Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas, A5.-549-878/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-08-10
Bylos Nr.: A5.-549-878/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00121-2021-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Inga Liubinienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. M.
Institucija: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-549-878/2021

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00121-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugpjūčio 10 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Rytei Kunigonei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M., jo įgaliotam atstovui advokatui V. P.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, 2021 m. sausio 21 d. leido dirbti M. M. valymo darbus įmonės naudai, apie įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcija) atstovas S. L. teismo posėdyje paaiškino, jog 2021 m. sausio 28 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gauta informacija, kad eismo įvykio metu žuvo penki žmonės, vykę iš darbo (duomenys neskelbtini) objekte Vilniuje į Alytų. Pateiktoje informacijoje taip pat buvo nurodyta, kad du iš žuvusiųjų dirbo nelegaliai. Pradėjus tyrimą, paaiškėjo, kad asmenys dirbo ne tik įmonėje (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini). Visų šių darbuotojų darbo sutartys buvo sudarytos 2020 m. gruodžio 22 d. Sodros duomenimis nustačius, kad 2020 m. gruodžio 22 d. darbo sutartis buvo sudaryta ir su M. M., šis buvo iškviestas apklausai. M. M. nurodė, kad jis du kartus dirbo įmonėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tuo pačiu metu, teigė, jog darbo sutarčių jis nepasirašė. VSDFV duomenimis, M. M. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d., apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta tik 2021 m. sausio 21 d. Nelegalus darbas yra tuomet, kai darbdavys su darbuotoju nesudaro rašytinės darbo sutarties arba nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šiuo atveju buvo DK 42 straipsnio reikalavimų pažeidimai, (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. leido dirbti M. M. nelegalų darbą, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tie patys darbuotojai buvo įdarbinti dviejose įmonėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), M. M. dirbo šiose abiejose įmonėse po du kartus. Tyrimo metu M. M. aiškino, kad jis nepasirašė nė ant vienos darbo sutarties, parašai ant sutarčių atsirado tik vėliau. Prieš M. M. darbo pradžią nebuvo pasirašyta nė viena darbo sutartis – jeigu būtų sudaryta sutartis, M. M. būtų turėjęs antrą sutarties egzempliorių. Matyti pagal darbo laiko žiniaraštį, kad nežymima konkreti darbo vieta, o tik darbo valandos. Negali atsakyti, kur konkrečiai dirbo M. M., tą gali pasakyti pats A. M. Elektroniniu paštu įmonė jam siuntė daug darbo sutarčių, surašytų įvairiomis dienomis. Darbo sutartis, kurias teikė teismui, gavo 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. kovo 26 d., įmonė vis teikė ne tą, ko Inspekcija prašė – prašė juos pateikti dvi M. M. darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), o įmonė jam pateikė dvi darbo sutartis su (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu jam M. M. darbo sutartys buvo siunčiamos sumaišytu sutarčių lapų eiliškumu – pirmieji du 2021 m. sausio 20 d. darbo sutarties Nr. 17 lapai buvo atsiųsti, prie jų kaip trečiąjį (paskutinį) lapą pridėjus 2020 m. gruodžio 22 d. darbo sutarties Nr. 11 trečiąjį (paskutinį) lapą, o darbo sutarties Nr. 17 trečiąjį (paskutinį) lapą pridėjus prie darbo sutarties Nr. 11 pirmų dviejų lapų (b. l. 71-77, 78-83). Mano, kad įmonė sutarčių laiku ir neteikė dėl to, kad sutartyse nebuvo M. M. parašų. Įmonė nepateikė ir sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šią dvišalę sutartį Inspekcija gavo iš (duomenys neskelbtini). Tik po S. L. apsilankymo toje įmonėje buvo sudaryta sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 2021 m. kovo 29 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltę dėl nusižengimo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) akcijas pardavė 2021 m. kovo 17 d. ir nuo 2021 m. balandžio 6 d. šioje įmonėje dirba (duomenys neskelbtini), o M. M. darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu jis buvo šios įmonės direktorius. Įmonėje darbo sutarčių projektus parengdavo buhalterė, jis, kaip įmonės vadovas, darbo sutartis pasirašydavo. Sodrai pranešimus apie įdarbintus asmenis teikdavo taip pat buhalterė. M. M. darbo sutartį jis pasirašė 2021 m. sausio 20 d., ar tuo pačiu metu buvo atvykęs M. M. ir taip pat darbo sutartį pasirašė, negali pasakyti. Tačiau yra pateikta M. M. pasirašyta darbo sutartis, taigi M. M. pasisakymai, kad jis darbo sutarties nepasirašė, nesuprantami, nes jis pasirašė visus atleidimo iš darbo dokumentus, o to nebūtų daręs, jei nebūtų sudaręs rašytinės priėmimo į darbą sutarties. Pagal 2021 m. sausio 20 d. darbo sutartį M. M. įmonėje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2021 m. sausio 21 d. Konkretus darbo laikas su juo nebuvo aptartas, jis buvo kviečiamas, kai prisikaupdavo darbų. Jo išdirbtas laikas buvo fiksuojamas žiniaraštyje. Faktiškai M. M. dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. sausio 29 d. ir gavo atlyginimą, kuris buvo išmokėtas grynais pinigais jo atleidimo iš darbo dieną – 2021 m. sausio 29 d., išmokėtos tikslios sumos pasakyti negali. Atleidimo iš darbo dokumentai buvo pasirašyti (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Tuo metu parduotuvėje buvę darbuotojos V. J. ir I. R. matė, kaip M. M. pasirašo dokumentus. Taigi M. M. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d. ir su juo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jis iš darbo atleistas pačiam prašant. Pripažįsta, kad pranešimas dėl M. M. įdarbinimo Sodrai buvo išsiųstas pavėluotai. Negali paaiškinti, kodėl buhalterė 2021 m. sausio 20 d. neperdavė VSDFV M. M. darbo sutarties. Kitoje jo vadovaujamoje įmonėje – (duomenys neskelbtini) dirbę žmonės valymo paslaugas teikė objekte Vilniuje, o (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbdavo tik Alytuje. M. M. dirbo abiejose šiose įmonėse, 2021 m. sausio 21 d. jis tikriausiai vyko į Vilnių, įprastai darbuotojai į Vilnių išvyksta ryte, į Alytų grįžta apie 4 val. ir užsuka į Alytuje esančią (duomenys neskelbtini) parduotuvę, jei būna darbo, jie plauna kilimus, taip ir dirba tą pačią dieną abiejose įmonėse. Vilniuje valymo paslaugas teikė tik (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) darbuotojai įmonėje (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti tik 2021 metų kovo mėnesį. M. M. 2021 m. sausio 21 d. ir sausio 29 d. dirbo po 1 valandą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje Alytuje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas V. P. prašė administracinę teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad dėl M. M. nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, M. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku dirbo būtent Vilniuje. A. M. jau yra nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo už tai, kad M. M. nelegaliai dirbo tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, objekte (duomenys neskelbtini), todėl A. M. dėl M. M. nelegalaus darbo tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) būtų baudžiamas antrą kartą už tą patį nusižengimą. A. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole šioje nagrinėjamoje byloje kaltinimas pateiktas neteisingai, jame tiksliai ir konkrečiai nenurodyta, kokį įstatymo punktą pažeidė A. M., toks protokolo surašymas užkerta kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui konkrečiai gintis dėl konkrečių kaltinimų. Jeigu nebuvo su darbuotoju sudarytos sutarties ir nebuvo pranešta Sodrai, tai protokolas tokiu atveju surašytas neteisingai, nepagrįstai, nes įmonė sutartį su darbuotoju buvo sudariusi ir pranešusi Sodrai, tik yra klausimas, ar laiku buvo pranešta, ar ne laiku. Protokole nenurodyta, kuriuo laiku kokiai įmonei asmuo nelegaliai dirbo – nėra detalizuota, kada, kur, kiek laiko M. M. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai ir kada, kur bei kiek laiko tą pačią dieną M. M. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai. Protokole turi būti atskirtos šios dvi veikos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad pažįsta A. M., šis buvo įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, bet dėl įsidarbinimo M. M. bendravo ne su juo, o su I. R. Įmonėje jis atlikdavo valymo ir dezinfekavimo darbus objektuose Vilniuje. Įmonėje įdarbintas buvo du kartus – pirmą kartą jį įdarbino I. R., darbo sutarties jie nepasirašė. Su I. R. jis derino išvykimo į Vilnių laiką, patį darbą, užmokestį, I. R. suteikdavo visą informaciją dėl darbo. Jie sutarė, kad už darbo dieną jis gaus 32 Eur, o penktadienį – 28 Eur. Išvažiuodavo iš Alytaus apie 6 val. ryto, į namus grįždavo apie 17–18 val. Dirbo penkias darbo dienas per savaitę. Taip jis dirbo iki eismo įvykio 2021 m. sausio pradžioje, kurio metu žuvo įmonės darbuotojai. Po eismo įvykio jam paskambino I. R. ir vėl pasiūlė važiuoti į Vilnių dirbti. Jis 2021 m. sausio mėnesį buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir pasirašinėjo dokumentus, bet negali pasakyti, kokius ir kada tiksliai juos pasirašinėjo, bet tuo metu dar nebuvo pradėjęs įmonėje dirbti antrą kartą. Susipažinęs su į bylą pateikta 2021 m. sausio 20 d. darbo sutartimi Nr. 17, bylos lapai 34–36, pripažįsta, kad šioje darbo sutartyje yra jo, kaip darbuotojo parašas. Antrą kartą (duomenys neskelbtini) jis vėl dirbo penkias dienas per savaitę nuo 6 val. iki maždaug 16.30 val. Buvo sutartas atlygis už darbo dieną – 32 Eur, penktadienį – 28 Eur. Pinigus už atliktus darbus jam duodavo A. M. Atleidimo dieną, kai atvyko pasiimti pinigų, parduotuvėje buvo ir I. R.

