- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-431-648-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-1-00189-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Audronė Kartanienė, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- J. L., V. Š.
- Advokatai
- Valdas Bliujus, Raimonda Nesterovienė
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-648/2011
Teisėjas Anatolij Januševskij Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00189-2008-1 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.8., 1.2.14.3.2., 1.2.14.10., 2.1.15., 2.4.6.3.2.
2011 m. birželio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. L. ir V. Š. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl S. M. priklausančio turto vagystės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl J. B. priklausančio turto vagystės) laisvės atėmimu 10 mėnesių,
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2008 m. gruodžio 7 d. turto vagystės iš V. G. įmonės „V“) laisvės atėmimu 6 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2008 m. gruodžio 10 d. turto vagystės iš V. G. įmonės „V“) laisvės atėmimu 8 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2008 m. gruodžio 23 d. turto vagystės iš V. G. įmonės „V“) laisvės atėmimu 6 mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2008 m. gruodžio 24 d. turto vagystės iš V. G. įmonės „V“) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., J. L. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., J. L. paskirta subendrinta bausmė subendrinta su kitomis paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, ją atliekant pataisos namuose.
Į J. L. bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės-suėmimo laikas nuo 2008 m. gruodžio 24 d. iki 2009 m. vasario 13 d.
V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2008 gruodžio 7 d. turto vagystės iš V. G. įmonės „V“) paskiriant jam 11 MGL (1430 Lt) dydžio baudą.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., V. Š. paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Į V. Š. paskirtą bausmę įskaityta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu atlikta bausmė, tarp jų ir 2 parų laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2009 m. spalio 22 d., skaičiuojant 1 sulaikymo parą už 2 MGL dydžio baudą.
V. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl 2008 m. gruodžio 10 d. turto vagystės iš V. G. įmonės „V“), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. V., o V. K. ir J. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.
ŽŪB „P“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai priteisiant iš J. L. ir J. V. solidariai ŽŪB „P“ naudai 3577,16 Lt turtinei žalai atlyginti.
V. G. įmonės „V“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant iš J. L., J. V. ir V. Š. solidariai 550 Lt turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iš J. L. ir J. V. solidariai V. G. įmonės „V“ naudai 853,05 Lt turtinei žalai atlyginti.
S. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. V. S. M. naudai 10 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. už tai, kad jis kartu su ir J. V. apiplėšė įsibrovę į patalpą, panaudoję specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, o būtent: 2008-08-12, apie 01.40 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą plėšimo būdu užvaldyti svetimą turtą, akmeniu išdaužę plastikinių durų dvigubą stiklo paketą, pro kurį įsibrovė į ŽŪB ,,P“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., patalpas, pargriovę degalinės operatorių J. J. ant lovos, laikydami rankomis prispaudę, buitine virve, paimta specialiai žmogui sužaloti, sudavė J. J. per kojas, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam J. J. galimybę priešintis, ir pagrobė iš kasos aparato stalčiaus 960 Lt bei ŽŪB ,,P“ prekes: 2 butelius degtinės ,,Sobieski“ 0,5 litro talpos, kurių vieno kaina tą dieną buvo 14,66 Lt, bendrai 29,32 Lt; cigaretes ,,Bond Street“ 4 pakelius, kurių vieno kaina tą dieną buvo 4,14 Lt, bendrai 16,57 Lt; cigaretes ,,L& Tune“ 10 pakelių, kurių vieno kaina tą dieną buvo 4,78 Lt, bendrai 47,79 Lt; cigaretes ,,Fresh mentol“ 10 pakelių, kurių vieno kaina tą dieną buvo 4,78 Lt, bendrai 47,79 Lt; šokoladinius batonėlius ,,Snikers“ 108 vienetus, kurio vieno kaina tą dieną buvo 1,49 Lt, bendrai 160,57 Lt, tuo ŽŪB ,,P“ padarydami bendrą 1262,04 Lt turtinę žalą.
