- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-09
- Bylos Nr.
- 1-9-511/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-2-00216-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kaltinamasis
- D. S.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 9 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S. , gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas vidurinis, susituokusi, (duomenys neskelbtini) savininkė, nuteista 2010-05-04 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-12 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu 2 metams; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012-04-18 nuosprendžiu, nuteista pagal BK 219 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 9 d., laisvės atėmimu trejiems metams, taikant BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamoji D. S. , dirbdama (duomenys neskelbtini), kurios kodas 148440074, registruotos adresu Tulpių g. 23-20, Panevėžys, vadybininke bei 2004-08-01 įsakymu Nr. 17 būdama paskirta atsakinga už bendrovės grynųjų pinigų laikymą ir jų išmokėjimą, disponavimą grynaisiais pinigais, o nuo 2005-02-28 būdama (duomenys neskelbtini), direktore (2005-02-28 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 8), tuo būdama atsakinga pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, bei pagal 2000m. vasario 17d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 22 punktą, materialiai atsakinga už visų jos priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, laikotarpiu nuo 2004-08-01 iki 2008-10-31, tiksliau nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini) kasos, paimdama grynuosius pinigus 687595,48 Lt bei pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalį, ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus ar įvykus, bei 2000m. vasario 17d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 4 ir 16 punktus, pagal kuriuos pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ir visos kasos operacijos turi būti įrašytos į kasos knygą, išduodama nenustatytiems asmenims be apskaitos dokumentų pinigus, nefiksuodama išdavimo dokumentais, nepateisindama paimtų grynųjų pinigų panaudojimo apskaitos dokumentais, tyčia iššvaistė svetimą, jos žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą- grynuosius pinigus, sumoje 687595,48 Lt.
Kaltinamoji D. S. pagal pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino. Ji parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) direktore, buvo atsakinga už įmonės kasą ir disponavo piniginėmis lėšomis, buvusiomis įmonės kasoje. Pripažįsta tyrimo metu nustatytą kasos piniginių lėšų trūkumą, tačiau teigia, jog ji šiuos pinigus kaltinime nurodytu laiku be apskaitos panaudojo įmonės reikmėms - mokėdama papildomą atlygį gyvulių supirkėjams, transporto priemonių remontui, karvidžių remontui. Kiek konkrečiai ir kam panaudojo lėšų - nežino. Prašo vadovautis pateiktais teismui gyvulių svorių skirtumo paskaičiavimais bei korporacijos "Matininkai" atliktu statybos darbų įvertinimu. Didžiąją dalį nustatyto piniginių lėšų trūkumo sudaro tarpininkams už galvijų supirkimą išmokėtos sumos. Supirktų galvijų faktinis svoris buvo didesnis, nei nurodytas gyvulių pirkimo kvituose. Ji tarpininkams rinkos kainomis be apskaitos apmokėdavo už sveriant nustatytus gyvulių svorio skirtumus. 2006 m. remontavo įmonės karvidę. Tam pirko statybines medžiagas, samdė darbuotojus, mechanizmus. Statybines medžiagas pirkdavo kur rasdavo pigiau, pagal skelbimus, be dokumentų, naudotas. Kiek už jas sumokėjo - neprisimena. Kiek sumokėjo už atliktus darbus statybininkams - neprisimena. Korporacijos "Matitininkai" atliktas statybos darbų vertinimas sudarytas iš jos pačios paaiškinimų, kokie darbai buvo atlikti. Iš viso karvidės remontui galėjo būti išleista apie 300 000 litų. (duomenys neskelbtini) turėtos dvi transporto priemonės buvo senos, tekdavo dažnai jas remontuoti, pirkti detales, kur rasdavo pigiau. Tuo tikslu naudojo įmonės pinigines lėšas be apskaitos. Pinigus perduodavo vairuotojams. Kiek ir konkrečiai už ką tokiu būdu išmokėjo lėšų neprisimena.
Kaltinamosios D. S. kaltę patvirtina šie įrodymai.
Liudytoja R. M. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere nuo pat įmonės įsteigimo pradžios. Atskiro kasininko įmonėje nebuvo ir faktiškai šias pareigas atliko direktorė D. S. . Visi grynieji pinigai buvo D. S. žinioje. Pirminius (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus taip pat paprastai surašydavo D. S. . Liudytoja juos tik suvesdavo į apskaitą. Atliekant inventorizacijas, buvo suvedamas pinigų buhalterinis likutis kasoje, kuris kasmet didėjo, tačiau faktiškai grynieji pinigai kasoje nebuvo skaičiuojami, nes jie turėjo būti pas D. S. . Liudytoja apie buhalterinį grynųjų pinigų likutį kasoje D. S. informuodavo. Liudytoja nepamena, jog D. S. jai būtų sakiusi, kad ką nors pirko bendrovei, tačiau negali pateikti išlaidas pateisinančių dokumentų.
