- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-1396-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24800-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo ir 2022 m. kovo 30 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei V. K. dėl nuostolių atlyginimo, skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškova s V. U. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo ieškovas prašė iš atsakovės V. K. priteisti 5 492,70 Eur; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovo V. U. ir atsakovės V. K. 2018 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta ir pasirašyta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovui gyvenamąją patalpą-namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su baldais, buitine bei sanitarine įranga ir visais kitais patalpose ir patalpų teritorijoje (sklype) esančiais įrengimais, prietaisais bei turtu, kuris yra nurodytas patalpų perdavimo-priėmimo akte, visam sutarties sudarymo laikotarpiui. Sutartis buvo sudaryta vieneriems metams, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 15 d., su galimybe sutartį prasitęsti tam pačiam laikotarpiui. Šalys sutartimi aptarė pagrindines sąlygas ir tarpusavio teises ir pareigas, tokia kaip: nuomos mokesčio dydis, kuris siekė 800 Eur kas mėnesį, nuomininko įsipareigojimas sutarties metu sumokėti 1 600 Eur užstatą. Sutartyje šalys sutarė, jog užstatas nuomininkui bus grąžintas nutraukus sutartį nuomotojo inciatyva ar jai pasibaigus, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas bus visiškai atsiskaitęs su nuomotoju ir jeigu patalpoms nebus padaryta jokia žala arba jeigu už žalą bus atlyginta. Pagal sutarties sąlygas nuomotoja įsipareigojo atlikti patalpų kapitalinį remontą, kai toks remontas yra būtinas, tam, kad patalpų būklė būtu tinkama nuomininkui naudoti sutartyje numatytais tikslais ir paskirčiai. Nuomotoja pagal sutarties nuostatas taip pat įsipareigojo atlyginti nuomininkui jo turėtas būtinąsias nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas bei perduoti tvarkingą bei tinkamą naudoti buitinę techniką. Šalys taip pat susitarė dėl atsakomybės, kuri kils kuriai nors iš šalių nevykdant ar netinkamai vykdant prisiimtas prievoles. Praėjus trims mėnesiams po sutarties sudarymo ir ieškovo įsikėlimo į nuomojamas patalpas (2019 m. gegužės 7 d.), atsakovė informavo ieškovą, jog nori nutraukti nuomos sutartį nuo 2019 m. liepos 9 d., o sutarties nutraukimą grindė argumentu, jog ieškovas neva blogina patalpų būklę. Ieškovas su pretenzija nesutiko ir pateikė atsiliepimą į pretenziją, kuriame nurodė, jog patalpa neįmanoma naudotis pagal paskirtį ir šios aplinkybės kilo ne dėl atsakovo kaltės – rūsys buvo apsemtas nuotekomis, visame name juntamas jų kvapas, buvo susidarę pelėsio dariniai rūsyje, buvo vandens sistemos, šildymo problemų ir panašiai. Sutartis atsakovės sprendimu, atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, buvo nutraukta anksčiau – 2019 m. gegužės 31 d. Pagal sutarties sąlygas, ieškovui grąžinus patalpas, atsakovė turėjo teisę per 10 dienų pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepareiškė pretenzijos dėl patalpų būklės per nustatytą terminą, jai kilo pareiga grąžinti ieškovui 1 600 Eur užstatą. 2019 m. liepos 8 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl užstato grąžinimo bei 3 892,70 Eur nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovės kaltės. Atsakovei neatsakius į pretenziją, ieškovas 2020 m. kovo 10 d. pakartotinai pateikė pretenziją. Atsakovei neatsakius ir į antrąją pretenziją, ieškovas nutarė kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo ir depozito priteisimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo V. U. ieškinį atmesti bei atsakovės naudai iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog 2019 m. balandžio mėnesį, atsakovei nuvykus apžiūrėti ieškovui išnuomotą namą, buvo nustatyta, jog namas visiškai neprižiūrėtas, namo inventorius sulaužytas, kiemas nesutvarkymas, mėtosi šiukšlės, sulaužytos grindjuostės, jos atšokusios nuo sienų, sienos išpurvintos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nesilaikė sutarties sąlygų, sąmoningai blogino namo būklę, siekdama apsaugoti jai priklausantį turtą, 2019 m. gegužės 7 d. ieškovui išsiuntė pretenziją, jog nuo 2019 m. liepos 9 d. nutraukia su ieškovu sudaryta nuomos sutartį. 2020 m. kovo 10 d. gavusi ieškovo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo bei užstato grąžinimo, atsakovė 2020 m. gegužės 14 d. pateikė atsakymą, nurodydama, jog niekada nebuvo suteikusi ieškovui leidimo atlikti namo pagerinimo darbus; o tam, kad asmeniui kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos sutartinės atsakomybės sąlygos, šiuo atveju atsakovės veiksmuose nebuvo esminės sąlygos kilti atsakomybei – neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, nebuvo pagrindo atlyginti ieškovui 3 892,70 Eur dydžio nuostolių sumą, kurią jis patyrė atlikdamas namo remonto darbus. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog daugelis ieškovo nurodytų patirtų nuostolių dar net nebuvo realiai patirti, o yra tik numanomi, o dalį nuostolių ieškovas patyrė atlikdamas darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti pagal sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė prašomų patirti nuostolių, dalis nuostolių laikytini deklaratyviais, todėl priteisimas lemtų neteisėtą ieškovo praturtėjimą. Atsakovė nurodė ir tai, jog visiškai nesutinka ir su ieškovo prašymu grąžinti 1 600 Eur užstatą, nes ieškovas nesirūpino patalpomis, sąmoningai blogino jų būklę, o nutraukus sutartį patalpos buvo grąžintos su akivaizdžiai padaryta žala – sulaužyti baldai, sugadintos grindys, nuotekomis užpiltas rūsys, apgadintos sienos ir panašiai. Nutraukus sutartį ieškovas neatlygino už namui padarytą žalą, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti užstatą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo V. U. priteisti atsakovės naudai 7 246,69 Eur žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodoma, jog ieškovo veiksmuose galima nustatyti visas keturias sąlygas, kurios yra būtinos kilti sutartinei atsakomybei kilti – ieškovui buvo perduotos tvarkingos, geros būklės patalpos su visais jose esančiais įrenginiais, o ieškovas namo visiškai neprižiūrėjo ir neįgyvendino sutartimi prisiimtų pareigų tinkamai, tvarkingai ir rūpestingai naudotis patalpomis pagal jų paskirtį. Ieškovas išsikraustydamas patalpų nesutvarkė, paliko jas netvarkingas su įvairiais defektais, tokiais kaip: atšokusios grindjuostės, apgadintas parketas, atsiradęs grybelis ir pelėsis ant sienų, nesaugiai, nesuderinus su atsakove perreguliuoti kolektoriai ir jų sistemos, sugadinta šilumos siurblio sistema, šildymui naudotos pigios ir netinkamos name esančiam katilui granulės ir panašiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovas atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovo, kaip nuomininko, kaltė preziumuojama, todėl būtent jis turi įrodyti, jog yra nekaltas. Ieškovui neteisėtai nesilaikius sutarties nuostatų, susijusių su patalpų priežiūra ir geros, tvarkingos būklės užtikrinimu bei sąmoningai bloginant patalpų būklę, atsakovė patyrė 7 246,69 Eur žalą. Žala kilo dėl išimtinai ieškovo neteisėtų veiksmų, todėl, atsakovės nuomone, tarp šių veiksmų ir patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ji įrodė absoliučiai visas sutartinės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, todėl iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteista 7 246,69 Eur žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog priešieškinys niekuo nepagrįstas ir grindžiamas tik tariamomis išlaidomis. Atsakovė nei namo perdavimo metu, nei iki priešieškinio pateikimo ieškovui nereiškė absoliučiai jokių pretenzijų, o iš ieškovo į bylą pateiktų fotonuotraukų, kurios buvo darytos išsikraustant iš nuomotų patalpų, matyti, jog tiek namai, tiek kiemas sutvarkyti, patalpos išvalytos, grindys ir sienos švarios, laiptai, spintelės ir kriauklės išvalytos, visi atsakovės daiktai palikti savo vietose, paliktos granulės, o vaikų kambaryje išklijuoti nauji fototapetai. Atsakovės pateikta sąmata visiškai nepatvirtina, jog sąmatoje nurodyti defektai buvo padaryti ieškovo veiksmais, nes lokalinė sąmata sudaryta tik 2021 m. lapkričio 29 d., o ieškovas iš patalpų išsikraustė 2019 m. gegužės 31 d., todėl visiškai neaišku, kas ir kaip naudojo patalpas per šį laikotarpį, o atsakovei poreikis sudaryti sąmatą atsirado tik po 2,5 metų. Apskritai atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad nuostoliai buvo realiai patirti. Ieškovas laiku vykdė visus įsipareigojimus – mokėjo nuomos, kitus mokesčius, sumokėjo užstatą, taip pat atliko patalpos pagerinimo darbus, nekosmetinius remontus, trūkumų šalinimus, o apie visas kilusias problemas nedelsiant informuodavo atsakovę, o būtent atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl, ieškovo nuomone, priešieškinis visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo V. U. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės V. K. ieškovo naudai 1 600 Eur užstatą; 5 proc. dydžio metinines procesines palūkanas už priteistą 1600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 336 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovės V. K. priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad:
6.1. Iš patalpų priėmimo-perdavimo akto matyti, kad nei ieškovas, nei atsakovė akte nenurodė jokių pastabų apie patalpų netinkamą būklę, kokius nors nustatytus patalpų arba įrangos trūkumus. Iš to teismas darė išvadą, kad ieškovui buvo perduotos tinkamos gyventi patalpos.
