Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-06-15 · Byla Nr. ATP-388-417/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-05-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
ATP-388-417/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01788-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Administracinė byla Nr. ATP-388-417/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01788-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.7.4.; 3.26.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šiuo nutarimu G. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus:

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirta administracinė nuobauda – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

ATPK 127 str. 2 d., skirta administracinė nuobauda – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

ATPK 124¹ str. 8 d., skirta administracinė nuobauda – 8,00 Eur (aštuonių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda.

Nuobaudos paskirtos už tai, kad jis 2016-04-14, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo iki stovinčio automobilio, jį kliudė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutarimą, paskirti nuobaudas pagal ATPK 124¹ str. 8 d., ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 868 eurų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams. Skundas motyvuojamas tuo, kad teismas rėmėsi tik pažeidėjo parodymais, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, tikėjosi pats susirasti nukentėjusįjį, tačiau nepaliko savo kontaktinių duomenų, policijai nepranešė, o pasiaiškinimas, kad negalėjo patekti į namo laiptinę dėl kodinės spynos norėdamas surasti apgadinto automobilio savininką, neturėtų būti vertinamas administracinėm atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 124¹ str. 8 d., ATPK 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus teisės pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad pažeidėjui paskirta nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, yra per švelni, o pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir suteikiančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Išanalizavus byloje esančius duomenis matyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti švelnesnę nei numatytą sankcijoje nuobaudą neatimdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. savo kaltę pripažino nuo pradžių, siekė pats susirasti apgadinto automobilio savininką ir atlyginti jam žalą, kitą dieną draudimo kompanijai patvirtino apie įvykusį eismo įvykį, atvykus policijos pareigūnams savo kaltės neneigė, todėl laikytina, kad jis nesiekė išvengti administracinės atsakomybės.

Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kurias reikėtų įvertinti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str. ir neatimant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, individualizuota tinkamai. Įvertinęs bylos duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir pagrįstai nusprendė skirti už padarytą administracinį teisės pažeidimą švelnesnę nuobaudą, t. y. pažeidėjui neskirti specialiosios teisės vairuoti atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutarimą palikti nepakeistą, o Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjas Eduardas Maškevičius