- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-27-653/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11976-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. G. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarko nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovės J. S. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarko nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė:
1.1. nustatyti nepilnametės dukros N. G. gyvenamąją vietą su atsakove J. S.);
1.2. priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamas 327,25 Eur periodines išmokas nuo bylos iškėlimo teisme iki dukros pilnametystės, išmokų dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei skiriamą išlaikymo sumą pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo kalendorinio mėnesio 20 dienos. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę;
1.3. nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką:
1.3.1. ieškovas turi teisę 2 (du) kartus po 2 (dvi) dienas per kalendorinį mėnesį susitikti ir netrukdomai bendrauti su dukra, pasiimant ją iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžinant kitos dienos 18.00 val.; taip pat ieškovas turi teisę 2 (du) kartus per kalendorinį mėnesį pasiimti dukrą dienos metu ne mažiau kaip 5 val. Apie konkrečias susitikimo dienas ieškovas informuoja atsakovę raštu (SMS žinutėmis ir (arba) žinutėmis bendravimo programose Facebook Messenger, WhatsApp, Viber ir pan.), vos tik ieškovui sužinojus apie savo mėnesio darbo grafiką, tačiau ne vėliau kaip likus 1 (vienai) savaitei iki konkretaus susitikimo datos;
1.3.2. dukrai sulaukus 3 (trejų) metų amžių, ieškovas turi teisę su dukra praleisti ne trumpesnes kaip 14 (keturiolikos) dienų kasmetines atostogas, šį laiką leidžiant dalinti į 2 (dvi) dalis po 7 (septynias) savaites. Ieškovas įsipareigoja apie planuojamas savo atostogas atsakovei pranešti ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų ir jas derinti su dukros darželio, o vėliau mokyklos atostogomis;
1.3.3. ieškovas turi teisę su dukra matytis jos gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) dieną nelyginiais metais, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 20 val.;
1.3.4. lyginiais metais ieškovas pasiima dukrą per Šv. Kūčias 15 val. ir parveža į jos gyvenamąjį vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 15 val. Nelyginiais metais ieškovas pasiima dukrą Šv.. Kalėdų pirmą dieną 15 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną 15 val.;
1.3.5. nelyginiais metais ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pasiimant Šv. Velykų pirmą dieną 9 val. ir grąžina į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną 9 val.;
1.3.6. ieškovas ir atsakovė privalo bendradarbiauti ir pranešti vienas kitam apie galimas bendravimo su dukra kliūtis (ligas, išvykas ir pan.);
1.3.7. dukrai esant pas bet kurį iš tėvų, abu tėvai įsipareigoja užtikrinti dukros ir nesančio kartu motinos/tėvo bendravimą telekomunikacijų priemonėmis, kai dukra jau mokės jomis naudotis;
1.3.8. dukros ligos, traumos ar nelaimingo atsitikimo atveju ieškovas ir atsakovė įsipareigoja nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą.
2. Atsakovė priešieškinyje prašė:
2.1. nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove;
2.2. priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymą po 388,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, paskiriant atsakovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, įpareigojant ieškovą dukters išlaikymo lėšas pervesti į atsakovės nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo kalendorinio mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
2.3. priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters 199,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
2.4. nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką:
2.4.1. iki dukters 3 metų amžiaus ieškovas bendrauja su ja 2 kartus į savaitę po 8 val., 10 val. paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ar iš lankomo vaikų darželio ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą 18 val. pagal iš anksto suderintą su atsakove grafiką ir laiką;
2.4.2. nuo dukters 3 iki 4 metų amžiaus ieškovas bendrauja su ja 2 kartus į savaitę, viso 8 kartus per mėnesį, iš kurių 1 kartą į mėnesį su nakvyne pas ieškovą, 10 val. paimant ją iš jos gyvenamosios vietos ar iš lankomo vaikų darželio ir grąžinant ją sekančią dieną 18 val. į jos gyvenamąją vietą, o 7 kartus bendrauja su dukra po 8 val. per dieną, 10 val. paimant ją iš jos gyvenamosios vietos ar lankomo vaikų darželio ir grąžinant ją 18 val. į jos gyvenamąją vietą pagal iš anksto suderintą su atsakove grafiką ir laiką;
2.4.3. nuo dukters 4 iki 7 metų amžiaus ieškovas bendrauja su dukra 2 kartus į savaitę, viso 8 kartus per mėnesį, iš kurių 2 kartus su nakvyne pas ieškovą, pasiimant dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ar lankomo vaikų darželio ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą kitą dieną 18 val., o 6 kartus bendrauja su dukra po 8 val. per dieną, pasiimant ją iš namų ar lankomo vaikų darželio 10 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18 val. pagal iš anksto suderintą grafiką ir laiką;
2.4.4. nuo dukters 7 metų amžiaus ieškovas bendrauja su ja kas antras išeigines dienas, paimant ją iš jos gyvenamosios vietos 12 val. šeštadienį ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., ir vieną kartą per kiekvieną savaitę darbo dienom po 3-4 val., atsižvelgiant į dukros dienos užimtumą ir netrukdant mokymosi procesui, pasiimant ją iš namų ar iš lankomos mokymosi įstaigos po pamokų ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18 val. pagal iš anksto suderintą grafiką ir laiką;
2.4.5. lyginiais metais, pradedant nuo 2026 m., ieškovas bendrauja su dukra jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), 15 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar iš lankomo vaikų darželio, o dukrai pradėjus lankyti mokyklą – po pamokų, atsižvelgdamas į dukters ugdymo ar mokymosi procesą ir jiems netrukdant, ir grąžinant ją 19 val. į jos gyvenamąją vietą;
2.4.6. nelyginiais metais, pradedant nuo 2027 m., ieškovas bendrauja su dukra jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasveikindamas dukrą jos gyvenamojoje ar ugdymo vietoje, atsižvelgdamas į dukters ugdymo ar mokymosi procesą ir jiems netrukdant;
2.4.7. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimtadienis), ieškovas bendrauja su dukra paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar iš lankomo vaikų darželio 15 val., o dukrai pradėjus lankyti mokyklą – po pamokų, atsižvelgdamas į dukters ugdymo ar mokymosi procesą ir jiems netrukdant, ir grąžinant ją 19 val. į jos gyvenamąją vietą;
2.4.8. kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną), ieškovas bendrauja su dukra, paimant ją iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18 val.;
2.4.9. nelyginiais metais, pradedant nuo 2025 m., ieškovas bendrauja su dukra Šv. Kūčių, Šv. Velykų pirmą dieną, 12 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.;
2.4.10. lyginiais metais, pradedant nuo 2026 m., ieškovas bendrauja su dukra Šv. Kalėdų, Šv. Velykų antrą dieną, 12 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 18 val.;
2.4.11. nuo dukters 5 iki 7 metų, ieškovas su dukra atostogauja nepertraukiamai ne mažiau 7 parų per metus, o nuo dukters 8 metų amžiaus – ne mažiau 14 parų per metus, netrukdydamas jos ugdymo ir mokymosi proceso, derinamas savo atostogas prie dukters atostogų meto, atostogų išvakarėse iš anksto sutartu su atsakove laiku, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą iki 21 val. paskutinę atostogų dieną. Ieškovas apie planuojamas atostogas su dukra ne vėliau nei prieš vieną mėnesį informuoja atsakovę telefonu ir raštu;
2.4.12. ieškovas iki kiekvieno einamojo mėnesio 26 d. suderina telefonu ir raštu (SMS žinute, elektroniniu laišku ar kitokiu būdu) su atsakove tėvo ir dukros bendravimo grafiko datas ir laiką sekančiam mėnesiui, atsižvelgiant į tėvo darbo grafiką, nustatydami tėvo ir dukters ne mažesnį susitikimų skaičių, nei patvirtintoje bendravimo tvarkoje. Suderinęs su atsakove bendravimo su dukra grafiką ir laiką ieškovas privalo jo laikytis;
2.4.13. esant aplinkybėms, dėl kurių ieškovo laikinas bendravimas su dukra negalimas (vaiko ar tėvo liga ir kitos svarbios nenumatytos aplinkybės), o taip pat dukrai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui ar neeiliniam įvykiui šalys privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie šias sąlygas skambučiu ir/ar SMS žinute iš karto šioms aplinkybėms atsiradus, o jei numatytas susitikimas - esant galimybei ne vėliau kaip 4 valandoms iki numatyto susitikimo. Apie išnykusias aplinkybes, dėl kurių neįvyko bendravimas, dukros tėvai iš karto informuoja vienas kitą skambučiu ir/ar SMS žinute
2.4.14. abi šalys užtikrina, kad dukra turėtų galimybę bendrauti su kiekvienu iš tėvu telekomunikacijos priemonėmis tiek bendraujant su tėvu pagal patvirtintą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, tiek ir kitu laiku, netrukdant jos ugdymo ir mokymosi procesui;
2.4.15. abi šalys nuolat bendradarbiauja asmeniškai susitinkant, telefonu ar kitokiomis komunikacijos priemonės visais dukros sveikatos būklės, auklėjimo, bendravimo tvarkos klausimais, o taip pat praneša viena kitai savo kontaktinius duomenis, kuriais būtų galima tarpusavyje bendrauti (telefono numerį, paskirą socialiuose tinkluose, elektroninio pašto adresą), o taip pat nedelsiant informuoja vienas kitą apie šių kontaktų bei gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodant pasikeitusius duomenis;
2.4.16. abi šalys bendru sutarimu, siekiant geriausių vaiko interesų, be teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai gali nusistatyti ir kitokias abiem šalims (tėvams) ir vaiko interesų atitinkančias priimtinas ieškovo bendravimo su vaiku sąlygas.
3. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, kurioje, be kito, ko nurodė, jog ieškovo ir atsakovės siūloma nustatyti bendravimo su dukra tvarka neprieštarauja vaiko interesams, tačiau svarbu įvertinti ir atsižvelgti į vaiko amžių, susiformavusį, nusistovėjusį dienos režimą ir ritmą, mitybos ir miego įpročius, tėvo gebėjimus, turimas žinias tinkamai atliepti vaiko poreikius, tėvo ir vaiko emocinį ryšį. Atsakovės siūloma ieškovo bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus. Papildomai teismo posėdyje institucijos atstovas paaiškino, kad nors vaikui teikiamas išlaikymas sudaro iš pusės minimalaus mėnesinio atlyginimo (atskaičius mokesčius) atėmus valstybės gaunamą išmoką, tačiau būtina atsižvelgti į patiriamas papildomas išlaidas auklei, nuvažiavimą ir grįžimą iš jos. Abi bendravimo tvarkos neprieštarauja vaiko interesams, tačiau, atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovės siūloma bendravimo tvarka be nakvynių iki trejų metų amžiaus labiau atitinka vaiko interesus. Tokią išvadą daro, nes motina labiau žino vaiko poreikius ir jo emocinę būklę.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies: nustatyti nepilnametės N. G. gyvenamąją vietą su atsakove J. S.; priteisti iš ieškovo I. G. nepilnametės N. G. išlaikymui po 388,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės; išlaikymą pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo kalendorinio mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos; išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovo I. G. atsakovei J. S. 99,00 Eur nepilnametės N. G. išlaikymo įsiskolinimą; nepilnametės N. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. S.. Taip pat teismas nustatė tokią ieškovo ir nepilnametės N. G. bendravimo tvarką:
4.1. iki N. G. 3 metų amžiaus ieškovas bendrauja su ja 2 kartus į savaitę po 8 val., 10 val. paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ar iš lankomo vaikų darželio ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą 18 val. pagal iš anksto suderintą su atsakove grafiką ir laiką;
4.2. nuo N. G. 3 iki 4 metų amžiaus ieškovas bendrauja su ja 2 kartus į savaitę, viso 8 kartus per mėnesį, iš kurių 1 kartą į mėnesį su nakvyne pas ieškovą, 10 val. paimant ją iš jos gyvenamosios vietos ar iš lankomo vaikų darželio ir grąžinant ją sekančią dieną 18 val. į jos gyvenamąją vietą, o 7 kartus bendrauja su dukra po 8 val. per dieną, 10 val. paimant ją iš jos gyvenamosios vietos ar lankomo vaikų darželio ir grąžinant ją 18 val. į jos gyvenamąją vietą pagal iš anksto suderintą su atsakove grafiką ir laiką;
4.3. nuo N. G. 4 iki 7 metų ieškovas bendrauja su dukra 2 kartus į savaitę, viso 8 kartus per mėnesį, iš kurių 2 kartus su nakvyne pas ieškovą, pasiimant dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ar lankomo vaikų darželio ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą kitą dieną 18 val., o 6 kartus bendrauja su dukra po 8 val. per dieną, pasiimant ją iš namų ar lankomo vaikų darželio 10 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18 val. pagal iš anksto suderintą grafiką ir laiką;
4.4. nuo N. G. 7 metų amžiaus ieškovas bendrauja su ja kas antras išeigines dienas, paimant ją iš jos gyvenamosios vietos 12 val. šeštadienį ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., ir vieną kartą per kiekvieną savaitę darbo dienom po 3-4 val., atsižvelgiant į dukros dienos užimtumą ir netrukdant mokymosi procesui, pasiimant ją iš namų ar iš lankomos mokymosi įstaigos po pamokų ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18 val. pagal iš anksto suderintą grafiką ir laiką;
4.5. lyginiais metais, pradedant nuo 2026 m., ieškovas bendrauja su N. G. jos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), 15 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar iš lankomo vaikų darželio, o dukrai pradėjus lankyti mokyklą – po pamokų, atsižvelgdamas į dukters ugdymo ar mokymosi procesą ir jiems netrukdant, ir grąžinant ją 19 val. į jos gyvenamąją vietą;
4.6. nelyginiais metais, pradedant nuo 2027 m., ieškovas bendrauja su N. G. jos gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasveikindamas dukrą jos gyvenamojoje ar ugdymo vietoje, atsižvelgdamas į dukters ugdymo ar mokymosi procesą ir jiems netrukdant;
4.7. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimtadienis), ieškovas bendrauja su N. G. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar iš lankomo vaikų darželio 15 val., o dukrai pradėjus lankyti mokyklą – po pamokų, atsižvelgdamas į dukters ugdymo ar mokymosi procesą ir jiems netrukdant, ir grąžinant ją 19 val. į jos gyvenamąją vietą;
4.8. kiekvienų metų pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną), ieškovas bendrauja su N. G., paimant ją iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą 18 val.;
4.9. nelyginiais metais, pradedant nuo 2025 m., ieškovas bendrauja su N. G. Šv. Kūčių, Šv. Velykų pirmą dieną, 12 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.;
4.10. lyginiais metais, pradedant nuo 2026 m., ieškovas bendrauja su N. G. Šv. Kalėdų, Šv. Velykų antrą dieną, 12 val. paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą iki kitos dienos 18 val.;
Žemesnės instancijos teismas
4.11. nuo N. G. 5 iki 7 metų, ieškovas su dukra atostogauja nepertraukiamai ne mažiau 7 parų per metus, o nuo dukters 8 metų amžiaus – ne mažiau 14 parų per metus, netrukdydamas jos ugdymo ir mokymosi proceso, derinamas savo atostogas prie dukters atostogų meto, atostogų išvakarėse iš anksto sutartu su atsakove laiku, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą iki 21 val. paskutinę atostogų dieną. Ieškovas apie planuojamas atostogas su dukra ne vėliau nei prieš vieną mėnesį informuoja atsakovę telefonu ir raštu;
4.12. ieškovas iki kiekvieno einamojo mėnesio 26 d. suderina telefonu ir raštu (SMS žinute, elektroniniu laišku ar kitokiu būdu) su atsakove tėvo ir dukros bendravimo grafiko datas ir laiką sekančiam mėnesiui, atsižvelgiant į tėvo darbo grafiką, nustatydami tėvo ir dukters ne mažesnį susitikimų skaičių nei patvirtintoje bendravimo tvarkoje. Suderinęs su atsakove bendravimo su dukra grafiką ir laiką ieškovas privalo jo laikytis;
4.13. esant aplinkybėms, dėl kurių ieškovo laikinas bendravimas su dukra negalimas (vaiko ar tėvo liga ir kitos svarbios nenumatytos aplinkybės), o taip pat dukrai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui ar neeiliniam įvykiui šalys privalo nedelsiant viena kitą informuoti apie šias sąlygas skambučiu ir/ar SMS žinute iš karto šioms aplinkybėms atsiradus, o jei numatytas susitikimas – esant galimybei ne vėliau kaip 4 valandoms iki numatyto susitikimo. Apie išnykusias aplinkybes, dėl kurių neįvyko bendravimas, dukros tėvai iš karto informuoja vienas kitą skambučiu ir/ar SMS žinute;
4.14. abi šalys užtikrina, kad dukra turėtų galimybę bendrauti su kiekvienu iš tėvu telekomunikacijos priemonėmis tiek bendraujant su tėvu pagal patvirtintą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, tiek ir kitu laiku, netrukdant jos ugdymo ir mokymosi procesui;
4.15. abi šalys nuolat bendradarbiauja asmeniškai susitinkant, telefonu ar kitokiomis komunikacijos priemonės visais dukros sveikatos būklės, auklėjimo, bendravimo tvarkos klausimais, o taip pat praneša viena kitai savo kontaktinius duomenis, kuriais būtų galima tarpusavyje bendrauti (telefono numerį, paskirą socialiuose tinkluose, elektroninio pašto adresą), o taip pat nedelsiant informuoja vienas kitą apie šių kontaktų bei gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodant pasikeitusius duomenis;
4.16. abi šalys bendru sutarimu, siekiant geriausių vaiko interesų, be teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai gali nusistatyti ir kitokias abiem šalims (tėvams) ir vaiko interesų atitinkančias priimtinas ieškovo bendravimo su vaiku sąlygas.
Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį teismas atmetė; priteisė iš ieškovo I. G. valstybei 335,00 Eur žyminį mokestį ir 724,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nenustatė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove – vaiko motina - prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos poziciją, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą nustatė su atsakove.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas pageidauja nedetalios bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į jo darbo grafiką, tikisi vaiko auklėjimo klausimus su atsakove spręsti bendru susitarimu. Atsakovė prašo nustatyti detalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, pereinamąjį laikotarpį, nakvynes tėvo namuose.
7. Teismas nenustatė, kad ieškovo ir nepilnamečio vaiko emocinis ryšys būtų nutrūkęs; nėra duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį su vaiku. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikas yra mažas (nėra trejų metų), ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja retai dėl didelio ieškovo užimtumo, be to, į ieškovo gyvenimo draugo nepalankų požiūrį į šalių dukrą. Dėl to vaiko ir tėvo santykio stiprinimui reikia skirti didesnį dėmesį, siekiant nepilnametės šalių dukros pripratimo prie skyrium gyvenančio tėvo tikslingas pereinamasis laikotarpis – ieškovo su vaiku bendravimas be nakvynių. Vaikui paaugus įvertinti vaiko ir ieškovo interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje.
8. Teismas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažino minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius yra 777,00 Eur. Teismo vertinimu tokia suma vaiko kasdienių poreikių tenkinimui yra pakankama. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, atsakovės galimybės dirbti papildomai yra ribotos, teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad pagalbos su nepilnamečiu vaiku klausimas turės būti sprendžiamas ir naudojantis auklės paslaugomis. Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė vaiko išlaikymui nustatytos sumos nemažinti ieškovei mokama nepilnamečio vaiko išmoka.
9. Teismo vertinimu ieškovo turtinė padėtis vertintina geresne negu atsakovės. Atsakovo gaunamos pajamos leidžia teikti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, todėl bei atsižvelgdamas į nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, teismas tenkino priešieškinio reikalavimus ir iš ieškovo priteisė nepilnamečiui vaikui po 388,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Ieškovas atsakovei 2023 m. sausio mėn. (iki vaiko gimimo) pervedė 100,00 Eur, 2023 m. vasario mėn. 75,00 Eur (el. b. 3 failas, b. l. 20), viso pervesta lėšų 175,00 Eur sumai. Sekančiais mėnesiais ieškovas dažniausiai pervesdavo 274,00 Eur. Teismas vertino, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 274,00 Eur išlaikymo dydžio, todėl iš atsakovo priteisė 99,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas (274,00 Eur – 100,00 Eur -75,00 Eur).
11. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 218,00 Eur žyminis mokestis, 9 294,34 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Kadangi ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, teismas laikė, jog patikslintas ieškinys iš esmės netenkintas, o patikslintas priešieškinis faktiškai tenkintas visiškai (reikalavimas dėl įsiskolinimo dydžio iš esmės sumažintas nežymiai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 17 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovės priešieškinį atmesti.
13. Nurodė, kad teismas padarė prieštaringą išvadą, t. y. jog yra atmetamas ieškovo reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo (patikslintas ieškinys buvo visiškai atmestas), nors realiai šis reikalavimas buvo patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas tenkino tik mažą dalį atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos, t. y. kas yra iš esmės susiję su dukros pasiėmimu su nakvynėmis. Tačiau visą kitą bendravimo tvarką nustatė pagal ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimus, su minimaliomis korekcijomis. Atsakovė patikslintu priešieškiniu iš esmės sutiko su ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 4.4-4.8 punktais, tačiau atsakovė nesutiko su Ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 4.1-4.3 punktais. Atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos 5-6 punktai buvo analogiški ieškovo siūlomam bendravimo tvarkos 4.3 punktui. Ieškovas buvo lankstus dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiko atžvilgiu. Tačiau, teismas vadovavosi išimtinai vien atsakovės pageidavimais.
15. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka „iki N. G. 3 metų amžiaus ieškovas bendrauja su ja 2 kartus į savaitę po 8 val., 10 val. paimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ar iš lankomo vaikų darželio ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą 18 val. pagal iš anksto suderintą su atsakove grafiką ir laiką“ riboja ieškovo galimybes matytis su dukra (iki 3 m. amžiaus neleidžiama dukros pasiimti su nakvyne) ir niekaip nėra suderinama su ieškovo darbo grafiku, kadangi ieškovas ne visada galės du kartus per savaitę pasiimti dukrą ir su ja bendrauti. Be to, yra nesuprantama, kuo remdamasis teismas nustatė būtent tokią bendravimo tvarka, t. y. suskirstymas metais (iki 3 m., 3-4 m., 4-7 m., nuo 7 m.). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2025m. kovo 4 d. rašte Nr. S-589 „<...> šalys galėtų numatyti, kad iki vaikui sukaks 3 metai, mergaitė pas tėvą praleidžia savaitgalį su nakvyne vieną kartą per mėnesį. Vaikui sulaukus 3 metų amžiaus, mergaitė tėvo namuose galėtų svečiuotis ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka“. Ieškovas turi reikiamų įgūdžių rūpintis mažais vaikais. Emocinis tėvo ir dukros ryšys būtų daug stipresnis, jeigu dukrai būtų leidžiama nakvoti pas ieškovą ir tokiu būdu praleisti daugiau laiko su juo. Nebuvo jokio poreikio teismui riboti ieškovo bendravimo su dukra, neleidžiant jai pasilikti pas tėvą su nakvynėmis. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog dukra iki trejų metų amžiaus iš viso negali pasilikti pas tėvą su nakvynėmis, o vėlesnis suskirstymas metais, nėra iš viso niekuo pagrįstas.
16. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo kuo konkrečiai ieškovo gyvenimo draugas yra susijęs su pereinamojo bendravimo laikotarpio nustatymu ieškovui, t. y. jog su nakvynėmis iki 3 metų dukrai pas ieškovą neleidžiama, o štai jau nuo 3 metų amžiaus - leidžiama. Apklausta liudytoja A. G. nepatvirtino ieškovo gyvenimo draugo nepalankaus požiūrio į dukrą. Priešingai, liudytoja nurodė, jog šis asmuo jokio nusistatymo prieš dukrą neturi, su ja sutaria gerai.
17. Atsakovės siūlomi bendravimo tvarkos 7-8 punktai (dėl bendravimo per Tėvo dieną ir ieškovo gimtadienį) buvo nereikalingi, kadangi šias šventes su dukra ieškovas galės paminėti ir kitomis dienomis, tuo labiau kai ne visada per šias šventes ieškovas galės pasiimti dukrą, nes dirbs.
18. Ieškovas nesutiko su atsakovės siūlomais bendravimo tvarkos 9 ir 10 punktais: ieškovo vertinimu, dukrą jam turi būti leidžiama pasiimti ilgesniam laikui, t. y. su nakvyne. Pagal teismo sprendimą susidaro situacija, jog nelyginiais metais ieškovas niekada negaus pasiimti dukros švęsti švenčių su nakvyne ir šventimui turės tik 8 val. Tai riboja ieškovo teises matytis su dukra ir švęsti šventes. Iš kitos pusės, tai tik ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos tam tikras pakoregavimas, todėl teismas negalėjo padaryti išvados, jog šis ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas iš viso yra atmetamas.
19. Ieškovas pageidavo dukrą pasiimti atostogoms nuo 3 metų amžiaus ir atostogauti su ja ne mažiau 14 dienų leidžiant dalinti atostogas į dvi dalis po 7 dienas. Tuo tarpu atsakovė niekaip nepagrindė, kodėl tik nuo 8 metų amžiaus dukra gali su tėvu atostogauti 14 dienų, o iki tol - tik 7 dienas ir tai tik nuo 5 metų.
20. Atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos 12-17 punktai iš esmės buvo analogiški ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 4.6.-4.8 punktams.
21. Vien tai, kad teismas priteisė iš ieškovo tokį išlaikymo dydį, kokio prašė atsakovė (po 388 Eur kas mėnesį), nėra laikoma atsakovės patikslinto priešieškinio tenkinimu; atsakovė įrodinėjo, jog dukros išlaikymui esą yra reikalinga 1 603,20 Eur suma kas mėnesį.
22. Dukra yra tik 2 metų amžiaus vaikas. Dėl savo itin jauno amžiaus ji neturi susiformavusių individualių hobių ir veiklų. Todėl būtų nesąžininga, jog iš minėtos sumos nebūtų išskaičiuojama 122,50 Eur valstybės parama (Vaiko pinigai) ir ieškovas turėtų šią sumą dar kompensuoti. Vien tai, jog dukra liks gyventi su motina, nėra pagrindas ieškovui nustatyti didesnio išlaikymo dydžio, nes kaip matyti, nemažai laiko dukra praleis ir su tėvu. Ieškovas paaiškino posėdžio metu, kad dukrą gali prižiūrėti jis arba jo motina A. G.. Vien tai, kad atsakovė nebendradarbiauja ir neprašo pagalbos, nėra pagrindas išlaidauti ir naudotis auklės paslaugomis. Be to, atsakovė turi visas galimybes dėl dukros ligos gauti nedarbingumą. Todėl jokio poreikio papildomai dar naudotis auklės paslaugomis, kai dukra lanko darželį, nėra. Todėl nėra pagrindo išlaikymui nustatytos sumos 777,00 Eur nemažinti atsakovei mokama nepilnamečio vaiko išmoka.
23. Kadangi dukra buvo kūdikis, todėl ir jos poreikiai buvo mažesni, t. y. jiems patenkinti net nereikėjo 274 Eur sumos. Todėl nesuprantama, koks išlaikymo įsiskolinimas (nepriemoka) yra atsiradęs 2023 m. vasario mėn., kai šalys dar net nebuvo susitarusios, kokio dydžio išlaikymą teiks ieškovas. Be to, vos tik gimus dukrai atsakovė gavo nemažas išmokas, kurių pilnai pakako dukrai išlaikyti.
24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės iš viso nepriteisdamas ir laikydamas, jog atsakovės patikslintas priešieškinis yra patenkintas iš dalies, kai buvo patenkinta didžioji dalis būtent ieškovo, o ne atsakovės pareikštų reikalavimų.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
26. Atsiliepime nurodė, kad įvertinus šalių konfliktinius santykius, joms nepavyktų geruoju susitarti dėl konkrečios bendravimo tvarkos, dėl ko tokia tvarka nebūtų vykdoma.
27. Priteistas išlaikymas net ir neišminusavus valstybės paramos, nesudaro daugiau nei pusė minimalios mėnesinės algos, o tokio išlaikymo reikalingumo vaikui įrodinėti nereikia. Tai, kad gimus vaikui atsakovė gavo valstybės išmokas, neatleidžia tėvą nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
31. Byloje nustatyta, kad ieškovas I. G. ir atsakovė J. S. nėra susituokę, 2023 m. sausio 26 d. susilaukė dukros N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini); ieškovas ir atsakovė kartu negyvena; dukra gyvena su atsakove.
32. Apeliantas pagrįstai teigia, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyje buvo patenkinti abiejų šalių reikalavimai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina (atsakove). Taip pat apeliantas pagrįstai teigia, kad iš dalies šalių siūloma bendravimo tvarka buvo tapati, iš dalies teismas tenkino ir ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką; taip pat teismas iš dalies tenkino/atmetė ir ieškovo reikalavimus dėl išlaikymo dukrai priteisimo, o ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino iš dalies. Palyginus abiejų šalių pareikštus reikalavimus su teismo sprendimu patenkintais reikalavimais, daroma išvada, kad apeliantas pagrįstai teigia, kad ne tik atsakovės priešieškinio , bet ir ieškovo ieškinio reikalavimų dalis buvo patenkinta, ieškinys nebuvo visiškai atmestas, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytos patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys turi įtakos tik sprendimo daliai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (šios nutarties 46, 47 p.).
33. Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pažymėtina, kad apelianto siūloma bendravimo tvarka, nekonkretizuojant bendravimo pradžios, pabaigos ir pan. laiko, šiuo konkrečiu atveju nebūtų racionalesnė nei atsakovės pasiūlyta tvarka. Iš procesinių dokumentų matyti, kad šalių santykiai konfliktiniai, šalys nesugeba tarpusavio susitarimu išspręsti būtinų bendravimo su vaiku klausimų, todėl tokiu atveju, nekonkretizuojant bendravimo laiko, ieškovo siūloma bendravimo tvarka, labiau tikėtina, nepasiektų tikslo išspręsti šalių ginčo ir neužtikrintų vaiko teisių ir teisėtų interesų turėti stabilią saugią bendravimo su abiem tėvais aplinką. Pažymėtina, kad net ir nustačius konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, tėvams nėra draudžiama tarpusavio susitarimu, vertinant objektyvias aplinkybes ir vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, bendrauti su vaiku kitomis šalių sutartimis sąlygomis.
34. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pereinamuoju laikotarpiu ribojant apelianto teisę bendrauti su vaiku su nakvynėmis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo pereinamojo laikotarpio svarbą prioritetiškai ginant vaiko teises ir interesus: vaikas yra mažas (nėra trejų metų), ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja retai dėl didelio ieškovo užimtumo, dėl to vaiko ir tėvo santykio stiprinimui reikia skirti didesnį dėmesį, siekiant nepilnametės šalių dukros pripratimo prie skyrium gyvenančio tėvo, bei įvertinti vaiko ir ieškovo interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje. Svarbu ir tai, kad, nežiūrint į tai, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas sugeba rūpintis vaiku, kad jo emocinis rytys su vaiku nėra nutrukęs, Vaikų teisių apsaugos tarnyba taip pat pateikė išvadą byloje, kad šiuo konkrečiu atveju pereinamasis laikotarpis yra būtinas. Tokia išvada, be kito ko, motyvuota duomenimis, kad dauguma specialistų, kritikuojančių itin jauno amžiaus vaikų gyvenimą per dvejus namus, pabrėžia, kad tai gali turėti neigiamą įtaką vaiko prieraišumo formavimuisi, todėl tėvams bendravimo klausimą sprendžiant vaikui dar nesulaukus 3 metų, turėtų būti orientuojamasi į vaiko gyvenimą vienuose namuose, su vienu iš tėvų, kuris daugiausiai rūpinasi vaiku (prieraišumo objektu), prioritetą skiriant pasimatymams su kitu iš tėvų dienos metu. Atsižvelgiant į vaiko amžių, Tarnyba sprendė, jog atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su dukra tvarka labiau atitinka šalių dukros interesus.
35. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme vaikui jau sukako 3 metai, dėl ko šiuo aspektu apelianto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai tapo nereikšmingi šioje byloje.
36. Vertinant nustatytą bendravimo tvarką nuo trijų iki vaikui sukaks septyni metai, pažymėtina, kad tokia bendravimo tvarka pagrįsta siekiu didinti tėvo su vaiku bendravimo intensyvumą, nuosekliai ilginti vaiko ir tėvo nepertraukiamą bendravimo trukmę. Šiuo metu, atsižvelgus į šalių konfliktinius santykius, nesugebėjimą bendravimo tvarkos klausimų spręsti bendru sutarimu, tokia nustatyta tvarka yra racionali ir nėra duomenų, kad ji pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, esant duomenims, kad vaikas yra pasiruošęs ankščiau bendrauti su tėvu kita tvarka ir šalims nepasikus susitarimo, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.
37. Apelianto pozicija iš dalies yra nenuosekli. Vien vertus, apeliantas teigia, kad atsakovės siūlomi bendravimo tvarkos punktai dėl bendravimo su vaiku per Tėvo dieną ir ieškovo gimtadienį buvo nereikalingi, kadangi šias šventes su dukra ieškovas galės paminėti ir kitomis dienomis, tuo labiau kai ne visada per šias šventes ieškovas galės pasiimti dukrą, nes dirbs. Kita vertus, apeliantas teigia, kad pagal kituose punktuose nustatytą bendravimo tvarką nelyginiais metais ieškovas negalės pasiimti dukros švęsti švenčių su nakvyne ir šventimui turės tik 8 val. ir tai riboja ieškovo teises matytis su dukra ir švęsti šventes. Įvertinus tokią apelianto poziciją, apelianto užimtumą, darbo grafiko specifiką, daroma išvada, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia apelianto teisių bendrauti su vaiku švenčių dienomis.
38. Dėl išdėstyto, atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė šalių ginčą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
39. Apeliantas neginčija teismo išvados, kad atsakovė neturėjo pareigos teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius vaiko išlaikymui būtinas ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas. Apeliantas neginčijo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius yra 777 Eur. Taip pat apeliantas neginčija, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Taigi, išlaikymo sumos mažinimas tokių išmokų sumai kiekvienu atveju vertinamas individualiai.
40. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad priteista išlaikymo suma (po 388 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) neviršija pusės minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo ginčijama priteista išlaikymo vaikui dydžio dalis (60,75 Eur) turi esminės reikšmės, vertinant apelianto turtinę padėtį. Akivaizdu, kad vaikui augant, jo poreikiai nuolat didėja. Taip pat nėra paneigta, kad vaikui gyvenant kartu su motina, ji objektyviai turi daugiau sąnaudų, susijusių su vaiko išlaikymu, jo auklėjimu, dėl ko vaiko tėvas turėtų prisiimti didesnę materialinio išlaikymo dalį. Apeliantas nepaneigė abiejų šalių turtinės padėties vertinimo pagrįstumo (kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės), nepaneigė teismo išvados, kad sprendžiant dėl išlaikymo dydžio turi būti skiriamas dėmesys ir kitiems svarbiems vaiko poreikiams, susijusiems su vaiko lavinimu. Dėl išdėstyto, apeliantas neįrodė, kad šiuo atveju buvo objektyvus pagrindas mažinti vaiko išlaikymui nustatytą sumą nuo 388 Eur iki 327,25 Eur sumos.
41. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo tęstinio pobūdžio mokėjimus, kurie pagrindžia, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 274,00 Eur išlaikymo dydžio, todėl, atsakovui neteikiant išlaikymo vaikui, pagrįstai iš atsakovo priteisė 99,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Apelianto argumentai, kad vaiko poreikiai buvo mažesni ir jiems patenkinti nereikėjo 274 Eur sumos, nėra pagrįsti objektyviais skaičiavimais, o valstybės išmokų mokėjimas gimus vaikui neatleidžia atskirai gyvenančio vaiko tėvo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui.
42. Dėl išdėstyto apelianto argumentai, susiję su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, atmestini kaip nepagrįsti.
43. Kiti apelianto argumentai yra pertekliniai, jie neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.
44. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir teisingai išsprendė ginčą.
45. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
46. Kaip buvo minėta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, sutiktina su apeliantu, kad teismas netinkamai nustatė atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijas, dėl ko netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: teismo sprendimu buvo patenkinti abiejų šalių reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš dalies buvo patenkintas ir ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat iš dalies buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo (atsakovės atitinkamas reikalavimas patenkintas visiškai), taip pat iš dalies (apie 50 proc.) patenkintas atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
47. Atsižvelgdama į tai, kad šalių ginčas dėl turtinių ir neturinio pobūdžio reikalavimų iš esmės išspręstas lygiomis patenkintų ir atmestų reikalavimų dalimis, taip pat įvertindama ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju šalių bylinėjimosi išlaidos yra vienodo dydžio ir neturi būti paskirstomos, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keičiama ir šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nekonkretizavo kaip teismas tokiu atveju turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kokia konkrečia dalimis buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, o tik teigė, jog buvo patenkinta didžioji dalis būtent ieškovo reikalavimų. Tokia apelianto pozicija papildomai patvirtina, kad, atsižvelgus į aukščiau nustatytą vienodas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, apeliantui neturi būti papildomai priteistos bylinėjimosi išlaidos.
48. Kadangi apeliacinis skundas dėl byloje pareikštų materialinių reikalavimų atmestas, todėl apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos; iš apelianto valstybės naudai priteisima 250 Eur atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 93 str., 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 335,00 Eur žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660), ir 724,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.