Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Agentūra, įvertinusi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą išvadą, 2020 m. balandžio 15 d. Pirkimą atrinko pakartotinam įvertinimui ir, atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, nustatė:

Aprašomoji dalis

Dėl procedūrinių pažeidimų

Pareiškėja skunde akcentuoja, kad Agentūra negalėjo priimti skundžiamo sprendimo. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Pažymėtina, kad pareiškėja, teigdama, kad atsakovė neturi jokio įstatyminio pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą, remiasi tik nacionalinės teisės aktais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai buvo teikta parama ir iš Europos Sąjungos lėšų, todėl jų panaudojimo kontrolė reglamentuota ir Europos Sąjungos teisės aktuose. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 122 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos, t. y. valstybės narės užtikrina, kad veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemos būtų nustatytos laikantis 72, 73 ir 74 straipsnių, bei valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Komisiją apie pažeidimus, kurie 10 000 EUR viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga. Reglamento 73 straipsnyje nustatyta, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybės narės ir Komisija atsako už programų valdymą ir kontrolę pagal atitinkamas savo pareigas, nustatytas šiuo reglamentu ir konkrečiam fondui taikomose taisyklėse. Vadinasi, Reglamente nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Vadovaujantis Reglamentu, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti VKS, kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir kuriai pritaria EK. VKS turi užtikrinti, kad ES biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Taigi, esant ES ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo būti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš ES biudžeto. Reglamento 143 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą.

Lietuvoje VKS sukurta ir nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais. Pagal Atsakomybių taisyklių 9.3 punktą, Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių – tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (Taisyklių 9.3.1 p.), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (Taisyklių 9.3.5 p.), atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (Taisyklių 9.3.7 p.). Be to, Agentūra, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatose, susijusiose su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar Projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. PAFT 407 – 408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Taigi, įgyvendinančiai institucijai (šiuo atveju Agentūrai) pavesta įgyvendinti Reglamente nustatytą valstybės narės pareigą esant pažeidimams – juos tirti ir nustatyti. Pažymėtina, kad pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms, t. y. nagrinėjamoje byloje – Agentūrai. Nei viena kita institucija pagal Atsakomybių taisykles neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti / nenustatyti pažeidimo. Siekiant visapusiškai įgyvendinti Reglamente nustatytas valstybės narės pareigas (nustatyti ir ištaisyti pažeidimus), PAFT 25 skirsnyje, kuris reglamentuoja pažeidimų tyrimų tvarką, 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Ši nuostata reiškia, kad visiškai nesvarbu, kada, kuriuo metu ir kieno yra įtartas pažeidimas. Kilus įtarimų, įgyvendinančioji institucija privalo ištirti ir nustatyti, ar buvo padarytas pažeidimas, ar pažeidimų nepadaryta.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, kaip teisingai atsiliepime pabrėžia atsakovė, vien tas faktas, kad iki pasirašant Sutartį Agentūra įvertino projektą ir nusprendė jį finansuoti ar kad Agentūra vertino pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą su pirkimo dokumentais ir projekto išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti, nereiškia jog, kad pareiškėja galėjo įgyti lūkestį, jog gali Projektą įgyvendinti pažeidžiant teisės aktus ar kad atsakomybė už tinkamą pirkimo dokumentų parengimą pasibaigė. Be abejo, projekto įgyvendinančioji institucija turėtų išsamiau atlikti pateikiamų pirkimo dokumentų įvertinimą (tiek išankstinį, tiek ir paskesnįjį) ir vėlesnis pozicijos dėl pirkimo dokumentų vertinimo tikslinimas ne visiškai atitinka gero viešojo administravimo principą, tačiau, kaip jau minėta, būtent viešųjų pirkimų organizatorius atsako už tinkamą pirkimų dokumentų parengimą ir tinkamą viešojo pirkimo konkurso organizavimą. Šia prasme atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėja, gaudama Projektui lėšas, negali tikėtis, kad įgyvendinančioji institucija nekontroliuos Projekto įgyvendinimo ar kad pirkimas nebus atrinktas išsamiam ar pakartotiniam patikrinimui. Šiame kontekste ypač akcentuotina, kad paramos lėšų tinkamas panaudojimas gali būti pakartotinai kontroliuojamas, nes kontrolė negali reikšti ir nereiškia pakartotinio baudimo. Pirkimų dokumentų patikrinimas neatleido perkančiosios organizacijos nuo pareigos laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, esminių viešųjų pirkimų principų.