Liudytojas J. K. parodė, jog jis dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju. D. S. jam duodavo pinigų pirkti automobilio detalėms, kurui, tepalams. Detales pirkdavo ir su dokumentais ir be dokumentų. Jei pirkdavo be dokumentų, jis pasakydavo D. S. , kiek už detalę sumokėjo ir ji jam be apskaitos atiduodavo pinigus. Negali tiksliau pasakyti, kiek pinigų be apskaitos jam išmokėjo D. S. , tačiau per mėnesį vidutiniškai galėjo būti apie 1000 litų. Dėl 2007 m. ir 2008 m. inventorizacijos aktų paaiškino, jog jis šiuos aktus tik pasirašė, tačiau pats nei skaičiuojant pinigus, nei surašant aktą nedalyvavo. Tuo metu, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini), šios įmonės fermoje buvo atliekami remonto darbai, tačiau kokie tiksliai - paaiškinti negalėjo.
Liudytojas A. Š. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas J. K. . Taip pat parodė, jog fermoje buvo atliekami statybos remonto darbai, tačiau neprisimena, ar tai jie vyko jam dirbant (duomenys neskelbtini) , ar (duomenys neskelbtini) .
Liudytojas J. B. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) tiekėju, važinėjo po kaimus ir supirkdavo gyvulius. Pinigų tam duodavo D. S. . Už kurą bei skelbimus taip pat apmokėdavo D. S. . Jis įmonės buhalterinei apskaitai pateikdavo patirtas išlaidas pateisinančius dokumentus. Superkami gyvuliai buvo arba sveriami arba matuojami specialia juosta. Neigia, jog į (duomenys neskelbtini) būtų pristatęs didesnio svorio gyvulius, nei nurodyta pirkimo dokumentuose, bei neigia, jog būtų gavęs iš D. S. priemokas už didesnį gyvulių svorį, nei nurodyta pirkimo kvituose. (duomenys neskelbtini) patalpose buvo atlikti smulkūs remonto darbai. Liudytojas nematė, kad fermoje būtų betonuojamos grindys.
Liudytojas A. J. analogiškai, kaip ir liudytojas J. B. parodė, jog supirkdavo gyvulius. Supirktų gyvulių svoris kartais būdavo didesnis už nurodytą pirkimo kvite, tačiau dažniausiai - mažesnis. Liudytojas surinkdavo ir pateikavo įmonei patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Yra buvę atvejų, kad D. S. jam papildomai sumokėdavo už nupirktus gyvulius, tačiau tai būdavo 30-50 litų už gyvulį siekiančios pinigų sumos.
Liudytojas A. D. parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini) gyvulių supirkėju. Jei nupirkto gyvulio svoris pasvėrus įmonėje būdavo didesnis, nei supirkimo kvite, D. S. jam sumokėdavo už svorio skirtumą, išrašydavo dokumentą. Tačiau dažniausia gyvulių svoris pasvėrus būdavo mažesnis, nei nurodytas superkant.
Liudytoja A. D. parodė, kad visus (duomenys neskelbtini) reikalus tvarkė D. S. . Liudytoja pasirašė pinigų patikrinimo kasoje aktą, tačiau pinigų neskaičiavo. Patvirtino, jog buvo tvarkomas tvartas, tačiau negali pasakyti, kokie konkretūs darbai buvo atliekami.
Liudytojas J. M. parodė, jog nupirko buvsią (duomenys neskelbtini) fermą ir patvirtino, jog ferma buvo dalinai pertvarkyta ir remontuota.
Liudytojas L. N. parodė, jog dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) skerdiku. Kai jį atleido iš darbo, jis dirbo pagalbiniu statybų darbininku remontuojant fermą. Tai galėjo būti prieš 8 metus. Už šį darbą D. S. jam sumokėdavo apie 1000 litų per savaitę. Už gautus pinigus pasirašyti nereikėjo. Galėjo būti taip, jog tokiu būdu atlyginimas jam buvo išmokėtas neoficialiai.
Liudytojas V. K. parodė, jog po to, kai D. S. jį atleido iš skerdiko pareigų, pakvietė jį dirbti prie statybos darbų fermoje. Ar buvo sudaryta darbo sutartis, nežino. Dirbo apie tris mėnesius ir iš D. S. už statybinius darbus iš viso gavo apie 3000 litų.
Iš specialisto išvados Nr.5-5/19 matyti, jog nuo 2004 metų iki 2008 metų spalio 31 d. pinigai iš bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos buvo išduodami atsiskaitantiesiems asmenims pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose yra pinigus gavusiųjų parašai. Tiriamuoju laikotarpiu iš kasos atsiskaitantiesiems asmenims iš viso išduota 4491901,35 Lt, kurie buvo panaudoti apmokėti už nupirktus gyvulius, apmokėti kurą, reklamą ir paslaugas. Visi išlaidas pateisinantys dokumentai tyrimui pateikti.
Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2004-08-01 atsakinga už kasos pinigus buvo D. S. . Pinigų likutis (duomenys neskelbtini) kasoje 2007-01-01 turėjo būti 285170,52 Lt, valiutinėje kasoje -1333,94 Lt. 2007 metais pagal pateiktus dokumentus (duomenys neskelbtini) kasoje apskaityta 1969159,96 Lt pajamų ir 1824968,51 Lt išmokėta iš kasos, skirtumas -144191,45 Lt. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2008-01-01 pinigų likutis (duomenys neskelbtini) kasoje turėjo būti 429361,97 Lt, valiutinėje kasoje - 1333,94 Lt. Per 2008 metų 10 mėnesių į (duomenys neskelbtini) kasą įplaukė 1237030,49 Lt, per tą patį laikotarpį iš kasos išmokėta 986935,39 Lt. Kasos likutis, pagal pateiktus dokumentus, per 2008 metų 10 mėnesių padidėjo 250095,10 Lt ir 2008 m. spalio 31d. buvo 679457,07 Lt, valiutinėje kasoje -1333,94 Lt.
Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad kasos likutis 2008-10-31 pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus buvo 679457,07 Lt, valiutinėje kasoje buvo 1333,94 Lt. 6804,47 Lt D. S. gavo iš (duomenys neskelbtini) , bet jie neįtraukti į apskaitą. Iš viso pas bendrovės (duomenys neskelbtini) kasininkę ir direktorę D. S. 2008 metų lapkričio mėnesį, perduodant turtą administratoriui, turėjo būti 687595,48 Lt grynųjų pinigų.
Tyrimo metu negalima nustatyti kur yra minėta pinigų suma, ar ji panaudota, kur yra pateisinamieji dokumentai, todėl (duomenys neskelbtini) padarytas 687595,48 Lt nuostolis. (T 1, b.l. 12-24).
Korporacijos „Matininkai" turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog pastato-kiaulidės 1Ž1p, unikalus Nr.6697-0007-8018, kiemo statinių (stoginės 11,12, aptvėrimas) unikalus Nr. 6697-0007-8041, esančių (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų vertė 2006 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiui yra 270 000 litų.
Iš 2012-03-23 specialisto išvados Nr. 5-5/27 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės -finansinės veiklos tyrimo matyti, jog šio tyrimo metu nustatyta, kad 2004 metais (duomenys neskelbtini) supirkdavo gyvulius (karves, jaučius, telyčias) iš fizinių asmenų ir žemės ūkio bendrovių. Visi supirkti gyvuliai buvo skerdžiami ir jautienos skerdiena bei subproduktai buvo realizuojami didmeninės ir mažmeninės prekybos ir gamybos įmonėms bei realizuojami turguje. 2004 metais (duomenys neskelbtini) visus supirktus gyvulius skersdavo, todėl nėra galimybės palyginti gyvulių svorius. Nuo 2005 m. balandžio mėnesio didžiąją dalį supirktų gyvulių (duomenys neskelbtini) perparduodavo gyvus kitoms įmonėms ir nedidelę dalį skersdavo ir parduodavo skerdieną. Išvedus 2005 m. gegužės, 2006 m. kovo, 2007 m. liepos ir 2008 m. rugsėjo mėnesių vidurkius, per mėnesį (duomenys neskelbtini) vidutiniškai supirkdavo ir parduodavo gyvus 110 gyvulių, kurie pagal pateiktus supirkimo dokumentus sverdavo 48456 kg, už supirktus gyvulius gyventojams ir žemės ūkio bendrovėms buvo išmokama vidutiniškai po 131781,85 Lt per mėnesį. Atrinkus pagal numerius supirktų gyvulių pardavimą nustatyta, kad parduoti gyvuliai sverdavo 50555 kg, arba vidutiniškai 2099 kg daugiau, nei juos nuperkant. Vienas gyvulys sverdavo vidutiniškai 19 kg daugiau, negu buvo nupirktas. Kiekvieną mėnesį pelnas už nupirktus ir parduotus gyvus gyvulius buvo vidutiniškai 15968,69 Lt. Šis pelnas susidarė dėl didesnio nurodyto galvijų svorio ir dėl didesnės pardavimo kainos.
Specialisto tyrimo metu buvo surinkti ir specialisto išvadoje pateikti duomenys apie gyvulių supirkėjų J. B. , A. J. ir A. D. tiriamuoju laikotarpiu supirktus gyvulius, kurių svorius supirkimo ir pardavimo metu galima buvo nustatyti.