Be to, J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. už tai, kad jis kartu su J. V. sugadino svetimą turtą, o būtent: tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku, veikdami kartu, darydami anksčiau minėtą nusikalstamą veiką, įsibraudami į ŽŪB ,,P“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., patalpas, įveikdami kliūtį, akmeniu išdaužė plastikinių durų dvigubą stiklo paketą, taip sugadindami ŽŪB „P“ priklausančias duris ir tuo ŽŪB „P“ padarydami 1600 Lt turtinę žalą.
Be to, J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis kartu su J. V. ir J. S. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugyklą, o būtent: 2008-09-09, laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 3.00 val., veikdami kartu, iš (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., prie ūkinių pastatų stovėjusio traktoriaus T-150K, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) pagrobė 300 litrų dyzelinio kuro ir iš traktoriaus T-150, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – pagrobė 300 litrų dyzelinio kuro, priklausančių S. M., ranka atsukę kuro bako dangtelius pagrobė iš viso 600 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro vertė yra 1,85 Lt, tuo S. M. padarydami bendrą 1110 Lt turtinę žalą.
Be to, J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis kartu su J. V. ir J. S. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpas, o būtent: 2008-11-09, apie 1.30 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, laužtuvu nulaužę pakabinamą durų spyną, atidarė duris ir tokiu būdu įsibrovė į (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., I. B. priklausantį garažą, iš kur pagrobė J. B. priklausančius daiktus: benzininį pjūklą ,,Husqvarna H55“, 1400 Lt vertės, ir krūmapjovę ,,Zenoah BCZ 5000CL“, 1759 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam J. B. padarė bendrą 3159 Lt vertės turtinę žalą.
Be to, J. L. ir V. Š. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jie kartu su J. V. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugyklą, o būtent: 2008-12-07, laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 3.00 val., veikdami kartu, iš V. G. įmonės „V“ priklausančių sunkvežimių, kurie stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionėlių m., ranka atsukę kuro bako dangtelius pagrobė dyzelinį kurą, t. y. iš sunkvežimio ,,Scania 112“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) pagrobė 50 litrų dyzelinio kuro, iš ,,Volvo F 10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 20 litrų dyzelinio kuro, iš ,,Volvo F 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 30 litrų dyzelinio kuro, iš ,,MAN 19.372“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 50 litrų dyzelinio kuro, iš ,,MAN 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 30 litrų dyzelinio kuro, iš vikšrinio traktoriaus DT75 gamyklinės kuro talpos (bako) – 20 litrų dyzelinio kuro, iš viso pagrobė 200 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro kaina yra 2,75 Lt, tuo V. G. įmonei „V“ padarė bendrą 550 Lt turtinę žalą.
Be to, J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis kartu su J. V. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugyklą, o būtent: 2008-12-10, laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 3.00 val., veikdami kartu iš V. G. įmonės „V“ priklausančių sunkvežimių, kurie stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionėlių m., ranka atsukę kuro bako dangtelius pagrobė dyzelinį kurą, t. y. iš sunkvežimio ,,Scania 112“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) pagrobė 100 litrų dyzelinio kuro, iš ,,Volvo F 10“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 30 litrų dyzelinio kuro, iš ,,Volvo F 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 70 litrų dyzelinio kuro, iš ,,MAN 19.372“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 100 litrų dyzelinio kuro, iš ,,MAN 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 20 litrų dyzelinio kuro, iš vikšrinio traktoriaus DT75 gamyklinės kuro talpos (bako) – 30 litrų dyzelinio kuro, iš viso pagrobė 350 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro kaina yra 2,67 Lt, tuo V. G. įmonei „V“ padarė bendrą 934,50 Lt turtinę žalą.
