Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1535-480/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-29
Bylos Nr.: 2A-1535-480/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Albina Rimdeikaitė
Atsakovas: R. M.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“
Trečiasis asmuo: UAB „Kauno liftai“

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1535-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13598-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 54.1; 121.18;121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1131-375/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovui R. M., trečiasis asmuo UAB „Kauno liftai“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 126,93 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai yra pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo ir namas, kuriame yra atsakovui priklausantis butas. Atsakovas kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai turi prievolę mokėti už suteiktas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas, tačiau atsakovas nuo 2013 m. lapkričio mėnesio visiškai nemokėjo už suteiktas paslaugas ir 2015 m. sausio 5 d. skola siekia 126,93 Eur (438,27 Lt). Dėl susidariusio įsiskolinimo atsakovas į ieškovę nesikreipė ir nesudarė skolos grąžinimo grafiko, kuris leistų atsakovui skolą išmokėti dalimis.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė teikė tik dalį paslaugų ir jas nekokybiškai. Jis nemokėjo už eksploatacines išlaidas ir už liftų eksploataciją. Neaišku kuo skiriasi eksploatacija ir liftų eksploatacija. Sąskaitos yra vienašališkai, be jokio nepriklausomo audito paruošiamos ir išrašomos ieškovės. Skolos dalį sudaro mokėjimai už liftą ir teritorijos tvarkymą. UAB „Būsto valda“ tėra finansinis tarpininkas, nes paslaugas už liftą ir teritorijos valymą vykdė UAB „Kauno liftai“ ir UAB „Pastatų ūkio priežiūra“. Nei ieškovė, nei UAB „Kauno liftai“ nėra atlikę Kauno miesto tarybos įpareigojimo įrengti atskiro elektros skaitliuko, kuris registruotų tik lifto sunaudojamą elektros energiją. Būtent ši elektros dalis ir vadintina lifto eksploatacinėmis išlaidomis, tuo tarpu mokestis už elektrą liftui yra paslėptas kaip bendro naudojimo patalpų apšvietimo sunaudojama elektra. UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ teikiamos paslaugos gal tik 25 procentais. Ieškovė ignoravo savo prievoles suteikti gyventojams informaciją apie mokesčių pagrįstumą, todėl atsakovas neturi prievolės mokėti pinigus už nežinia ką, todėl atmestina ieškovo pretenzija dėl metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė iš atsakovo R. M. 126,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (126,93Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125,98 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Būsto valda“. Teismas nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra daugiabučiame name, kurį administruoja ieškovė. Iš 2013-08-01 įrenginių remonto, techninio aptarnavimo, nuolatinės priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Būsto valda“ ir UAB „Kauno liftai“ matyti, kad šalys susitarė dėl lifto planinės techninės apžiūros, nuolatinės priežiūros. Atsakovas iš esmės ginčija mokesčius už lifto eksploataciją, teritorijos priežiūrą, nurodydamas minėtų paslaugų neatlikimą apskritai arba netinkamą atlikimą. Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr.351 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 16 punktas numato, kad potencialiai pavojingų ir energinių įrenginių techninės būklės tikrinimas atliekamas specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Liftų priežiūrą, jų techninės būklės tikrinimą reglamentuoja LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Iš šių teisės aktais nustatytų reikalavimų visumos darytina išvada, kad prie privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, užtikrinančių tiek pastato gyventojų, tiek trečiųjų asmenų saugumą, yra priskiriama ir liftų, kaip potencialiai pavojingų įrenginių, priežiūra, siekianti užtikrinti saugų įrenginių darbą ir žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo žalingo šių įrenginių poveikio. Ieškovės paslaugos, prižiūrint liftus ir teritoriją, yra suteiktos įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl nėra būtinas gyventojų sutikimas nurodytoms paslaugoms atlikti (CK 4.83 str. 4 d.). Teismas konstatavo, kad atlyginti už atliktas paslaugas atsakovas privalo. Atsakovas, teigdamas, kad vien sąskaitos pateikimas asmeniui nepagrindžia pareigos ją apmokėti, o savo reikalavimo pagrindą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja atitinkamą sumą priteisti, bendrąja