Tai, kad VPT išvada parengta dėl kito projekto ar kito viešojo pirkimo dokumentų sudarė tik prielaidą Agentūrai įtarti galimą viešųjų pirkimų pažeidimą organizuojant panašaus pobūdžio paslaugų pirkimą ir galimus pažeidimus kuomet laimėtojai atrenkami taikant ekonomiškai naudingiausią kriterijų. Kaip matyti iš bylos medžiagos VPT išvada buvo tik vada atrinkti pirkimą išsamiam patikrinimui bei atlikti išsamų tyrimą/patikrinimą ir savarankiškai pagal teisės aktus įvertinti pažeidimo egzistavimą.

Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 15 d. sprendimas priimtas dėl projekto išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti ir skundžiamas sprendimas, priimtas atlikus pažeidimo tyrimą, nelaikytini tapačiais viešojo administravimo subjekto sprendimais, todėl skundo argumentai dėl tapačių sprendimų ar argumentai, jog skundžiamu sprendimu esą buvo panaikintas (pakeistas) ankstesnis Agentūros sprendimas, nepagrįsti.

Įvertinus pateiktus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog Agentūra neturėjo faktinio bei teisinio pagrindo pradėti ir atlikti pažeidimo tyrimo ir priimti skundžiamo sprendimo, nėra pagrįsti.

Dėl nustatytų pažeidimų

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (pirkimams, atsižvelgus į jų paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., nuostatos), kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo suformuluoti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

Motyvuojamoji dalis

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

Skunde pareiškėja akcentuoja, kad Agentūra skundžiamo sprendimo negali grįsti Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, nes Viešųjų pirkimų tarnybos išvada savo faktinėmis aplinkybėmis yra niekaip nesusijusi su Pirkimu. Šiuo atveju sutiktina su Agentūra, kad Viešųjų pirkimo tarnybos išvadoje pateiktas VPĮ nuostatų teisinis įvertinimas buvo tik pagrindas (vada) Pirkimą atrinkti pakartotiniam vertinimui, tačiau Pirkimo vertinimą Agentūra atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje, nepriklausomai ir nesaistomas su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktais išaiškinimais, o remdamasi VPĮ nuostatų aiškinimu.

Pareiškėja skunde iš esmės nepasisako dėl Agentūros nustatytų pažeidimų nurodydama, kad Agentūros nustatyti pažeidimai yra formalūs. Agentūra skundžiamame sprendime, jau minėta, kad nustatė, jog pareiškėja, rengdama Pirkimo dokumentus, pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad Pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai ko reikia (dėl Pirkimo sąlygų 11.2.1 – 11.2.3 p. nurodytų sąlygų); pirkime pasiūlymų vertinimui įtakos turėjo Pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymų ydinga vertinimo tvarka, pažeidžianti VPĮ 55 str. 5 d. įtvirtintus principinius reikalavimus (Perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai Perkančiajai organizacijai suteikė neribotą pasirinkimo laisvę ir neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos), todėl Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus pažeidė VPĮ 17 str.1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo bei skaidrumo principus. Agentūra nustatė, kad pareiškėjos Pirkime vyrauja išimtinai tik subjektyviai vertinami kriterijai (ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo išrenkamas tik kriterijaus T pagrindu ir Pirkime laimėtoją lėmė kokybės kriterijaus T parametrų P1 – P3 vertinimas (Pirkimo sąlygų 10.1 p.)); Pirkimo sąlygų 11.2.1 – 11.2.3 p. nustatyta kriterijaus T parametrų P1 – P3 ekspertinio vertinimo tvarka neužtikrina skaidraus balų skyrimo; dėl kriterijaus T parametrų P1 – P3 skirtinų balų reikšmių aprašymuose / apibūdinimuose abstrakčių sąvokų bei parametrų vertinimui nustatytos neaiškios balų skyrimo tvarkos (skalės), tiksliai aiškiai ir konkrečiai neapibrėžiant, kaip konkrečiai bus vertinama atitiktis nustatytam kriterijui, palikta plati interpretavimo laisvė; tiekėjams, rengiant pasiūlymus, teko tik spėti, kokius pasiūlymo aspektus vertins Perkančioji organizacija, atitinkamai tiekėjams sudėtinga buvo įvertinti, kaip turi būti parengtas pasiūlymas, tikintis gauti aukščiausią balų įvertinimą, nes kiekvienas savaip gali suprasti šias plačiai aiškinamas sąvokas ir ekspertinio vertinimo sistemą; konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausė nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, palikta absoliuti interpretavimo laisvė suteikti kriterijaus T parametrams P1 – P3 tam tikrą balą.

