Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 186 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 21 d., 00.03 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), L. U. būdama neblaivi, kai nustatytas 1,78 promilių neblaivumas, žinomai melagingai iškvietė specialiąją policijos tarnybą pranešdama apie tai, kad sugyventinis A. U. namuose agresyvus, vyksta konfliktas, smurtas artimoje aplinkoje. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytas 2,84 Eur turtinis nuostolis. Šiais savo veiksmais L. U. padarė pažeidimą numatytą ATPK 186 str.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (ATPK 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. U. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 186 str. pažeidimo faktą ir L. U. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), policijos duomenų sistemos duomenys (b. l. 3), D. T. paaiškinimas (b. l. 5), Aido Urbono paaiškinimas (b. l. 6), L. U. paaiškinimas (b. l. 7), raštas dėl žalos, patirtos policijai reaguojant į melagingus pranešimus, apskaičiavimo (b. l. 8), pranešimas dėl vykimo į melagingą pranešimą (b. l. 9), raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 10), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 11), nutarimas pratęsti pareiškimo ir administracinės nuobaudos skyrimo terminą (b. l. 12), pažyma apie melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidas (b. l. 13), prašymas dėl turtinio nuostolio atlyginimo (b. l. 14), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15, 16).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. U. suprato, kad kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. ir yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

L. U. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą asmuo padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.).

Kauno apskrities VPK pateikia prašymą ir prašo įpareigoti L. U. atlyginti Kauno apskrities VPK patirtą turtinį nuostolį – 2,84 Eur, kadangi dėl šio nepagrįsto iškvietimo padarytas turtinis nuostolis (pareigūnų sugaištas darbo laikas, tarnybinio automobilio eksploatavimas).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Nagrinėjamojoje byloje yra pateikti paskaičiavimai, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 2,84 Eur turtinį nuostolį.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Kauno apskrities VPK galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Dėl nurodytų priežasčių Kauno apskrities VPK prašymas priteisti iš L. U. 2,84 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melagingą pranešimą, netenkintinas.

Teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str., kuris reglamentuoja įpareigojimą atlyginti padarytą nuostolį, pirmoje dalyje aprašytos teisės normos seka, kad ji nėra imperatyvi ir spręsti klausimą dėl turtinio nuostolio atlyginimo yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 str. 1 d. numatytų organų teisė, o ne pareiga. Be to, to paties straipsnio antroje dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pirmiau paminėtos praktikos analogiškose bylose laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-1169-498/2013 ir Nr. ATP-1340-175/2013).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, L. U. skirtina bauda, numatyta ATPK 186 str. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 32 str., 186 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., ir skirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Kauno apskrities VPK prašymo priteisti iš L. U. 2,84 Eur patirtų nuostolių, reaguojant į melaginga pranešimą, netenkinti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.