2005-2006 metų buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų, kad D. S. būtų mokėjusi supirkėjams J. B. , A. J. ir A. D. pinigus už svorių skirtumą susidariusi tarp pirktų ir parduotų gyvulių svorių ir rinkos kainų. 2007-2008 metų gyvulių pirkimo dokumentuose nurodyta, kad gyvulius supirkdavo tik S. S. ir D. S. .
Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, jog iš tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad kiaulidę, kurios unikalus Nr.6697-0007-8018 ir kiaulidę, kurios unikalus Nr.6697-0007-8020, elektros skydinę, kurios unikalus Nr.6697-0007-8030, kurie randasi (duomenys neskelbtini) 1997-08-20 įsigijo (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr.6668. (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius buvo S. S. .
2004-02-19 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) administratoriaus Z. S. ir tuometinio (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. T. . Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) išsinuomavo (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas - dvi kiaulides, priestatą, elektros skydinę ir stoginę.
2005-10-10 (duomenys neskelbtini) įsigijo aukščiau minėtas dvi kiaulides, elektros skydinę ir kitus statinius, kurių unikalus Nr.6697-0007-8041 iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Už pastatus (duomenys neskelbtini) sumokėjo 68000 Lt grynais pinigais.
2006-09-18 visus aukščiau minėtus statinius pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr.0102/06/02198 įsigijo J. M. ir valdo iki šiol.
Žemesnės instancijos teismas
Tyrimui pateiktose (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose yra 2004-10-30 medžiagų nurašymo aktas, kuriuo D. S. nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) remontui nurašė statybines medžiagas ir įrankius, kurių suma 256,92 Lt. 2005 m. gegužės 1-31 d. nurašymo aktu Nr.4 nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) remontui nurašyta statybinės medžiagos ir įrankiai už 464,70 Lt. 2005 m. birželio 1-30 d. medžiagų nurašymo aktu Nr.6 nurašyta statybinės medžiagos ir įrankiai, kurių suma 1665,45 Lt. Šiose trijuose aktuose nurodyta, kad atliekamas smulkus nuomojamų patalpų remontas pagal veterinarijos reikalavimus.
Daugiau remontui ar statyboms reikalingų medžiagų bei darbų (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Kiaulidė, kurios unikalus Nr.6697-0007-8018, kiaulidė, kurios unikalus Nr.6697-0007-8020, elektros skydinė, kurios unikalus Nr.6697-0007-8030 ir kitus statinius, kurių unikalus Nr.6697-0007-8041, kurie randasi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdė nuo 2005-10-10 iki 2006-09-18.
Pagal korporacijos „Matininkai" paskaičiavimus, minėtų kiaulidžių atliktų pagerinimo darbų vertė 2004-09-01 datai buvo 435300 Lt. Ta pati korporacija „Matininkai" 2005-09-30 įvertino kiaulides ir kiemo statinius bei nustatė jų vertę - 98000 Lt. 2005-10-10 (duomenys neskelbtini) įsigijo minėtas dvi kiaulides už 68000 Lt, pagal nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenis 2005-10-28 vidutinė rinkos vertė vienos kiaulidės buvo 52600 Lt, kitos - 52300 Lt. Pagal korporacijos „Matininkai" paskaičiavimus, minėtų kiaulidžių atliktų pagerinimo darbų vertė iki 2006-09-01 buvo 270 000 Lt. J. M. 2006-09-18 pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr.0102/06/02198 įsigijo visus aukščiau minėtus statinius už 51000 Lt. Turto vertintojai vadovavosi užsakovo pateikta informacija, nes didžioji atliktų darbų dalis yra neišlikusi.
Turto vertintojai, atlikdami savo paskaičiavimus vadovavosi užsakovės D. S. pateikta lokaline sąmata, kurioje be pagrindinių medžiagų ir darbų įtraukti papildomai darbai, mechanizmai, išlaidos soc. draudimui, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos ir 5 proc. pelnas. (T.5, b.l. 5-154).
Iš 2005-02-28 (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo Nr. 8 matyti, kad nuo 2005 metų vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktore dirbo D. S. . (T 1, b.l. 43).
Iš 2004-08-01 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. 17 matyti, kad nuo 2004-08-01 už grynųjų pinigų laikymą ir jų išmokėjimą buvo atsakinga D. S. . (T 1, b.l. 44).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 2004-12-31 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktą Nr. 6 2004-12-31 (duomenys neskelbtini) už grynuosius pinigus atsakingo asmens D. S. žinioje turėjo būti 89 831,51 Lt (duomenys neskelbtini) lėšų. (T 1, b.l. 59-60).
Pagal 2005-12-31 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktus Nr. 4 ir Nr. 5 (duomenys neskelbtini) už grynuosius pinigus atsakingo asmens D. S. žinioje buvo 201592,25 Lt ir 269 LVL (Latvijos latų) (duomenys neskelbtini) lėšų. (T 1, b.l. 61-62).