Liudytoja I. R. parodė, kad ji šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) direktorė, anksčiau dirbo šioje įmonėje pardavėja-vadybininke. Ji dirba ir (duomenys neskelbtini). Įmonės atlieka valymo darbus. Pamena, kad žiemą, tiksliai datos ir laiko nurodyti negali, ji buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini), ten matė, kaip M. M. pasirašinėjo kažkokius dokumentus, gali būti, kad darbo sutartis. Tuo metu parduotuvėje buvo ir V. J. I. R. yra kalbėjusi su M. M. apie darbo reikalus. Nežino, kiek kartų M. M. buvo įdarbintas, galbūt ir teko jam paduoti darbo sutartį. Kai I. R. dirbo pardavėja-vadybininke, ji padėdavo A. M. įdarbinti žmones, gal ir darbuotojų paieškodavo, bet darbo sutarčių nesudarinėjo, neaptarinėjo su darbuotojais darbo laiko ir kitų dalykų. (duomenys neskelbtini) yra parduotuvė, ten vietoje darbuotojai valo baldus, kilimus. (duomenys neskelbtini) taip pat atlieka valymo darbus, darbuotojai važiuoja į objektus. Būdavo, kad tie patys žmonės dirbdavo abiejose įmonėse. Jei (duomenys neskelbtini) asmuo neišdirba valandų, gali padirbėti (duomenys neskelbtini). Darbo grafikus sudaro buhalterė. Per nagrinėjamą įvykį abiejų šių įmonių vadovu buvo A. M. Nežino, ar ji rašė feisbuke, kad valymo paslaugas teikiančiai įmonei reikia darbuotojų. Nepamena, ar jai 2020 m. gruodį skambino M. M., ar jis pateikė savo duomenis, kad galėtų važinėti per postus. Negali atsakyti, ar ji 2020 m. gruodžio 23 d. padarė 220 Eur pavedimą už darbą M. M., ar ji skambino M. M. po 2021 m. sausio 13 d. įvykio. Nežino, su kuo M. M. tarėsi dėl darbo įmonėje. Ji su darbuotojais dėl priėmimo į darbą, dėl jų konkrečių funkcijų nebendravo, darbo sutartis sudaro įmonės direktorius, visą darbo specifiką paaiškina M. M.