6.2. Iš sutarties sąlygų matyti, jog šalys susitarė, kad dėl atliekamų būtinųjų remonto darbų, šalys turėjo iš anksto susitarti raštu, o prieš atliekant patalpų pagerinimo darbus, ieškovas turėjo gauti atsakovės sutikimą. Byloje nėra duomenų, jog remontas buvo būtinas arba ieškovo reikalaujamas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovė davė sutikimą atlikti patalpų remontą, o pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo ieškovas pareiškė tik po sutarties nutraukimo. Pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodomos sumos gali būti apskritai siejamos su pagal sutartį ieškovo patirtomis išlaidomis, o ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus teismas vertino kritiškai – iš pateiktų sąskaitų faktūrų nėra aišku, kokiu pagrindu buvo užsakytos sąskaitose nurodytos paslaugos, nėra duomenų pagrindžiančių sąskaitų apmokėjimo faktą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl 3 892,70 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė.
6.3. Teismas, spręsdamas dėl 1 600 Eur užstato priteisimo ieškovui, vertino, ar nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai. Teismas sprendė, kad nors atsakovė ir nurodė, jog ieškovas ir jo šeimos nariai sąmoningai blogino patalpų būklę, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų šiuos atsakovės argumentus. Nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuos pateikė atsakovė, nepagrindžia šių teiginių, nes nėra aišku, kada ir kur šios nuotraukos ir vaizdo įrašai buvo daromi, todėl neturi įrodomosios galios ir nėra vertintini kaip tinkamas įrodymas. Atsakovei neįrodžius ieškovo kaltės, nebuvo pagrindo su ieškovu nutraukti nuomos sutartį, todėl laikytina, jog sutartis buvo nutraukta nuomotojos inciatyva be ieškovo kaltės, atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo grąžinti ieškovui 1 600 Eur užstatą.
6.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog atsakovė neįrodė 7 246,69 Eur patirtos žalos – byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kokios būklės patalpos buvo, kad būtent dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų jos pablogėjo. Atsakovės pateikta lokalinė sąmata taipogi yra visiškai netiksli bei kelianti abejones – sąmata sudaryta tik 2021 m. lapkričio 29 d., o ieškovas iš patalpų išsikraustė 2019 m. gegužės 31 d. Praėjus 2,5 metų nėra aišku, kas naudojosi patalpomis, ar tai normalus nusidėvėjimas ir panašiai, todėl laikytina, jog padariniai yra pernelyg nutolę nuo galimų neteisėtų veiksmų, o vien tik lokalinės sąmatos parengimas neįrodo, kad žala atsirado dėl ieškovo veiksmų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas, o pasirašant patalpų priėmimo-perdavimo aktą, jame nebuvo nurodytas patalpų apgadinimas/defektai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė kaip neįrodytą.
6.5. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu atsakovei iš ieškovo priteisė 687,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokatės pagalbai apmokėti. Kitą prašymo dalį teismas atmetė, nurodydamas, jog nurodytos advokatės paslaugos nebuvo išimtinai susijusios su atsiliepimo į ieškinį parengimu ir nebuvo būtinos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovo V. U. ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. U. ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. papildomo sprendimo dalį – priteisti atsakovei V. K. iš ieškovo V. U. 888,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė prašo iš ieškovo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių patalpų būklės pablogėjimą, nes kaip matyti iš apeliantės pateiktos pretenzijos dėl sutarties nutraukimo, sutartis buvo nutraukta atsakovės inciatyva anksčiau laiko, kadangi ieškovas neprižiūrėjo namo, pakeitė buitinės įrangos vietą, sulaužė namo inventorių, neprižiūrėjo kiemo, sulaužė grindjuostes, išpurvino sienas ir panašiai. Tai patvirtina ir atsakovės pateikti įrodymai: patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nustatyta, kad patalpų perdavimo metu jokių patalpų trūkumų nebuvo; patalpų apžiūros metu, kai ieškovas dar naudojosi patalpomis padarytos nuotraukos; po ieškovo išsikraustymo padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti įvairūs defektai; remonto darbų lokalinė sąmata.