Pagal 2007-01-08 piniginių lėšų inventorizacijos aktą Nr. 3 2007-01-08 (duomenys neskelbtini) už grynuosius pinigus atsakingo asmens D. S. žinioje buvo 286 678,91 Lt (duomenys neskelbtini) lėšų. (T 1, b.l. 64).
Pagal 2008-01-10 piniginių lėšų inventorizacijos aktą Nr. 3 2008-01-10 (duomenys neskelbtini) už grynus pinigus atsakingo asmens D. S. žinioje buvo 429 361,97 Lt (duomenys neskelbtini) lėšų. (T 1, b.l. 65).
Teismo išvados, motyvai dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 2d.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, jog grynųjų pinigų likutis (duomenys neskelbtini) kasoje 2008-10-31 pagal pas bendrovės (duomenys neskelbtini) kasininkę ir direktorę D. S. , perduodant turtą administratoriui, turėjo būti 687595,48 Lt, ką pativirtina specialisto išvada. Ši specialisto išvada taip pat patvirtina, jog tyrimo metu nebuvo galima nustatyti kur yra minėta pinigų suma bei, jog tuo (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 687595,48 Lt nuostolis.
Byloje esantys (duomenys neskelbtini) 2005-02-28 vienintelio akcininko sprendimas Nr. 8 ir 2004-08-01 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. 17 patvirtina, jog už (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų laikymą ir jų išmokėjimą kaltinime nurodytu laikotarpiu - nuo 2004-08-01 iki 2008-10-31 buvo atsakinga kaltinamoji D. S. , kuri buvo įmonės vadovė ir kartu kasininkė. Aptariamu laikotarpiu įmonėje (duomenys neskelbtini) galimybę disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis turėjo tik kaltinamoji, ką patvirtina liudytojų A. M. , A. D. ir pačios kaltinamosios D. S. parodymai. Kaltinamoji D. S. viena tvarkė šios įmonės kasą, ji laikė įmonės grynuosius pinigus ir tik ji iš įmonės kasos išduodavo pinigus kitiems asmenims.
Buhalterinė (duomenys neskelbtini) kasos grynųjų pinigų suma, kuri turėjo būti pas D. S. , nuo 2004 m. pabaigos nuolat didėjo. Liudytojų A. M. , J. K. , A. D. parodymai patvirtina, jog nors 2004-2008 m. kasmet buvo surašomi grynųjų pinigų patikrinimo aktai, tačiau faktiškai grynųjų pinigų kiekis nebuvo skaičiuojamas. A. M. informuodavo D. S. , kiek kasoje pas ją turi būti grynųjų pinigų. Tačiau 2008 metų lapkričio mėnesį, perduodant turtą administratoriui, D. S. pas ją turėjusios būti (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų 687595,48 Lt sumos neperdavė. D. S. parodė, jog ji kaltinime nurodytu laiku šiuos pinigus be apskaitos panaudojo įmonės reikmėms, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma šio jo teiginio nepatvirtina. Byloje esant duomenų apie tai, jog D. S. mokėjo kitiems asmenims įmonės pinigines lėšas be apskaitos, šių išmokėjimų teisėtumo nustatyta tvarka nepagrįsdama bei lėšas naudojo neaiškiems tkslams, daroma vienareikšmiška išvada, jog D. S. kaltinime nurodytą jai patikėtą 687595,48 Lt pinigų sumą iššvaistė, tuo padarydama įmonei (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. 5-5/19 nustatytą 687595,48 Lt žalą.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 str. 2d. kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės turtą ar turtinę teisę, t. y. kai turto ar turtinės teisės vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ( BK 190 str. ).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra tuomet, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja arba kitaip neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims ir dėl to turto ar turtinės teisės savininkui padaroma žala.
Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas neteisėtai, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka nustatoma teisės aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Įstatymų nuostatos įpareigoja bendrovės vadovą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais. Į sąžiningą ir protingą įmonės vadovo pareigų atlikimą įeina ir tinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsis. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalauja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, to paties įstatymo 12 str. 1 d. reikalauja ūkines operacijas pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus ar įvykus. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 4 ir 16 punktai reikalauja, jog pinigai iš kasos turi būti išmokami pagal kasos išlaidų orderį ir visos kasos operacijos turi būti įrašytos į kasos knygą. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie pastarųjų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K–427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009).
Kaltinamoji D. S. teigė, jog kaltinime nurodytą 687595,48 Lt pinigų sumą ji panaudojo kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonės reikmėms - apmokėdama gyvulių supirkėjams už gyvulių svorio skirtumą tarp nurodyto pirkimo dokumentuose ir faktinio nupirktų gyvulių svorio, be apskaitos apmokėdama gyvulių fermos bei transporto priemonių remonto išlaidas. Konkrečių sumų, už ką, kiek ir kam yra sumokėjusi kaltinamoji teigia neprisimenanti, be to, ji teismui galėjo įvardinti tik dalį asmenų, kuriems, jos teigimu, be apskaitos dokumentų mokėjo pinigus iš bendrovės kasos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto iššvaistymo BK 184 str. prasme. Pagal BPK 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-471/2012).
