Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi ir pareiškėjos R. J. pareiškimu dėl visų Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1694-292/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Alytaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1694-292/2019, pradėta pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

Vertinant nagrinėjamoje byloje pareikštų nušalinimų pagrįstumą visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.), tačiau tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Šiuo atveju pareiškėjos R. J. pareikštas nušalinimas grindžiamas išimtinai procesiniais pagrindais, t. y. pareiškėjos netenkina Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo priimti procesiniai sprendimai bei teismų nagrinėtose bylose atliktas įrodymų vertinimas. Pareiškėjo teigimu, visi šių teismų procesiniai sprendimai yra priimami šališkai, nevertinant pareiškėjos pateiktų įrodymų, kas rodo teismų šališkumą pareiškėjos atžvilgiu ir kelia abejonių dėl nešališko civilinės bylos ir kitų procesinių klausimų nagrinėjimo teismuose, kuriems reiškiamas nušalinimas.

Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui nesudaro pagrindo reikšti bylą nagrinėjančiam teisėjui, o kartu ir kitiems teismo teisėjams nušalinimą.

Kitų pagrindų ir aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas nušalinimas, nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-1694-292/2019 gali būti išnagrinėta Alytaus apylinkės teisme ar Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą, todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo.

Netenkinus reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti pareiškėjos R. J. pareiškimo dėl visų Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1694-292/2019 nagrinėjimo.