V. Š. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl 2008-12-10 turto vagystės iš V. G. įmonės „V“, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Be to, J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis kartu su J. V. ir V. K. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugyklą, o būtent: 2008-12-23, laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 3.00 val., veikdami kartu, iš V. G. įmonės „V“ priklausančių sunkvežimių, kurie stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionėlių m., ranka atsukę kuro bako dangtelius pagrobė dyzelinį kurą, t. y. iš ,,Scania 112“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) pagrobė 60 litrų dyzelinio kuro, iš ,,Volvo F 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 40 litrų dyzelinio kuro, iš ,,MAN 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gamyklinės kuro talpos ( bako ) – 100 litrų dyzelinio kuro, iš viso pagrobė 200 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro vertė yra 2,53 Lt, tuo V. G. įmonei „V“ padarė bendrą 506 Lt turtinę žalą.
Be to, J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis kartu su J. V. ir V. K. pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugyklą, o būtent: 2008-12-24, laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 3.00 val., veikdami kartu iš V. G. įmonės „V“ priklausančių sunkvežimių, kurie stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionėlių m., ranka atsukę kuro bako dangtelius pagrobė dyzelinį kurą, t. y. iš ,,Scania 112“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) pagrobė 20 litrų dyzelinio kuro, iš ,,Volvo F 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 35 litrų dyzelinio kuro, iš ,,MAN 18.410“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinės kuro talpos (bako) – 20 litrų dyzelinio kuro, iš viso pagrobė 75 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro vertė yra 2,51 Lt, tuo V. G. įmonei „V“ padarė bendrą 188,25 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. L. apeliaciniame skunde prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendį: 1) dalyje panaikinti ir jį išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.; 2) dalyje dėl ŽŪB „P“ civilinio ieškinio pakeisti ir priteisti iš jo ir J. V. solidariai 1262,04 Lt, 3) dalyje dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. pakeisti ir jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant; 4) dalyje dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. pakeisti ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. bei jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, o neperkvalifikavus veikos, nuosprendį pakeisti ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.
Nuteistasis nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., kadangi remiantis tiek jo, tiek J. V. parodymais, tik pastarasis padarė šią nusikalstamą veiką. Nebuvo iš anksto planuota ir tariamasi išdaužti plastikinių durų dvigubą stiklo paketą, o vien ta aplinkybė, jog jis tuo metu buvo šalia J. V., padariusio šią nusikalstamą veiką, nesudaro pagrindo kaltinti ir jį pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad net ir pripažinus, jog teismas teisingai kvalifikavo jo veiką, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog padarant šią veiką, jis neatliko jokių veiksmų, o tiek akmens suradimas, tiek jo panaudojimas išdaužiant plastikinių durų dvigubo stiklo paketą buvo J. V. iniciatyva.
Nuteistojo manymu, teismas, paskirdamas jam realias laisvės atėmimo bausmes dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymo, neatsižvelgė į visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nebuvo įvertinta tai, kad visų šių nusikalstamų veikų organizatorius ir kurstytojas buvo J. V., tačiau tiek pastarajam, tiek jam buvo skirtos analogiškos bausmės. Teigia, kad teismas taip pat pažeidė adekvatumo tarp nusikalstamos veikos ir bausmės principą. Nors jis visiškai prisipažino dėl S. M. ir J. B. priklausančio turto vagystės, atlygino nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusieji neturi jam jokių pretenzijų, tačiau teismas skyrė apeliantui už šias veikas atitinkamai 6 ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, kai J. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl tų pačių nusikalstamų veikų padarymo, o V. Š. paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Taigi, visiškai neaišku, kuo rėmėsi teismas, skirdamas tokio pobūdžio bausmes. Nuteistajam taip pat lieka neaišku ir dėl bausmių skyrimo už vagystes iš V. G. įmonės „V“. Teigia, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d., 62 str. 1 d. numatytus reikalavimus, tačiau jam vis tiek buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad jis neginčija padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nuoširdžiai gailisi, vieniems nukentėjusiesiems atlygino žalą ir su jais susitaikė, kitiems nukentėjusiesiems pasižada atlyginti žalą ateityje, nuo šių nusikalstamų veikų padarymo jis daugiau nepadarė naujų nusikaltimų ir pasižada nedaryti jų ateityje. Be to, atsižvelgtina į tai, kad jam pakankamai ilgą laiką buvo taikoma kardomoji priemonė-suėmimas. Todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., kadangi jis neketino padaryti plėšimo, nesitarė su kitu nuteistuoju J. V., nedalyvavo žalojant ir grasinant degalinės operatoriui. Atsižvelgiant į tai, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Jei jis žinotų apie smurto naudojimą ar grasinimus darant vagystę, jis nebūtų sutikęs dalyvauti šiame nusikaltime. Atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. pasiūlė apvogti degalinę ir įkalbėjo jį prisidėti prie nusikaltimo. Jis nebuvo arti priėjęs prie degalinės operatoriaus, jam negrasino ir nemušė. Apeliantas nesuvokė, kad jo daroma veika gali būti traktuojama kaip plėšimas. Net ir nusprendus, kad teismas teisingai kvalifikavo jo veiką, atsižvelgtina į šios veikos kurstytojo ir organizatoriaus, t. y. J. V., ir į šalutinį jo vaidmenį šioje nusikalstamoje veikoje. Tokiu atveju jam skirtina švelnesnė nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, arba atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kadangi jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, įsipareigoja atlyginti žalą, padėjo atskleisti nusikaltimą, visiškai pripažįsta civilinio ieškovo J. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendis keistinas dėl ŽŪB „P“ civilinio ieškinio patenkinimo, kadangi netiksliai apskaičiuotas jai padarytos turtinės žalos dydis.
Šalies argumentai
V. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendį ir paskirti jam mažesnę baudą. Mano, kad jam paskirta 11 MGL dydžio bauda yra per didelė, kadangi bendrininkų grupėje darant nusikalstamą veiką jo vaidmuo buvo antraeilis, t. y. jis buvo padėjėjas. Be to, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus. Teigia, kad jis nesiekė turėti naudos, darydamas nusikaltimą. Jis suprato apie daromą nusikaltimą tik tada, kai nuvežė kitus nuteistuosius prie V. G. įmonės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis anksčiau nebuvo teistas, augina mažametį sūnų, šiuo metu užsiregistravęs darbo biržoje. Jis taip pat yra po sunkios operacijos ir jo sveikata yra pablogėjusi.
Teismo posėdyje nuteistasis J. L. ir jo gynėjas, nuteistasis V. Š. bei jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir nuteistąjį pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisinti, o V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl nuteistojo J. L. apeliacinio skundo
Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo J. L. apeliacinio skundo argumentais, jog jis nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., kadangi nebuvo tariamasi su J. V. išdaužti degalinės durų dvigubą stiklo paketą bei naudoti smurtą degalinės operatoriaus atžvilgiu, jis nedalyvavo padarant šias veikas.
Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006). Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-235/2001).
Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytojais laiko nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Nusikalstamą veiką padarius keliems asmenims kartu, kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Įstatymas nereikalauja, kad, nusikalstamą veiką darant keliems asmenims kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojais gali būti ir pasiskirsčius vaidmenimis, tik dalį veiksmų atlikę asmenys, jeigu jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Taip pat nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tačiau, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-502/2009).
Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistieji J. L. ir J. V. naktį atvyko automobiliu prie ŽŪB „P“ priklausančios degalinės. Prieš patekdami į degalinę, nuteistieji apsivyniojo veidus bintais, J. L. paėmė iš automobilio virvę. J. V. surado akmenį, paėmė jį ir išdaužė degalinės durų dvigubo stiklo paketą. Pažymėtina, kad buvo išdaužtas degalinės ne pagrindinio, bet galinio (tarnybinio) įėjimo durų stiklo paketas. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji pasirinko tokią patekimo į degalinės vidų vietą siekdami būti nepastebėti. Išdaužius degalinės durų stiklo paketą, abu nuteistieji pateko į degalinės vidų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nuteistasis J. V. surado akmenį, paėmė jį ir išdaužė degalinės durų stiklo paketą, tačiau tiek J. V., tiek J. L. pateko į degalinės vidų būtent per sugadintas duris, taip apeliantas, būdamas nusikalstamos veikos padarymo vietoje, savo veiksmais parodė, kad neprieštarauja patekimo į degalinės vidų pasirinkimo būdui, t. y. sugadinant svetimą turtą. J. L. kaltė dėl Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pasireiškė tuo, kad jis suprato, jog nesugadinus svetimo turto – neišdaužus degalinės durų stiklo paketo, jie negalės patekti į degalinės vidų ir pagrobti degalinėje esančio turto. Šiuo atveju J. V. realizavo abiejų nuteistųjų nusikalstamą ketinimą. Taigi, degalinės galinio (tarnybinio) įėjimo durų stiklo paketo išdaužimas ir patekimas į degalinę per šias duris nakties metu neleidžia abejoti tuo, kad tiek J. L., tiek J. V., kaip bendrininkų, tyčia buvo nukreipta sugadinant svetimą turtą įsibrauti į patalpą ir pagrobti joje buvusį jiems nepriklausantį turtą.
Vertinant nuteistojo parodymus, matyti, kad J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis, galvojo, jog operatorius bus degalinėje, kad jei reikės, prilaikys (kasininką) vienas, o kitas paims daiktus. Degalinės viduje eidamas prie kasos aparato, perdavė virvę J. V.. Operatorius miegojo kitame kambaryje, J. V. nuėjo prie operatoriaus, o jis – prie kasos aparato (t. 4, b.l. 10-11). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad degalinės operatoriaus J. J. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas siekiant, kad nukentėjusysis netrukdytų pagrobti svetimą turtą, tuo metu J. L. ėmė pinigus iš kasos aparato bei kitus daiktus. Nuteistųjų išankstiniai veiksmai - veidų apsivyniojimas bintais, virvės paėmimas - patvirtina, kad J. L. ir J. V. iš anksto buvo numatę, jog degalinėje gali būti degalinės operatorius, todėl jie siekė, kad nusikaltimo padarymo vietoje jie nebūtų pažinti, o prireikus ir būtų neutralizuotas degalinės operatoriaus pasipriešinimas, taip palengvinant svetimo turto vagystės padarymą. Nukentėjusysis J. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog J. V. naudojant smurtą jo atžvilgiu specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu (virve), pastarasis rėkė (t. 4, b.l. 12), todėl nėra pagrindo abejoti tuo, jog J. L., būdamas gretimoje patalpoje, negirdėjo ir nežinojo apie J. V. veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, apeliantas toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, t. y. grobė svetimą turtą (pinigus ir kitus daiktus). Tai rodo, kad J. L. sutiko su J. V. daromais veiksmais. Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad nusikalstamą veiką darant keliems asmenims kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Todėl tos aplinkybės, kad J. L. nedaužė degalinės durų stiklo, nenaudojo fizinės prievartos prieš degalinės operatorių, nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo, nėra pagrindas perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. į 178 str. 2 d., kadangi pastaroji nusikalstama veika padaroma nevartojant prieš asmenį jokio smurto, taip pat nėra pagrindo jį išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.. Nuteistojo J. L. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
J. L. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės yra per griežtos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.
Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Lietuvos Respublikos BK 58 str. 1 d. numatyta, kad bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.