Pažymėtina, kad atsakovė pagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pateikti išaiškinimai aktualūs nagrinėjamam ginčui. LAT, aiškindamas minėtą VPĮ 35 str. 4 d. normą, pažymi, kad pareiga užtikrinti pirkimo dokumentų aiškumą, tikslumą ir nedviprasmiškumą, susijusi su skaidrumo principo viešuosiuose pirkimuose realizavimu.

LAT nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (LAT 2018-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 61 p.). Pažymėtina, kad LAT, formuodamas teisės taikymo praktiką, nurodė, kad „tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs ekonominio naudingumo balai“. LAT taip pat pažymėjo, kad pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka VPĮ įtvirtinto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtos (minėtos LAT nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 68 p.). Kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovas, nurodyta teismų praktika buvo suformuota anksčiau nei pareiškėjo organizuotas aptariamas pirkimas, todėl skundo teiginiai apie pasikeitusios praktikos taikymą atgal neturi pagrindo. Be to, kaip jau minėta, esminiai viešųjų pirkimų principai ir reikalavimas viešojo pirkimo organizatoriams užtikrinti skaidrumą pirkimuose, be kita ko, suformuluojant aiškius ir nedviprasmiškus pasiūlymų atrankos kriterijus, galiojo nuo pirmosios viešųjų pirkimų įstatymo redakcijos.

Kaip matyti iš Pirkimo dokumentų vertintų pirkimo sąlygų naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik kokybės kriterijaus pagrindu, o vertinant kokybės kriterijų sudarančius tris parametrus (P1-P2-P3) nurodyta tik 0 ir 10 balų įverčių aprašymai, tačiau nedetalizuota 1-9 balų skyrimo atvejai, kriterijai. Dėl to iš pirkimo dokumentų nustatyti ir atvejai, kai ekspertai, vertindami to paties pasiūlymo kriterijaus T parametrų P1-P3 atitiktį pirkimo dokumentams, dėl neaiškių vertinimo kriterijų ir įverčių skyrimo aprašymų suteikdavo pasiūlymams balus, besiskiriančius net iki 3 balų. Taip pat ekspertai, vertindami pasiūlymus, vertinimo ir balų skyrimo pagrindimui nurodydavo akivaizdžiai skirtingus vertinamuosius aspektus. Taip pat pirkimo dokumentuose yra fiksuotas atvejis, kai tas pats ekspertas, vertindamas skirtingų pasiūlymų kriterijais parametrą P3, vienam pasiūlymui suteikė 9, o kitam pasiūlymui 8 balus, nors abu buvo nurodyti, kaip „pateiktos logiškos, efektyvios ir aiškios priemonės“, „pakankamai pagrįstas efektyvumas“, pan. Dėl to skundžiamame sprendime pagrįstai padarytos išvados, jog pareiškėjo parengtose viešojo pirkimo sąlygose vyrauja išimtinai subjektyviai vertinami kriterijai, kurie neužtikrina skaidraus balų skyrimo, neaiškios balų skyrimo skalės ir palikta plati interpretavimo laisvė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde iš esmės nepasisako dėl Agentūros konstatuotų pažeidimų dėl netinkamai suformuluotų pirkimo sąlygų Pirkimo dokumentuose, įvertinus aukščiau nurodytas aktualias ginčui Pirkimo dokumentų sąlygas, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai vertino, jog pareiškėja Pirkime nustatė pasiūlymų vertinimo tvarką netinkamai, t. y. nepagrįstai, neaiškiai ir nekonkrečiai suformulavo balų skyrimo tvarką, o skirtinų balų reikšmių aprašomosios nuostatos suformuluotos abstrakčiai, kas suteikė pareiškėjai neribotas galimybes subjektyviam pasiūlymų vertinimui ir neužtikrino skaidraus balų skyrimo. Dėl to nurodyti kriterijų vertinimo trūkumai pagrįstai atsakovės konstatuoti kaip pažeidžiantys VPĮ 35 straipsnio 4 dalies, 55 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Šis pažeidimas negali būti laikomas formaliu, kadangi pasiūlymų įvertinimo ir balų už tai skyrimo etapas yra reikšminga viešojo pirkimo procedūra sudarant pasiūlymų eilę ir nustatant viešojo pirkimo laimėtoją, su kuriuo pasirašoma viešojo pirkimo sutartis. Tai, kad teisės aktai aiškiai neapibrėžė ir neaprašė ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo, neatleidžia nuo pareigos viešojo pirkimo organizatorių laikytis aukščiau aptartų VPĮ nuostatų ir esminių viešojo pirkimo principų, susijusių su parengtų Viešojo pirkimo dokumentų aiškumu, nedviprasmiškumu ir laimėtojo atrinkimo skaidrumu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nelaikytini pagrįstais pareiškėjo argumentai, jog nebuvo padaryta viešojo pirkimo organizavimo pažeidimų.