Atsiliepimas
7.2. Atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog neįmanoma nustatyti, kada buvo padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Atsakovės nuomone, jog vien tai, kad ant nuotraukų ir vaizdo įrašų nėra nurodyta jų padarymo data, nesudaro pagrindo teigti, kad neaišku, kada jos padarytos – apie jų padarymo datą galima spręsti iš byloje esančių įrodymų. Šiuo atveju nuotraukų padarymo laiką pagrindžia kartu su pretenzija, kurios pagrindu buvo nutraukta nuomos sutartis, pateiktos nuotraukos, kuriose matosi patalpoms padaryta žala. Vaizdo įraše girdėti, kaip atsakovė aptarinėja ieškovo paliktą žalą bei defektus. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, neabejotina, jog patalpų nuotraukos padarytos tiek tada, kai ieškovas nuomojosi patalpas, tiek po jo išsikraustymo, todėl sutartis išimtinai buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės – patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, jų bloginimo.
7.3. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovė neturėjo teisės pasilikti visos užstato sumos, ji turėjo teisę pasilikti bent pusę sumos, nes, remiantis sutarties sąlygomis, jeigu nuomininkas nuomojasi patalpą ne visą sutartyje numatytą terminą, tada pusę užstato turi palikti nuomotojui kaip kompensacija už sutarties nutraukimą. Ieškovas, atsakydamas į 2019 m. gegužės 7 d. atsakovės pretenziją, 2019 m. gegužės 30 d. elektroniniame laiške nurodė, jog dėl kenksmingų gyvenimo sąlygų, sutartį nori nutraukti nuo 2019 m. gegužės 31 d. Vadinasi ieškovas nesilaikė sutartyje numatyto dviejų mėnesių pranešimo apie sutarties nutraukimą termino ir apie sutarties nutraukimą nepagrįstai pranešė likus dviem dienoms iki sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į tai, atsakovė turi neabejotiną teisę pasilikti bent pusę užstato.
7.4. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 30 d. papildomas sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 2 000,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 125 Eur yra susiję išimtinai su atsiliepimo į ieškinį rengimu ir pozicijos palaikymu teismo posėdžiuose. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl apeliantei neva nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurios patirtos už jos atstovavimą teismo posėdžiuose. Todėl, priešingai nei nepagrįstai nurodoma papildomo sprendimo dalyje, atsakovė patyrė bendrą 1125,28 Eur, o ne 967,98 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą gynybai nuo pareikšto ieškinio.
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus bei ieškovo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovas vykdė savo, kaip nuomininko, pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus: laiku mokėjo nuomos ir kitus mokesčius, sumokėjo užstatą, o atsakovė, vengdama savo pareigų pilnai atlaisvinti patalpas, sutvarkyti vandens, šildymo bei nuotekų sistemas, nutarė nuo 2019 m. liepos 9 d. nutraukti sutartį, melagingai nurodydama, jog ieškovas blogina namo būklę. Nutraukus sutartį ir perdavus patalpas, atsakovė pagal sutarties sąlygas galėjo per 10 dienų pareikšti pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė, kas suponuoja, jog priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, žala nebuvo padaryta, o patalpos buvo grąžintos netgi geresnės būklės, todėl atsakovė turėjo pareigą grąžinti 1 600 Eur užstatą bei atlyginti nuostolius.
8.2. Atsakovė tai, jog ieškovas savo veiksmais sukėlė jai žalą, grindė nuotraukomis ir vaizdo įrašu, iš kurių neaišku, kada nuotraukos padarytos, ar žalą patalpoms padarė ieškovas, ar defektai buvo padaryti jo gyvenimo metu ir panašiai, o iš ieškovo pateiktų nuotraukų akivaizdu, jog jis netgi pagerino namo kokybę. Atsakovės pateikta lokalinė sąmata sudaryta 2021 m. lapkričio 29 d. pagal 2021 m. spalio kainas, t. y. po 2,5 metų po ieškovo išsikraustymo, todėl neaišku, kas šiuo laikotarpiu naudojo patalpas, ar naudojo pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, lokalinė sąmata turėtų būti atmesta kaip nepagrįstas įrodymas.
