Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad (duomenys neskelbtini) kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Pareiškėja nurodo, jog juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise. Pareiškime nurodo, jog visi butai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini). Minėtuose namuose kiti butai, išskyrus butą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir butą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų duomenimis minėti butai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau nuosavybės teisės į juos nėra įregistruotos. Jie buvo pastatyti (duomenys neskelbtini)m. ir (duomenys neskelbtini) m., o jų teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta valstybės institucijoms dėl to priėmus sprendimus, juos privatizavus, tačiau minėti du butai nebuvo privatizuoti, todėl teigia, kad išsaugojo valstybės nuosavybės statusą.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nepriklauso ir nėra apskaitomi (duomenys neskelbtini) balanse, todėl prašo nagrinėti pareiškimą savo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir nurodė, jog jis reikalingas tam, kad būtų valstybės nuosavybe įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą - du butus, esančius (duomenys neskelbtini), nes visi kiti butai yra privatizuoti, o minėti butai viešame registre nėra įregistruoti nuosavybės teise, nors pagal teisinį reglamentavimą yra išsaugotas (duomenys neskelbtini) statusas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra pastatytas (duomenys neskelbtini) m., kadastro duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini), kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas (duomenys neskelbtini) m., kadastro duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini). Abiejų butų viešame registre nuosavybės teisė neįregistruotos. Nėra duomenų, kad butai yra registruoti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) vardu. Duomenų apie minėtų butų privatizavimą kitų asmenų vardu nėra, nėra išlikusių duomenų apie butų statybą, išduotus leidimus, byloje yra duomenų, jog kiti tuose namuose butai yra privatizuoti, o apie šių dviejų butų savininkus ar privatizavimo procesą duomenų nėra (CPK 178 str.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Po to CK numatė ir savivaldybių kaip viešosios nuosavybės formą, o Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 reglamentavo, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Duomenų, kad butai yra perduoti savivaldybės nuosavybėn ar valdomi patikėjimo teise, nėra (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad pastatų, kuriuose yra butai, statybos metai yra (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m., spręstina, kad butai buvo sukurti ir pastatyti valstybės lėšomis ir nuosavybės teise priklausė valstybei. Duomenų apie butų perdavimą savivaldybės nuosavybėn nėra, taip pat nėra duomenų, kad šias patalpas nuosavybės teise būtų įgiję ar privatizavę fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra, todėl įrodymų visuma leidžia spręsti, jog butai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nuosavybės teise priklausė valstybei ir jie vėliau nebuvo privatizuoti (CPK 178, 185 str.). Kadangi laikytina, kad turtas nuosavybės teise priklausė valstybei, tik nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nėra išlikusių duomenų, priklausymas valstybei nėra nuginčytas, kitokiu būdu panaikintas ar pasibaigęs, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad valstybė nuosavybės teise valdo butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 str., CK 444 str., ankstesnio CK 95 str. galiojusi redakcija iki 1994-05-17).

Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į turtą valstybės nuosavybės teise.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad (duomenys neskelbtini) kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pagal Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 6 dalį informuoti VĮ Registrų centrą apie bylos išnagrinėjimą, išsiunčiant įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.