prasme yra teisus. Tačiau nagrinėjamoje byloje be PVM sąskaitų faktūrų ir apyvartos žiniaraščių ieškovė pateikė ir kitus rašytinius įrodymus: Kauno miesto savivaldybės teisės aktus, nustatančius daugiabučių namų patalpų savininkų mokėtinų mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir techninę priežiūrą apskaičiavimo tvarką ir metodikas, maksimalius tarifus, sutartį dėl liftų techninės priežiūros, pranešimus. Be to, tai patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Kauno liftai“ atstovo paaiškinimai, iš kurių nustatyta, kad bendrovė teikė paslaugas, jos buvo teikiamos tam tikru teisės aktų nustatytu periodiškumu. Ieškovė nurodė, kad namo teritorijos priežiūrą vykdo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, kuri teritoriją prižiūri 2 k. per savaitę šluojant takus, šaligatvius, surenkant šiukšles, vasarą 3 k. per sezoną pjaunama žolė, žiemą valomas sniegas, barstomas smėlis. Įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Dėl to iš atitinkamus faktus patvirtinančių įrodymų viseto negalima teigti, kad ieškovė neatliko jokių administravimo ir techninės priežiūros darbų bei teritorijos priežiūros veiksmų. Atsakovo netenkina ieškovės, kaip administratoriaus, veikla. Namo bendrasavininkai turi teisę reikalauti pakeisti paskirtą administratorių, turi teisę įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją arba sudaryti patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį ir tokiu būdu administravimą baigti. Tačiau tol, kol administratoriumi yra paskirta ieškovė, už jos teikiamas administravimo paslaugas atsakovas, kaip ir kiti namo gyventojai, turi pareigą atlyginti. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas R. M. patikslintame apeliaciniame skunde (2 t. b. l. 3-7) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą; už sąmoningą savo pareigų teikti informaciją gyventojams, vengimą ir teisminių bylų kėlimą tais atvejais, kai jos nėra būtinos ir tik didina teismų darbo krūvius, kas savo ruožtu ilgina kitų, piliečiams svarbių bylų sprendimo laiką skirti piniginę baudą į valstybės biudžetą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nesigilino į ikiteisminius ieškovės ir atsakovo santykius, kad ieškovė, neatsakydama nei į vieną iš apelianto siunčiamų oficialių raštų, grubiai ignoruodavo jo teisę žinoti kiek, už kokias paslaugas bei kuo remiantis jis turi mokėti. Atsakymų nepateikimas ne tik pažeidė ieškovės pareigą vykdyti Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatas, bet ir parodė ieškovės požiūrį į jos santykius su prievoliniais paslaugų gavėjais - jie neatitinka demokratinės teisinės valstybės pagrindinių principų. Ieškovė, remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu, tėra paslaugų teikėjas, o apeliantas, kaip vartotojas, turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją apie teikiamas paslaugas.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir technines eksploatacijos priežiūros paslaugas, nes teismas nenustatinėjo, ar ieškovė teikė, o jei teikė, tai kokia apimtimi, jai priklausančias paslaugas, taip pat neišreikalavo iš ieškovės įrodymų apie jos teiktas paslaugas. Teisės aktai, nustatantys daugiabučių namų patalpų savininkų mokėtinų mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir techninę priežiūrą apskaičiavimą, tvarką ir metodikas, maksimalius tarifus, teismui buvo pateikti, tačiau ieškovė turėjo juos pateikti apeliantui iki teisminių ginčų pradžios ir visi klausimai būtų išspręsti taikiai. Apeliantas neginčijo paskaičiavimų teisingumo ir teisėtumo, o tik iki mokėjimo pradžios norėjo žinoti visą skaičiavimų eigą. Apelianto nuomone, jis neturi mokėti ieškovei už paslaugas, kol ji nepagrindė skaičiavimų teisėtumo.

3. Teismas sprendime aptarinėja klausimus, kurie byloje nebuvo ginčo objektu, t. y. tai, kas yra bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos. Tačiau nors ir nurodo, kad atsakovas iš esmės ginčija mokesčius už lifto eksploataciją, teritorijos priežiūrą, nurodydamas minėtų paslaugų neatitikimą apskritai arba netinkamą atlikimą, tačiau toliau mokesčių klausimo neanalizuoja. Apelianto nuomone, šie mokesčiai yra neparemti jokiais skaičiavimais, o pagrįsti tik tarpusavio ieškovės ir trečiojo asmens susitarimu. Tokia padėtis, kai mokesčių dydis neparemtas būtinomis sąnaudomis ir reglamentuotu pelnu, apelianto netenkina, todėl teismas turėjo išnagrinėti, kodėl kainos yra tokios didelės. Rinkliava už lifto eksploataciją, proporcingai turimam buto dydžiui (plotui) yra visiškai neteisinga, nes šia transporto priemone naudojamasi (o reiškia sunaudojama kuro - elektros energijos) proporcingai gyventojų skaičiui.

