aš įkvėpiu, kiek galiu“. 01 min. 26 s. moteris į alkotesterį pučia dar kartą. Po pūtimo alkotesterio ekrane matoma, kad moteriai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Toliau pareigūnas paprašė moters pateikti savo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pateikus asmens tapatybės kortelę, pareigūnas alkotesterio rodmenis užfiksuoja dokumentuose. Užfiksavus, pareigūnas moteriai praneša, kad už penkiolikos minučių bus atliktas antras pūtimas.

Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0524_151116_004“, kurio trukmė 01 min. 59 s., matoma, kaip moteris sėdi greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Šalia jos stovi du greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Pareigūnas, kurio kūno kamera filmuojamas vaizdo įrašas, duoda moteriai išsilupti vienkartinį alkotesterio antgalį. 00 min. 35 s. pareigūnas tikrina moters neblaivumą. Tuo metu fone girdimas vyriškas balsas, sakantis: „Kelių policija, vyriausiasis patrulis, norėjau paklausti kaip čia viskas įvyko?“ Moteris sako: „Atvirai pasakius taip, aš išvažiavau iš posūkio, iš (duomenys neskelbtini) gatvės“, tuo metu alkotesterio ekrane matoma, kad moteriai nustatytas 1,74 promilių neblaivumas. Toliau moteris pasakoja: „Ir suprantat, ir nesupratau po to, kame reikalas, kodėl mašiną metė į šoną. Nes iš priekio važiavo mašina irgi, kiek aš dabar prisimenu, dvi ar trys mašinos buvo iš priekio. Nu šviesoforą apvažinėjo. Ir po to tik pajutau, kad virsta mašina, nu ir daugiau aš nieko negaliu prakomentuoti“.

Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0524_163332_005“, kurio trukmė 01 min. 50 s., matoma, kaip pareigūnas fotografuoja apsivertusį raudonos spalvos automobilį. Automobilyje matoma netvarka, daug įvairių daiktų (b. l. 40-41).

Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0281 išrašuose nurodyta, kad G. V. 2021 m. gegužės 24 d. 14.56 val. nustatytas 1,67 promilės girtumas, 15.13 val. nustatytas 1,74 promilės girtumas (b. l. 10-13).

Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0281 patikros sertifikate Nr. 1415954 nurodyta, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. birželio 18 d. (galiojo įvykio metu).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Rover 216 SI“, 1996 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. gegužės mėnesį buvo 550 eurų su PVM (b. l. 15).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2021 m. gegužės 25 d. išraše nurodyta, kad automobilio „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra G. V. (b. l. 14).???

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad G. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino G. V. pareikštą kaltinimą. Apklausta tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu G. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad gegužės 23 d. vakare grįžusi namo viena išgėrė du kokteilius ir apie 10-11 val. vakaro nuėjo miegoti, tada apie 14 val. paskambino tėvai, kad reikia pas juos atvažiuoti, nesijautė, kad būtų apsvaigus, pas ją yra kepenų nepakankamumas, nes ryte tikrai niekas nebuvo vartota ir ji išvažiavo. Prie parduotuvės buvo pristatyta automobilių, išsukdama stengėsi nesudaryti kliūties ir dėl to gal kiek per arti važiavo šone sustatytų automobilių ir antras automobilis buvo išsukęs ratą ir ji pajuto, kad jos ratas kliudė to automobilio ratą ir jos automobilis apvirto, po to atvažiavo policija ir greitoji, pareigūnai patikrino jos neblaivumą alkotesteriu du kartus, alkotesterio parodymų neprisimena. Tai, kad G. V. vairavo automobilį būdama apsvaigus nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų D. L., R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2021 m. gegužės 24 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas, 2021 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas,, G. V. patikrinimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. V., 2021 m. gegužės 24 d., apie 14.32 val., (duomenys neskelbtini) g., prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir nesuvaldžiusi savo vairuojamo automobilio atsitrenkė į kelkraštyje stovinčius automobilius „BMW X5 xDrive30d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault CLIO“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl G. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

