Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6599-2025 (ROIK: 25276196737),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6599-2025 (toliau ir – nutarimas) R. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2025 m. birželio 6 d. 17.50 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pasiėmė 2 vnt. medaus nektaro ,,Suktinis“, kurių vertė 13,58 Eur, pro kasas išėjo už prekes nesusimokėjęs ir taip iš viso padarė 13,58 Eur žalą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 270 eurų dydžio bauda ir įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) padarytą 13,58 eurų turtinę žalą per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos arba suderinus su nukentėjusiąja žalos atlyginimo laikotarpį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Č. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Skunde nurodoma, kad nutarimas yra nepagrįstas, administracinio nusižengimo sudėtis neįrodyta ir jam nebuvo užtikrintos procesinės teisės. Jis nepadarė pažeidimo, policija jo niekada neapklausė ir nesuteikė galimybės paaiškinti ir pateikti savo poziciją. Taip buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė būti išklausytam ir gynybos teisė, nurodytos ANK 618, 624 straipsniuose, Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka, jam nesuteikus teisės dalyvauti procese ar pateikti paaiškinimus. Nutarimas grindžiamas vaizdo įrašu, tačiau jam nebuvo užtikrinta galimybė su juo susipažinti, jo apskųsti ar jį paneigti, neapklausti liudytojai.

Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. skundą prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34, 617-619 straipsniais. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (pareiškimas, vaizdo įrašai ir kt.) pareiškėjo R. Č. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, vadovaujantis surinktais duomenimis, buvo teisingai nustatyta, kad pareiškėjas R. Č. 2025 m. birželio 7 d. apie 17.50 val. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pasiėmė prekių (2 vnt. medaus nektaro ,,Suktinis“), kurių vertė 13,58 Eur, ir praėjo pro kasas už jas nesusimokėjęs, nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), padarydamas 13,58 eurų turtinę žalą. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs aukščiau išvardinti įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją dėl įvykio aplinkybių, patvirtina R. Č. kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo vagystės būdu. R. Č. per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo jam įteikimo į rankas dienos reikalavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė, protokole tokio pageidavimo taip pat neišreiškė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 ir 3 dalimis, byla teisėtai buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepažeidžiant jo procesinių teisių. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog buvo pažeistos jo teisės susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. R. Č. įteiktame 2025 m. birželio 18 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 82-ANR_P-791-2025, buvo nurodytos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, įskaitant ir teisę susipažinti su bylos medžiaga. Policijos įstaigai, kaip ir kitai ne teismo tvarka administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiai institucijai, nėra pareigos administracinio nusižengimo padarymu įtariamą asmenį supažindinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, jei jis šia teise nepasinaudoja. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas naudojosi jam suteikta teise, numatyta ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte, todėl skunde nurodyti argumentai dėl pažeistų šių jo procesinių teisių taip pat yra nepagrįsti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis vaizdo medžiagą gavo po skundo ir tik tada su ja susipažino. Vaizdo įraše yra jis. Trūksta pilnos vaizdo įrašo medžiagos, nes byloje pateiktos tik kelios vaizdo įrašo iškarpos, kur jis vaikštinėja parduotuvėje. Nėra įrašo, ką jis pirko, ko nepirko, nėra išrašų, kas buvo įmušta į kasą. Susipažino su vaizdo įrašu prie kasos, bet jam nieko ten aiškiai nesimato, vaizdo įrašas nėra geros kokybės. Tądien buvo jo įprastas apsipirkimas parduotuvėje, vyko apsipirkti su drauge, pirko kelis maisto produktus, tačiau sunkiai pamena ką būtent, tikrai nieko neišsinešė nesusimokėjęs. Parduotuvėje jį sustabdė apsaugos darbuotojas, kad reikia pasikalbėti, pasakė, kad jis pavogė ir kad jam vaizdo įrašų rodyti negali. Vaizdo įraše mergina šviesiais plaukais yra jo draugė, kita mergina – jo draugės nepilnametė sesuo. Kai jis atsiskaitinėjo kasoje, jo draugė su seserimi tuo metu kažką apsipirkinėjo ir jos atsiskaitė atskiroje kasoje. Jie atsiskaitinėjo parduotuvėje atskirai, nes yra nesusituokę, negyvena kartu, tik susitikinėja. Jis kvito nepasiėmė, tikriausiai atsiskaitė banko kortele, nepamena. (duomenys neskelbtini) nuolaidos kortelės nenaudoja, negauna elektroninių čekių. Vaizdo įraše matyti, kaip jis įsideda į krepšelį alkoholinį gėrimą, bet jei prie kasos jo neturėjo, vadinasi, apsigalvojo nepirkti ir jį padėjo atgal. Sunkiai pamena tą dieną, todėl negali pasakyti, kur padėjo tą alkoholį. Nepamena, ar tądien pirko alkoholio, nes nuo įvykio praėjo daugiau kaip 2 mėnesiai. Liemenėje jis laiko piniginę ir tiesiog pasižiūrėjo, ar ji yra ten, bet kad jis imtų kažką iš krepšelio vaizdo įraše nesimato. Nesvarbu, kaip jis atsiskaito parduotuvėje, bet jis visada pasitikrina, ar turi su savimi piniginę, nes kartais prašo parodyti asmens dokumentą.

Nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), atstovas A. P. teismo posėdžio metu prašė palikti Institucijos nutarimą galioti ir skundo netenkinti. Paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) regiono apsaugos vadovas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepažįsta. Birželio 7 d. buvo surašytas pareiškimas policijai dėl to, kad birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pilietis pasiėmė prekes – 2 vnt. medaus nektaro suktinės ir išėjo nesusimokėjęs už jas. Apsaugos darbuotojai skaičiuoja prekes, jei suranda jų trūkumą, ieško, kas paėmė, POS programoje žiūri, ar prekės nupirktos. Jei prekės nenupirktos, ieško, kas tas prekes paėmė. Kada pritrūko šios prekės, apsaugos darbuotojas žiūrėjo vaizdo kameras, kur matyti, kad asmuo pasiima nuo lentynos tuos produktus, tačiau nemato, kad jos būtų nupirktos kasoje. Pateiktame kvite yra kur nurodyta, ką tą dieną žmogus nupirko, t. y. bulves ir kt., tačiau už tuos du gėrimus nesumokėta, kvite jų nėra. Vaizdo įrašuose matyti, kaip asmuo pasiima alkoholį, tada kad pasiima kažką iš krepšelio ir dedasi pas save. Nei krepšelyje, nei prie kasos tų prekių nematyti. Asmens elgesys yra tapatus prieš tai buvusiai veikai, pagal teises teoriją žmogus elgiasi panašiai kaip ir visada. Vienas atvejis – atsitiktinumas, o du panašūs atvejai – jau pakartotinumas. R. Č. negali pasakyti, kur padėjo paimtas prekes nuo lentynos. Apsaugos darbuotojas visą laiką pilnai peržiūri vaizdo įrašus nuo prekių pasiėmimo iki asmens praėjimo iki kasų. Jei R. Č. būtų pasakęs, kur padėjo prekes, apsauga būtų ieškojusi jų. Negali būti taip, kad jis negali paaiškinti, kur tas prekes padėjo, pirko 7 prekes ir negali atsiminti, kur padėjo prekes. R. Č. ne iškart po įvykio buvo surastas, nes jei būtų buvęs surastas iškart, tai ir prekės būtų rastos pas jį. Policijai pateikia tai, ko jie paprašo – jei policija neprašė viso vaizdo įrašo, tai reiškia, kad policijai užteko duomenų priimti nutarimą. Jei policija būtų paprašiusi visos vaizdo medžiagos, tai ją visą ir būtų pateikę. Taip pat galima pakviesti apsaugos darbuotoją ir jį apklausti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Donatas Milius teismo posėdžio metu prašė palikti Institucijos nutarimą galioti ir skundo netenkinti bei paaiškino, kad R. Č. kaltė, padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, įrodyta byloje esančiais įrodymais. Nutarimas yra pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.

(duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 7 d. pareiškimu dėl vagystės kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, kad 2025 m. birželio 6 d. apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini) , parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pilietis prekybos salėje pasiėmė 2 vnt. medaus nektaro ,,Suktinis“, kurių vertė 13,58 Eur, pro kasas išėjo už prekes nesusimokėjęs ir taip iš viso padarė 13,58 Eur žalą. Prekės į apyvartą negrąžintos.

Iš (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 7 d. pranešimo matyti, kad 2025 m. birželio 6 d. 17.53 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo įsigytos prekės: duona, bulvės, 2 skardinės alaus, tualetinis popierius ir pirkinių maišas. Atsiskaityta banko kortele. Teismui taip pat pateikta įvairių alkoholinių gėrimų lentelė su kainomis, kiekiais, kodais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, formaliai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 567, 569 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, to padaryta byloje nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vieni iš byloje esančių įrodymų, kuriuo yra grindžiama R. Č. kaltė, padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą – tai nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), pateikta viena nuotrauka ir trys vaizdo įrašai. Nuotraukoje užfiksuotas asmuo, kuris toliau matomas pateiktuose vaizdo įrašuose. Pažymėtina, kad R. Č. teismo posėdžio metu neneigė, jog minėtą dieną buvo parduotuvėje ir kad vaizdo įrašuose yra jis. Viename vaizdo įraše, kuris trunka 8 s, užfiksuota, kaip asmuo į krepšelį įsideda du butelius gėrimo ir nueina. Kitame vaizdo įraše, kuris trunka 6 s, matyti dvi merginos ir asmuo, kuris ranka atlieka judesį į krepšelį, po to ranka atlieka judesį į liemenės vidinę dalį, tačiau, ar krepšelis tuščias, ar ne, nesimato, ar kokia nors konkreti prekė iš krepšelio dedama į liemenę, nesimato. Trečiame vaizdo įraše, kuris trunka 1 min, matyti, kaip asmuo stovi prie kasos, ant prekystalio sudėtos prekės, asmuo išsitraukia telefoną, matyti, kad perka tualetinį popierių, dvi skardines, bulves ir duoną, atsiskaito telefonu. Vienu momentu prie pardavėjos kasoje prieina dar du darbuotojai. Taigi, priešingai nei nurodyta nutarime, negalima neabejotinai teigti, jog asmuo būtent du butelius gėrimo ima ir įsikiša į liemenę, nes vaizdo įraše tokių aplinkybių nesimato; kaip minėta, matosi, jog asmuo atlieka judesį ranka į krepšelį, po to ranka atlieka judesį į liemenės vidinę dalį, tačiau, ar krepšelis tuščias, ar ne, nesimato, ar kokia nors konkreti prekė iš krepšelio dedama į liemenę, nesimato.