Visų pirma pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. L. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., iš esmės nepažeidė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriant bausmes už šias nusikalstamas veikas, nebuvo atsižvelgta į konkretų kiekvieno bendrininko dalyvavimo pobūdį ir laipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog J. V. surado akmenį ir jį metė į degalinės durų stiklo paketą, taip jį išdauždamas, nevertintina kaip šio nuteistojo ypatingą, išskirtinį vaidmenį darant nusikalstamą veiką charakterizuojanti aplinkybė, kadangi jis, kaip bendrininkas, savo veiksmais sudarė sąlygas abiem nuteistiesiems patekti į degalinės vidų ir realizuoti jų tyčią.
Taip pat pasakytina, kad J. L. vaidmuo darant Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką nebuvo antraeilis. Nors nuteistųjų veiksmai apiplėšiant degalinę pagal savo pobūdį buvo skirtingi, t. y., nustatyta, kad J. V. naudojo smurtą degalinės operatoriaus atžvilgiu bei grasino jam, o tuo tarpu J. L. grobė pinigus bei kitą svetimą turtą, tačiau jų tikslas buvo bendras – pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu. Be to, pažymėtina, kad būtent apeliantas savo aktyviais veiksmais įgyvendino suplanuotą nusikalstamą sumanymą. Vien minėta aplinkybė neleidžia abejoti tuo, kad J. L. vaidmuo šioje nusikalstamoje veikoje buvo svarbus, kadangi be jo veiksmų būtų sudėtinga ar apskritai neįmanoma įgyvendinti nusikalstamus ketinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog būtent J. V. buvo plėšimo organizatorius ar kurstytojas. Tai teisiamajame posėdyje tvirtino tik J. L.. Kita vertus, J. V. neprisiminė, kas pasiūlė apiplėšti degalinę (t. 4, b.l. 11-12), o ikiteisminio tyrimo metu tiek J. V., tiek J. L. parodė priešingai – būtent, kad apeliantas buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius (t. 2, b.l. 41, 140). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – J. L. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus ir nesunkus nusikaltimas), tačiau taip pat pripažino apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 d.). Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo švelninti už minėtas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių.
Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Apeliantas prašo jam skirti už šią nusikalstamą veiką su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir 62 str. sudaro galimybę kaltininkui skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tačiau nagrinėjamu atveju J. L. atžvilgiu taikyti minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas nėra pagrindo. Tam, kad būtų taikomas Lietuvos Respublikos BK 62 str. turi būti konstatuotos tam tikros šiame straipsnyje numatytos sąlygos. Šioje baudžiamojoje byloje pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. visų numatytų sąlygų nėra, kadangi J. L. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, be to, ir iš jo veiksmų spręstina, kad to jis ir neketino padaryti, nes tik sulaikytas pradėjo pasakoti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taigi, jau vien dėl šios priežasties jam negali būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatos. Taip pat apeliantas neatitinka Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. numatytų sąlygų. Be to, pasakytina, kad Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis išskirtiniais atvejais. Šis Lietuvos Respublikos BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Be to, net ir esant Lietuvos Respublikos BK 62 str. nustatytoms sąlygoms, bylą nagrinėjantis teismas bausmės nešvelnina, jei konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-401/2008).
Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. L. bausmę, nepadarė išvados, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė tokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad J. L. pripažįsta nukentėjusiojo J. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, įsipareigoja atlyginti žalą tiek J. J., tiek ŽŪB „P“, nelaikytinos sudarančiomis pagrindą skirti J. L. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, nepagrįstas apelianto prašymas, kad jam už minėtą nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. J. L. neatitinka bausmės vykdymo atidėjimo formalaus pagrindo, kadangi jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.), todėl remiantis vien tik šiuo pagrindu jam negali būti atidėtas bausmės vykdymas.