Teismui aiškinantis D. S. nurodytas aplinkybes dėl lėšų, kurių trūkumas buvo nustatytas, panaudojimo įmonės veikloje, apklausti liudytojai J. K. ir A. Š. parodė, jog D. S. be apskaitos jiems yra mokėjusi pinigų (duomenys neskelbtini) automobilių remontui. Tačiau kiek konkrečiai įmonės lėšų be apskaitos panaudota įmonės automobiliams remontuoti, nei iš šių liudytojų parodymų, nei iš kitų bylos duomenų nustatyti negalima. Konkrečios sumos nenurodė ir pati kaltinamoji, todėl tokie jos teiginiai deklaratyvūs. Iš liudytojų J. K. ir A. Š. parodymų matyti, jog apie tai, kaip buvo panaudoti automobilių remontui duoti pinigai, D. S. atsiskaityti nereikalavo, šios išlaidos nebuvo kontroliuojamos, pinigų išmokėjimas į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiamas. Todėl šios įmonės lėšos panaudotos neteisėtai. Be to, liudytojo J. K. parodymai, jog senam įmonės automobiliui remontuoti D. S. be apskaitos jam mokėjo apie 1000 litų kas mėnesį, kelia abejonių ne tik tokių remontų tikslingumu bet ir šio liudytojo parodymų teisingumu.
Nurodydama, jog dalį kasoje trūkstamų lėšų panaudojo 2006 metais pagerinti (duomenys neskelbtini) fermą, D. S. prašo vadovautis teismui pateikta korporacijos „Matininkai" Turto vertinimo ataskaita Nr.50A0-1112-0007.
Iš specialisto išvados Nr. 5-5/17 matyti, jog pagal pateiktus dokumentus į (duomenys neskelbtini) bulaterinę apskaitą pagal 2004-10-30 nurašymo aktą nurašyta statybinių medžiagų ir įrankių už 256,92 Lt, pagal 2005-05-31 - už 464,70 Lt, pagal 2005-06-30 - už 1665,45 Lt. Šiuose aktuose nurodyta, kad buvo atliktas smulkus nuomojamų patalpų remontas pagal veterinarijos reikalavimus. Daugiau remontui ar statybai reikalingų medžiagų bei darbų (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose nenustatyta ( T.5, b.l. 20).
Pagal D. S. pateiktą korporacijos „Matininkai" Turto vertinimo ataskaitą Nr.50A0-1112-0007 pastato - kiaulidės 1Ž1p, unikalus Nr.6697-0007-8018 ir kiemo statinių (stoginės 11,12, aptvėrimas) unikalus Nr. 6697-0007-8041, esančių (duomenys neskelbtini), atliktų pagerinimo darbų vertė 2006 m. rugsėjo 1 d. yra 270 000 litų. Tačiau kaip įrodymu, pagrindžiančiu trūkstamų (duomenys neskelbtini) kasos lėšų 270 000 litų panaudojimą įmonės reikmėms, šia turto vertinimo išvada teismas nesivadovauja, nes turto vertinimas šioje ataskaitoje grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o pačios D. S. turto vertintojams pateikta informaciją apie objekte atliktus darbus, be to, vertinimo duomenys neatitinka bylos aplinkybių. Esant dabartinei pastatų būklei, nėra galimybės patikrinti didžiosios dalies D. S. nurodytų darbų atlikimo faktų. Be to, turto vertintojai, atlikdami statybos darbų vertės paskaičiavimus, be pagrindinių medžiagų ir darbų įtraukė išlaidas papildomiems darbams, mechanizmams, socialiniam draudimui, statybvietės išlaidas, pridėtines išlaidas ir 5 proc. pelną. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie 2006 m. medžiagų įsigijimą, statybinei įmonei kaip rangovui mokėtas sumas ir nėra duomenų, apie tokio rangovo buvimą. D. S. parodė, jog ji šiems darbams medžiagas pirkdavo pagal skelbimus - pigesnes, be dokumentų, taip pat ir naudotas, darbui samdė nelegalius darbininkus. Iš to seka, jog turto vertintojų atlikti oficialios darbų vertės paskaičiavimai neatitinka bylos aplinkybių, negali būti teisingi ir negali atspindėti darbų vertės netgi pagal pačios D. S. teismui duotus parodymus, o konkrečių juridinių ar fizinių asmenų, iš kurių būtų pirkusi šias medžiagas bei konkrečių sumų, sumokėtų už jas, D. S. teismui nurodyti negalėjo.