Šalies argumentai
8.3. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentu, jog jai turėtų būti palikta bent pusė užstato, kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta būtent atsakovės inciatyva, o ieškovas, net ir labai norėdamas, neturėjo galimybių nuomotis patalpų visą terminą dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Ir nors ieškovas raštu ir informavo atsakovę apie atsiradusius nuostolius, apie tai, kad ieškovas negali tinkamai naudoti patalpomis pagal jų paskirtį, įvykdytus už atsakovę įsipareigojimus, kurie kilo atsakovei pagal sutarties sąlygas, ir atsiradusias išlaidas, atsakovė jų neatlygino ir užstato negrąžino.
Atsiliepimas
8.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas, nei buvo priteista – teismas atsakovei ir taip priteisė maksimalią sumą, nepriklausomai nuo to, jog byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, šalys neturėjo vykti į kitus miestus, nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai. Todėl suma, kurios prašo atsakovė, yra neprotinga ir aiškiai per didelė. Be to, ne visos advokatui faktiškai sumokėtos sumos teismo gali būti pripažintos pagrįstomis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovės buvo priteistas 1 600 Eur dydžio užstatas, bei 2022 m. kovo 30 d. papildomo sprendimo, kuriuo teismas išsprendė klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Apeliacinės instancijos teismas iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. tarp ieškovo V. U. ir atsakovės V. K. buvo sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovė vienerių metų laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 15 d. ieškovui išnuomojo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovė 2019 m. gegužės 7 d. pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, jog namas yra neprižiūrimas, netvarkingas, sąmoningai bloginama namo būklė, todėl nuo 2019 m. liepos 9 d. nutraukia nuomos sutartį. Ieškovas 2019 m. gegužės 30 d. raštu nurodė, jog su atsakovės pretenzija nesutinka, ir atsižvelgdamas į tai, jog namas nėra tinkamos būklės naudoti, iš namo išsikels 2019 m. gegužės 31 d. Ieškovas atsiliepime papildomai nurodė, jog atsakovė turėtų grąžinti ieškovui 1 600 Eur užstatą bei atlyginti kitus nuostolius. 2019 m. liepos 8 d. ir 2020 m. kovo 10 d. ieškovas atsakovei pareiškė pretenzijas, dar kartą reikalaudamas atlyginti nuostolius bei grąžinti užstatą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų tam, jog kuriai nors iš šalių būtų atlyginti nuostoliai, bei priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1 600 Eur užstatą. Apeliacinės instancijos teisme tarp šalių kilo ginčas dėl nuomotojos pareigos grąžinti nuomininkui jo sumokėtą 1 600 Eur užstatą.
Dėl užstato priteisimo pagrįstumo
14. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių patalpų būklės pablogėjimą – sutartis buvo nutraukta atsakovės inciatyva anksčiau laiko, nes ieškovas neprižiūrėjo namo, pakeitė buitinės įrangos vietą, sulaužė namo inventorių, neprižiūrėjo kiemo, sulaužė grindjuostes, išpurvino sienas ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, jog namo būklė buvo bloginama, atsakovės vertinimu, ji pagrįstai inicijavo sutarties nutraukimą ir negrąžino 1 600 Eur užstato ieškovui.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis numato, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra naudotis išnuomota gyvenamąja patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis, 6.583 straipsnio 1 dalis).
16. CK 6.156 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų tarptautinių komercinių sutarčių principų 1.1 straipsnyje nustatyta, kad šalys yra laisvos pasirinkti sudaryti sutartį ar jos nesudaryti ir nustatyti jos turinį. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.193 straipsnyje nustatyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
17. Sutartims vykdyti labai svarbus šalių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, šių sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, tačiau esminis principas išlieka tas, kad šalis privalo vykdyti sutartį, net jei ją vykdyti tampa sudėtingiau, – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiškiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-319/2015).
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pagal šalių sudarytos nuomos sutarties 3.1 punktą, namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieškovui buvo išnuomotas vienerių metų laikotarpiui – nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 15 d. Sutarties 4.1 punktu šalys sutarė, jog nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį nuomotojai mokėti 800 Eur dydžio nuomos mokestį. 4.3 sutarties punktu šalys sutarė, jog sutarties sudarymo metu nuomininkas įsipareigoja sumokėti sutartimi sulygto dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydį – užstatą. Nagrinėjamu atveju atsakovė, 2019 m. gegužės 7 d., t. y. nepasibaigus sutarties 3.1 punkte numatytam terminui, raštu informavo ieškovą, jog nutraukia nuomos sutartį nuo 2019 m. liepos 9 d. Ieškovui nesutikus su pretenzijoje nurodytomis aplinkybėmis, faktiškai sutartis buvo nutraukta 2019 m. gegužės 31 d. Apeliantė, teigdama, kad pagrįstai nutraukė nuomos sutartį ir neturi pareigos grąžinti ieškovui 1 600 Eur depozitą, nurodo, kad ieškovas po sutarties sudarymo blogino išsinuomotų patalpų būklę, naudojo patalpas ne pagal sutartyje numatytą tvarką.
19. Bylos duomenimis, šalys susitarė jog ieškovas atsakovei perves 1 600 Eur užstatą, kaip savo įsipareigojimų užtikrinimą. Pagal nuomos sutarties sąlygas užstato sumokėjimo paskirtis – užtikrinti būsimų ieškovo (nuomininko) įsipareigojimų įvykdymą. Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad užstatas nuomininkui grąžinamas nutraukus nuomos sutartį nuomotojos iniciatyva ar jai pasibaigus, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoja pagal sutartį ir kad patalpoms nepadaryta jokia žala arba už ją tinkamai atlyginta. Nuomotoja turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui į tokias nuomininko nesumokėtas sumas atlikti, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Nuomotoja taip pat turi teisę panaudoti užstatą ar jo dalį bet kokiems nuomininko pradelstiems įsipareigojimams pagal šią sutartį padengti. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde įrodinėja, jog užstato grąžinti nesutinka teisėtai, nuomos sutarties 4.3 punkte numatytu pagrindu, jog užstatas negrąžinamas tuo atveju, jeigu patalpoms yra padaryta žala ir už ją nėra atlyginta. Atsakovė teigia, jog ieškovas sąmoningai blogino namo būklę, neprižiūrėjo namo, gadino inventorių, savo veiksmais sukėlė tam tikrus defektus, ko pasėkoje namas buvo grąžintas blogesnės būklės, nei jį perduodant. Įrodyti šioms aplinkybėms atsakovė pateikė fotonuotraukas, vaizdo įrašą bei specialisto T. M. apskaičiuotą remonto darbų lokalinę sąmatą.
20. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Iš sutarties 8.1, 8.3, 8.4 punktų matyti, jog ieškovas įsipareigojo tvarkingai ir rūpestingai naudoti namą, organizuoti namo ir esančio turto apsaugą, pakeisti sugadintus daiktus, atsakyti už padarytą žalą, atlikti komunalinio ūkio priežiūrą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).
21. Remiantis bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), būtent atsakovė turėjo įrodyti, jog ieškovas savo neteisėtais veiksmais pablogino namo būklę taip, jog atsakovė teisėtai inicijavo sutarties nutraukimą ir jog yra pagrindas atsakovei palikti užstatą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl užstato palikimo atsakovei, kaip žalos atlyginimo, nurodė, jog atsakovė neįrodė, kad namo būklė pablogėjo dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina atsakovės teiginių, jog ieškovas sąmoningai blogino ar naudojo ne pagal paskirtį išnuomotą namą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas, nuomos sutarties 11.2, 12.7 punktai numatyta, kad per 10 kalendorinių dienų nuo nuomininko išsikėlimo, kurio metu tarp šalių yra pasirašomas perdavimo priėmimo aktas, nuomotoja turėjo teisę pareikšti pretenzijas nuomininkui dėl atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad nei patalpų perdavimo metu, nei per sutartyje nustatytą terminą atsakovė pretenzijų dėl žalos atlyginimo nepareiškė.
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo, konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad nuomojamų patalpų būklė pablogėjo, neįrodė patirtos 7246,69 Eur žalos. Ši teismo sprendimo dalis (dėl savarankiškų priešieškinio reikalavimų) yra įsiteisėjusi, nes nėra apskųsta, taigi sprendimo išvados šalių negali būti kvestionuojamos ar tam tikros aplinkybės vertinamos kitaip, nei tai padaryta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
24. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog jos pateikti įrodymai neįrodo, jog dėl namo kokybės pablogėjimo kaltas ieškovas, dėl to prieš terminą nutraukta sutartis. Atsakovės nuomone, namo būklės bloginimą patvirtina nuotraukos, remonto darbų sąmata, tai, jog patalpų priėmimo-perdavimo akte nebuvo numatyti patalpų trūkumai. 2020 m. sausio 20 d. priėmimo-perdavime akte namo būklė nebuvo aptarta, tačiau tai savaime neįrodo, kad jo perdavimo ieškovui metu namas neturėjo jokių, net menkiausių, mechaninio pobūdžio pažeidimų ar defektų. Ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai – nuotraukos, padarytos įsikeliant į nuomojamą namą, šalių elektroniniai susirašinėjimai, taip pat paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, jog perduodant namą jis buvo be trūkumų, o defektai atsirado dėl ieškovo veiksmų. Palyginus atsakovės pateiktas nuotraukas su ieškovo įsikraustant į namą padarytomis nuotraukomis (2019 m. sausio 19 d. nuotraukos), matyti, jog kai kurie defektai, kuriuos užfiksavo atsakovė, buvo jau įsikraustant – ieškovo pateiktose nuotraukose matyti, jog kai kuriose vietose jau įsikeliant buvo atsiskyrę grindjuostės (plintusai) ir grindys, užfiksuoti sienų nelygumai, kuriuos atsakovė užfiksavo kaip defektą atsiradusį po išsikraustymo. Ieškovo nuotraukose matyti ir palangių defektai, sugadintos virtuvinės kėdės. Pabrėžtina, jog atsakovė žinojo, jog namas bus naudojamas 7 asmenų šeimos, kurioje auga mažamečiai vaikai, poreikiams, todėl galėjo numatyti, kad daiktai ne visada bus palikti savo vietose, kad kieme gali mėtytis žaislai, kad daiktas nusidėvės. Kai kurios atsakovės užfiksuotos aplinkybės, tokios kaip spintelėse išsikraustant palikta tara ar rūsyje sukrautos dėžės bei palikti daiktai, apskritai nelaikytinos defektais ar namo bloginimu. Taip pat iš tarp šalių vykusių susirašinėjimų matyti, jog ieškovas ne kartą nurodė tam tikrus namo defektus – blogai veikiantis boileris, nemalonų kvapą skleidžiantis vanduo, srutų kilimas, kuriuos atsakovė žadėdavo ištaisyti. Dar 2019 m. kovo 5 d. būtent atsakovė siūlė ieškovui pagalvoti apie nuomos sutarties nutraukimą. Tačiau pretenzijoje atsakovė nurodė, jog dėl dalies šių defektų yra atsakingas būtent ieškovas, nors ieškovas ir ne kartą apie juos informavo atsakovę. Taip pat pagal nuomos sutarties 7.2 punktą būtent nuomotoja įsipareigojo atlikti patalpų bei jų inžinerinių (komunikacijos) sistemų (tinklų) kapitalinį remontą (inžinierinių/komunikacijos tinklų keitimą), kai toks remontas yra būtinas, užtikrinant tokią patalpų būklę, kuri būtų tinkama nuomininkui naudoti. Šiuo atveju spręstina, jog pati atsakovė buvo atsakinga dėl kai kurių jos pretenzijoje/atsiliepime į ieškinį/ apeliaciniame skunde nurodytų defektų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog namas buvo grąžintas blogesnės būklės nei perduodant namą ieškovui, jog žala atsakovei kilo dėl ieškovų veiksmų sąmoningai bloginant namo būklę. Duomenų, kad ieškovas naudojo išsinuomotas patalpas ne pagal jų paskirtį, byloje apskritai nėra. Atsakovei (nuomotojai) byloje neįrodžius, kad ieškovas (nuomininkas) pažeidė nuomos sutarties sąlygas (CK 6.611 straipsnis), pagrįstai spręsta, kad atsakovė neteisėtai pasiliko užstatą kaip žalos, neva padarytos ieškovo veiksmais, atlyginimą.
25. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino specialisto T. M. 2021 m. lapkričio 29 d. remonto darbų sąmatą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės pateikta remonto darbų sąmata yra pernelyg atitolusi nuo įrodinėjimo dalyko. Byloje nėra duomenų, jog 2,5 metų, t. y. per laikotarpį, kuriuo ieškovas name nebegyveno, juo nesinaudojo kiti asmenys. Atsakovė byloje nepagrindė, kad sąmatoje įvertinta žala atsirado būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, jog sąmatoje užfiksuoti visi namui reikalingi remonto darbai, o ne tik tie, už kuriuos, atsakovės nuomone, būtų atsakingas ieškovas. Minėta, kad apeliantė neskundžia teismo sprendimo dalies nepriteisti jai žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl sąmatos įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąmata nepagrindžia atsakovės apeliacinio skundo teiginių, kad atsakovė pagrįstai negrąžino ieškovui depozito.
26. Atsakovė taip pat nurodo, jog jai turėtų būti suteikta teisė pasilikti bent pusę depozito, nes, remiantis sutarties sąlygomis (12.4 punktas), jeigu nuomininkas nuomojasi patalpą ne visą sutartyje numatytą terminą, tada pusę užstato turi palikti nuomotojai kaip kompensaciją už sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, su šiuo atsakovės argumentu sutikti nėra pagrindo.
27. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. gegužės 5 d. ieškovui nurodžius problemas su karštu vandeniu, atsakovė pasiūlė bendru sutarimu nutraukti nuomos sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė rašytinę pretenziją, kurioje nurodė, jog nuomos sutartį nutraukia nuo 2019 m. liepos 9 d. Atsiliepimu į pretenziją ieškovas nurodė, jog namas netenkina jo lūkesčių, todėl nelaukdamas atsakovės nurodyto termino išsikraustys 2019 m. gegužės 31 d. Kaip matyti, sutarties nutraukimą inicijavo būtent atsakovė, o ieškovas sutiko su sutarties nutraukimu, todėl, vien tai, jog ieškovas inicijavo ankstesnį sutarties nutraukimą nei ieškovė, nesuponuoja, jog dėl sutarties nutraukimo prieš terminą yra atsakingas būtent ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė inicijavo sutarties nutraukimą, o ieškovas tam neprieštaravo ir išsikraustė anksčiau, galima daryti išvadą, jog sutartis prieš terminą buvo nutraukta nuomotojos valia, todėl nuomininkui negali kilti atsakomybė, numatyta nuomos sutarties 12.4 punkte.
28. Bylos duomenys patvirtina, jog nuomos sutartis nutraukta prieš terminą nuomotojos iniciatyva, ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakove pagal nuomos sutartį, byloje nenustatyta, kad patalpoms padaryta žala, todėl atsakovė neturi teisės pasilikti užstatą ar jo dalį. Todėl, atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dalyje dėl 1 600 Eur užstato grąžinimo ieškovui, tinkamai atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Dėl papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
29. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 30 d. papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė mažesnę sumą bylinėjimosi išlaidų, nei turėjo priteisti, kadangi atsakovės nurodytos 1 125 Eur bylinėjimosi išlaidos yra išimtinai susijusios su atsiliepimo į ieškinį rengimu ir atsakovės pozicijos palaikymu teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 29 proc., atsakovei turėjo būti priteisiama 71 proc. būtent nuo 1 125 Eur sumos.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sprendė, jog tik dalis atsakovės nurodytų patirtų bylinėjimosi išlaidų yra susijusi su atsakovės gynyba nuo ieškovo pareikšto ieškinio – 967,98 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Nors atsakovė ir nurodė, jog patyrė 1 225,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, išimtinai susijusių su atsiliepimu į ieškinį, teismo nuomone, kita bylinėjimosi išlaidų dalis didžiąja jos dalimi yra susijusi su priešieškinio parengimu, jo palaikymu, o atmetus priešieškinį išlaidos, susijusios su priešieškiniu parengimu, nepriteisiamos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pasirengimu parengiamajam teismo posėdžiui, taip pat atmestinos, kadangi naujų procesinių dokumentų teisme gauta nebuvo, o su ieškiniu atsakovės atstovė buvo susipažinusi, rengiant atsiliepimą į pareikštą ieškinį.
32. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių“. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2011). Spręstina, jog atsakovės pateiktoje teisinių paslaugų suvestinėje nurodytos išlaidos, tokios kaip susipažinimas su bylos medžiaga, pasiruošimas bylos nagrinėjimui nėra numatytos minėtose rekomendacijose ir nėra laikytinos savarankiškomis teisinėmis paslaugos, todėl nėra priteisiamos atskirai nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį rengimu, nes minėti veiksmai sudaro visumą veiksmų, kurie įeina rengiant atsiliepimą į ieškinį. Taip pat įvertintina ir tai, kad kilęs byloje ginčas nebuvo teisiškai itin sudėtingas, su ieškiniu advokatė buvo susipažinusi, todėl spręstina, jog dalyvavimas 2021 m. lapkričio 30 d. bei 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdžiuose nereikalavo ypatingo iš ankstinio pasiruošimo ar papildomo susipažinimo su bylos medžiaga.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu pagrįstai sprendė, jog bylinėjimosi išlaidų dydis skaičiuojamas nuo 967,98 Eur sumos, kuri nurodyta kaip išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą, o ne nuo atsakovės nurodytos 1 225,28 Eur sumos.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Dėl kitų atsakovės argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei papildomą sprendimą, kurių naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
37. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo jai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų už teisinę pagalbą). Ieškovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.