Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka sprendė dėl iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) gautos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. M. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) perkvalifikuota į BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), paskirta bausmė nepakeista, nauja subendrinta bausme nenustatytina. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2025 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo persiųsta Tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurioje nurodoma, teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą E. M. yra 145,83 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad gynėjas kaltinamajam E. M. paskirtas apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas klausimą Tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, teismas pažymi, kad Tarnybos atsiųstame laiške su pažyma nėra suformuluotas joks prašymas, t. y. ko siekiama tokios pažymos teikimu. Net vertinant, jog Tarnyba siekia išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo už advokato Stasio Zabitos suteiktą antrinę teisinę pagalbą ginant E. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-932/2025, toks prašymas negali būti tenkinamas dėl žemiau dėstomų motyvų.

Pirma, Tarnyba prašymą iš advokato gavo tik 2025 m. balandžio 2 d., t. y. jau po Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties paskelbimo. Teisminėje praktikoje, išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos; tuo atveju, kai išlaidų neprašoma priteisti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose bylos nagrinėjimo metu, vėliau pateiktas prašymams dėl gynėjo (atstovo) išlaidų priteisimo) laikytinas pavėluotu ir negali būti patenkintas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-271-1020/2022). Taigi prašymo pateikimas yra nesavalaikis.

Antra, net jeigu prašymas būtų paduotas laiku, sprendžiant proceso išlaidų priteisimo iš E. M. klausimą, svarbu įvertinti asmens turtinę padėtį. Šiuo atveju, jos įvertinimas rodo, kad išlaidos iš E. M. būtų priteistos tik formaliai – bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apklaustas teisiamajame posėdyje E. M. teigė, jog išklausė (duomenys neskelbtini), planuoja dirbti (duomenys neskelbtini) įmonėje ir (duomenys neskelbtini). Patikrinus LITEKO duomenis, nustatyta, kad E. M. buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Visgi, šiai dienai duomenų, kad jis būtų įsidarbinęs vėlesniu laikotarpiu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nėra. Nėra aišku ir tai, ar E. M. bus užtikrinta galimybė dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam atliekant paskirtą galutinę 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kartu įvertintina ir tai, jog nuosprendžiu E. M. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš pastarojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 3 820 EUR (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt eurų). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad E. M. daug kartų baustas administracine tvarka, už ką jam paskirtos sąlyginai didelės administracinės nuobaudos – 1 450 Eur, 2 000 Eur ir kt., kurios iki šiol nėra išieškotos. Dėl aptarto, galima teigti, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki.

Trečia, į Tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo šioje baudžiamojoje byloje buvo kreiptasi ne nuteistojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.