- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-327-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29937-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-03-10 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės automobilio Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 844 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019-07-15, 22.12 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo D. M. priklausantį automobilį Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, t. y. alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0422, patikros sertifikato Nr. 0968218, pagalba nustatytas 1,82 promilių girtumas (kai pritaikius ±1,7% techninės priemonės paklaidą, A. S., nustatytas 1,79 promilių girtumas).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-03-10 nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę – baudą, kurią, remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu bei palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-04 nutartį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
3. Apelianto manymu, teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nurodo, kad pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad baudžiamasis įstatymas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numato alternatyvias bausmes, ne vien laisvės atėmimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę apelianto atžvilgiu skirti baudą bei pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodo, kad vienas iš bausmės tikslų yra pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį, mano, kad šis tikslas jo atžvilgiu yra pasiektas, kadangi po padaryto nusikaltimo praėjo daugiau kaip 8 mėnesiai, per šį laikotarpį apeliantas nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-04 nutartimi yra paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 1 metų 5 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, mano, kad lygtinis paleidimas jo atžvilgiu ir toliau turi būti taikomas, nepaisant padaryto nusikaltimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo A. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme bei paskirtos bausmės bendrinimu su ankstesniu nuosprendžiu pagal kurį jam buvo taikytas lygtinis paleidimas.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-03-10 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu paskirta proporcinga ir padarytą nusikaltimą atitinkanti bausmė, pagrįstai bausmė bendrinta su ankstesniu nuosprendžiu pagal kurį nuteistasis buvo paleistas lygtinai ir pagal abu nuosprendžius paskirta galutinė bausmė. Tai, kad apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nedaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-03-10 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl paskirtos bausmės
8. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą galima sankcija – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-03-10 nuosprendžiu A. S. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apelianto manymu, jo atžvilgiu paskirta bausmė yra per griežta, todėl turėtų būti švelninama, skiriama bauda. Su tokiomis apelianto išvadomis nesutiktina.
9. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017)
10. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams būtina paskirti proporcingą bausmę atsižvelgiant į asmens padarytą nusikalstamą veiką.
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. S. bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai, asmuo anksčiau yra teistas septynis kartus (b. l. 103-113), 2019-03-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos (b. l. 162-164), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 100-102), bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas taip pat nustatė, jog apelianto atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatė ir vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutikti.
12. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos medžiagos, apeliantas praeityje ne kartą teistas, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės, turi administracinių nuobaudų, kurios nėra sumokėtos (b. l. 110-164). Nuteistasis dėl jam skiriamų bausmių už ankstesnius nusikaltimus išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nuolat pažeidinėja įstatymus, praėjus vos keliems mėnesiams po jo atžvilgiu paskirto lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką ir administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jam tinkamiausia laisvės atėmimo bausmė.
13. A. S. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, nusikaltimą, kai jam nustatytas mažiausia 1,79 promilių girtumas (įvertinus galiąm paklaidą), neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas. Byloje nenustatyta tam tikrų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. S. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, o vien nuteistojo interesas išvengti adekvačių padarytai nusikalstamai veikai neigiamų padarinių, negali būti laikomas prerogatyva prieš įstatyme numatytus bausmės skyrimo tikslus ir visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus.
14. Nors, apelianto manymu, jo atžvilgiu tinkamiausia yra baudos bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmės rūšis net ir kartu su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis šioje konkrečioje situacijoje nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti A. S. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Laisvės atėmimas kartu su specialiosios teisės atėmimu ir turto vertę atitinkančios sumos išieškojimu, nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas padarytam nusikaltimui. Priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
15. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos aplinkybės, kurios būtų laikomos pagrindu apelianto atžvilgiu skirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra jokio pagrindo ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybei. Remiantis šia teisės norma, paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė gali būti švelninama nustačius, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui???, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. S. atžvilgiu turėtų būti skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė.
Dėl lygtinio paleidimo ir bausmių bendrinimo
16. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-04 nutartimi A. S. paleistas iš įkalinimo įstaigos, neatlikęs 1 metų 5 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės, konstatavus, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
17. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020-03-10 nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika padaryta 2019-07-15, t. y. lygtinio paleidimo taikymo metu.
18. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Lygtinio paleidimo metu asmuo realios laisvės atėmimo bausmės neatlieka, yra paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamo asmens priežiūra, kurios metu jis turi laikytis nustatytų įpareigojimų. Jei asmuo pažeidžia jam nustatytas sąlygas, lygtinis paleidimas gali būti panaikinamas ir jis gali būti grąžinamas į įkalinimo įstaigą toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės. Vienas iš lygtinio paleidimo panaikinimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu. Tokiu atveju asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, jo laisvėje išbūtas laikas nėra įskaitomas į bausmės laiką ir neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio nuostatas.
19. Apylinkės teismas, nustatęs, kad A. S. lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su nuteistojo Šiaulių apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskyrė galutinę 1 metų 8 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo taikymo klaidų nenustatyta.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą.