Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims S. K., J. K., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti S. K. ir J. K. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti S. K. nuosavybės teisę į ½ dalį turto, areštuoto antstolio Aleksandro Selezniovo 2017 m. kovo 14 d. turto arešto aktais Nr. S1b-19447, Nr. S1b-19439, Nr. S1b-19441.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-26 nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies, nustatė kad skolininko S. K. sutuoktinės J. K. gaunamas darbo užmokestis Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ šių pajamų priklauso skolininkui S. K., kitą prašymo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/00446 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-49-380/2014 dėl 4 373,26 EUR skolos išieškojimo iš skolininko S. K., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2017 m. kovo 14 d. patvarkyme Nr. S1b-19452 antstolis nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą 2017 m. kovo 14 d. turto arešto aktu Nr. S1b-19447 buvo areštuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas. Tuo pačiu patvarkymu pareiškėjai pasiūlyta per 1,5 mėnesio nuo turto arešto akto sudarymo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkas S. K. ir J. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), iš VĮ „Registrų centras“ vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad vedybų sutarčių registre duomenų apie S. K. ir J. K. sudarytas Vedybų sutartis, nėra, nustatęs, jog skolininko sutuoktinės J. K. gaunamas darbo užmokestis yra įgyjamas santuokos metu, pripažino jį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad skolininkui S. K. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. K. priklauso ½ dalis J. K. gaunamo darbo užmokesčio Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 1998 m. gegužės 26 d., vieninteliu akcininku ir įmonės vadovu yra skolininkas S. K.. Tuo tarpu, santuoka tarp S. K. ir J. K. sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo įregistruota. Atsižvelgęs į šias aplinkybes konstatavo jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos nelaikytinos bendrąja jungtine skolininko S. K. ir jo sutuoktinės J. K. sutuoktinių nuosavybe, todėl pareiškėjos prašymo dalis netenkinta. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja prašo nustatyti skolininko turto dalį pagal 2017 m. kovo 14 d. antstolio turto arešto aktą Nr. S1b-19439, t. y. į skolininkui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) O. K., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teimas padarė išvadą, kad nustačius S. K. ir J. K. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinus S. K. nuosavybės teisę į ½ dalį areštuoto kilnojamojo turto (nedalaus) – transporto priemonių – bus pažeista CPK 667 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, todėl minėtos prašymo dalies netenkino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo S. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesutikus su išdėstytais argumentais ir nesant galimybės panaikinti nutartį, civilinę bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui siekiant sudaryti galimybes suinteresuotoms šalims tinkamai save atstovauti pateikiant dokumentus ir duodant paaiškinimus, siekiant tinkamai nustatyti faktines aplinkybes, turinčias įtakos tokiam sprendimui priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas tinkamai neinformavo suinteresuotų asmenų apie bylos procesą, todėl suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės pateikti teismui atsiliepimus į pareiškėjos prašymą išdėstant argumentus, galėjusius įtakoti teismo sprendimą.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe nustatymo, neatsižvelgė į tai, kad suinteresuoti asmenys turi nepilnametį vaiką, todėl nustatant turto dalį teismas turėjo įvertinti nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtas lėšas.Suinteresuoto asmens S. K. prievolė pareiškėjai yra asmeninė. Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje skirdamas baudą suinteresuotam asmeniui, apie sutuoktinės teises ir pareigas, kuri nebuvo bylos dalyvė, nepasisakė.Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas iš dalies pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/17/00446 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-49-380/2014 dėl 4 373,26 EUR baudos išieškojimo iš skolininko S. K., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.Antstolis 2017 m. kovo 14 d. Turto arešto aktu Nr. S1b-19439 atliko priverstinio vykdymo veiksmus – areštavo skolininkui priklausantį turtą – transporto priemones O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) O. K., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 14 d. turto arešto aktu Nr. S1b-19441 antstolis areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas – 540 vnt. 2017 m. kovo 14 d. turto arešto aktu Nr. S1b-19447 areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t. y. skolininko sutuoktinės J. K. darbo užmokestį, gaunamą Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesį atlyginimą ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo. 2017 m. kovo 14 d. patvarkymu antstolis pasiūlė per 1,5 mėnesio nuo turto arešto akto sudarymo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkas S. K. ir J. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad vedybų sutarčių registre duomenų apie S. K. ir J. K. sudarytas Vedybų sutartis, nėra. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies - nustatė, kad skolininko S. K. sutuoktinės J. K. gaunamas darbo užmokestis Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ šių pajamų priklauso skolininkui S. K.. Dėl šios nutarties dalies kilo ginčas šioje byloje.Apeliantas vienu iš atskirojo skundo argumentų, nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo suinteresuotų asmenų apie bylos procesą, todėl suinteresuoti asmenys neturėjo galimybės pateikti teismui atsiliepimus į pareiškėjos prašymą išdėstant argumentus, galėjusius įtakoti teismo sprendimą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu. CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ir kiti asmenys CPK numatytais atvejais gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kuriuos teismas išnagrinėja per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, įstatymas nenumato, jog apie pareiškimo nagrinėjimą teismas privalo informuoti suinteresuotus asmenis. Suinteresuoti asmenys privalo būti informuoti tik apie nutartį, kuria išnagrinėjamas pareiškimas.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas gavęs pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nors įstatymas ir nenumato, tačiau išsiuntė minėtą prašymą, 2017-05-05 nutarties kopiją, kuria prašymas paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo suinteresuotiems asmenims J. K. ir S. K. prašyme nurodytu suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įteikti procesinių dokumentų nurodytais adresais, pirmosios instancijos teismui nepavyko. Skundžiama nutartis suinteresuotiems asmenims išsiųsta taip pat pareiškime nurodytu suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos adresu bei darbovietės Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ adresu. Iš byloje esančios Lietuvos pašto pažymos apie siuntų įteikimą nustatyta, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti suinteresuotų asmenų darbovietei 2017-06-19. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką (CPK 593 straipsnis), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį teisinio pagrindo nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl toliau nurodomų motyvų.Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnis). Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jo prievolė pareiškėjai yra asmeninė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vykdomoji byla užvesta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-49-380/2014 dėl 4 373,26 EUR baudos išieškojimo pagrindu. Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vykdomasis raštas išduotas išnagrinėjus baudžiamąją byką, kurioje apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį. Taigi, vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, jog asmenine prievole laikoma bauda už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, prievolė pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos laikytina asmenine apelianto prievole. Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantas neturi nekilnojamojo turto, jam neskiriamos socialinės išmokos, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis nuosavybės teise registruoto turto neturi, tačiau skolininkas dirba Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas sudaro 380 EUR, taip pat nustatyta, jog iki santuokos sudarymo su J. K., įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1998 m. gegužės 26 d.), kurios vieninteliu akcininku ir įmonės vadovu yra skolininkas S. K.. Kadangi nustatyta, jog skolininko prievolė yra asmeninė, išieškojimas gali būti nukreiptas į dalį bendrame turte tik po to, kai reikalavimui patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas ne tik gauna darbines pajamas, bet turi ir asmeninio turto, vykdomoje byloje nėra įrodymų, jog iš minėto turto išieškojimas negalimas arba jo nepakanka baudai išieškoti, byloje tokių įrodymų taip pat nėra, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalį, nukreipdamas išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį CPK 667 straipsnio pagrindu.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl skolininko S. K. turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo netenkinti.

Grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0010/17/00446 antstoliui Aleksandrui Selezniovui.