4. Teismas, priteisdamas iš atsakovo skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nenurodė jokių paskaičiavimo lentelių, laikotarpių už kuriuos priteista mokėti. Nesuprantama, kodėl ieškovė šioje nesudėtingoje byloje samdė du advokatus ir taip didino bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Būsto valda“, atstovaujama advokato A. Š., atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 14-16) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismui pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad susidaręs įsiskolinimas priklauso būtent atsakovui. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė buhalterinius apyvartos žiniaraščius, kurie detalizavo apelianto įsiskolinimą ir parodė apeliantui priskaičiuotų ir jo sumokėtų mokesčių santykį, taip pat pateikė ir kitus rašytinius įrodymus. Apeliantas skundo teiginių, kad ieškovė nesuteikė informacijos bei nebendradarbiavo siekdama išaiškinti mokesčius, kuriuos apeliantas turi mokėti, taip pat, kad ieškovė neteikė paslaugų ir kad jos buvo nekokybiškos, nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės paslaugos apeliantui yra suteiktos prižiūrint litus ir įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl šiuo atveju bėra būtinas gyventojų sutikimas nurodytoms paslaugoms atlikti. Apeliantas privalo ieškovei mokėti mokesčius, susijusius su lifto eksploatavimo paslaugomis. UAB „Kauno liftai“ teikė paslaugas ir jos buvo teikiamos tam tikru teisės aktų nustatytu periodiškumu.

Ieškovė UAB „Būsto valda“, atstovaujama advokato T. P., atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 20-23) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pats apeliantas patvirtino, kad už ieškovės teikiamas paslaugas jis visiškai nemokėjo nuo pat buto įsigijimo ir tik jau prasidėjus teisminiam šios bylos nagrinėjimui apeliantas padengė dalį įsiskolinimo, dėl ko buvo tikslinamas ieškovės ieškinys. Byloje esantis įrodymų visetas, t. y. PVM sąskaitos faktūros, apyvartos žiniaraščiai, Kauno miesto savivaldybės teisės aktai, nustatantys daugiabučių namų patalpų savininkų mokėtinų mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir techninę priežiūrą apskaičiavimo tvarką ir metodikas, maksimalius tarifus, sutartis dėl liftų techninės priežiūros, mokėjimo bei informaciniai pranešimai, ieškovės bei trečiojo asmens UAB „Kauno liftai“ atstovo paaiškinimai, leido pirmosios instancijos teismui daryti neginčijamą išvadą, jog ieškovė paslaugas, kurios yra nematerialaus pobūdžio, t. y. jas suteikus nėra sudaromi priėmimo-perdavimo aktai ar kitokie suteikimą patvirtinantys dokumentai, suteikė. Aplinkybę, kad paslaugas ieškovė teikia patvirtino ir pats apeliantas, tačiau išreiškė subjektyvią abejonę dėl jų tinkamumo kokybės. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes. Ieškovės paslaugos prižiūrint liftus yra suteiktos įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o lifto kaip įrenginio eksploatacija neapsiriboja tik elektros energijos suvartojimu. Ieškovė proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius, į kuriuos patenka ir mokesčiai už lifto eksploataciją bei techninę priežiūrą. Šis mokestis yra apskaičiuojamas vadovaujantis lifto priežiūros sutartyje nustatyta paslaugų kaina ir sunaudotos elektros energijos kiekiu, kuris nustatomas pagal lifto elektros energijos apskaitos prietaiso duomenis. Todėl apeliantas už tokias ieškovės suteiktas paslaugas atlyginti privalo. Priteistos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, o įvertinant tai, kad šioje byloje rengiamas teismo įsakymas, ieškinys, patikslintas ieškinys bei dalyvaujama net 4 teismo posėdžiuose, ieškovės reikalautos atlyginti išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra itin mažos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Spręsdamas šį prašymą apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Pateikdamas prašymą dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodine tvarka, nei apeliaciniame skunde, nei 2015 m. liepos 13 d. prašyme, apeliantas nenurodė motyvų, kodėl jis prašo skundo žodinio nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, todėl prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Kauno mieste pagal 2008-11-25 Kauno miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Būsto valda“, 2012-11-25 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2008-11-25 Kauno miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimo“ ir 2012-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, 81,97 