D. L. pateikė byloje prašymą atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją jo atsakomybei pagal laidavimą.

Galimas laiduotojas D. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra tolimas G. V. giminaitis, padeda jos šeimai ir pačiai G. V., yra (duomenys neskelbtini) metų apsistojęs jos bute. Yra registruotas (duomenys neskelbtini), bet gyvena (duomenys neskelbtini). G. V. tėvai juos vadina broliu su sese, jie bendrauja. Jis važinėja į užsienį dirbti, tačiau dabar sunkiau su visais darbais. Išvažiuodavo mėnesiui, dviem savaitėms į užsienį, ten užsiimdavo restauravimo darbais. Kas liečia G. V., jis padeda jos tėvams, tai yra įvairūs namų priežiūros darbai, remontai. Vilniuje jis gyvena dėl darbo. Dirba ant savęs, jam paskambina ir pagal iškvietimus važiuoja. Oficialios pajamos yra tos, kurias uždirba (duomenys neskelbtini). Lietuvoje neturi jokių verslo liudijimų, pajamų. Gale metų susimoka mokesčius Sodrai. Jis yra (duomenys neskelbtini). Dabar specializuojasi daugiau su medžiu, drožinėjimu. Paskutinį kartą dirbti buvo išvykęs prieš 8 mėnesius. Ilgiausiai mėnesiui būna išvykęs. Kiekvieną dieną bendrauja su G. V., kai yra Lietuvoje. Su įvykiu yra susipažinęs, po įvykio atvažiavo į įvykio vietą. Buvo padarytas nusižengimas, avarija. Tą vakarą buvo kažkas su G. V. tėvais kažkas. Susiskambino jie, G. V. sėdo už automobilio vairo ir važiavo pas tėvus apie 2 km iki sodų bendrijos. Kaltinama, kad vairavo išgėrusi. Ji jam viską papasakojo. Jai buvo didelis stresas ir šokas po įvykio. Viskas įvyko netoli namų, ji buvo išgėrusi. Sakė, kad gėrė ji ryte ar vakare, negali dabar pasakyti. Kaltinamoji nėra mėgėja išgerti. Jis jokiu būdu nepateisina važiavimo išgėrus. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini), turi aukštąjį išsilavinimą, įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybę. (duomenys neskelbtini) metų yra pradirbęs AB (duomenys neskelbtini). Dabar jam reikės pirmoje vietoje susitvarkyti, kad nevažiuotų į užsienį, jis turi čia daug darbo pasiūlymų. Jis įsidarbins Lietuvoje, kad būtų visada šalia G. V. ir stebėtų ją. Yra pasiryžęs būti atsakingas už ją. Ji jam yra labai daug gyvenime padėjusi. Jie suranda bendrą mintį, sprendimus, vienas kitą vadina komanda. Jis gyvena jos bute, bet jie nėra sugyventiniai. Šiam momentui tikrai finansiškai negali sumokėti užstato, nes pandemija sustabdė jo pajamas, jis gyvena iš likusių pinigų, uždirbtų užsienyje. Nebūtų jokių galimybių sumokėti užstato, tačiau tikrai laiduoja, kad G. V. prižiūrėtų.