Liudytoja V. J. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), darbo klausimais nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę (duomenys neskelbtini). Atvykusi į tą parduotuvę pasirašyti dokumentų, matė, kad M. M. pasirašinėjo kažkokius A. M. paduotus dokumentus, tačiau kada ir kokie tai buvo dokumentai, nepamena.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. M., iki 2021 m. kovo 19 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), direktoriumi/atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido dirbti M. M. nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d. imtinai valymo darbus įmonės (duomenys neskelbtini) naudai, tokiais veiksmais (neveikimu) A. M. pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2021 m. sausio 28 d. rašte pateikta informacija apie 2021 m. sausio 13 d. eismo įvykį Trakų rajone, kelio A16 (Vilnius–Prienai–Marijampolė) 35-ame kilometre, kurio metu žuvo penki faktiniai (duomenys neskelbtini) darbuotojai R. L., M. D., D. K., G. M. ir D. B., iš kurių du – M. D. ir D. B. – nebuvo oficialiai įdarbinti minėtoje įmonėje (b. l. 4–5).

Inspekcijos vyriausiojo darbo inspektoriaus S. L. 2021 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 2VD-136 „Dėl (duomenys neskelbtini) inspektavimo“ nurodyta, kad 2021 m. vasario 1 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gauta informacija apie nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo (eismo įvykį), kurio metu žuvo automobilį vairavęs R. L. bei kartu su juo važiavę M. D., D. K., G. M. ir D. B. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad visi automobiliu „Fiat Doblo“ važiavę ir žuvę asmenys dirbo (duomenys neskelbtini) objekte Vilniuje ir tą dieną baigę darbą važiavo į namus Alytuje. Pagal šią informaciją buvo atliekamas tyrimas, kurio metu VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad R. L., D. K., G. M. tuo pačiu metu buvo įdarbinti ir kitoje valymo paslaugas teikiančioje įmonėje – (duomenys neskelbtini), todėl tikslinga inicijuoti (duomenys neskelbtini) inspektavimą (b. l. 12).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius V. G. 2021 m. kovo 1 d. pavedė vyriausiajam darbo inspektoriui S. L. atlikti (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais (b. l. 15).

Nelegalaus darbo tyrimo 2021 m. balandžio 20 d. akte Nr. NDA 0059-0469 nurodyta, kad Inspekcija 2021 m. sausio 28 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pranešimą apie tai, kad eismo įvykio metu žuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojai R. L., M. D., D. K., G. M. ir D. B., kurie automobiliu „Fiat Doblo“ vyko iš objekto Vilniuje į namus Alytuje. Pagal šią informaciją atliekant tyrimą, nustatyta, kad R. L., D. K. ir G. M. tuo pačiu metu dirbo ir kitoje valymo paslaugas teikiančioje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra A. M. Visų šių darbuotojų darbo sutartys sudarytos 2020 m. gruodžio 22 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d. įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis ir su M. M. Darbo inspektoriui S. L. 2021 m. kovo 26 d. direktorė I. R. pateikė dvi M. M. ir (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. 11 ir Nr. 17, kuriose M. M. nurodytas kaip šios įmonės darbuotojas, tačiau M. M. nurodė, kad šių darbo sutarčių nepasirašė ir parašai ne jo. VSDFV Alytaus skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 1-SD pranešimą apie M. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė 2020 m. gruodžio 22 d. 19.41 val., o 2-SD pranešimą apie M. M. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2021 m. sausio 4 d. pateikė 2021 m. sausio 6 d. 18.24 val., 1-SD pranešimą apie M. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. sausio 21 d. pateikė 2021 m. sausio 21 d. 8.50 val., t. y. tą pačią dieną, o ne prieš vieną darbo dieną. Atlikto nelegalaus darbo tyrimo rezultatas – nustatyta, kad M. M. įdarbintas (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 21 d., jis dirbo, nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus VSDFV (b. l. 2–3).