Dėl J. L. paskirtų bausmių už svetimo turto vagystes (keturi nusikalstami epizodai) iš V. G. įmonės „V“ (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.) pasakytina, kad baudžiamosios bylos medžiaga nepatvirtina, jog šių nusikalstamų veikų organizatoriumi ir vykdytoju buvo J. V.. V. K., teisiamajame posėdyje duodamas parodymus dėl 2008-12-23 ir 2008-12-24 vagysčių iš V. G. įmonės „V“, parodė, kad J. L. ir J. V. pasakė jam, jog važiuoja vogti degalų ir jam pasiūlė važiuoti (t. 4, b.l. 7). Nuteistasis V. Š., duodamas parodymus dėl 2008-12-07 vagystės iš V. G. įmonės „V“, parodė, kad J. L. jam paskambino ir paprašė atvažiuoti, apeliantas ir J. V. paprašė nuvežti prie transporto priemonių (t. 4, b.l. 8). Nuteistasis J. V. nepripažino buvęs šių nusikalstamų veikų organizatoriumi ar kurstytoju (t. 4, b.l. 11-12). J. L. ir J. V. savo bendrais veiksmais pagrobė kurą, priklausantį V. G. įmonei „V“. Taigi, abiejų nuteistųjų vaidmuo darant šias nusikalstamas veikas yra panašus. Be to, J. L. neatlygino padarytos žalos V. G. įmonei „V“, pasižadėjimas atlyginti padarytą žalą nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Lietuvos Respublikos BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nors pirmosios instancijos teismas detaliai nemotyvavo, kodėl J. L. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės už šiuos apysunkius nusikaltimus, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad J. L. per gana trumpą laiką (šiek tiek daugiau nei per 4 mėn.) padarė 8 nusikalstamas veikas (tame skaičiuje, 18 dienų laikotarpyje 4 vagystes iš UAB „V“), jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis, ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje ir nedidelį chuliganizmą bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko darytina išvada, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai už minėtas keturias vagystes paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., kardomasis kalinimas (suėmimas) įskaitomas į paskirtą bausmę, o tai, kad J. L. daugiau nepadarė jokių kitų nusikaltimų ir pasižada ateityje jų nedaryti, savaime neleidžia daryti pakankamos išvados, kad jis nenusikals ateityje. Todėl remiantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis nėra pagrindo skirti J. L. švelnesnes bausmes už vagystes iš V. G. įmonės „V“ ar jam skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.
Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo J. L. apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. L. bausmes už S. M. ir J. B. priklausančio turto vagystes pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neatsižvelgė į visas baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio turinio seka, kad teismas, nevertino aplinkybių, jog J. L. kartu su J. S. atlygino nukentėjusiesiems S. M. bei J. B. padarytą turtinę žalą ir nukentėjusieji jų atžvilgiu materialinių pretenzijų nebeturi. Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p., šios aplinkybės, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą dėl minėtų dviejų nusikaltimų padarymo, turėjo būti pripažintinos J. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, pastebėtina, kad tiek J. L., tiek J. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog J. V. pasiūlė pavogti S. M. ir J. B. priklausantį svetimą turtą (t. 4, b.l. 9-10), todėl darytina išvada, kad J. V. buvo minėtų nusikalstamų veikų iniciatorius. Būtent, nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas neįvertino, todėl neteisingai J. L. paskyrė bausmes už S. M. ir J. B. svetimo turto vagystes, dėl ko šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į J. L. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė), padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (svetimo turto vagystės įsibrovus į patalpas, t. y. apysunkiai nusikaltimai), J. L. vaidmenį darant nusikalstamas veikas, jo asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, yra jauno amžiaus), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, už S. M. bei J. B. priklausančio turto vagystes, bausmės tikslai bus pasiekti J. L. paskyrus laisvės apribojimo bausmes.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus J. L. apeliaciniame skundo argumentus, jog apeliantas atitinka Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. nuostatas, dėl ko jam už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. turėjo būti skirtos ne laisvės atėmimo bausmės.
Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taigi, pagal šios baudžiamosios teisės normos prasmę visų pirma būtina nustatyti, ar nėra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamajame nuosprendyje nurodoma, kad J. L. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, J. L. neatitinka Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. numatytų sąlygų, todėl remiantis šia baudžiamosios teisės norma nėra pagrindo jam skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų laisvės atėmimo bausmę ženkliai mažesnę nei sankcijos vidurkis.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti iš J. L. ir J. V. solidariai 1262,04 Lt už ŽŪB „P“ pareikštą civilinį ieškinį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad ŽŪB „P“ atstovas A. P. pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos 3577,16 Lt turtinės žalos už sugadintą turtą ir pagrobtus pinigus bei prekes (t. 1, b.l. 54). Pažymėtina, kad dėl J. L. ir J. V. padarytos svetimo turto vagystės iš ŽŪB „P“ buvo pagrobta 960 Lt grynųjų pinigų ir prekių už 302,04 Lt, kas iš viso sudaro 1262,04 Lt (t. 1, b.l. 7). Pastebėtina, kad kaltinamajame akte apeliantui inkriminuotame nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., aprašyme neteisingai nurodyta, jog užvaldyto turto vertė yra 3577,64 Lt (kaltinamojo akto 3 l., t. 3, b.l. 90), todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pakeista ši aplinkybė, nurodant, kad J. L. ir J. V. pagrobė svetimą turtą už 1262,04 Lt. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ŽŪB „P“ pateikti dokumentai patvirtina, jog dėl svetimo turto sugadinimo naujų degalinės durų įstatymo darbai kainavo 2315,16 Lt (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.) (t. 1, b.l. 50). Taigi, pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas ŽŪB „P“ civilinį ieškinį, pagrįstai jos naudai priteisė solidariai iš J. L. ir J. V. visą jų padarytą bendrą turtinę žalą (3577,16 Lt).
Dėl nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo
Teisėjų kolegija nesutinka su V. Š. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendžiu jam paskirta bauda yra per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta 11 MGL (1430 Lt) dydžio bauda už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą (dėl 2008-12-07 turto vagystės iš V. G. įmonės „V“).
Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nors V. Š. pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p.), tačiau jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nepritartina, kad jo vaidmuo darant 2008-12-07 vagystę buvo antraeilis ar nereikšmingas. Pats nuteistasis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nuvežė J. V. ir J. L. prie V. G. įmonės „V“ sunkvežimių, iš kurių pastarieji pagrobė 200 l dyzelinio kuro (t. 4, b.l. 8). Taigi, apeliantas, atveždamas J. V. ir J. L. į nusikalstamos veikos padarymo vietą ir išveždamas juos bei pagrobtą dyzelinį kurą, savo aktyviais veiksmais kartu su J. V. ir J. L. realizavo nusikalstamus tikslus. Be apelianto minėtų veiksmų J. V. ir J. L. negalėtų padaryti nusikalstamos veikos ar jos padarymas būtų apsunkintas. Be to, V. Š. gavo naudą iš šios nusikalstamos veikos, kadangi jis pripažino, kad už tokią pagalbą jam buvo palikta 20-30 litrų dyzelinio kuro (t. 4, b.l. 8). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. baudą ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis anksčiau neteistas, nedirba, taip pat į tai, kad apeliantas nesimoko, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas patenkinamai, bei į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliantui paskirta 11 MGL dydžio bauda yra žymiai mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 3 p. (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytas šios bausmės vidurkis (100 MGL), įtvirtintas už apysunkių nusikaltimų padarymą. V. Š. sveikatos būklė ir mažamečio vaiko auginimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad jam paskirta žymiai per griežta bausmė ir ją švelninti.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už apelianto padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, negalės būti pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendį J. L. atžvilgiu ir:
J. L., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl S. M. priklausančio turto vagystės), paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams.
J. L., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl J. B. priklausančio turto vagystės), paskirti laisvės apribojimą 5 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikant bausmių apėmimo ir sudėjimo būdus, bei J. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
V. Š. apeliacinį skundą atmesti.