Liudytojas J. M. , kuris 2006 m. nupirko (duomenys neskelbtini) fermą, patvirtino, jog ferma buvo dalinai pertvarkyta ir remontuota, tačiau liudytojas nematė, kada šie darbai buvo padaryti. Įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbęs J. K. parodė, jog įmonės fermoje buvo atliekami remonto darbai, tačiau kokie tiksliai - paaiškinti negalėjo. Analogiškai parodė liudytoja A. D. . Įmonėje dirbęs liudytojas J. B. parodė, jog fermoje buvo atlikti tik smulkūs remonto darbai. Įmonėje dirbęs liudytojas A. Š. parodė jog fermoje buvo atliekami statybos remonto darbai, tačiau neprisimena, ar tai buvo jam dirbant (duomenys neskelbtini), ar prieš buvusioje D. S. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) . Liudytojai L. N. ir V. K. parodė, jog neoficialiai jie atliko dalį statybinių darbų prie fermos, nurodytos minėtoje turto vertinimo ataskaitoje, tačiau pagal L. N. parodymus jis šiuos darbus dirbo panašiai prieš 8 metus, kai tik buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini), o tai reikštų, jog ne 2006 metais, bet apie 2004 metus. Liudytojas V. K. parodė, jog statybinius darbus dirbo panašiai prieš 6-7 metus. Nors šie liudytojai parodė dirbę darbus prie tos pačios fermos, kurią nurodė ir D. S. , tačiau šiame kontekste pastebėtina, jog byloje yra medžiaga, kad statybiniai darbai fermose ( D. S. teigimu gretimose patalpose) vyko ir 2004 metais. Dėl statybos remonto darbų, vykusių iki 2004-09-01 fermos patalpose 2Ž1p ir 1Ž1p D. S. analogiškai buvo pateikusi teismui turto vertinimo ataskaitą 435 300 Lt sumai ankstesnėje baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-72/2010. Be to, pastebėtina ir tai, jog pagal liudytojų L. N. ir V. K. parodymus, nors jie dirbo panašius darbus, tačiau teigia gavę labai skirtingus atlyginimus - L. N. apie 1000 litų kas savaitę, V. K. - apie 3000 litų už tris darbo mėnesius. Iš bylos taip pat matyti, jog dalis šių liudytojų L. N. ir V. K. parodymų prieštaringi ne tik tarpusavyje, bet prieštarauja ir liudytojo J. B. parodymams dėl darbų apimties, kadangi J. B. parodė, jog (duomenys neskelbtini) fermoje buvo atlikti smulkūs remonto darbai. Visuma aptartų liudytojų parodymų nepatvirtina, jog 2006 m. (duomenys neskelbtini) fermos pagerinimui buvo išleista 270 000 litų. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) 2005-10-10 šią fermą su kitais pastatais (unikalus Nr. 6697-0007-8041) pirko už 68 000 litų, o įmonei (duomenys neskelbtini) bankrutavus, 2006-09-18 tą patį turtą ( minima ferma sudaro tik šio turto dalį) liudytojas J. M. nupirko už 51 000 litų ir tai aiškiai parodo fermos pagerinimo už 270 000 litų nepagrįstumą ir nerealumą. Todėl byloje surinktų įrodymų visuma ne tik nepatvirtina, bet ir paneigia aplinkybę, jog 270 000 litų D. S. galėjo be apskaitos panaudoti statybos darbams, pagerinant (duomenys neskelbtini) fermą.
Kaltinamoji D. S. parodė, jog ji gyvulių supirkėjams J. B. , A. J. ir A. D. iš įmonės kasos be apskaitos mokėdavo rinkos kainomis už svorio skirtumą.
Iš specialisto išvados Nr. 5-5/27 matyti, jog buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų, kad D. S. būtų mokėjusi šiems asmenims pinigus už svorių skirtumą, susidariusį tarp pirktų ir parduotų gyvulių svorių ir rinkos kainų. Už minėtiems asmenims išmokėtus iš kasos pinigus yra pateikti pateisinamieji dokumentai.
Liudytojas J. B. teismo posėdyje parodė, jog jam tokios išmokos nebuvo mokamos, liudytojas A. J. parodė, jog neoficialius 30-50 Lt dyžio priedus už nupirktus gyvulius D. S. jam mokėjo tik atskirais atvejais ir tik liudytojas A. D. , parodė, jog už svorio skirtumą jam buvo apmokama. Specialisto išvada Nr. 5-5/27 patvirtina bendrą tendenciją, jog (duomenys neskelbtini) superkant iš asmenų gyvulius, pirkimo kvituose buvo įrašomas mažesnis svoris, nei tų pačių gyvulių svoris po to buvo nurodomas parduodant juos mėsos perdirbimo įmonėms (T.5, b.l. 17-18). Tačiau liudytojų J. B. , A. J. ir A. D. parodymai dėl apmokėjimo už svorio skirtumą yra prieštaringi ir iš jų negalima nustatyti, kokias sumas be apskaitos D. S. jiems išmokėjo. Pastebėtina ir tai, jog iš specialisto išvados Nr. 5-5/27 matyti, kad, jeigu gyvulių supirkėjams už gyvulių svorių skirtumus būtų apmokėta D. S. nurodytu būdu, tai gyvulių pirkimas-pardavimas įmonei būtų buvęs nuostolingas (T.5, b.l. 8-9), kas aiškiai prieštarautų įmonės interesams. Be to, išmokėti supirkėjams atlygį, pagrįstą tuo, jog nuperkant iš gyventojų gyvulius kvituose buvo nurodomas neteisingas gyvulių svoris, D. S. neturėjo jokio teisinio pagrindo - nei pagal darbo santykius, nei iš civilinės teisės kylančių sutarčių pagrindu. Todėl toks be teisėto pagrindo pinigų išmokėjimas, net jei jis ir būtų buvęs, negalėtų būti vertinamas kitaip, nei patikėto turto iššvaistymas.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog D. S. iššvaistė jos kaip įmonės vadovės ir kasininkės žinioje buvusias (duomenys neskelbtini) didelės vertės ( viršijančias 250 MGL) pinigines lėšas - 687595,48 litų. Jos veika atitinka BK 184 str. 2d. numatytą nusikaltimą. Būdama įmonės vadove, D. S. žinojo, jog įmonės vadovo pareigas turėjo atlikti sąžiningai ir laikantis norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą reikalavimų. Tačiau ji , neteisėtai, be pagrindo ir be apskaitos išmokėdama įmonės lėšas kitiems asmenims, panaudodama įmonės pinigus neaiškiems tikslams ir nepateikdama išlaidas pagrindžiančių dokumentų, suprato jog elgiasi neteisėtai ir tuo padarys žalą įmonei, tačiau taip elgtis norėjo, todėl šią veiką padarė tiesiogine tyčia.
Dėl bausmių paskyrimo
Kaltinamosios D. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, jog D. S. padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą nuosavybei, kuriuo padaryta žala daugiau nei dvidešimt kartų viršija didelės žalos kriterijų, numatytą BK 190 str. Šį nusikaltimą, susijusį su įmonės lėšų švaistymu jas neteisėtai naudojant be apskaitos, kaltinamoji darė ir po to, kai 2004-09-23 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista už nusikaltimus finansų sistemai. Be to, kaltinamoji 2010-05-04 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-12 nuosprendžiu, nuteista už sukčiavimą dėl didelės vertės turtinės prievolės išvengimo valstybei (BK 182 str. 2 d.). Už šią veiką, pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas, laisvės atėmimo bausmė jai buvo pakeista švelnesne – laisvės apribojimu.
Skiriant bausmę yra svarbus ir kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Vertinant D. S. elgesį po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo, matyti, jog D. S. tęstiniais veiksmais 2009 m. padarė naują nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog tuo pat metu vyko ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, kas turėjo bent jau sudrausminti ir atgrąsinti nuo naujų nusikaltimų. Tačiau 2011-12-22 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012-04-18 nuosprendžiu, D. S. nuteista už 2009 m. padarytą tęstinę veiką, numatytą BK 219 str. 2 d., kuria ji padarė didelę turtinę žalą valstybei. Šios aplinkybės rodo, jog D. S. išvadų daryti nenorėjo, toliau pažeidinėjo sąžiningo ūkininkavimo principus bei, piktybišai nesilaikydama įstatymų, toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Iš to seka, jog bausmės tikslai D. S. gali būti pasiekti tik taikant realią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Pagrindų kaltinamajai taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3d. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje, nėra. Tačiau atsižvelgus į D. S. socialinius ryšius - turi šeimą, dukra mokosi, be to, kaltinamoji turi sveikatos problemų, anksčiau laisvės atėmimo bausmės ji realiai nėra atlikusi, todėl jai skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas kiek švelnesnis už sankcijos vidurkį.
Kadangi veika, už kurią dabar teisiama D. S. , yra padaryta prieš primant 2011-12-22 Panevėžio m. apylinkės teismo apkalltinamąjį nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2012-04-18 nuosprendžiu, bausmės bendrintinos pagal BK 63 str. taisykles.
D. S. pripažinti kalta pagal BK 184 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Taikyti BK 63 str. 4 d. bei šią bausmę subendrinti iš dalies pridedant prie bausmės, paskirtos 2011-12-22 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012-04-18 nuosprendžiu, ir D. S. nubausti subendrinta bausme - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo vykdymo pradžios.
D. S. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Voką su dokumentais, perduotą teismui su baudžiamąja byla, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.