Pagal teismų praktiką paprastai tokios kategorijos bylose, kai vienas iš įrodymų yra vaizdo įrašas (-ai) ir/ar kai iš jo (jų) konkrečiai nematyti galimo teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, turi būti pateikiamas visas nepertraukiamas vaizdo įrašas (-ai), kuriuose būtų užfiksuotas galimai teisės pažeidimu įtariamo asmens judėjimas patalpoje, o šiuo konkrečiu atveju – nuo asmens įėjimo į parduotuvę ir (ar) nuo to momento, kai asmuo atlieka galimai neteisėtą veiksmą iki jo praėjimo pro kasas. Kaip ir minėta, byloje pateikti trys vaizdo įrašai, iš kurių negalima daryti neabejotinos išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pavogė nutarime nurodytus gėrimus. Tik asmens visą nepertraukiamą judėjimą parduotuvėje fiksuojantis vaizdo įrašas (-ai) leistų patvirtinti ar paneigti nutarime nurodytas aplinkybes, o tuo pačiu ir paneigti ar patvirtini ir R. Č. iškeltas versijas, jog jis persigalvojo jų nebepirkti ir prekes padėjo kažkur prekybos salėje, o liemenę lietė norėdamas pasitikrinti, ar joje yra piniginė. ANK 593 straipsnyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; o tai šioje byloje padaryta nebuvo. Toks asmens visą nepertraukiamą judėjimą parduotuvėje fiksuojantis vaizdo įrašas iš nukentėjusiosios išreikalautas nebuvo. Be to, nagrinėjamu atveju, šioje byloje, įvertinus tai, kad vaizdo įrašuose matosi, jog asmuo atlieka judesį ranka į krepšelį, po to ranka atlieka judesį į liemenės vidinę dalį, tačiau, ar krepšelis tuščias, ar ne, nesimato, ar kokia nors konkreti prekė iš krepšelio dedama į liemenę, nesimato, spręstina ir dėl vaizdo įrašo ekspertizės atlikimo tikslingumo, t. y. vaizdo įrašo sulėtinimo, atskirų vaizdo įrašų kadrų padarymo / ,,iškirpimo“, kadrų tam tikrų vietų išdidinimo ir juose esančių objektų identifikavimo ir pan.

Tai, kad R. Č. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokioje konkrečiai prekybos salės vietoje jis paliko tas prekes, nusprendęs jų nebepirkti, visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste savaime nereiškia asmens kaltumo. Tai yra viena iš asmens gynybos versijų, tačiau pagal ANK 567 straipsnį tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-719/2017). Taigi, pareiga įrodyti, jog asmuo tų prekių nepaliko prekybos salėje ir išsinešė jas pro kasas už jas nesusimokėjęs tenka Institucijai, tiriančiai administracinį nusižengimą. Nors tokia pareiga tenka Institucijai, tačiau pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji yra didelį parduotuvių tinklą šalyje turinti uždaroji akcinė bendrovė, su vagystėmis iš parduotuvių susiduria pakankamai dažnai, todėl jos atsakingi asmenys, teikdami pareiškimus dėl vagysčių iš parduotuvių ir jas patvirtinančius įrodymus, turėtų žinoti, jog turi būti pateikiamas visą asmens judėjimą parduotuvėje fiksuojantis vaizdo įrašas, ir ypatingai tokiais atvejais kaip šioje nagrinėjamoje byloje – kai iš asmens buvimo parduotuvėje vaizdo įrašų fragmentų negalima daryti neabejotinos išvados, kad asmuo pavogė prekes. Nors nukentėjusiosios pareiškime policijai nurodyta, jog įvykio liudytojų nėra, tačiau R. Č. teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad į parduotuvę jis atvyko su drauge ir jos nepilnamete seserimi, tai taip pat matyti ir viename iš vaizdo įrašų. Vaizdo įraše matyti ir tai, kad R. Č. atsiskaitė kasoje, prekes skanuojant pardavėjai, tam tikru momentu prie jos buvo priėję ir dar du darbuotojai. Tačiau byloje nebuvo apklaustos nei su R. Č. į parduotuvę atvykusios merginos, nei kasoje R. Č. prekes skanavusi pardavėja ir dar kiti prie jos priėję du darbuotojai, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje.

