- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2-2598-1030/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00879-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Atsakovas
- A. V.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 281,92 Eur įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą ir jai dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas su ieškove tinkamai neatsiskaitė, dėl to susidarė 281,92 Eur skola.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2016 m. kovo mėn. buto Nr. 2 savininko G. G. iniciatyva buvo surengtas daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas gyvenamojo namo administratoriaus pasirinkimo klausimas. Susirinkime dalyvavo minėto daugiabučio gyventojai ir dabartinės uždarosios akcinės bendrovės (toliu – UAB) „Mano būstas Baltija“ atstovai. Susirinkimo metu daugiabučio gyventojai pasisakė už tai, kad visą laikotarpį nuo 1990 metų gyvenamąjį namą administravo savarankiškai, be jokio administratoriaus, t. y. prižiūrėjo ir remontavo bendrojo naudojimo patalpas, keitė ir remontavo stogą, vamzdynus, kaminus ir t. t. Susirinkimo metu gyventojams buvo siūloma jungtinės veiklos arba bendrijos pagrindu administruoti daugiabutį, tačiau gyventojai kategoriškai pasisakė prieš. Nuo 2016 m. namo gyventojai, tame tarpe ir atsakovė, pradėjo gauti sąskaitas už namo administravimą iš UAB „Mano būstas Baltija“. Per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. jokių konkrečių darbų UAB „Mano būstas Baltija“, susijusių su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra, bendro naudojimo konstrukcijų priežiūra, vamzdynų, elektros instaliacijos, kasmetinių namo techninių apžiūromis, neatliko. Nerengė privalomų kasmetinių gyventojų susirinkimų ir jokia forma neteikė ataskaitų apie gyvenamojo namo administravimą.
Atsakovės teigimu, ieškovė savo kaip administratoriaus funkcijas pradėjo atlikti tik 2016 m. t. y. po 14 metų nuo jų faktinio paskyrimo. Per šį laikotarpį, apie 2010 m., gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) perėjo į Klaipėdos rajono savivaldybės pavaldumą ir pakeitė adresą iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintą Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą, atsakovė mano, kad namo administratoriaus skyrimo procedūra turėjo būti atlikta, vadovaujantis šiuo Vyriausybės nutarimu, o tai atlikta nebuvo. Klaipėdos rajono savivaldybė turėjo vadovautis aukščiau minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir laikytis visų jame išvardintų procedūrų, skirdama namo administratorių, o pats administratorius negalėjo įpareigoti savęs administruoti patalpas, kurios priklauso kitai savivaldybei. Atsakovė taip pat nurodo, kad jos butas nėra tinkamas gyventi, todėl jokie administraciniai, komunaliniai ir eksploataciniai mokesčiai neturėtų būti skaičiuojami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje yra numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. Jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šios kategorijos bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnis).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise 2006 m. rugpjūčio 17 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. rugpjūčio 21 d. Priėmimo – perdavimo akto pagrindu priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).
Atsakovei, kaip šio buto savininkei, už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą yra paskaičiuota 281,92 Eur skola laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Nagrinėjamu atveju atsakovė, be kita ko, kelia klausimą dėl ieškovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, paskyrimo ir įgaliojimų.
Iš atsakovės pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo kopijos matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“, buvo paskirta daugiabučio namo, kurio buvęs adresas (duomenys neskelbtini), o dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Minėto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nekilnojamo turto registre yra įregistruotas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) administravimo faktas.
Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog pirmiau nurodytu Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu 2002 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtos ginčo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Atsakovės abejonės dėl ieškovės įgaliojimų yra paremtos tuo, kad vėliau, pasikeitus teisiniam reguliavimui ir ginčo daugiabutį priskyrus kitos savivaldybės teritorijai, nebuvo atlikta teisės aktuose numatytų administratoriaus paskyrimo procedūrų.
Pagal administratoriaus skyrimo metu galiojusio CK 4.84 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 1, 2 dalis, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius; administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Paminėtina, kad, kaip nurodo atsakovė, iki maždaug 2010 m. aptariamas gyvenamasis namas buvo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomoji institucija turėjo įgaliojimus 2002 m. paskirti šio gyvenamojo namo administratorių.
Kartu pabrėžtina, kad vėliau teisinis reguliavimas pasikeitė. Pagal CK 4.84 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) 1, 2 dalis, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius; sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija; jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija; bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Teismų praktikoje pažymėta, kad įstatymo pakeitimu, kuriuo į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procesą nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, įstatymų leidėjas siekė pakeisti esamą situaciją, kuomet teisė ir pareiga skirti bendrojo naudojimo objektų administratorius buvo suteikta tik savivaldybėms, ir nuo 2013 m. sausio 1 d. į bendrosios dalinės nuosavybės valdymą įtraukti butų ir kitų patalpų savininkus (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020).
2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005, kuriuo buvo priimta nauja CK 4.84 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams; iki įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d.; iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai.
Vadinasi, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai CK 4.84 straipsnio redakcijai, savivaldybės vykdomajai institucijai atsirado prievolė paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantį bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnio 4 dalis).
Kaip nurodo atsakovė atsiliepime, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties. Pažymėtina, kad tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodė ginčo daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus neskyrusios (DOK-18178, DOK-19151).
Pažymėtina ir tai, kad ieškovė savo ar juridinių asmenų, kurių teisių perėmėja ji yra, paskyrimą daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratore grindžia (DOK-15440) vien nekilnojamojo turto registre padarytu įrašu apie 2002 m. metais nustatytą namo administravimą, taigi 2002 m. priimtu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu. Šiame kontekste teismas pažymi, kad viešųjų registrų duomenys atlieka teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo funkciją, be to, ieškovė niekuo nepagrindžia, kad, vadovaujantis nauju, nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu, teisiniu reguliavimu bei jo įgyvendinimo įstatymu ir lydinčiaisiais teisės aktais, namo administratorius būtų buvęs paskirtas, paisant naujos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo tvarkos, t. y. sudarant galimybes savininkams pirmiau pasirinkti tokį administratorių.
Dėl kitų atsakovės atsiliepimo argumentų paminėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 1-12 atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), pripažintos netinkamomis gyventi. Iš teismui pateiktos Skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovės skolą sudaro administravimo mokestis ir kaupiamosios lėšos. Todėl teismas iš esmės sutinka su atsakovės pozicija, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovė ar administratorius, kurio teisių perėmėja ji yra, būtų atlikę, kokius nors daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros, paslaugų pirkimo, kitus administravimo darbus, išskyrus kaupiamųjų lėšų skaičiavimą ir rinkimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4 punktas). Kartu teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad būdama daugiabučio namo bendraturte atsakovė turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto ar patalpos savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017). Tačiau, ieškovei neįrodžius, jog ji ar juridiniai asmenys, kurių teisių perėmėja ji yra, įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti ginčo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, nėra įrodyta ieškovės teisė skaičiuoti ir rinkti administravimo ir kaupiamąjį mokestį už aptariamo gyvenamojo namo administravimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti skolą atmetamas, kaip neįrodytas, kartu atmetant ir susijusį reikalavimą priteisti procesines palūkanas.
Ieškinį atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.