Kaltinamoji G. V. prašyme dėl laidavimo nurodė, kad D. L. yra jos šeimos slaugytojas, lydintis asmuo ir daugiametis šeimos draugas jau daug metų gyvenantis jos šeimoje. Kadangi D. L. turto bei pastovaus darbo neturi, gyvena su ja, o jos pajamas sudaro tik neįgalumo pašalpa, prašo galimybės laiduoti be užstato.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji G. V. yra neteista – ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, G. V. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir G. V. apibūdinančių duomenų visumą. Ji šiuo metu nedirba, tačiau įvairiais laikotarpiais dirbo praeityje (b. l. 93), turinti neįgalumą, anksčiau neteista (b. l. 94), iki pastarojo įvykio buvo bausta administracine tvarka vieną kartą penkių metų laikotarpyje, už smulkaus pobūdžio administracinį nusižengimą, nesusijusį su KET pažeidimu (b. l. 95). Byloje nėra duomenų apie jos priklausomybes ar blogus įpročius. Teismas taip pat atsižvelgia į G. V. duotus paaiškinimus ir jos kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti D. L.. Kaltinamosios prašyme dėl laidavimo nurodyta, kad D. L. yra jos šeimos slaugytojas, lydintis asmuo ir daugiametis šeimos draugas, jau daug metų gyvenantis jų šeimoje. Savo ruožtu galimas laiduotojas D. L. parodė, kad jis nėra ten registruotas, tačiau faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), t.y. kartu su G. V.. Jie nėra sugyventiniai, bet artimai bendrauja, jis padeda ir jai, ir jos tėvams, su G. V. bendrauja kasdien, jie yra bendraminčiai, komanda, kartu sprendžia problemas. Jis yra pasiryžęs G. V. prižiūrėti, apie padarytą nusikalstamą veiką žino, jos nepateisina. Jis turi aukštąjį išsilavinimą, įgijęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Lietuvoje oficialių pajamų neturi, anksčiau dėl darbo važinėdavo į užsienį, tačiau dabar bando įsidarbinti Lietuvoje, kad nevažiuotų į užsienį ir visą laiką būtų šalia G. V., turi čia dabo pasiūlymų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. L. yra neteistas, iš teismo gautų duomenų iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas vieną kartą, už smulkaus pobūdžio nusižengimą (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), paskirta bauda sumokėta. Jokių D. L. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių byloje teismas nenustatė. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. L. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jis yra artimas kaltinamajai G. V., yra kritiškas kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu jis gali daryti teigiamą įtaką G. V., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, G. V., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo D. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į kaltinamosios ir laiduotojo sunkią turtinę padėtį, laidavimas taikytinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamoji G. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vairuodama transporto priemonę, G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Taigi, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamoji, vairuodama automobilį neblaivi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jos poelgio padarinių. Visgi, teismas įvertina tai, kad kaltinamoji iki tol neteista, administracine tvarka už KET pažeidimus nebausta, tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad ji piktybiškai pažeidinėja KET, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, G. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad G. V. 2021 m. gegužės 25 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 78), tokiu būdu G. V. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2021 m. gegužės 25 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, G. V. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. gegužės 25 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju G. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiai kaltinamajai. Nors automobilis „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas eismo įvykio metu (tai matyt iš byloje esančių fotonuotraukų, tačiau byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad minėtas automobilis dėl šių apgadinimų būtų tapęs nebepanaudojamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus G. V., ji automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad G. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 550 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamosios teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo G. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, G. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jai neskiriama bausmė, ji neturi teistumo. Neskyrus G. V. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajai galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios G. V. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirta G. V. (b. l. 60). Atsižvelgiant į tai, kad G. V. priklausantis automobilis „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajai G. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 76-79) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtas dokumentas – G. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, kurias sudaro 21 Eur (b. l. 45) bei minėto automobilio saugojimo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sandėlių teritorijoje išlaidos, kurias sudaro 18,22 Eur (b. l. 55). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Byloje kaltinamoji G. V. pateikė duomenis, kad ji atlygino automobilio saugojimo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje išlaidas (21 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėto automobilio saugojimo išlaidos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sandėlių teritorijoje išlaidos (18.22 Eur) būtų atlygintos. Todėl šios išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš G. V..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su „Body Cam“ vaizdo įrašais, saugoma voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. V., padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo D. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, G. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šimonės 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Rover 216“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam G. V., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajai G. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš G. V. 18,22 Eur (aštuoniolika eurų 22 ct) proceso išlaidų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus naudai (sąskaita Nr. LT96 7044 0600 0782 1032, AB SEB bankas).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su „Body Cam“ vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. V. ir D. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti G. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė+