- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-2326-963/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01788-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- G. T.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis suvirintoju, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-04-14, apie 17.00 val., Taikos pr. 34, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę ROVER620, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo iki stovinčio automobilio, jį kliudė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalį.
G. T. į teismo posėdį atvyko, prisipažino padaręs pažeidimus ir paaiškino, kad pravažiuodamas kliudė automobilį, pajuto kontaktą, išlipęs pažiūrėjo, pamatė nedidelį įbrėžimą ant kito automobilio kėbulo. Kadangi jis gyvena šalia esančiame kieme, nuvarė savo automobilį į kiemą, kad netrukdyti eismui, nes gatvė įvykio vietoje yra labai siaura. Tuomet nuėjo susirasti automobilio savininką, tačiau grįžęs į įvykio vietą automobilio neberado. Kitą dieną sulaukė skambučio iš draudimo bendrovės, atvyko policijos pareigūnai, patikrino jo dokumentus, kadangi dokumentai buvo likę kitoje striukėje, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tačiau policijos pareigūnai duomenų bazėje patikrino informaciją ir nustatė, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Nurodė, kad iš įvykio vietos tyčia ar piktybiškai nepasitraukė, nes grįžo siekdamas susirasti kliudyto automobilio savininką, į namą patekti negalėjo, nes laiptinėje įrengta kodinė spyna, niekas iš kaimynų neinformavo apie automobilio savininką, o jis neturėjo galimybės palikti savo kontaktinius duomenis prie automobilio. Prašė skirti piniginę baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Iš S. D. paaiškinimo matyti, kad 2016-04-14, apie 17.00 val., kaimynė jai pranešė, kad į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo iš įvykio vietos, prieš tai automobilio vairuotojas buvo sustojęs ir apžiūrėjo savo automobilio apgadinimus (b.l. 24).
Iš V. F. paaiškinimo matyti, kad 2016-04-14, apie 17.00 val., ji, būdama namuose, išgirdo kieme smūgį, pažiūrėjusi pamatė, kaip žalios spalvos automobilio, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobilio dešine puse atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį NISSAN QASHQAI, vairuotojas išlipo, apžiūrėjo savo automobilį, tada ji sušuko vairuotojui „Kur bėgi, ką darai!“, vairuotojas sėdo į automobilį ir pasišalino. Liudytoja įsidėmėjo automobilio numerį ir vairuotoją, kuris buvo apie 50 metų amžiaus (b.l. 25).
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Taip pat KET 16 punktas nurodo, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus ATPK.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. T. 2016-04-14, apie 17.00 val., Taikos pr. 34, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę ROVER620, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo iki stovinčio automobilio, jį kliudė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. T. su pažeidimu sutiko, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, paaiškino, kad važiuodamas namo iš darbo, kliudė kitą transporto priemonę, sustojęs išlipo, apžiūrėjo transporto priemonės apgadinimus ir nuvažiavo pastatyti automobilį, o policijos neinformavo, tikėdamasis pats susirasti apgadinto automobilio savininką. Analizuojant G. T. pateiktą versiją, matyti, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.). Iš bylos medžiagoje esančio G. T. paaiškinimo matyti, kad savo kaltę jis pripažino nuo pradžių, siekdamas pats susirasti apgadinto automobilio savininką ir atlyginti jam žalą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. T. policijai apie eismo įvykį pats nepranešė.
G. T. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinės teisės pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), paties prisipažinimu teisme, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 14), eismo įvykio vietos schema (b.l. 16), fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b.l. 18-20), G. T., S. D., V. F. paaiškinimais (b.l. 23-25) bei kita bylos medžiaga. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas G. T. pažeidė KET 9, 16, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje sudėtis. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.
G. T. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.)
Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad G. T. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymūs. G. T. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. G. T. davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad iš eismo įvykio vietos G. T. išvažiavo ne piktybiškai siekdamas išvengti atsakomybės, o todėl, kad dėl didelio susijaudinimo netinkamai suvokė ir įvertino susidariusią situaciją. Visos šios aplinkybės nepašalina G. T. padaryto teisės pažeidimo pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau yra pagrindas švelninti atsakomybę.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas G. T. yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Manytina, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą bei pasekmes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas skiriant nuobaudą G. T. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskyrus ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, ilgam laikui būtų pažeisti G. T. socialiniai santykiai, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. T. skirtinos minimalios nuobaudos – piniginės baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose ir vidutinė bauda, numatyta 124¹ straipsnio 8 dalies sankcijoje, jas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis). Tokios nuobaudos, teismo nuomone, nebus per švelnios, ir bus pakankamos įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, tai yra nubaudžiant G. T. už padarytus pažeidimus bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
G. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
G. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
G. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 8,00 Eur (aštuonių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, G. T. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16056985027 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.