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 23-24). Minėtas butas yra daugiabučiame name, kurį administruoja ieškovas (t. 1, b. l. 88). Byloje yra pateikti Kauno miesto savivaldybės teisės aktai, nustatantys daugiabučių namų patalpų savininkų mokėtinų mokesčių už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir techninę priežiūrą apskaičiavimą, tvarką ir metodikas, maksimalius tarifus (t. 1, b. l. 63-81). Iš 2013-08-01 įrenginių remonto, techninio aptarnavimo, nuolatinės priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Būsto valda“ ir UAB „Kauno liftai“ matyti, kad šalys susitarė dėl lifto planinės techninės apžiūros, nuolatinės priežiūros (t. 1, b. l. 82-87). Namo teritorijos priežiūrą vykdo UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, kuri teritoriją prižiūri 2 kartus per savaitę šluojant takus, šaligatvius, surenkant šiukšles, vasarą 3 kartus per sezoną pjaunama žolė, žiemą valomas sniegas, barstomas smėlis (t.1, b. l. 94). Atskaičius atsakovo sumokėtą 392,04 Lt sumą, ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 126,93 Eur (438,27 Lt) skolos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio 5 d. atsakovui nemokant už ieškovo teikiamas paslaugas (t. 1, b. l. 165-166) ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio ir patikslinto apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apelianto argumentus, išsakytus jo atsiliepime į ieškinį, patikslintame atsiliepime į ieškinį, paaiškinimuose teismo posėdžių metu, apeliaciniame skunde iš esmės yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant ir, kaip nurodo pats apeliantas, aprašomi sprendimo niuansai, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo atleisti atsakovą nuo visos ar dalies skolos sumos sumokėjimo ieškovui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Ž. T. Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo sprendimo neteisėtumo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime.

Apeliantas nurodo, kad jis niekada ir niekur neginčijo paskaičiavimų teisingumo ir teisėtumo, o tik iki mokėjimo pradžios norėjo žinoto visą skaičiavimų eigą, tačiau pirmosios instancijos teismas nesigilino į ikiteisminius ieškovės ir atsakovo santykius, kad ieškovė, neatsakydama nei į vieną iš apelianto siunčiamų oficialių raštų, grubiai ignoruodavo jo teisę žinoti kiek, už kokias paslaugas bei kuo remiantis jis turi mokėti. Nors apeliantas nekelia klausimo dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo, teismui nustatant priteistinos skolos dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, jog priteista 126,93 Eur skolos suma pagrįstai, remiantis byloje ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovas neatsakė nei į vieną jo siunčiamą oficialų raštą, nes paties apelianto pateikta susirašinėjimo medžiaga (t. 1, b. l. 46-56) patvirtina, kad į apelianto paklausimus, pareiškimus ieškovas atsakė 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. raštu 13 d., 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), o įvertinus paminėtų raštų turinį akivaizdu, jog ieškovas apeliantui teikė informaciją apie mokėjimus ir išaiškino jam, kad apie kilusius neaiškumus, apie mokėjimus, kaupiamas lifto lėšas, jis gali susipažinti atvykęs į UAB „Būsto valda“ būstinę, kuri yra įsikūrusi Chemijos g. 11, arba susisiekti su buhalterija telefonu (837)452344. Pažymėtina, kad nors ieškovas pateikiamose sąskaitose gyventojams nedetalizuoja mokesčių paskaičiavimo duomenų, tačiau besidomintiems gyventojams teikia paaiškinimus dėl sąskaitų, taip pat leidžia susipažinti su šiais duomenimis buhalterijoje. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atskirai aptarti paminėti raštai, nereiškia, kad šie rašytiniai įrodymai nebuvo vertinami, atsižvelgiant į įrodymų visumą (CPK 185 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar ieškovas teikė ir jei teikė, tai ar pilnai teikė jam priklausančias paslaugas. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent sąskaitos, apyvartos žiniaraščiai, Kauno miesto savivaldybės teisės aktai, nustatantys daugiabučių namų patalpų savininkų mokėtinų mokesčių ir bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir techninę priežiūrą apskaičiavimo tvarką ir metodus, maksimalius tarifus, sutartis dėl liftų techninės priežiūros, mokėjimo bei informaciniai pranešimai, ieškovo bei trečiojo asmens UAB „Kauno liftai“ atstovų paaiškinimai, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, jog iš atitinkamo įrodymų viseto negalima teigti, kad ieškovas neatliko jokių administravimo ir techninės priežiūros bei teritorijos priežiūros darbų. Šias išvadas paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu, o tik deklaratyvaus pobūdžio ir subjektyviais samprotavimais neigia ieškovo pareigų vykdymą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aptarinėja klausimus, kurie byloje nebuvo ginčo objektu, t. y. tai, kas yra bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos. Nurodo, kad rinkliava už lifto eksploataciją proporcingai turimam buto plotui yra visiškai neteisinga, nes už naudojimąsi transporto priemone, kuria jis laiko liftą, išlaidos turi būti dengiamos proporcingai gyventojų skaičiui. Tačiau tokie apelianto samprotavimai vertintini kaip subjektyvi, prieštaraujanti galiojantiems teisės aktams, jo nuomonė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti jam tenkančią dalį už lifto eksploataciją, nuolatinę techninę priežiūrą, būtent pirmosios instancijos teismo sprendime aptartas teisinis reglamentavimas pagrįstai leido spręsti, kad už bendrojo naudojimo inžinierinę įrangą, kuriai priskiriami liftai, apeliantui tenka pareiga mokėti proporcingai turimam buto plotui. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82 - 4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas numato, kad pastato bendrojo naudojimo objektams priskiriama ir kita įranga. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 įsakymo Nr. 106 patvirtinto techninio reglamento „Liftai“ 4 punktą, liftas - tai įrenginys su kabina, sustojančia nustatytuose lygiuose, judančia tarp aukštų standžiomis vertikaliomis ar pakrypusiomis daugiau nei 15 laipsnių kampu į horizontą kreipėmis, skirtas kelti: žmones ir kt. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos automobilių keliais įstatyme (jo 2 str.), kuriame pateikiamos transportų priemonių sąvokos, liftai nenurodyti.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nenurodė jokių paskaičiavimo lentelių, laikotarpių už kuriuos priteista mokėti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šie apelianto motyvai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu 126,93 Eur skolos už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio 5 d. priteisė vadovaudamasis nutartyje jau aptartais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad apeliantas gaudavo ieškovo kas mėnesį išrašytas sąskaitas, kuriose nurodyti priskaičiavimai už suteiktas komunalines paslaugas, apmokėjimui. Tačiau nei iki ieškovo kreipimosi į teismą, nei iškėlus bylą teisme, atsakovas neprašė ieškovo tikslinti sąskaitas. Atsakovui nesutikus su pateiktais paskaičiavimais ir įrodymais, jis privalo įrodyti, kad ieškovo pateiktas paskaičiavimas yra neteisingas, tačiau apeliantas rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su mokesčių už komunalines paslaugas neteisingu paskaičiavimu, nepateikė (CPK 178 str.).

Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla v. BAB „Sunonis“, bylos Nr. 3K-3-307/2014). Šiuo atveju šios sąlygos egzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas priteisti 5 procentų procesines palūkanas. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Į šią sumą gali būti įskaičiuojamas pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos.

Vertindamas priteistų atstovavimo išlaidų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Priteista šių išlaidų 125,98 Eur suma yra ženkliai mažesnė nei Rekomendacijose nustatyti jų maksimalūs dydžiai (Rekomendacijų 8.2 p., 8.18 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovui skirti piniginę baudą, nes nenustatė jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl toks apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 95 str. 1 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovo R. M. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų 8.11p.). Ir nors byloje yra pateikti bei teismo priimti du ieškovo vardu skirtingų advokatų parengti atsiliepimai į apelianto R. M. apeliacinį skundą, kai ir pats apeliantas yra pateikęs apeliacinį skundą bei patikslintą apeliacinį skundą ir juos abu teismas yra priėmęs, tačiau išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovo vardu parengimą -72,60 Eur - patvirtinančius įrodymus yra pateikęs tik advokatas A. Š. (t. 2, b. l. 16-19). Šių išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CPK 185 str., CK 98 str. 1, 2, 3 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, į. k. 132125543, 72,60 Eur (septyniasdešimt du eurus 60 ct) teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė