Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1255-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
2A-1255-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-16161-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė (pran.)
Atsakovas
A. O.
Ieškovas
K. O.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1255-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-16161-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės,

kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. O. ieškinį atsakovei A. O. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas K. O. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą ir, patikslinęs reikalavimus (b. l. 128 - 132), prašė atidalinti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisti atsakovei, o iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 80 000 Lt piniginę kompensaciją, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra brolis ir sesuo, kuriems tėvai lygiomis dalimis (po ½ dalį) 2008 m. sausio 16 d. padovanojo ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šalys kartu butu tinkamai naudotis negali, nes labai konfliktuoja. Be to, forminant dovanojimo sutartį, šalys su tėvais buvo sutarusios, jog abi šalys bute negyvens, nes yra suaugę žmonės, ketinantys kurti šeimas, todėl vienam turėtų atitekti butas, kitam būtų išmokėta piniginė kompensacija. Buvo sutarta, kad ieškovas pasiima kreditą ir išperka iš atsakovės jos buto dalį. Po 2008 m. sausio 16 d. dovanojimo sutarties pasirašymo, 2008 m. sausio 29 d. ieškovas su AB SAMPO banku pasirašė kredito sutartį 43 443 eurų sumai paskolos ½ buto dalies su priklausiniais pirkimui. Kredito nepaėmė, nes atsakovė atsisakė savo buto dalį parduoti. Nepavykus susitarti su atsakove, 2009 m. kovo 16 d. raštu per notarą buvo išsiųstas siūlymas pirkti ieškovo buto dalį už 90 000 Lt, tačiau, 2009 m. balandžio 17 d. informavusi apie sutikimą pirkti buto dalį dviejų mėnesių laikotarpiu (iki 2009 m. birželio 17 d.), ieškovo dalies atsakovė nenupirko. Į pakartotinį ieškovo raginimą atsakovė nereagavo, parduoti ieškovui savo dalį atsakovė tai pat nesutiko. Butu kartu naudotis abi šalys negali dėl nuolat kylančių didelių konfliktų, be to, naudotis butu lygiomis dalimis negalima, nes butas yra trijų kambarių, iš kurių didžiausias yra pereinamas kambarys ir juo negalėtų be konfliktų naudotis nei viena šalis, be to, bute gyvena atsakovės šuo – vokiečių veislės aviganis, todėl nuolat pilna šuns plaukų, atsitinka, kad atsakovei laiku neišvedus šuns, jis tuštinasi bute. Ieškovas nurodė, kad susiklosčiusi situacija pažeidžia jo, kaip bendraturčio teises, nes jis negali tinkamai naudotis jam priklausančia buto dalimi, bute viena gyvena atsakovė, buto atidalinti natūra taip pat negalima (butas yra 8 aukšte, nėra galimybės įrengti atskiro įėjimo, yra vienas vonios kambarys, tualetas, koridorius, viena virtuvė). Todėl ieškovas prašė visą butą priteisti atsakovei, kuriame ji ir gyvena, atsižvelgus į tai, kad jis šiuo metu jau yra įsigijęs gyvenamąjį būstą pasinaudodamas banko suteiktu kreditu, todėl iš atsakovės prašė priteisti jam piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovo buto dalį, kuri, atlikus paskutinį turto vertinimą, yra 80 000 Lt (sudaro 1/2 buto rinkos kainos (160 000 Lt) dalį).

Šalies argumentai

Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad apie tėvų ir šalių susitarimą dėl buto pardavimo pagal ieškovo ieškinyje nurodomas aplinkybes kalbos nebuvo, buvo tik neįpareigojantys pasikalbėjimai; dovanojimo sutarties forminimo metu (2008 m. sausio 16 d.) ieškovas tarnavo Kosove, o tarnybos laikas buvo pratęsiamas, todėl ir buto padalinimo klausimas buvo vis atidedamas. Nurodė, kad ieškovo priekaištai dėl atsisakymo pirkti ar parduoti ieškovo buto dalį nepagrįsti, nes pats ieškovas keitė buto klausimo sprendimo laikotarpį ir būdus. Grįžęs į Lietuvą, iki 2009 m. pavasario buto klausimo ieškovas nesvarstė, o atsakovės atžvilgiu pradėjo šantažą ir terorą. Ieškovo rašyti laiškai, kuriuose nurodo, kad neparduos savo dalies, o ją išnuomos, paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl buto dalies pardavimo atsakovei. Atsakovė nurodė, kad ieškovas turi teisę ir gali naudotis bendrojo naudojimo patalpomis bei statyti savo baldus pereinamame kambaryje, tačiau pats to nedaro. Taip pat atsakovė nurodė, kad šuo bute yra įregistruotas ir tam atsakovė turi visų kaimynų sutikimus, be to, ieškovas šėrė šunį sugedusiu maistu, todėl dėl šuns viduriavimo kaltas pats ieškovas. Atsakovės nuomone, gyvenimas bute su ieškovu yra neįmanomas, o pinigų nupirkti iš ieškovo ½ buto dalį neturi, todėl mano, kad būtų teisinga atsakovei priteisti butą ne natūra, o kiek didesnę nei ½ buto rinkos kainos, t. y. 90 000 Lt piniginę kompensaciją, kad išsikrausčiusi iš buto galėtų mokėti buto nuomą ir ieškoti sau buto (b. l. 139-146).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atidalino ieškovui K. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisė atsakovei A. O., o iš atsakovės A. O. ieškovo K. O. naudai priteisė 80 000 Lt piniginę kompensaciją. Priteisė iš atsakovės A. O. ieškovo K. O. naudai 2 140 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų bei į valstybės biudžetą 1 919, 51 Lt žyminio mokesčio bei pašto išlaidų. Nurodė, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas butas yra aštuntame aukšte, trijų kambarių, iš kurių didžiausias kambarys yra pereinamas, yra viena virtuvė, vienas tualetas, viena vonia (b. l. 8 - 12), bute nuo pat buto įgijimo nuolat gyveno ir gyvena atsakovė. Teismas nurodė, kad ieškovo teiginių, jog be neproporcingos žalos daiktui šio nekilnojamojo daikto padalinti negalima, paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė, teismo posėdyje pripažinusi, jog neskaičiavo, kokią dalį buto sudaro bendro naudojimo patalpos ir kokią, izoliuotos patalpos. Teismo nuomone, tiek ieškovo teiginiai dėl daikto nedalumo dėl neproporcingos žalos jam, tiek dėl nuolatinių bendraturčių konfliktų, sudaro pagrindą spręsti ieškovo pasiūlytą turto atidalijimo variantą, t. y. vieno bendraturčio dalį priteisiant kitam bendraturčiui. Teismas nurodė, kad ieškovas, iš pradžių siūlęs atsakovei parduoti savo dalį ieškovui (b. l. 18 - 25), šiuo metu turi įsigijęs kitą gyvenamąjį būstą (b. l. 154 - 161, 167 - 168), kurio įsigijimui yra panaudojęs banko suteiktą kreditą (b. l. 162 - 164). Todėl teismas atmetė atsakovės nurodytus argumentus, kad ji yra bedarbė, kad toks padalijimas neatitinka jos interesų, kad ji už savo dalį negalės įsigyti panašaus buto, šiuos argumentus vertino kritiškai, nes atsakovei priklauso tik ½ buto dalis, todėl naudojimasis visu butu neatitinka kito bendraturčio turtinių interesų. Teismas pripažino, kad byloje pateiktos medžiagos pagrindu ieškovo reikalavimą dėl jo dalies perleidimo atsakovei, tenkintinas nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokią išvadą patvirtina ne tik tai, kad atsakovė nuo pat buto įsigijimo ten gyveno, kuriame laiko augintinį, rūpinosi einamaisiais buto priežiūros reikalais, pirko baldus į butą, ką pati nurodė teismo posėdyje (CPK 186 str.), bet ir dėl atsakovės teismo posėdyje išsakytos pozicijos, kad butą parduoti turėtų tretieji asmenys, o ne ieškovas, kuriuo atsakovė nepasitiki, todėl tai labiau atitiktų atsakovės interesus (b. l. 204 - 205). Teismas nurodė, kad abi šalys pateikė ginčo turto vertinimą, buto rinkos vertė ginčo sprendimo metu yra 160 000 Lt, todėl ½ buto dalies vertė yra 80 000 Lt (b. l. 133 - 134, 149 – 150; CPK 85 str. 1 d. 9 p., 178 str.). Todėl teismas laikė, kad piniginė 80 000 Lt ieškovo prašoma kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. O. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuo pat buto įsigijimo momento iki šiol ji ginčo bute gyveno viena. Faktiškai ieškovas negyveno bute tik vienerius metus, kai tarnavo Kosove. Taip pat nurodo, kad konfliktai tarp šalių dažniausiai kyla dėl ieškovo kaltės ir tai neduoda pagrindo spręsti ieškovo pasiūlyto varianto. Taip pat apeliantė nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės galimybę išmokėti kompensaciją ieškovui, kadangi pinigų kompensacijai išmokėti apeliantė neturi, dėl ko teks butą parduoti. Taip pat apeliantė nurodo, kad ieškovas nemokėjo už butą komunalinių mokesčių, dėl ko per 1, 5 metų susidarė 2 618 Lt įsiskolinimas, taigi apeliantei priteistas butas su skolomis, dėl ko ji patirs nuostolius.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas K. O. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, prašė priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 270 - 276). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas ieškinio bei teismo posėdžių metu išsakytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės A. O. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalims 2008 m. sausio 16 d. dovanojimo sutarties Nr. 182 pagrindu dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Tokią teisę jis turi pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atidalijimas galimas šalių susitarimu: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant kompensaciją bendraturčiui už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį, visus su bendru turtu susijusius klausimus bendraturčiai turi spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių ginčą tinkamai taikė šią teisinę normą ir pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį – atidalijo jam priklausančią buto dalį iš bendrosios nuosavybės su atsakove pagal jo pateiktą variantą, t. y. priteisdamas visą butą natūra atsakovei, o jam priteisė kompensaciją už jai tenkančią ieškovo nuosavybės dalį. Toks atidalijimo būdas ne tik atitinka minėto įstatymo reikalavimus, bet ir nepažeidžia apeliantės teisių bei jos teisėtų interesų, nes jai teko visas butas natūra, t. y. jai atiteko ieškovo turto dalis, visas butas yra daug vertingesnis, negu jo dalis, o taip pat visą butą tiek valdyti, tiek ji eksploatuoti yra žymiai patogiau, negu kartu su bendraturčiu. Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo butą dalinti natūra, tik apsunkintų buto valdymą bei jo naudojimą, todėl atmestinas. Be to, šalims tektų naudotis bendromis patalpomis, kiekvieno iš bendraturčių turimo buto vertė taptų žymiai mažesnė buto dalies pardavimo atveju. Teismas pritaikęs tokį buto atidalijimo būdą nepadarė nei žalos butui, o taip pat sprendimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai. Be to, ir 2006 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006 Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakė, kad prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, prieš apeliantės pageidaujamą naudojimosi tvarka butu nustatymą. Pažymėtina, kad ieškovas sutiko gauti kompensaciją už savo dalį buto, todėl teismas nepažeidė Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė neturi pakankamai pinigų sumokėti ieškovui už jai tenkančią jo buto dalį, negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Be to, kaip matyti iš VĮ ,,Registrų centas“ pateikto duomenų banko išrašo, A. O. turi žemės sklypą Vilniaus mieste (b. l. 278). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neginčijo ieškovui priteisto kompensacijos dydžio, neprašė jos mažinti, sutiko su ginčo buto įvertinta suma.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.).

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b. l. 287), todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Iš atsakovės priteistina 2 400 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, kurio sumokėjimas pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (b. l. 242 - 243).

Ieškovas pateikė įrodymus, apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, todėl jos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 400 (du tūkstančius keturis šimtus) Lt žyminio mokesčio valstybei už apeliacinio skundo padavimą bei 2 000 (du tūkstančius) Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui K. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kolegijos pirmininkė Jūratė VaranauskaitėTeisėjai Laima GerasičkinienėAntanas Rudzinskas