Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

R. Z. atskirasis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).

7. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepakankamai įsigilino ir įvertino susiklosčiusią situaciją, todėl priėmė nepagrįstą (formalų) procesinį sprendimą.

8. Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. ANK 661 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai paaiškėjusios naujos aplinkybės baigiamos tirti ir nėra pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, institucija savo sprendimu tyrimą nutraukia. Apie šį sprendimą pranešama suinteresuotiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jiems išaiškinama teisė sprendimą apskųsti. Institucijos sprendimas nutraukti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių per septynias kalendorines dienas nuo pranešimo apie jį išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o išnagrinėjusios šį skundą aukštesniosios institucijos (pareigūno) sprendimas – per septynias kalendorines dienas nuo sprendimo išsiuntimo ar išdavimo dienos apylinkės teismui. Tuo tarpu ANK 661 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo bylą atnaujinti atsisakė apylinkės teismas, šio teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apygardos teismo nutartis atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį skundą nagrinėja ANK 662 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumais, įtvirtintais ANK 656 straipsnio 3 dalyje, pagal kuriuos atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.

9. Pažymėtina, kad įstatymas nustato du teismo nutarimo (nutarties) įteikimo administracinės bylos proceso dalyviams būdus – išsiuntimą ir išdavimą. Nutarimo (nutarties) išdavimas yra, kai procesinis teismo dokumentas (toliau – dokumentas) yra tiesiogiai perduodamas byloje dalyvaujančiam asmeniui ar jo atstovui atvykus į teismą, o siuntimas gali būti vykdomas paties teismo per savo kurjerį ar pasirinkus siuntų paslaugas teikiančią įmonę. Kai pasirenkama siuntų paslaugas teikianti įmonė, dokumento išsiuntimo momentas skaičiuojamas nuo tada, kai dokumentas yra perduodamas siuntimo paslaugą teikiančiai įmonei, t. y. teismas savo funkciją įteikti dokumentą paskiria paslaugos teikėjui su atitinkamais procesiniais įpareigojimais – įteikti asmeniškai ar perduoti pranešimą. Taigi pagal šią normą apskundimo terminas skaičiuojamas priklausomai nuo to, kuriuo būdu buvo pasinaudota įteikiant skundžiamą teismo dokumentą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, tačiau nustatytas 20 dienų terminas neturi esmingai sutrumpėti dėl įteikimo būdo, nes tik tokiu būdu yra užtikrinama įstatyme įtvirtinta garantija sudaryti sąlygas tinkamai per nustatytą terminą apsispręsti dėl apeliacijos pateikimo ir paruošti teisinius argumentus apeliaciniam skundui. Todėl įtraukus dokumento perdavimo procedūrą siuntėjui į apskundimo terminą gali esmingai sutrumpėti įstatymu nustatyta garantija pasiruošti apeliaciniam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-697/2020).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. Z. skundą dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, 2025 m. birželio 3 d. nutartimi jį atmetė. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad minėta 2025 m. birželio 3 d. nutartis buvo išsiųsta tą pačią dieną – 2025 m. birželio 3 d., tačiau patikrinus registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) detalią siuntimo informaciją matyti, kad nutartis pareiškėjui R. Z. buvo išsiųsta 2025 m. birželio 4 d. Kita vertus, toks netikslumas nepaneigia aplinkybės, kad R. Z., 2025 m. birželio 17 d. pateikęs atskirąjį skundą, praleido įstatyme nustatytą terminą jam pateikti, kadangi paskutinė atskirojo skundo padavimo diena dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties buvo 2025 m. birželio 11 d. Tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Teismas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir savo iniciatyva reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti.

11. Kaip matyti, pareiškėjas R. Z. pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo nutarties gavimo dienos, kaip tai numato įstatymas, tai yra nuo išdavimo dienos, kada realiai nutartis buvo jam įteikta. Todėl tik gavęs pirmosios instancijos teismo nutartį – 2025 m. birželio 10 d., surašė atskirąjį skundą ir 2025 m. birželio 17 d. pateikė jį siųsti paštui. Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad administracinio nusižengimo procedūra, priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį vyko jam nežinant, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad teismo 2025 m. gegužės 13 d. pranešimas apie 2025 m. birželio 3 d. 16.00 val. rašytinio proceso tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą pareiškėjo R. Z. skundą dėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo, R. Z. išsiųstas registruotu paštu 2025 m. gegužės 14 d. ir jam buvo įteiktas 2025 m. gegužės 19 d. Šiuo atveju pažymėtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, įstatymo normos aiškiai nurodo, kad atskirasis skundas gali būti paduotas ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Todėl nors pareiškėjas R. Z. ir praleido septynių kalendorinių dienų terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties paduoti, tačiau akivaizdu, kad taip įvyko dėl R. Z. sąžiningo terminų skaičiavimo taisyklių ir apskundimo tvarkos suklydimo, o įvertinus ir pačios siuntos pristatymo aplinkybes bei laiko tarpą, praėjusį nuo nutarties išsiuntimo dienos iki jos įteikimo (nutartis išsiųsta 2025 m. birželio 4 d., siunta 2025 m. birželio 5 d. perduota pristatymui ir 2025 m. birželio 10 d. įteikta, skundas pateiktas paštui 2025 m. birželio 17 d.), kuris esmingai sutrumpėjo dėl nutarties įteikimo būdo, taip pat ir į tai, kad prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui bei į tai, kad terminas yra praleistas nežymiai, sprendžia, kad šiuo atveju formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti pareiškėjo teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Todėl remiantis visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir formaliai vertino teismų praktiką bei faktinę bylos medžiagą atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

12. Atskirąjį skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nėra teisininkas ir iš tiesų gali nežinoti tam tikrų procesinių niuansų bei dėl turimų specifinio pobūdžio žinių trūkumo klaidingai interpretuoti įstatymų leidėjo nustatytus imperatyvus, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas vos keliomis kalendorinėmis dienomis, R. Z. būnant įsitikinusiam, kad atskirojo skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. birželio 10 d., o paskutinė atskirojo skundo padavimo diena yra 2025 m. birželio 11 d., sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjui R. Z. terminą skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje paduoti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.