Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, S. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos L. Š. pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, kuriuo pareiškėja prašo: 1) atnaujinti terminą palikimui priimti nepilnamečio R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusiam po nepilnamečio vaiko tėvo Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini); 2) išduoti pareiškėjai teismo leidimą palikimui, atsiradusiam po Z. S., mirties (duomenys neskelbtini), priimti nepilnamečio vaiko R. S. vardu.

Pareiškėjos nuomone, terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja nežinojo, jog turi kreiptis į notarų biurą. Gavusi laišką iš notaro, pareiškėja pradėjo tvarkyti dokumentus.

Suinteresuotas asmuo S. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio R. S. tėvas Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjas nebuvo sudaręs testamento; šiuo metu įregistruotas palikimo priėmimo faktas (palikimą priėmė palikėjo dukra S. B.). Bylos medžiaga patvirtina, kad mirties dieną mirusiajam Z. S. nuosavybės teise priklausė 7500/30000 dalys 3,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 15100/60100 dalys 6,0100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametis R. S., atstovaujamas įstatyminės atstovės L. Š. (pareiškėjos), po jo tėvo mirties palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė.

Dėl praleisto termino atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja, būdama nepilnamečio sūnaus R. S. atstove, po palikėjo (nepilnamečio tėvo) Z. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad viena vertus, jos yra subjektyvaus pobūdžio (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) bei nėra pakankamos pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja, sužinojusi apie palikimo priėmimo procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo klausimus. Šios aplinkybės liudija, kad pareiškėja vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą. Pažymėtina ir tai, kad teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai bei įstatymus privalo taikyti teisingai, protingai ir sąžiningai, dėl ko konkrečioje byloje tam tikros aplinkybės gali nulemti termino palikimui priimti atnaujinimo pagrindo egzistavimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra atstovaujami nepilnamečio vaiko interesai. Palikėjo įstatyminis įpėdinis yra nepilnametis, todėl savarankiškai jis negalėjo ir negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose sprendžiant klausimą dėl palikimo (ne)priėmimo. Nepilnamečio interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti įgyvendina jo motina (pareiškėja), todėl pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys vertinamos nepilnamečio vaiko teisių apsaugos kontekste. Teismas atsižvelgia į siekiamo paveldėti nekilnojamojo turto rinkos kainą ir, kad ateityje realizavus net gi nedideles nepilnamečiui tenkančias šio turto dalis, pagerėtų vaiko turtinė padėtis ir tai atitiktų jo interesus.

Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, dėl ko įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kadangi iš esmės pareiškėjos aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, praleistas terminas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujintinas, nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo Z. S. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad nepilnamečio R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra pareiškėja L. Š. ir Z. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad R. S. yra Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Nustatyta, kad po Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė palikėjo pilnametė dukra S. B.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis R. S. yra įstatyminis palikėjo Z. S. pirmos eilės įpėdinis ir turi teisę paveldėti jo turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja L. Š. yra nepilnamečio įpėdinio motina, kuri veikia kaip jo atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnis).

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja nenurodė duomenų apie galimus palikėjo Z. S. kreditorius, taip pat visą paveldėtiną turtą (pareiškėja nurodė, kad palikėjas turėjo žemės sklypų dalis, tačiau dėl sukauptų lėšų ir pan. nepasisakė), leidžia pareiškėjai nepilnamečio sūnaus R. S. vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus R. S. vardu pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečio R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti pareiškėjai L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.