Dėl finansinės korekcijos

PAFT 311 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas PAFT 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka. Ginčo, kai šio nustatyto VPĮ pažeidimo atveju nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, nėra.

PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo. PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir vertinant su juo susijusias aplinkybes.

Vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 8 punktu, kai pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nenurodomi atrankos kriterijai skelbime apie pirkimą ir/ar atrankos kriterijai (ir jų korekciniai koeficientai) skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose,- taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti mažinama iki 10 ar 5 procentų. Šis punktas taikomas ir tais atvejais, kai nėra pakankamai išsamiai aptaršyti sutarties sudarymo kriterijai ir jų korekciniai dydžiai/koeficientai.

Agentūra, taikydama pažeidimo metu galiojusių Gairių nuostatas, taip pat atsižvelgė ir į naujų Gairių 2.1. lentelės 9 p., kuriuose nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijai (ir jų lyginamieji svoriai) <...> nepaskelbiami skelbime apie pirkimą arba nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas <...>, ir taikoma 10 proc. pataisos norma, ir tai, kad buvo vykdomas atviras (tarptautinės vertės) Pirkimas, kuris buvo reikšmingas ES vidaus rinkai, ir tai, kad pasiūlymus pateikė 2 tiekėjai (konkurencija buvo), pretenzijų bei atmestų pasiūlymų nebuvo pareiškėjai taikė 10 proc. finansinę korekciją

Europos Komisijos 2013 gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą (toliau – Gairės) 1.3 punkte reglamentuoti kriterijai, taikomi sprendžiant finansinės korekcijos dydžio nustatymą, pažymėta, kad, kai viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus.

Taigi, iš formuojamos ES ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu.

LVAT, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (2018 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

Tad VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai. Agentūra, vadovaudamasi PAFT nuostatomis, konstatavusi Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, atsižvelgusi į naujų Gairių 2.1. lentelės 8 punktą, pagrįstai nustatė mažesnę nei 25 proc. finansinę korekciją - 10 proc., kas sudaro 6 500 Eur sumą, finansinę korekciją, kuri taikoma nuo Projektui tenkančios tinkamos finansuoti Sutarties vertės – 65 000,00 Eur.

Pareiškėjos argumentai, kad dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta, nepaneigia nustatyto pažeidimo ir nepatvirtina pažeidimo mažareikšmiškumo. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Šioje byloje, kaip jau buvo nurodyta, nustatyti pažeidimai nelaikytini formaliais ar mažareikšmiais. Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Kaip minėta, šiuo atveju dėl pernelyg abstrakčių pasiūlymų vertinimų formuluočių ir aprašymo taip pat galėjo būti atgrasyti potencialūs tiekėjai nuo dalyvavimo konkurse, o ištaisyti šio trūkumo, kuomet įvykęs viešasis pirkimas ir pasirašyta sutartis su atrinktu pagal abstrakčius vertinimo kriterijus tiekėju, neįmanoma. Taip pat pastebėtina, kad pačios Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas. Be to, kaip minėta atsakovas papildomai koregavo taikytinos konkrečiu atveju finansinės korekcijos dydį, sumažindamas jį, atsižvelgus į tai, kai pasiūlymus visgi pateikė 2 tiekėjai, pretenzijų ir pasiūlymų atmesta nebuvo. Dar labiau mažinti taikytiną korekcijos dydį teismas nemato pagrindo, kadangi buvo vykdomas atviras (tarptautinės vertės) pirkimas, kuris reikšmingas visai ES vidaus rinkai ir, kaip minėta, nustatytas pažeidimas dėl esminio viešųjų pirkimų principo (skaidrumo) nesilaikymo.

Tad teismas konstatuoja, kad šiuo atveju sprendimas taikyti 10 proc. finansinę korekciją yra proporcingas padarytam pažeidimui. Šiuo atveju pažeidimas turėjo reikšmės pirkimo skaidrumui ir ribojo konkurenciją, nes sudarė nelygiavertės sąlygas vertinant konkurso dalyvių pasiūlymus. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.