VSDFV informacinės sistemos 2021 m. vasario 19 d. duomenimis, M. M. buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. sausio 4 d. ir nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d. (b. l. 10, 11).

M. M. 2021 m. vasario 24 d. rašytame paaiškinime Inspekcijai nurodė, kad jis 2020 m. lapkričio pabaigoje „Facebook“ rado skelbimą, jog reikalingi darbuotojai, buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo paskambinęs, teiravosi dėl darbo, kalbėjo su moterimi, kuri neprisistatė. Iš jos sužinojo, kad reikės dirbti patalpų valymo darbus Alytuje arba Vilniuje, sutarė, kad darbo užmokestis bus 32 Eur. Taip pat jam buvo pasakyta, kad darbo reikės palaukti, jam paskambins ir pasakys, kada turės dirbti. 2020 m. gruodžio 6 d. jam paskambino ta pati moteris vardu I. ir pasakė, kad nuo pirmadienio, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. reikės pradėti dirbti Vilniuje, nurodė, kad prie jo namų apie 6.15 val. privažiuos automobilis, kuriuo jis su kitais darbuotojais važiuos į Vilnių. Jis žinojo, kad prieš pradedant dirbti reikia pasirašyti darbo sutartį, tačiau I. sakė, kad reikia kelias dienas pabandyti, ar tinka darbas, ir darbo sutartį pasirašys vėliau. Kai gruodžio mėnesį buvo sugriežtintas judėjimas tarp savivaldybių, jis, gavęs I. nurodymą, pateikė jai savo asmens duomenis – vardą, asmens kodą, kurie buvo reikalingi Vilniuje dirbančių darbuotojų sąrašui sudaryti. Kartu su juo dirbti į Vilnių važiavo R. L., G. M., D. K., D. M., N. L. ir kiti darbuotojai. Už darbo dienas nuo 2020 m. gruodžio 7 d. jam 2020 m. gruodžio 23 d. buvo pravesta į sąskaitą 220 Eur, mokėjimo pavedime mokėtoju nurodyta I. R. Jis dirbo iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau darbo sutartis su juo taip ir nebuvo sudaryta. 2021 m. sausio pradžioje I. R. informavo, kad darbų kol kas nėra ir jam nereikės dirbti. Jis nusprendė registruotis Užimtumo tarnyboje, tačiau sužinojo, kad registruotis negali, nes jis dirba (duomenys neskelbtini). Tuomet jis informavo I. R., kad atleistų jį iš darbo. 2021 m. sausio 6 d. jis buvo iš darbo atleistas ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. 2021 m. sausio 13 d. vakare jis sužinojo apie eismo įvykį, kurio metu važiuodami iš darbo Vilniuje žuvo penki buvę jo bendradarbiai. Po kelių dienų jam vėl paskambino I. R. ir pasakė, kad po eismo įvykio reikia naujų darbuotojų. Jis nusprendė kelias dienas padirbėti, pažiūrėti, kaip seksis, nes po eismo įvykio nesinorėjo važinėti į Vilnių. I. R. pasakė, kad kurią nors dieną jis užbėgtų į įmonę (duomenys neskelbtini) ir pasirašytų darbo sutartį. Jis dirbo nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d., tačiau darbo sutartis su juo taip ir nebuvo sudaryta. Už darbą šiomis dienomis A. M. jam sumokėjo 150 Eur darbo užmokestį grynais pinigais (b. l. 13–14).

Vidaus patalpų valymo paslaugų sutartis Nr. 2020/01-29, sudaryta 2020 m. sausio 29 d., patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. M., sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl vidaus patalpų valymo paslaugų (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-88).

Darbuotojų registracijos lapai pagal klientą (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. M. dirbo valymo darbus 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. sausio 22 d., 2021 m. sausio 25 d., 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. sausio 29 d. (b. l. 20–21).

Sąskaitos išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. vasario 18 d. sumokėjo 22 646,36 Eur įmonei (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas (b. l. 89).

Administracinio nusižengimo protokolas 2021 m. balandžio 23 d. Nr. VDI-ANR_P-433-2021 (b. l. 90-92) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1481-1034/2021 (b. l. 93-98) patvirtina, kad A. M., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių bei teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Alytaus teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido dirbti (duomenys neskelbtini) naudai: R. L. – laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; G. M. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; D. K. – laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; M. D. – laikotarpiu nuo 2020 metų vasaros iki 2020 metų vasaros pabaigos ir nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. sausio 13 d. imtinai; D. B. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 13 d. imtinai; N. L. – laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; M. M. – laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. imtinai; J. L. – laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. imtinai; R. Z. – laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. imtinai; D. B. – laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. imtinai; G. A. – laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. imtinai, valymo darbus adresu (duomenys neskelbtini) pagal Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2020/01-29, sudarytą su (duomenys neskelbtini), taip A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir už tai nubaustas 1 200 Eur bauda.

Iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad šios įmonės valytojas M. M. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 5 dienas, per jas išdirbo 10 valandų (b. l. 38).

Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad šios įmonės valytojas M. M. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 21 d. dirbo 1 val. ir 2021 m. sausio 29 d. dirbo 1 val. (b. l. 39).

VSDFV Alytaus skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 1-SD pranešimą apie M. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. sausio 21 d. pateikė 2021 m. sausio 21 d. 8.50 val. (b. l. 37).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis A. M. paskirtas (išrinktas) (duomenys neskelbtini) direktoriumi 2018 m. balandžio 3 d., įgaliojimų pabaigos data – 2021 m. kovo 19 d. (b. l. 29–30).

Iš 2019 m. birželio 28 d. darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad A. M. priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2019 m. liepos 1 d. (b. l. 22–24).

Iš 2019 m. lapkričio 4 d. darbo sutarties Nr. 3 matyti, kad I. R. buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) vadybininke-pardavėja, nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. I. R. pareigos (duomenys neskelbtini) buvo darbų vadovė, nuo 2021 m. kovo 9 d. ji dirba (duomenys neskelbtini) direktore (b. l. 25–28).

2021 m. sausio 20 d. darbo sutartyje Nr. 17 nurodyta: darbdavys – (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus A. M., darbuotojas – M. M., darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2021 m. sausio 21 d. įmonėje pagalbiniu darbininku, patalpų valytoju; sutartis pasirašyta darbdavio atstovo A. M. ir darbuotojo M. M. (b. l. 34–36).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad A. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis ir viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog, prieš pradedant atlikti faktinį darbą, turi būti informuota SODRA, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, be kita ko, ir įvykus draudiminiam atvejui. Todėl darbdavys privalo darbuotojų darbą reguliuoti įstatymų imperatyviai numatytu elgesio būdu, o jų nesilaikymas sukelia nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties realizavimą (Kauno apygardos teismo nutartis byloje AN2-171-485/2021).

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 20 d. sudarė rašytinę darbo sutartį su darbuotoju M. M., tuo pagrindu M. M. 2021 m. sausio 21 d. pradėjo dirbti įmonėje pagalbiniu darbininku, patalpų valytoju (b. l. 34–36). Byloje iš esmės neginčijama, kad nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d. M. M. realiai ir atlygintinai atliko darbo funkcijas darbdavio naudai. Tą objektyviai patvirtina ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 39), tą parodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Minėta, kad įstatymas numato pareigą darbdaviui ne tik sudaryti su nauju darbuotoju rašytinę darbo sutartį, bet ir informuoti apie jo įdarbinimą VSDFV teritorinį skyrių mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Byloje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo M. M. priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai buvo pranešta 2021 m. sausio 21 d. 8.50 val. (b. l. 37), nors M. M. darbo pradžia buvo taip pat 2021 m. sausio 21 d. To, kad Sodrai apie M. M. priėmimą į darbą pranešta buvo tą pačią dieną, kurią M. M. realiai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), pripažino ir A. M. Taigi darbdavys nevykdė DK 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių reikalavimų darbdaviui apie darbuotojo darbo pradžią pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad M. M. 2021 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) dirbo nelegalų darbą.

Atkreipiamas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. N575-3284/2011). Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-326-485/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-478-574/2019).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2021m. sausio 20 d. darbo sutartį su M. M. sudarė tuo metu (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvęs A. M. Duomenų, kad A. M. buvo pavedęs kitam asmeniui spręsti darbuotojų priėmimo į darbą klausimus, byloje nėra. A. M. teisme nurodė, kad apie sudarytą su M. M. darbo sutartį laiku VSDFV teritoriniam skyriui turėjo pranešti įmonės buhalterė, tačiau jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad įmonės buhalterei buvo pavesta spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus, byloje nėra. Taigi vien ta aplinkybė, kad pagal žodinį susitarimą su direktoriumi A. M. įmonės buhalterė turėjo perduoti pranešimą apie M. M. darbo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau to laiku nepadarė, neatleidžia A. M. nuo jo kaip darbdavio tiesioginių pareigų atlikimo – tinkamo darbuotojo įdarbinimo. Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju A. M. veiksmuose nebuvo tyčios, visgi jis elgėsi neatsargiai, t. y. nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, nes nevykdė darbdavio pareigos įsitikinti, kad yra nustatyta tvarka pranešta VSDFV apie darbuotojo M. M. priėmimą į darbą.

Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Šios nuostatos A. M., kaip įmonės vadovui, neabejotinai buvo žinomos, tačiau jų nebuvo laikytasi. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį A. M. surašytas pagrįstai ir jo kaltė dėl M. M. nelegalaus darbo yra įrodyta.

A. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas dar ir dėl to, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d. leido dirbti M. M. valymo darbus įmonės naudai, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties. Tačiau į bylą pateikta 2021 m. sausio 20 d. darbo sutartis Nr. 17, sudaryta darbdavio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus A. M., ir darbuotojo M. M., kuri įsigaliojo ir pagal ją darbuotojas pradėjo dirbti 2021 m. sausio 21 d. ši sutartis pasirašyta darbdavio atstovo A. M. ir darbuotojo M. M. (b. l. 34–36). Teismo posėdyje M. M. patvirtino, kad jis pasirašė šią darbo sutartį prieš pradėdamas įmonėje dirbti antrą kartą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. M. administracinio nusižengimo protokole inkriminuoto kaltinimo dalis dėl nesudarytos rašytinės darbo sutarties pašalinama.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui skirtinos baudos dydis yra nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimą, vadovaujasi ANK 32 straipsnyje nustatytais bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad A. M. padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis, iš anksto suplanuotas, šiuo atveju nenustatyta jo tyčia piktybiškai pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, sąmoningai išvengti iš darbo sutarties kylančių pareigų darbuotojui. A. M. leido dirbti nelegalų darbą vienam asmeniui labai trumpą laiką – vieną dieną. Jis su nusižengimu šioje kaltinimo apimtyje sutiko ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už tokio pobūdžio nusižengimą anksčiau nebaustas. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, taip pat A. M. asmenybę, siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, A. M. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga LiubinienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK: 21132296191, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.