Nukentėjusios atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad apsaugos darbuotojas visą laiką pilnai peržiūri vaizdo įrašus nuo prekių pasiėmimo iki asmens praėjimo iki kasų, norėdamas įsitikinti, ar prekė buvo pavogta, ar palikta prekybos salėje ir pan. Pažymėtina, kad pagal ANK 581 straipsnį administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju tokio (-ių) apsaugos darbuotojo (-ų) paaiškinimai taip pat būtų reikšmingi, siekiant išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą ir nustatyti tiesą byloje, tačiau toks (-ie) apsaugos darbuotojas (-ai) byloje apklaustas (-i) nebuvo. R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad jį sustabdė apsaugos darbuotojas, kad reikia pasikalbėti, pasakė, kad jis pavogė ir kad jam vaizdo įrašų rodyti negali. Siekiant gauti objektyvių duomenų ir formuojant pareigūno vidinį įsitikinimą vertinant įrodymus, yra svarbu įvertinti ir apsaugos darbuotojo bendravimą su R. Č., jį sustabdžius parduotuvėje, ir į parduotuvę atvykusių pareigūnų užfiksuotą bendravimą su R. Č., jo aplinkybių aiškinimą apsaugos darbuotojams ir pareigūnams. Taigi, apsaugos darbuotojo ir į parduotuvę atvykusių pareigūnų apklausa ar jų body kamerų vaizdo įrašai reikšmingi dar ir dėl šių aplinkybių, tokiu būdu galima sugretinti abiejų pusių duodamus paaiškinimus bylą nagrinėjant Institucijoje / teisme ir po įvykio, juos gretinant vienas su kitais ir tarpusavyje, ir daryti atitinkamas išvadas apie duodamų parodymų patikimumą ir nuoseklumą.

Nukentėjusiosios atstovas taip pat iki teismo posėdžio pradžios pateikė teismui įvairių alkoholinių gėrimų lentelę su kainomis, kiekiais, kodais ir teismo posėdžio metu paaiškino, kaip nustatoma, jog trūksta kokios nors prekės ir kad ji yra pavogta. Iš pridėtos lentelės matyti, kad tokios prekės lentelėje kaip medaus nektaro ,,Suktinis“, kuri 1 vnt. kaina būtų 6,79 Eur (13,58 Eur / 2) nėra, lentelėje yra medaus nektaro ,,Suktinis“ (įvairios talpos), ir šios rūšies gėrimo likučiai galimai skaičiuoti 2025 m. gegužės 25 d. ir birželio 8 d., trūkumas galimai nenustatytas, trūkumas galimai nustatytas birželio 25 d. (kaip minėta, lentelė ir jos grafos nėra neabejotinai aiškios), tuo tarpu byloje nagrinėjamas 2025 m. birželio 6 d. įvykis. Šios pateiktos lentelės, taip pat nukentėjusiojo atstovo paaiškinimų kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kokiu laiku tiksliai (kokią valandą) ir kiek laiko praėjus po to, kai R. Č. išėjo iš parduotuvės, buvo pastebėta, jog nutarime nurodytų prekių parduotuvėje nėra. Šie duomenys byloje taip pat yra reikšmingi, sprendžiant dėl R. Č. kaltės, padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, taip pat sprendžiant, ar būtent R. Č., o ne koks kitas asmuo, tas prekes pavogė.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesilaikant ANK 569 straipsnio 1, 2 dalių ir 593 straipsnio 1 dalies nuostatų. Byloje reikalinga atlikti kruopštų papildomą ir išsamų bylos aplinkybių tyrimą, reikalaujantį atlikti visą eilę ANK nustatytų tyrimo veiksmų. Tik išsamiai atlikus konkrečius tyrimo veiksmus, taip pat įvertinus jais gautus rezultatus, galima daryti atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo R. Č. veiksmuose. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvus ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Todėl teismas, gavęs administracinio nusižengimo bylą, turi įvertinti, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn (ANK 563 str.). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.

Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus“. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantys ir nutarimus asmenų atžvilgiu priimantys Institucijos pareigūnai gali priimti nutarimus, neišsiaiškinę visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti ar nuspėti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019).

Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, jog šioje byloje neatlikus papildomo tyrimo, negalima daryti kategoriškos išvados dėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. kaltės, padarius ANK 108 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų ir pakankamai tyrimo resursų reikalaujantį bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-6599-2025 naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl priimamo procesinio sprendimo pobūdžio teismas nepasisako dėl kitų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentų, susijusių su galimo administracinio nusižengimo įrodytumu ir proceso teisės pažeidimais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6599-2025, priimtą R. Č. atžvilgiu, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.